Karas Ukrainoje

Sausio 22 d., kai ES lyderiai susirinko į neformalų susitikimą transatlantinių santykių klausimais, pasigirdo ir reakcijų į aštrią Volodymyro Zelenskio kalbą Davose. Ukrainos prezidentui sukritikavus Europą dėl per daug kalbų ir per mažai veiksmų, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ES yra didžiausia Ukrainos rėmėja, rašo „Sky News“. ES atsakas Zelenskiui „Veiksmai kalba garsiau už žodžius“, – žurnalistams sakė ji.

Šiuo metu prieš Ukrainos stojimą į NATO pasisako mažiausias skaičius Aljanso valstybių narių per visą istoriją. Apie tai interviu „RBK-Ukraina“ pranešė Ukrainos misijos prie NATO vadovė Aliona Hetmančiuk. Pasak jos, nors NATO valstybių narių konsensusas dėl kvietimo Ukrainai ir jos narystės Aljanse dar nepasiektas, jis tendencija keičiasi.

Po Ukrainos drono atakos Rusijos mieste Penzoje kilo gaisras naftos sandėlyje, pranešė Penzos srities gubernatorius Olegas Melničenka. „Numušto drono nuolaužos nukrito į naftos sandėlio teritoriją ir sukėlė gaisrą. Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – rašė O. Melničenka savo įraše „Telegram“. Pasak gubernatoriaus, apie nukentėjusiuosius nepranešama. Jis taip pat pridūrė, kad dėl pranešto dronų išpuolio buvo laikinai apribotas mobilusis interneto ryšys.

Ukrainos, JAV ir Rusijos pareigūnai penktadienį Jungtiniuose Arabų Ermyratuose (JAE) surengs saugumo derybas, po Maskvoje įvykusio JAV derybininkų susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl JAV parengto plano karui Ukrainoje užbaigti pareiškė Kremlius. Diplomatinės pastangos nutraukti kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pastaraisiais mėnesiais įgavo pagreitį, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.

Vyriausieji JAV derybininkai, įskaitant specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą, ketvirtadienio vakarą susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti JAV parengto plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, Kyjivui paskelbus, kad  susitarė dėl Vašingtojo pokario saugumo garantijų.

Abu Dabyje penktadienio vakarą baigėsi pirmasis JAV, Rusijos ir Ukrainos derybininkų derybų ratas, pranešė Ukrainos pareigūnai. Naujos diskusijos numatytos šeštadienį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įsižeidė dėl ketvirtadienį Davose pasakytų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžių. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi V. Orbano pareiškimu „X“. Orbanas įsižeidė dėl Zelenskio žodžių Savo įraše Vengrijos premjeras apkaltino V. Zelenskį, kad pastarasi tariamai „negali arba nenori“ užbaigti karo Ukrainoje.

Ketvirtadienio vakare Kremliuje prasidėjo JAV prezidento specialiojo pasiutinio Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio susitikimas su autoritariniu Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Rusijos žiniasklaida. Putinas susitinka su JAV pasiuntiniais Rusijos leidiniai, cituodami Kremliaus pareiškimus, rašo, kad V. Putinas pradėjo susitikimą su JAV atstovais dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Savo kalboje Davose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gali padėti NATO nuskandinti Rusijos laivus prie Grenlandijos, rašo „RBC–Ukraine“. „Jei Rusijos karo laivai laisvai plaukioja aplink Grenlandiją, Ukraina gali padėti. Mes turime patirties ir ginklų, kad užtikrintume, jog nė vieno iš šių laivų neliktų. Galime juos nuskandinti taip, kaip nuskandiname prie Krymo. Nėra problemų, mes turime priemones ir žmones“, – sakė jis.

Nepaisant to, kad į ekonomikos forumą Davoso mieste susirinkę pasaulio lyderiai diskutavo apie daugybę globalių problemų, renginio metu nebuvo ignoruojamas ir Ukrainos klausimas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo užkulisiuose kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. „Jis [Ukrainos klausimas] nėra ignoruojamas, suprantama, kad Davose buvo daug įvairių klausimų ir iššūkių.

JAV ir Ukraina aptarė galimybę pasiūlyti Rusijai ribotas paliaubas, kurios apimtų ugnies energetikos infrastruktūrai nutraukimą kaip dalį platesnių pastangų sumažinti karo intensyvumą, rašo „Financial Times“ (FT). Šį pasiūlymą JAV ir Ukraina gali pateikti Rusijai numatytose trišalėse derybose.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) šią savaitę surengs trišales derybas dėl karo Ukrainoje, kuriose dalyvaus Ukrainos, JAV ir Rusijos pareigūnai, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos lyderis nepatikslino derybų formato, taip pat nepasakė, ar Kyjivo ir Maskvos pareigūnai derėsis tiesiogiai, o jo biuras neatsakė į prašymus patikslinti informaciją. „Tai bus pirmasis trijų šalių susitikimas Emyratuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į Davosą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pareiškė, kad Europai reikia „žinoti, kaip apsiginti pačiai“. Jis pateikė pavyzdžius, kad Rusija galėtų užpulti Lietuvą ar Lenkiją ir klausė, ką Europa darytų be JAV. „Šiandien Europa daugiausia remiasi įsitikinimu, kad kilus pavojui NATO imsis veiksmų. Tačiau niekas dar niekada nematė, kaip šis aljansas veikia realybėje.

Davose. Pasak prezidento komandos, susitikimas truko vieną valandą, rašo „Sky News“. Jis teigė, kad pokalbiai su Ukrainos prezidentu buvo „geri“. Paklaustas, ar yra galimybė šiandien pasiekti susitarimą, jis atsakė: „Reikės pamatyti, kas nutiks.“ „Mes susitiksime su Rusija – tai įvyks rytoj, taip pat susitiksime su prezidentu Putinu“, – sakė jis. „Visi nori, kad karas baigtųsi“ „Turėjau labai gerą susitikimą su prezidentu Zelenskiu, visi nori, kad karas baigtųsi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Davose pristatydamas savo vadinamąją Taikos tarybą pareiškė, kad Iranas nori derėtis su Jungtinėmis Valstijomis, o Vašingtonas tam yra pasiruošęs. D. Trumpas priminė, kad Jungtinės Valstijos pernai smogė Irano urano sodrinimo objektams, siekdamos neleisti Teheranui pasigaminti branduolinio ginklo. „Negalima leisti, kad taip nutiktų, – sakė jis. – O Iranas tikrai nori kalbėtis ir mes kalbėsimės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengė į sceną Davose. Pradėdamas kalbą jis pabrėžė, kad ši diena jam yra ypatinga, rašo „Sky News“. „Tai labai jaudinanti diena, kurios ilgai laukėme“, – sakė D. Trumpas. Pasak JAV prezidento, susidomėjimas naująja Taikos taryba yra didžiulis. „Visi nori būti šios Taikos tarybos dalimi“, – teigė jis, nors dauguma Europos valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, kol kas prie iniciatyvos neprisijungė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Davosą, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. Tęsiantis taikos deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad ketvirtadienį, sausio 22 d., Davose (Šveicarija) susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Kyiv Independent“. Zelenskio ir Trumpo susitikimas   „Politico“ pranešė, kad V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas turėtų įvyk...

Derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo padaryta daug pažangos, ir tarp Kyjivo ir Maskvos „liko 1 klausimas“, ketvirtadienį prieš kelionę į Rusiją sakė JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. „Manau, kad liko 1 klausimas, ir mes aptarėme to klausimo variantus, o tai reiškia, kad jis išsprendžiamas. Taigi, jei abi pusės nori tai išspręsti, mes tai išspręsime“, – sakė S. Witkoffas viename Ukrainoe renginyje, vykusiame Davose, Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose.

Ukraina turi duomenų, kad Rusija rengiasi naujiems smūgiams prieš šalies energetikos ir infrastruktūros objektus, įskaitant tuos, kurie aptarnauja atomines elektrines. Apie tai pranešė Ukrainos nuolatinio atstovo tarptautinėse organizacijose pavaduotojas Rostyslavas Palahusynecas, skelbia „Ukrinform“. „Turime informacijos apie Rusijos pasirengimą tolesniems smūgiams energetikos sektoriui ir infrastruktūrai, įskaitant objektus ir tinklus, aptarnaujančius mūsų atomines elektrines“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras „Alfa“ dronais atakavo naftos terminalą „Tamannaftohaz“ Krasnodaro krašte, Rusijoje. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai siekia apie 50 mln. JAV dolerių, praneša „Unian“, remdamasis šaltiniu tarnyboje.

Rusijos pasienio Belgorodo miesto valdžios institucijos trečiadienį evakavo kai kurių daugiabučių namų gyventojus, specialistams sprendžiant problemą dėl miesto gatvėse nukritusių sprogmenų, palikusių didelį kraterį, praneša „Reuters“. „Gynybos ministerijos sprogmenų ekspertai yra vietoje. Artimiausių namų gyventojai turi būti evakuoti į saugią vietą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusija negali laimėti karo prieš Ukrainą, rašo „European Pravda“. Jo teigimu, dabar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tiesiog bando išeiti iš šios situacijos kuo garbingiau. „Jis (diktatorius Putinas – red. past.) ieško būdo, kaip garbingai išeiti iš šios situacijos, nes supranta, kad šios karo jis nelaimės“, – sakė K. Kelloggas.

JAV prezidento nuomone, iki taikos susitarimo trūksta pakankamai nedaug, tačiau tenka susidurti su Ukrainos ir Rusijos lyderių neapykanta vienas kitam, praneša naujienų agentūra „Unian“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje, pasakytoje Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė, kad tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „tvyro didžiulė neapykanta“. Jo teigimu, tokia situacija nepadeda taikiai išspręsti konfliktą.

Berlyne sulaikyta spėjama Rusijos šnipė. Vokietijos ir Ukrainos pilietybes turinti moteris, be kita ko, įtariama rusų žvalgybai tekusi informaciją, susijusią su karu Ukrainoje, pranešė federalinė prokuratūra Karlsrūhėje. Pas ją bei  kitus įtariamuosius Brandenburge, Reino krašto-Pfalco žemėje bei Miunchene atliktos kratos. Vėliausiai nuo 2023 m. lapkričio spėjama šnipė palaikė ryšį su kontaktiniu asmeniu Rusijos ambasadoje Berlyne, kuris dirbo rusų žvalgybai.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad sausio mėnesį 600 000 žmonių paliko sostinę po Rusijos atakų, dėl kurių daugelyje namų, kuriuose temperatūra buvo žemiau nulio, buvo nutrauktas elektros tiekimas ir šildymas, rašo „Kyiv Independent“. Visa tai veda artyn „humanitarinės katastrofos“. Ukrainos sostinės meras Vitalijus Kličko įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veda Kyjivą į „humanitarinę katastrofą“, po to, kai per naktį įvykę masiniai Rusijos smūgiai atkirto elektros, ši...

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje žmonės kenčia abejose pusėse bei pakomentavo taikos Ukrainoje derybas, rašo „Clash Report“, remdamasis „Bloomberg“ televizijos interviu iš Davoso. „Žmonės kenčia abiejose pusėse. Ten šalta. O neturėti šildymo yra baisu“, – „Bloomberg“ sakė S. Witkoffas.

Bataliono „Pentagon“ naikintuvų pilotai virš Huliaipolės miesto Zaporižios srityje numušė pažangiausią šalies agresorės Rusijos kūrinį – žvalgybinį droną „Kniaz Veščij Oleg“.  ...

Antradienio vakarą Užkarpatės srityje įvyko nedidelis žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė iki 2,7 balo. Apie žemės drebėjimą pranešė Ukrainos specialiosios kontrolės centras. Jo duomenimis, drebėjimo magnitudė siekė 2,4 balo, o požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti 18:52 val., skelbia UNIAN. Tuo metu Europos–Viduržemio jūros regiono seismologijos centras (EMSC) nurodo, kad žemės drebėjimo stiprumas buvo didesnis – 2,7 balo. Pasak centro, jis įvyko maždaug 9 kilometrų gylyje.

Ukrainos Černobylio atominė elektrinė vėl prijungta prie elektros tinklo, antradienį pranešė jos direktorius, Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) anksčiau paskelbus, kad dėl Rusijos smūgių neteko išorinio maitinimo. Visus elektrinės įrenginius „maitina Ukrainos jungtinė energetikos sistema“, pareiškime sakė Černobylio atominės elektrinės generalinis direktorius Serhijus Tarakanovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė nerimaujantis, kad JAV vadovo Donaldo Trumpo pastangos perimti Grenlandiją gali atitraukti dėmesį nuo Rusijos invazijos, kuri jau artėja prie ketverių metų ribos. D. Trumpas praėjusią savaitę pagrasino Europos šalims iki 25 proc. siekiančiais muitais už pasipriešinimą jo planams įgyti Grenlandiją, o tai sukėlė Briuselio pyktį ir pakurstė precedento neturinčią įtampą NATO.

JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojama Taikos taryba dėl Gazos Ruožo kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas interviu „Unian“ paaiškino, kaip, jo vertinimu, ši taryba paveiks taikos Ukrainoje siekius ir kodėl į ją nuspręsta pakviesti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.

Rusija rengiasi naujam masiniam smūgiui, Ukrainos gyventojus įspėja šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi V. Zelenskio vakariniu kreipimusi. „Šiomis dienomis būtina būti labai atidiems. Rusija yra pasirengusi naujam masiniam smūgiui ir laukia tam tinkamo momento. Prašome atkreipti dėmesį į visus oro pavojaus signalus. Kiekvienoje [Ukrainos] srityje turi būti pasirengta kuo greičiau reaguoti ir padėti žmonėms“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos 15-osios operatyvinės paskirties brigados vadas Oleksandras Bukataras pareiškė, kad netiki, jog greitu metu Ukrainoje įsivyraus taika, rašo „Unian“. Taip pat, anot jo, didžiausias priešas kariams yra tinginystė. O. Bukataras taip pat išreiškė nuomonę, kad teoriškai vadas neturėtų rizikuoti savo gyvybe ir eiti į frontą, nes jo netektis turėtų rimtų organizacinių ir kovinių pasekmių. Tačiau tai, anot jo, leidžia suprasti, kas vyksta „ant žemės“. „Čia kiekvienas pats sprendžia už save.

Rsuijos bandymai „Iskander“ arba „Kinzhal“ raketomis smūgiuoti Ukrainos atominės elektrinės pastotėms gali sukelti „antrą Černobylį“, teigė Ukrainos karo ekspertas Serhijus Beskrestnovas. Pasak jo, viskas gali baigtis tragiškai, nes šie objektai yra AE elektrinės infrastruktūros dalis ir kartais yra vos 300–1000 metrų atstumu nuo branduolinių reaktorių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis teigia planuojantis naujas puolamąsias operacijas prieš Rusijos dalinius šiais metais. Pasiekta laimėjimų vykdant mobilizaciją ir apginkluojant ukrainiečių karius, sakė O. Syrskis interviu portalui „LB.ua“. Rezultatai esą geresni nei dar prieš septynis mėnesius.  Generolas pabrėžė manąs, kad Rusija ir toliau nori aneksuoti visą Ukrainą. „Todėl  atitinkamai vykdysime puolamąsias operacijas“, – kalbėjo jis.

Rusija šiais metais planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir pašaukti 409 tūkst. karių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui LB.ua pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „(Rusijos pajėgos – red.) planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir tęsti praėjusiais metais neužbaigtus planus ir uždavinius“, – sakė O. Syrskis. Jis pažymėjo, kad Rusija taip pat ketina pašaukti 409 tūkst. karių.

Ukraina turi informacijos, kad Rusija ketina pakenkti Ukrainos atominėms elektrinėms. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė sausio 18 dienos vakarą. „Jei rusai iš tiesų norėtų užbaigti karą, jie sutelktų dėmesį į diplomatiją, o ne į raketų atakas, elektros tiekimo nutraukimus ir bandymus padaryti žalą net mūsų atominėms elektrinėms. Turime duomenų apie objektus, kuriuos Rusija stebėjo, siekdama jiems smogti.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus visiems, kurie bandys jam sutrukdyti užgrobti Grenlandiją, tapo paskutiniu lašu Europos kantrybės taurėje, rašo „Politico“. Jei JAV požiūris radikaliai nepasikeis, šis procesas, tikėtina, baigsis esmine Vakarų pertvarka, kuri pakeis pasaulinę jėgų pusiausvyrą. Europa yra pasirengusi sukurti savo saugumo aljansą, o Ukraina jame gali atlikti svarbų vaidmenį.

Kyjivas surengė „esmingas“ derybas saugumo ir ekonomikos klausimais su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, o šią savaitę Davose numatoma surengti daugiau diskusijų, sekmadienį pranešė Ukrainos saugumo vadovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra sakęs, kad Davose tikisi pasirašyti dokumentus su JAV dėl saugumo garantijų, pareiškė, kad jo komanda Jungtinėse Valstijose surengė kelis derybų ratus.

Kremliaus atsisakymas remti Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, su kuriuo Vladimiras Putinas pasirašė strateginio ir karinio-techninio bendradarbiavimo sutartį, sukėlė nuostabą Kinijoje ir privertė Pekino strategus susimąstyti apie partnerystės su Maskva perspektyvas.

Ukrainos saugumo vadovas sekmadienį pranešė, kad Kyjivas surengė turiningas derybas su Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, o diskusijos turėtų būti pratęstos kitą savaitę Davose. „Surengėme turiningas diskusijas dėl ekonominės plėtros ir klestėjimo plano, taip pat saugumo garantijų Ukrainai“, – socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis teigia, kad Rusija ketina padidinti bepiločių orlaivių gamybą ir kasdien į Ukrainą paleisti po 1 tūkst. dronų. „Priešas planuoja itin padidinti gamybą, kad galėtų panaudoti iki 1 tūkst. dronų per dieną.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Kyjive prasidėjo teismo procesas dėl žiauriomis aplinkybėmis nužudyto Charkivo mero pavaduotojo sūnaus. Vaikinas buvo nužudytas Austrijos sostinėje Vienoje, o teismas jau turi ir pagrindinį įtariamąjį – kitą Ukrainos pilietį, rašo „informator.ua“. Daniilas Kuzminas, Charkivo mero pavaduotojo Sergejaus Kuzmino sūnus, nužudytas 2025 m. naktį iš lapkričio 25 į 26 d. Pagrindinis įtariamasis – Odesos srities muitinės institucijose vadovaujančias pareigas ėjęs Aleksandras Agojevas.

„Specialioji karinė operacija“ prieš Ukrainą, kurią Vladimiras Putinas pradėjo 2022 m. vasario 24 d., trunka jau ilgiau nei Didysis Tėvynės karas Sovietų Sąjungai.

Šis trumpas testas kviečia prisiminti ketverius karo Ukrainoje metus – laikotarpį, kuris iš esmės pakeitė ne tik pačios šalies, bet ir visos Europos saugumo realybę. Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį iki ilgalaikio išsekimo karo, Ukrainos pasipriešinimas tapo vienu ryškiausių XXI amžiaus politinių ir karinių įvykių. Kiekvieną dieną – naujas testas Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt.

Suomija perduos Ukrainai naują gynybos pagalbos paketą, kurio vertė – apie 98 mln. eurų. Kaip informuoja agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė transliuotojas YLE, remdamasis Suomijos gynybos ministerija. Apie naują pagalbos paketą buvo paskelbta sausio 16 d. Suomijos gynybos pareigūnai dėl operatyvinių priežasčių neatskleidė detalių apie turinį, pristatymo būdą ar tiekimo tvarkaraštį. Pažymima, kad taip daroma siekiant užtikrinti pagalbos pristatymo Ukrainai saugumą.

Rusija naktį į šeštadienį surengė ataką prieš energetikos infrastruktūrą Kyjivo ir Odesos srityse, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.  Po šių atakų daugiau nei 20 gyvenviečių Kyjivo srityje liko be elektros, savo oficialiame socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbė ministerija. Rusija per beveik ketverius metus trunkančią invaziją, ypač žiemą, nuolat taikosi į Ukrainos elektros ir šildymo tinklą.