Karas Ukrainoje

Reaguodama į Rusijos atakas Ukrainoje, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) naktį suaktyvino reikiamas pajėgas ir priemones, įskaitant naikintuvus ir ankstyvojo perspėjimo sistemos orlaivį. Tuo pačiu metu buvo įjungtos antžeminės oro gynybos sistemos ir radaro žvalgybos sistemos, antradienį anksti ryte pranešė DORSZ. DORSZ teigimu, tai buvo prevencinės priemonės, skirtos užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, ypač netoli Ukrainos esančiose teritorijose.

Ukrainos miestams patiriant Rusijos atakas, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog taip Rusija netiesiogiai išreiškia poziciją dėl taikos derybų. „Į visus klausimus galima gauti atsakymus tiktai tada, kuomet yra aiškiai žinoma Rusijos pozicija.

Artėjant kitam Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų raundui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo gerų naujienų dėl taikaus karo Ukrainoje sprendimo. Prezidentas teigė, kad apie tai kalba pirmą kartą ir tikino, kad JAV nenaudoja savo pinigų karui Ukrainoje. D. Trumpas pastabas apie geras naujienas pasakė pokalbio Baltuosiuose rūmuose metu, rašoma „RBC-Ukraine“. „Manau, kad su Ukraina ir Rusija sekasi labai gerai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad buvo susitarta trumpam sustabdyti karinius smūgius prieš Ukrainą „nuo sekmadienio iki sekmadienio“ ir Vladimiras Putinas šios sutarties laikėsi. D. Trumpas teigė, kad šis laikotarpis turėjo būti savaites trunkantis sustabdymas, tačiau jis truko žymiai trumpiau.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai sureagavo į FIFA prezidento Gianni Infantino raginimą panaikinti Rusijai taikomą draudimą dalyvauti tarptautinėse futbolo varžybose. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „X“ argumentuotai atsakė Tarptautinės futbolo federacijos vadovui.

Pirmadienio vakarą šilumos tiekimo Kyjive neturėjo apie 80 pastatų. Tokia padėtis susiklostė po praėjusį šeštadienį įvykusios avarijos energetikos sistemoje, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vytalijus Klyčko.  Jis priminė, kad dėl didelio masto avarijos Ukrainos energetikos sistemoje šeštadienį be šildymo sostinėje liko iš viso 3419 daugiabučių. Meras teigė, kad savivaldybių tarnybos ir energetikos darbuotojai dirba visą parą, kad atkurtų šilumos tiekimą gyvenamiesiems pastatams.

Sporto federacijos, teigiančios, kad sportas yra nesusijęs su politika, į tą apibrėžimą ginkluotų konfliktų įtraukti neturėtų, nes „karas yra nusikaltimas, o ne politika“, artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms naujienų agentūrai AFP pasakė Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnyjus. Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Vladimiras Putinas iškart po 2022 m. Pekino žiemos olimpinių žaidynių pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad pasiekti orią ir ilgalaikę taiką yra realu. Ukraina yra pasirengusi atitinkamiems žingsniams, rašo UNIAN. Kaip V. Zelenskis pažymėjo „Telegram“ kanale, šiandien pasitarime, prieš naują trišalių susitikimų raundą, dalyvavo beveik visi derybinės komandos nariai: Rustemas Umerovas, Kyrylas Budanovas, Serhijus Kyslycia, Andrijus Hnatovas, Oleksandras Bevzas. Derybose taip pat dalyvaus Davydas Arachamija.

Pirmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai ji po pokalbio pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. „Šią popietę, belaukiant šią savaitę įvyksiančių taikos derybų, kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu“, – teigė U. von der Leyen. Ji pažymėjo, kad, besibaigiant ketvirtiesiems žiauraus karo su Ukraina metams, Rusija ima vykdyti dar daugiau karo nusikaltimų, atakuodama civilinę infrastruktūrą ir namus.

Ukrainos energetikai visiškai atkūrė energetikos sistemos būklę, pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ir nors per parą buvo naujų Rusijos apšaudymų energetikos objektams prie fronto linijos ir pasienio bendruomenėse, tikslingų Rusijos raketų ir „Shahed“ dronų smūgių energetikos infrastruktūrai nebuvo, rašo UNIAN. „Rusijos armija, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra sutelkusi dėmesį į terorą prieš mūsų logistiką, pirmiausia – geležinkelius.

Europa turėtų reikalauti iš Rusijos nuolaidų, įskaitant karinės galios, kariuomenės ir branduolinių ginklų apribojimus, taip pat atsakomybę „už padarytus nusikaltimus“. Pasak „Ukrinform“, taip rašoma leidinio „The Guardian“ straipsnyje, kuriame cituojami ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajos Kallas žodžiai.

Kerčės rajone, Rusijos okupuotame Kryme įvyko 4,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, skelbiama „Nexta“. Drebėjimą pajuto Ščelkino miesto gyventojai – jie pranešė apie baldų ir šviestuvų drebėjimą. Europos Viduržemio jūros seismologijos centro duomenimis, žemės drebėjimas įvyko maždaug 10 km gylyje netoli Kerčės ir Ščelkino 11:47 val. Lietuvos laiku.

Rusija patvirtino, kad trišalės derybos su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis Abu Dabyje, kurios turėjo vykti savaitgalį, buvo perkeltos į trečiadienį. „Iš pradžių jos iš tiesų buvo suplanuotos šį sekmadienį. Tačiau reikėjo papildomai suderinti trijų šalių tvarkaraščius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.  Jis pridūrė: „Dabar, trečiadienį ir ketvirtadienį, iš tiesų įvyks antrasis raundas. Jis vyks Abu Dabyje. Galime tai patvirtinti.

Pasaulis stumia Ukrainą prie „aklų kompromisų“ vardan karo nutraukimo. Tačiau niekas šalies vadovybėje neturi įgaliojimų atiduoti teritorijų mainais į taiką. Tai interviu metu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų papulkininkis, 3-iojo armijos korpuso vado pavaduotojas Maksymas Žorinas.

Rusijos dronų ataka sekmadienį prieš maršrutinį autobusą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje nusinešė 15 žmonių gyvybes. „Priešo dronas smogė netoli įmonės maršrutinio autobuso Pavlohrado rajone. Preliminariais duomenimis, žuvo 12 žmonių, dar septyni sužeisti“, – platformoje „Telegram“ rašė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža. Vėliau paaiškėjo, kad aukų skaičius išaugo iki 15 žmonių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė partnerių dėmesį į Rusijos smūgį gimdymo namams Zaporižioje, nepaisant tebevykstančio derybų proceso. Jis paskelbė pareiškimą savo paskyroje platformoje „X“, pridėjęs vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Ukrainos URM papasakojo, kad vasario 1 d. Rusijos bepiločiai orlaiviai pataikė į gimdymo namus Zaporižioje, dėl ko buvo sužeistos trys moterys. „Putinas ir toliau kariauja prieš civilius – nepaisydamas taikos pastangų.

Rusiją sudrebinęs nusikaltimas Irkutske, kur grįžęs karys žiauriai nužudė moterį, tapo mažiausiai antruoju panašiu nusikaltimu, kurį nuo sausio pradžios įvykdė iš fronto grįžę Rusijos kariai, rodo „Agentstvo“ analizė. Nuo 2025 m. pradžios kariai pražudė mažiausiai 11 moterų. Dar mažiausiai dvi moterys ir maža mergaitė žuvo nuo Rusijos karių rankų panašiomis aplinkybėmis gyvenvietėse netoli fronto. Nužudymas Irkutske įvyko trečiadienio naktį.

Kyjive 693 pastatai vis dar lieka be šildymo po to, kai šeštadienį Ukraina ir Moldova susidūrė su masiniais elektros tiekimo sutrikimais. Ukrainos vicepremjeras ir regionų plėtros ministras Oleksijus Kuleba apie tai paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“. „Vyksta darbai siekiant atnaujinti šilumos tiekimą sostinėje po gedimo energetikos sistemoje. Nuo vakar vakaro šildymas jau buvo atkurtas daugiau nei 2 700 pastatų. Tačiau 693 pastatai lieka be šildymo.

Bendrovė „SpaceX“ ėmėsi skubių priemonių, kad būtų neįmanoma naudoti palydovinio ryšio terminalų „Starlink“ Rusijos bepiločiuose orlaiviuose. Artimiausiu metu bus įdiegta sisteminė priemonė, kuri visiškai užkirs kelią šios technologijos naudojimui okupantų pajėgoms. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas.

Čekijos savanorių organizacija „Spark“ atkūrė rusiško „ždūn“ tipo droną ir ruošia pirmąją partiją perdavimui Ukrainai. Anksčiau „laukiantis šalikelėje“ dronas buvo naudojamas tik rusų pajėgų ir kėlė grėsmę ukrainiečių karinei technikai.

 Per Rusijos smūgį prieš gimdymo namus pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste sekmadienį sužeisti mažiausiai šeši žmonės, pranešė regiono gubernatorius. „Rusai smogė gimdymo namams Zaporižioje“, – sakė Ivanas Fedorovas savo įraše „Telegram“. Gubernatorius pasidalijo vaizdo įrašu iš įvykio vietos, kuriame matyti smūgio apgadintas pastatas su išdaužytais langais ir kylančiais dūmais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad derybos tarp Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos pasiuntinių dėl karo Ukrainoje nutraukimo vyks Abu Dabyje trečiadienį ir ketvirtadienį. „Nustatytos kitų trišalių susitikimų datos – vasario 4–5 dienos Abu Dabyje“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniame tinkle „X“. „Ukraina yra pasirengusi esminei diskusijai, ir mes esame suinteresuoti užtikrinti, kad rezultatas priartintų mus prie tikros ir orios karo pabaigos“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad kol kas tiksliai nežino, ar kandidatuos antrai prezidento kadencijai. Tai priklausys nuo to, kaip baigsis Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Tačiau kartais V. Zelenskis vis dėlto apie tai susimąsto, rašo UNIAN. „Kartais pagalvoju. Kartais galvoju, taip“, – pabrėžė V. Zelenskis. Be to, jis buvo paklaustas, ar turi kokį nors asmeninį norą, ką norėtų daryti pasibaigus karui. „Kartais norisi tiesiog šiek tiek daugiau būti su vaikais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos derybininkai laukia žinių iš JAV dėl susitikimų siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Anksčiau planuota, kad antrasis derybų ratas tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų prasidės Abu Dabyje sekmadienį. „Ukraina pasirengusi dirbti visais formatais. Svarbu, kad būtų rezultatai ir kad susitikimai vyktų. Mes tikimės susitikimų kitą savaitę ir ruošiamės jiems“, – pareiškė V. Zelenskis.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos pergalė jau ryškėja pagal daugelį parametrų, ir pavadino dabartinius JAV bei Rusijos kontaktus produktyviais, rašo UNIAN.

Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas šią savaitę pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į derybas Maskvoje ir pridūrė, kad Vladimiras Putinas tariamai neatsisako tiesioginių kontaktų su Ukrainos vadovu. Tačiau derybų vieta – Maskva – tapo dar vienu ultimatyviu reikalavimu Ukrainai. Rusijos atstovai nesutinka derėtis dėl kitų vietų susitikimui, aiškindami, kad tai yra esminis reikalavimas susitikimui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pareiškė, kad jo derybininkai laukia Jungtinių Valstijų pranešimų apie tolesnius susitikimus dėl kovų Ukrainoje nutraukimo. „Ukraina pasirengusi dirbti visais darbo formatais, – sakė V, Zelenskis. – Svarbu, kad būtų rezultatų ir kad susitikimai įvyktų. Tikimės susitikimų kitą savaitę ir jiems ruošiamės.

Rusijos kariuomenės pažanga teritorijų užgrobimo klausimu Ukrainoje tapo mažiausia per daugiau nei 100 metų šiuolaikinių karų istorijos, rašo Vašingtono Strategijos ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ekspertai savo metinėje ataskaitoje. Mokėdami milžinišką kainą – vidutiniškai 35 tūkst. žmonių per mėnesį – Rusijos Generalinio štabo generolai praėjusiais metais sugebėjo užimti 0,8 % Ukrainos teritorijos (4831 kv. km), o 2024 m. – 0,6 % (3604 kv.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad be tiesioginio kontakto su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu nebus įmanoma išspręsti teritorinių klausimų derybų metu. UNIAN, remdamasi „European Pravda“ publikacija, rašo, kad Ukraina, pasak V. Zelenskio, yra atvira galimiems susitikimas su Rusija bei JAV bet kokiu formatu. „Svarbu, kad susitiktume mes trys.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė nematantis jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori siekti taikos derybose karui Ukrainoje užbaigti. Šeštadienį paskelbtame komentare žiniasklaidos grupei RND B. Pistorius sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė akstiną diplomatinėms pastangoms, bet pabrėžė, kad Maskvos veiksmai rodo ką kita. „Tačiau kol kas nematau jokių ženklų, kad Rusija rimtai siekia taikos“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

Rusija atgal į frontą siunčia neįgalius karius net ir po to, kai jie netenka galūnių. UNIAN, remdamasi „The Telegraph“ karinių šaltinių informacija, pateikta publikacijoje, rašo, kad neįgalūs kariai fronte išnaudojami kaip „patrankų mėsa“. Publikacijoje Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovo pavaduotoja taip pat atkreipė dėmesį, kad labiausiai kenčia karo belaisviai, kurie „įprastai siunčiami į pačias pavojingiausias fronto vietas, turėdami menka šansą išgyventi“. Viename iš paske...

Ukrainos elektros tinklai šeštadienį patyrė didžiulius sutrikimus, dėl techninio gedimo nebeveikiant elektros perdavimo linijoms tarp Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos, pranešė ukrainiečių energetikos ministras. „Šiandien 10 val. 42 min. (ir Lietuvos laiku) įvyko techninis gedimas, dėl kurio vienu metu išsijungė 400 kilovoltų linija tarp Rumunijos ir Moldovos elektros tinklų bei 750 kilovoltų linija tarp Vakarų ir Vidurio Ukrainos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Denysas Šmyhalis.

Kyjivo metropoliteno sistemos operatorius pranešė, kad šeštadienį dėl elektros tiekimo sutrikimų, kurį lėmė suintensyvėjusios Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, metropolitenas laikinai uždaromas. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame „Kyjivskyj metropoliten“ pranešime nurodoma, kad dėl dingusio tiekimo iš išorinių elektros tiekimo centrų laikinai sustabdytas traukinių eismas ir eskalatorių veikimas.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šeštadienį pranešė, kad surengė konstruktyvias derybas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu ekonomikos klausimais.  Šios derybos yra dalis JAV pastangų užbaigti karą Ukrainoje.

Ukrainos kariai užfiksavo dar vieną keistą okupantų maskuotės būdą fronte. Vienas iš rusų vaikščiojo po snieguotus laukus, persirengęs kostiumu, panašiu į pingvino. Okupantas galimai tikėjosi, kad taip jo niekas nepastebės. Vaizdo įrašą su „pingvinu“ išplatino 120-osios atskirosios brigados kariai. Pirmasis naujieną paskelbė Ukrainos radijo elektroninės kovos (REK) ir ryšių sistemų ekspertas, gynybos ministro patarėjas Serhijus „Flash“ Beskrestnovas.

Charkive už viešą ukrainiečių žeminimą ir Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą teisinimą buvo sulaikytas Ukrainos stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchato dvasininkas, penktadienį informavo šalies Generalinė prokuratūra. Tyrimo duomenimis, 2025 m. kovo–liepos mėn. Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) Charkivo vyskupijos religinės bendruomenės dvasininkas sistemingai niekino Ukrainą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė pasiūlymą sukurti bendrą Europos karinę jėgą pokario Ukrainai. Jis pabrėžė, kad ES neatidėliotini uždaviniai yra svarbesni už didelio masto reformas.

Sausį Šiaurės Korėja smarkiai sumažino ginklų tiekimą Rusijai.  Apie tai praneša Pietų Korėjos leidinys „NK News“, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis. Netikėtai sumažino ginklų tiekimą Rusijai Leidinyje nurodoma, kad sausio mėnesį buvo užfiksuotas tik vienas atvejis, kai Rusijos konteineriniai laivai įplaukė į Šiaurės Korėjos uostus.

Šiuo metu Rusija persiorientuoja į smūgius Ukrainos logistikai ir transporto mazgams. Apie tai savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėjęs, kad visose srityse „nuo penktadienio nakties iš tiesų nebuvo smūgių energetikos objektams“. „Beveik nebuvo. Išskyrus Donecko sritį, kur buvo vienas smūgis dujų infrastruktūrai – aviacinių bombų smūgis.

Rusijos derybininkai privačiai atsiprašė dėl aukų po smūgių Odesoje ir keleiviniam traukiniui Charkivo srityje. Apie tai praneša „The New York Times“, remdamasis Ukrainos pareigūnu. Pasak jo, praėjusį savaitgalį vykusiame susitikime su Rusijos derybininkais Ukraina paprašė sustabdyti smūgius. Buvo pabrėžta, kad Rusijos pusė su tuo sutiko, tačiau ne raštu.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis atviriau kritikuoja Europos lyderius. Po aštrios kalbos Davose ir naujų pareiškimų žurnalistams jis pareiškė, kad Europa prisidėjo prie pavojingų oro gynybos spragų, kuriomis pasinaudojo Rusija, smogdama Ukrainos energetikos infrastruktūrai, skelbia „Sky News“. Pastarąsias dvi savaites Ukrainos prezidentas, regis, nuolat konfliktavo su Europos lyderiais.

Rusijos parlamento pirmininkas teigia, kad įstatymų leidėjai nori, jog Maskva panaudotų galingesnius ginklus prieš Ukrainą, rašoma „Sky News“. Rusijos įstatymų leidėjai ragina Maskvą panaudoti galingesnius ginklus, kad būtų pasiekti jos tikslai Ukrainoje, šiandien pareiškė parlamento žemųjų rūmų pirmininkas.

Šiuo metu nėra jokių sąlygų, kurios priverstų Rusiją jau šiais metais nutraukti karą prieš Ukrainą. Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko. Jis pažymėjo, kad pažadai nutraukti karą skambėjo jau ne kartą, taip pat ir iš JAV prezidento Donaldo Trumpo. „Tačiau taika taip ir neateina, o daugelis žmonių dėl to nusivilia“, – pabrėžė parlamentaras.

Būsimasis Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas  penktadienį pristatydamas naują vyriausybės programą, į kurią įtraukta tvirta parama kyjivui, atmetė derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje galimybę. 38-erių R. Jettenas, kalbėjęs su naujienų agentūra AFP po savo politinio manifesto paskelbimo, sakė, jog nešnekės su Maskva, nes kol kas nėra ženklų, rodančių, kad Rusija norėtų užbaigti karą Ukrainoje.  „Kol tęsis agresija, mes remsime Ukrainos žmones“, – pažymėjo jis.

Ar Ukrainai ir Rusijai pavyks pasiekti susitarimą dėl teritorijų klausimo, paaiškės jau artimiausiomis savaitėmis. Tai socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris, rašo UNIAN. Jis dar kartą pabrėžė, kad visi esminiai Ukrainos ir Rusijos nesutarimai yra susiję būtent su teritorijomis. Pasak jo, netrukus bus aišku, ar abiem šalims pavyks susitarti.

Spartus Rusijos kariuomenės veržimasis į Zaporižios sritį atskleidė vieną iš pagrindinių Kyjivo problemų – pajėgų trūkumą ginant daugiau kaip 1100 km ilgio fronto liniją, rašo „The New York Times“. Gruodžio pabaigoje Rusijos daliniai, pasinaudoję rūku, prasiskverbė į Huliaipolę palei upę ir užpuolė Ukrainos vadavietę. Po mūšio Ukrainos kariai buvo priversti trauktis, palikdami techniką ir kovinių pozicijų žemėlapius. Netrukus po to dronų operatorių padaliniai pateko į intensyvų apšaudymą.

Penktadienį Vienoje vykusioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specialioje sesijoje dvylika šalių įspėjo apie didėjantį branduolinės avarijos pavojų Ukrainoje. Kasdieniniai Rusijos išpuoliai prieš šalies energetikos infrastruktūrą ne tik palieka milijonus ukrainiečių kęsti šaltį, „bet taip pat daro neigiamą poveikį branduolinei saugai Ukrainoje, dėl ko branduolinės avarijos tikimybė tampa vis realesnė“, pabrėžiama šalių bendroje deklaracijoje.

Ukrainos nacionalinė policija penktadienį paskelbė, kad fiksuoja masinę pranešimų apie grasinimus susprogdinti bangą – iki šiol jau gauta daugiau kaip 2 tūkst. tokių pranešimų. Kaip teigiama, sausio 30 d. nuo 9.30 val. (vietos ir Lietuvos laiku) į valdžios institucijų, vietos savivaldos institucijų, švietimo įstaigų, įmonių, organizacijų, bankų, pramogų erdvių ir kitų įstaigų el. pašto adresus pradėjo plūsti masiniai laiškai, kuriuose teigiama, kad jų pastatai buvo užminuoti. 12.10 val.

Ukraina nebuvo informuota apie susitarimų, pasiektų per susitikimą Ankoridže, turinį, žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Niekas manęs neinformavo apie tai, kas buvo susitarta Ankoridže. Neturiu jokios oficialios informacijos“, – teigė jis ir pridūrė, kad galiausiai „visi sužinos, tai tik laiko klausimas“. Pasak jo, Ukraina suvokia, kad per susitikimą buvo aptariami esminiai klausimai.