Karas Ukrainoje

Ukrainos sostinėje Kyjive šildymo vis dar neturi 737 gyvenamieji pastatai. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko. „Šios dienos duomenimis, sostinėje šildymo neturi 737 gyvenamieji pastatai. Didžioji dauguma jų yra Troiščinos gyvenamajame kvartale. Kai kurie iš jų yra įsikūrę keliuose kituose rajonuose“, – teigė jis.

Antradienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paragino JAV technologijų magnatą Eloną Muską atimti Rusijos kariuomenės prieigą prie jo „Starlink“ palydovų, kurie, pasak ekspertų, yra naudojami Maskvos kare su Ukraina. Ministro pirmininko pavaduotojo pareigas taip pat einančio R. Sikorskio raginimas išsakytas pasirodžius JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitai, kad Rusijos kariuomenė naudoja „Starlink“ palydovus ilgojo nuotolio dronų atakoms Ukrainos gilumoje.

Šiuo metu nėra realios grėsmės, kad Rusija artimiausiais metais imsis karinių veiksmų prieš NATO, tačiau daug kas priklausys nuo šių metų įvykių Ukrainoje, interviu naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas Kasparas Pudanas.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino JAV technologijų magnatą Eloną Muską atjungti Rusijos kariuomenės prieigą prie jo „Starlink“ palydovų, kurie, ekspertų teigimu, naudojami Maskvos kare prieš Ukrainą. Radoslawas Sikorskis, kuris taip pat eina ministro pirmininko pavaduotojo pareigas, pasisakė po to, kai JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pareiškė, kad Rusijos kariuomenė naudoja „Starlink“ palydovus dronų atakoms Ukrainoje nukreipti.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad, siekdamas užbaigti Rusijos karą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs dėl labiausiai ginčytinų klausimų derėtis tiesiogiai su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Duodamas interviu Ukrainos portalui „Jewropejska Prawda“ A. Sybiha sakė, kad patys jautriausi taikos susitarimo klausimai dar nėra išspręsti. Tarp jų – temos, susijusios su teritorijomis klausimai ir Rusijos okupuota Zaporižios atomine elektrine.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Donbaso būsimo statuso klausimą pavadino vienu sudėtingiausių taikos derybų etapų, prie kurio sprendimo šalys dar nėra priartėjusios, rašo „Evropeiskaja Pravda“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė daugiau detalių apie kruviną rusų smūgį keleiviniam traukiniui Charkivo srityje. Rusai antradienį smogė keleiviniam traukiniui, yra žuvusių ir sužeistų. Rusai smogė keleiviniam traukiniui Ukrainoje Preliminariais duomenimis, žuvo bent penki žmonės, rastos jų kūnų dalys. „Šiandien Rusija smogė keleiviniam traukiniui Charkivo srityje. Bet kurioje šalyje smūgis dronais į civilinį traukinį būtų vertinamas vienodai – išskirtinai kaip terorizmas.

Ukraina tikisi pasirašyti 20 punktų taikos planą su sąlyga, kad jis bus suderintas. Tai bus dvišalis dokumentas – atskirai tarp JAV ir mūsų šalies, taip pat tarp JAV ir Rusijos. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. Jis pažymėjo, kad šiuo metu labiausiai nesuderinti lieka jautriausi klausimai – dėl teritorijų ir Zaporižios atominės elektrinės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha mano, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kelia grėsmę vengrų tautai. Apie tai Ukrainos URM vadovas papasakojo interviu „Evropeiskaja Pravda“. Jis komentavo pastaruosius nemalonius pareiškimus iš Vengrijos pusės. „Reikia vadinti daiktus tikraisiais vardais. Vengrija yra vienintelė kliūtis Ukrainos narystei ES. Be to, aš manau, kad Vengrijos ministras pirmininkas kelia grėsmę savo tautai“, – pareiškė A. Sybiha.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha mano, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metų pirmoje pusėje gali tapti „istoriniu“ Ukrainos eurointegracijos procese. Jis pažymėjo, kad „20 punktų plane“ minimi 2027 metai kaip Ukrainos įstojimo į ES orientyras yra suderinti su Europa, nors pats dokumentas yra „amerikietiškas“, rašo „Evropeiskaja Pravda“. „Net jei ES nėra pasirašiusi šio dokumento, jame negali būti jokių punktų, kurie nebūtų suderinti su Europos sąjungininkais.

Už uždarų durų Rusijos derybininkai laikosi pragmatiškesnės pozicijos dėl karo Ukrainoje sureguliavimo, nei tai matyti iš viešų Kremliaus pareiškimų. Apie tai rašo „The Kyiv Independent“, remdamasis JAV pareigūnais. Leidinio šaltinių teigimu, rusai dažnai pirmiausia išsako maksimalistinius reikalavimus Ukrainos atžvilgiu, o vėliau leidžia savo privačioms derybų grupėms svarstyti kompromisus kai kuriais klausimais. Jie pabrėžė, kad tokios taktikos Rusija laikosi jau seniai.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai praėjusią savaitę Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) baigėsi pirmasis Rusijos ir Ukrainos derybininkų taikos derybų raundas, Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainą šimtais dronų ir raketų. Per bombardavimą spaudžiant šalčiui ukrainiečiams nutrūko elektros ir šilumos tiekimas, tačiau, pasak Kyjivo, tai taip pat parodė tikruosius Rusijos ketinimus: kariauti toliau.

Ukrainos kariai išstūmė Rusijos okupacines pajėgas iš teritorijų, esančių į šiaurę nuo Kupjansko Charkivo srityje. Apie tai pranešė ukrainiečių karo žurnalistas Vladislavas Selezniovas tiesioginėje laidoje „Kyiv 24“. Rusų ketinimai ateityje užimti teritorijas  Jo teigimu, vyksta tam tikrų rusų pozicijų likvidavimas. „Jei raktas yra mūsų kišenėje, tai priešo planai ir ketinimai ateityje užimti šias teritorijas tampa beprasmiai.

Rusijos pajėgos surengė ataką prieš infrastruktūros objektą Lvivo srityje, „Telegram“ kanale pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Pasak jo, priešo taikinys buvo infrastruktūros objektas Lvivo srityje. Visos atitinkamos gelbėjimo ir specializuotos tarnybos dirbo vietoje.  Pirminiai pranešimai rodo, kad aukų ar sužeistųjų nėra.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas aplankė Rytų Ukrainoje kovojančius karius, antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.  V. Gerasimovas „patikrino „Zapad“ pajėgų grupės junginių ir dalinių vykdomų kovinių misijų eigą“, „Telegram“ platformoje parašė ministerija, bet nenurodė, kada ir kur įvyko vizitas.

Ukrainos gynybos pajėgų užduotis – garantuoti tokį okupacinės armijos nuostolių lygį, kokio ji nepajėgtų papildyti; tai būtų 50 tūkst. kareivių per mėnesį, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, pristatydamas iniciatyvą įvertinti dronų ir elektroninės karybos padalinių veiksmingumą. Jis pabrėžė, kad tai realus tikslas, tačiau užduotis labai sunki. Kai Rusijos nuostoliai bus būtent tokio lygio, ji pradės persvarstyti savo veiksmus ir už ką kovoja, sakė Ukrainos prezidentas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ragina Ukrainos sąjungininkus aktyviau prisidėti prie šalies oro gynybos stiprinimo. Pasak jo, Vokietijos galimybės suteikti papildomą paramą šioje srityje jau yra labai ribotos, rašo leidinys „Die Zeit“. Pirmadienį po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu vokiečių politikas pabrėžė, kad Vokietija oro gynybos srityje jau „padarė neproporcingai daug“. Anot B. Pistoriaus, Ukrainai perduota daugiau nei trečdalis Vokietijo...

Rusija dronais smogė keleiviniam traukiniui Charkivo srityje, skelbia UNIAN. Charkivo srities prokuratūros duomenimis, yra aukų. „Šiuo metu rasti penkių kūnų fragmentai. Aukų tapatybė bus nustatyta tik po DNR ekspertizės“, – cituojama prokuratūra.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pirmadienį po praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusių Rusijos, Ukrainos ir JAV pasiuntinių derybų pasmerkė Rusijos „atkaklius reikalavimus dėl labai svarbaus teritorijų klausimo“. „Tai, apie ką šiandien girdžiu ir skaitau, taip pat ir po derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, yra tik Rusijos atkaklūs reikalavimai dėl labai svarbaus teritorijų klausimo“, – Rygoje pareiškė J. Wadephulas.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamos Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) surengtos trišalės Rusijos ir Ukrainos derybininkų derybos vyko „konstruktyviai“, tačiau „dar laukia daug darbo“. „Būtų klaidinga po pradinių kontaktų tikėtis kokių nors reikšmingų rezultatų (…) Tačiau pats faktas, kad šie kontaktai prasidėjo konstruktyviai, gali būti vertinamas teigiamai. Vis dėlto dar laukia daug darbo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Nuo Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios JAV užsienio politika įvairiais klausimais dažnai smarkiai keitėsi ir buvo formuluojama be nacionalinio saugumo pareigūnų žinios, o JAV prezidento administracijos veiksmus išimtinai diktuodavo Donaldas Trumpas ir saujelė artimiausių jo padėjėjų, praneša „Reuters“, kurios straipsnio tekstą cituoja naujienų agentūra UNIAN.

Sekmadienį popiežius Leonas XIV išreiškė solidarumą su Ukrainos gyventojais, kenčiančiais dėl Rusijos vykdomų energetinės infrastruktūros apšaudymų, skelbia „Vatican News“. „Ir šiomis dienomis Ukraina patiria nuolatinius apšaudymus, kurie visą gyventojų bendruomenę pasmerkia žiemos šalčiui. Su skausmu stebiu tai, kas vyksta, esu šalia tų, kurie kenčia, ir meldžiuosi už visus juos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusija iki šiol yra priversta gyventi kaip Rusijos dalis, kurioje net autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos šuniui tenka daugiau teisių nei tautai. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo vizito Vilniuje metu, skelbia „Ukrainska Pravda“. „Lukašenkos baltajam špicui, deja, palikta daugiau teisių nei Baltarusijos tautai. 2020 metais buvo šansas tai pakeisti, ir esu tikras, kad dar bus šansas.

Avarijos metu žuvo Ukrainos parlamento narys Orestas Salamakha, skelbia „Kyiv Independent“. Jis buvo partijos „Tautos tarnas“ atstovas. Avarija Ukrainoje Skelbiama, kad sausio 25 d. jo vairuojamas keturratis susidūrė su mikroautobusu. Partijos „Tautos tarnas“ parlamento frakcijos vadovas Davidas Arakhamia socialiniuose tinkluose patvirtino informaciją apie O. Salamakhos mirtį. Pasak jo, nelaimė įvyko „tamsiu paros metu, judrioje kelio atkarpoje netoli Lvivo“. „Nuoširdžiai užjaučiame šeimą.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN praneša apie stiprų balistinių raketų apšaudymą Charkive. Skelbiama, kad Rusija į miestą paleido penkias balistines raketas. Po smūgių dalyje miesto dingo elektros tiekimas.

Lietuva ketvirtus metus prieš plataus masto Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karinei paramai jau yra skyrusi 1 mlrd. eurų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išlieka neabejotinai svarbiausias regioninio saugumo iššūkis. Lietuva ir Lenkija nuo pat kero pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 1 mlrd.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vilniuje susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė, kad Lietuva pasirengusi didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai. „Parama Ukrainai – egzistencinis Lietuvos interesas.

Minint 1863–1864 metų sukilimo metines, Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Baltarusija vis dar priversta egzistuoti kaip Rusijos generalgubernija, tačiau baltarusiai turi siekti tikrosios nepriklausomybės.  „Tikrosios nepriklausomybės ir tikrojo gyvenimo saugumo baltarusiams dar reikia pasiekti. Deja, kol kas Lukašenkos baltajam špicui palikta daugiau teisių nei Baltarusijos žmonėms.

Rusija šią savaitę į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,7 tūkst. dronų, 1 tūkst. 380 aviacinių bombų ir 69 įvairaus tipo raketas. Taikytasi į energetikos objektus, kritinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus. Tai „Telegram“ tinkle pranešė prezidentas Volodymyras  Zelenskis. Jis pabrėžė, kad kiekviena masinė Rusijos ataka gali turėti pragaištingų padarinių. Todėl Ukrainai reikalingos raketos oro gynybos sistemoms – dėl to esą ir toliau dirbama su Amerika ir Europa.

JAV pareigūnai, dalyvavę trišaliuose derybose Abu Dabyje, mano, kad atsirado reali galimybė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitikti asmeniškai su Rusijos autoritarinius lyderiu Vladimiru Putinu.  Apie tai rašo „Axios“, remdamasis šaltiniu. „Esame labai arti susitikimo tarp Putino ir Zelenskio“, – sakė nenurodytas JAV pareigūnas, komentuodamas šeštadienį JAE vykusias derybas.

Šiąnakt Ukrainoje rusai dronais atakavo Charkivą. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi vietos mero Igorio Terekhovo „Telegram“ pranešimu. „Charkive užfiksuotas priešo bepiločio orlaivio „Shahed“ smūgis“, – teigiama šio ryto pranešime. Prieš tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos informavo, kad iš šiaurės link miesto skrenda rusų dronai.

Ukrainos partizaninis pasipriešinimo judėjimas „Atesh“ surengė dar vieną diversiją Rusijos užnugaryje. Šį kartą buvo sunaikintas automobilis ir vertingas jo turinys, kuris turėjo atsidurti fronte.

JAV duomenimis, kitą savaitę Jungtiniuose Arabų Emyratuose planuojami nauji pokalbiai dėl Ukrainos karo užbaigimo. Komentuodamas praėjusį penktadienį ir šeštadienį surengtas trišales derybas tarp Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono, amerikiečių specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas tinkle „X“ rašė, kad jos buvo „kabai konstruktyvios“. Esą planuojama „kitą savaitę pratęsti pokalbius Abu Dabyje“. Derybose tariamasi, kaip užbaigti Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022 m. vasarį pradėtą kar...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje (ES) yra viena iš svarbiausių saugumo garantijų. Jis taip pat išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.

Kol Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos, šalyje vyksta ir kitas, ne mažiau svarbus mūšis – kova su korupcija. Į šalį plūstant paramai, rizikos dėl korupcijos tampa dar didesnės. Naujausios Ukrainos Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ataskaitos rodo, kad nepaisant karo sąlygų, aukšto lygio pareigūnai vis dažniau atsiduria teisėsaugos akiratyje.

Kitas trišalių derybų tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV etapas dėl karo sustabdymo bus tęsiamas Abu Dabyje vasario 1 dieną, šeštadienį pranešė JAV pareigūnas. „Sutarėme, kad kitas derybų etapas vėl prasidės kitą sekmadienį Abu Dabyje“, – pareigūnas sakė žurnalistams, pavadindamas sprendimą tęsti derybas geru ženklu ir pridurdamas, kad per dvi derybų dienas Emyratų sostinėje atlikta daug darbo.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Baltarusijos karo pramonė artimai bendradarbiauja su Rusija, o didelė dalis Baltarusijos įmonių vykdo Rusijos karo pramonės užsakymus. Apie tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Olehas Luhovskis, pirmasis Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad konstruktyviose JAV tarpininkautose derybose su Rusija dėl karo pabaigos buvo aptarta daug, jos buvo konstruktyvios, o kitas derybų raundas galimai vyks kitą savaitę. „Daug buvo aptarta, ir svarbu, kad pokalbiai buvo konstruktyvūs“, – sakė Ukrainos vadovas socialiniuose tinkluose po derybų pabaigos.

Ukrainos derybininko atstovė spaudai šeštadienį nurodė, kad Abu Dabyje baigėsi antrasis trišalių derybų tarp Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono raundas.  Penktadienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje prasidėjusiomis derybomis siekiama susitarti dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, kuriuo norima nutraukti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją.

Po Rusijos dronų ir raketų atakos prieš Ukrainą šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sąjungininkams priminė apie įsipareigojimus dėl oro gynybos, praneša „Sky News“. Ukrainos prezidentas teigia, kad Rusija šeštadienio naktį surengė masinius smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastuktūrą. Per ataką Kyjive viena moteris žuvo, o mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti.

Rusijos naktiniai smūgiai Ukrainos sostinėje ir šiaurės rytiniame Charkivo mieste pražudė vieną žmogų ir sužeidė dar 23, ankstyvą šeštadienio rytą nurodė pareigūnai.  Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, o Kyjivo pareigūnai įspėjo apie dronų ir balistinių raketų atakas.  „Kyjivas yra masiškai puolamas priešo. Nepalikite slėptuvių!“ – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.  Jis pridūrė, kad atakų metu buvo apgadinta keletas negyvenamųjų pastatų.

Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybininkai šeštadienį Abu Dabyje surengs antrąjį derybų raundą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomo plano, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus besitęsiančią Maskvos plataus masto invaziją. Pirmosios žinomos tiesioginės derybos tarp Ukrainos ir Rusijos pareigūnų dėl JAV prezidento D. Trumpo pasiūlymo užbaigti karą įvyko penktadienį.

Rusijos raketa „Orešnik“, kurią sausį Rusija panaudojo antrą kartą, siekdama pasiųsti grėsmingą signalą Vakarams, pasirodo, gaminama naudojant senus sovietinius komponentus. Tarp raketos nuolaužų, rastų po smūgio Dnipro miestui 2024 metų lapkritį, Ukrainos ekspertai aptiko lempą ir giroskopą. Apie tai CNN televizijai pranešė Kyjivo mokslinių tyrimų teismo ekspertizės instituto Karinių tyrimų laboratorijos vadovas Andrijus Kulčyckis.

Šią savaitę Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojai šildėsi visur, kur tik galėjo, ištvėrę toli gražu ne vieną Rusijos smūgių į jų energetikos infrastruktūrą dieną užėjus šalčiams. Pagyvenę žmonės sėdėjo šildomuose traukinių vagonuose, šeimos, gyvenančios be šildymo likusiuose daugiabučiuose, vakarieniavo šildomose palapinėse gatvėje, o viena gyvūnų prieglauda priėmė benames kates, kurioms grėsė mirtis nuo šalčio.

Visa Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo (HKKT) parlamentarei Julijai Tymošenko nustatyto užstato suma jau yra sumokėta. Šią informaciją agentūrai „Ukrinform“ patvirtino pats HKKT. „Taip, tai tiesa“, – pasakė teismas.

Maskvos karinis teismas pirmą kartą oficialiai pripažino, kad prieš ketverius metus 20 rusų jūreivių žuvo per Ukrainos raketų smūgį prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“, praneša „The Moscow Times“. Pažeminimas Rusijos kariuomenei Kreiseris „Moskva“ 2022 m. balandį nuskendo Juodojoje jūroje netoli Ukrainos krantų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė, turinti realios kovinės patirties, galėtų tapti Europos jungtinių pajėgų stuburu. Tačiau tam trukdo vykstantis karas, teisiniai ir finansiniai apribojimai.  Ukrainos prezidentas tai sakė per susitikimą su žurnalistais.  „Atvirai kalbant, visi supranta, kad turime didžiausią ir labiausiai patyrusią armiją, turinčią realios kovinės patirties.

Irano užsienio reikalų ministras penktadienį užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, šiam Davose pakomentavus, jog kruvinas protestų slopinimas Islamo Respublikoje parodė, kad jei valdžia „nužudo pakankamai žmonių“, ji išlieka valdžioje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi palikti Donbaso teritoriją, kad karas būtų nutrauktas. Tai viena iš sąlygų pasirašyti taikos susitarimą, pareiškė Rusijos vadovo Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, rašo UNIAN. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi pasitraukti iš Donbaso teritorijos – tai yra svarbi Rusijos pusės sąlyga“, – sakė D. Peskovas. Be to, V. Putino spaudos sekretorius teigė, kad Maskva nenori viešai leistis į detales derybų dėl Ukrainos proceso metu.