Karas Ukrainoje

Spalio mėnesį Ukrainos karo fronte gali prasidėti nauja eskalacijos banga, rašo UNIAN, remdamasi Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo teigimu. Pasak O. Danilovo, eskalacija karo fronte greitu metu prasidės dėl vykdomos mobilizacijos Rusijoje, tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi atremti okupantų puolimą. „Rusija mums bandys padaryti maksimalią žalą.

Šeštadienį patvirtinta, kad Ukrainos kariuomenė sėkmingai įžengė į Lymano miestą, čia iškelta šalies vėliava. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 19.58 | R. Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus Rusija turėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.

Kišeninės Kremliaus Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) pirmininkas, Rusijos Dūmos parlamentaras Leonidas Sluckis penktadienį sureagavo į Ukrainos narystės NATO paraiškos pateikimą.  Skambiais pasisakymais garsus ir Kremliui lojalus parlamentaras metė niekuo nepagrįstą kaltinimą, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo veiksmu „tiesiogiai“ pakvietė aljansą leistis į karinį konfliktą su Rusija.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Ukraina prie NATO galėtų prisijungti kitų metų liepą, kai vyks NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, skelbia UNIAN.  „Aljansas taip pat turėtų suteikti galbūt kandidato statusą. Po to smogti branduoliniais ginklais ir iš tikrųjų kautis su šalimi kandidate į NATO yra šiek tiek sunkiau. Iškart po mūsų pareiškimo ir abipusės NATO paramos, branduolinio smūgio Ukrainai tikimybė gerokai sumažėjo“, – sako.

Europos Sąjunga penktadienį pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams, sudarysiančius sudėtingų, o kai kuriems net neįmanomų kliūčių jiems atvykti į bloką. Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

JAV Kongresas penktadienį patvirtino 12,3 milijardo dolerių pagalbą Ukrainai, skelbia „The Guardian“. Į paketą, kuris buvo patvirtintas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo keturis Rusijos neteisėtai okupuotus Ukrainos regionus, apima 3 milijardus dolerių ginklams, atsargoms ir atlyginimams Ukrainos kariuomenei, o prezidentas Joe Bidenas įgalioja Pentagoną perleisti 3,7 milijardo dolerių vertės ginklus ir kitą amuniciją Ukrainai Tai...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio pranešime sako, kad šiandieną Ukraina priėmė sprendimą gintis. Tai jis sakė kalbėdamas apie šiandien Rusijos oficialiai aneksuotas neteisėtai okupuotas Ukrainos teritorijas.  „Turime išlaisvinti visą savo žemę, ir tai bus geriausias įrodymas, kad tarptautinės teisės ir žmogiškųjų vertybių negali pažeisti jokia teroristinė valstybė, net tokia įžūli kaip Rusija. Šiandien Ukraina priėmė sprendimą gintis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį „absurdišku“ ir „piktinančiu“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį apie dujotiekių „Nord Stream“ nuotėkius sukėlusį tariamą Vakarų sabotažą.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė paramą Ukrainos priėmimui į NATO „kuo greičiau“. Taip jie sureagavo į Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prašymą paspartinta procedūra nagrinėti klausimą dėl šalies stojimo į Aljansą.

JK gynybos štabo viršininkas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas mobilizacijai atskleidė didėjantį spaudimą Kremliui, skelbia „Skynews“. Admirolas seras Tony Radakinas pridūrė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos rodo „didėjančio silpnumo ir netvirtumo“ ženklus kare Ukrainoje. „Yra spaudimo taškų. Rusijos ginkluotosiose pajėgose yra tam tikras trapumas“, – sakė jis žurnalistams Vašingtone. Tačiau staigaus Rusijos žlugimo mūšio lauke jis nenumatė.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos dar keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos ir fiktyvių „referendumų“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus „yra naujas žemiausias Rusijos įžūlaus tarptautinės teisės nepaisymo taškas“, sakoma ministrų pareiškime.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje dar kartą patvirtino paramą karo niokojamai Ukrainai.  Pasak NATO vadovo, agresorė šiandieną suteikė daugiau priežasčių svarstyti Ukrainą kaip NATO dalį, kalbėdamas apie anksčiau šiandieną Rusijoje oficialiai aneksuotas neteisėtai okupotas Ukrainos dalis.  J. Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO niekada nepripažins agresoriaus aneksuotų teritorijų.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė apgaulingą Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę. „Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgaulingą Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

JAV senatorius Lindsey Grahamas, komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos teritorijų aneksiją ir nuolat eskaluojamą galimo branduolinio ginklo panaudojimo „kortą“, pareiškė, kad tai galėtų būti vertinama kaip NATO puolimas. Senatoriaus teigimu, branduolinio ginklo Ukrainoje panaudojimo atveju radiacija pasklistų į aplinkines valstybes, „įskaitant Lenkiją“, o tai reikštų, kad yra pažeidžiamas NATO 5-asis straipsnis, kuris numato visų aljanso valstybių atsaką vienos iš jų puolimo atveju.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad pateikė NATO dokumentus paskubintam stojimui į aljansą. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova „filosofiškai“ pakomentavo šią žinią.  Apie tai ji rašė „Telegrame“. „Zelenskio biuras pranešė, kad Ukraina skubiai kreipiasi į NATO. Šiandien kiekvienas pasirinko savo kelią. Kruvini mėsininkai, žudantys moteris ir vaikus, į NATO šiukšlyną. O mes esame ateityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalis pateikė stojimo į NATO skubos tvarka dokumentus. Jo teigimu, Ukraina de facto jau atitinka visus aljanso standartus. „De facto mes jau praėjome savo kelią į NATO. De facto mes jau įrodėme savo suderinamumą su Šiaurės Atlanto sąjungos standartais. Jie realūs Ukrainai – realūs mūšio lauke ir visais mūsų bendradarbiavimo aspektais. Mes pasitikime vieni kitais, padedame vieni kietiems, ir saugome vieni kitus.

Latvijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, šiai šaliai įvykdžius Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Apie tai savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius. „Atsižvelgiant į neteisėtus Rusijos Federacijos veiksmus, paskelbus apie kelių Ukrainos regionų okupaciją ir aneksiją, 17 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą.

Po penktadienį vykusios ceremonijos Kremliuje, kurio metu oficialiai aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, „Chatham House“ Ukrainos forumo vadovė Orysia Lucevič įspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykdo imperinę misiją, kuria siekia atkurti neva „istorinę“ Rusiją. „Rusijos žingsnius turėtume vertinti kaip besitęsiančią kaimynų teritorijos aneksijos bangą. Rusijos kontrolės lygis skiriasi – nuo Abchazijos iki Padniestrės, iki Krymo ir Baltarusijos.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pasmerkė Rusijos vykdomą Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartis dėl „regiono priėmimo į Rusiją“ su keturiais šiems okupuotiems regionams Maskvos primestais vadovais.

Lietuvos ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasmerkė fiktyvius Rusijos „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Pareiškimą penktadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų parlamentinių komitetų vadovai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pietų Ukrainoje, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „ES kuo griežčiausiai smerkia šį pasibaisėtiną išpuolį. Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą. V. Putinas taip pat pareiškė, kad Belovežo sutartis buvo „neteisėta“, ir „buvo sugriauta mūsų galingoji šalis“. „Tačiau praeities negrąžinsi ir Rusija to nesiveržia daryti“, – aiškino jis.

Anksčiau šią savaitę seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Manoma, kad to kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas. „Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Penktadienį Lietuvos ir dar 12 valstybių nacionalinių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai išplatino pareiškimą dėl Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijos organizuotų fiktyvių referendumų. Pareiškimą be Lietuvos pasirašė Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų atstovai, rašoma pranešime spaudai.

Vienas prorusiškas pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos yra „iš dalies apsuptos“ svarbiame Ukrainos Lymano mieste ir kad ukrainiečių pajėgos atkovojo kaimų šioje teritorijoje. „Naujienos iš Lymano kelia nerimą. Šiuo metu Lymanas iš dalies apsuptas“, – socialinėse medijose pareiškė Denisas Pušilinas, prorusiškas separatistinio Donecko regiono lyderis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinius grasinimus vertina kaip dar vieną psichopato „žingsnį link visiškos beprotybės“. Jis tvirtino, kad Rusijos vadovo grasinimus Vakarai girdi ne pirmą kartą dar prieš invaziją į Ukrainą, tačiau jie nebūtinai išsipildo. „Pagaliau karas Ukrainoje su visais grasinimais nušluoti šitą valstybę. Ar tai įgyvendinta?“ – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Rusijos nesėkmės Ukrainoje privertė net ištikimiausius V. Putino gerbėjus abejoti priimamų sprendimų teisingumu. Kremliaus propagandininkas Vladimiras Solovjovas, kalbėdamas savo pastarųjų dienų laidose, kėlė retorinius klausimus „tai kur tos pergalės fronte?“ ir „kur dingo milijoninė armija?“ „<...> Kiekvieną sykį, kai skaitai, kad ukrainiečiai ir vėl kažką ten ar ten atėmė, užėmė, tai gal jau galima būtų ten įvesti kokius dalinius, užtikrinti artilerijos ar žvalgybos priemonių veikimą? ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, Rusijos pajėgos penktadienio rytą apšaudė civilius Zaporižioje, nes niršta dėl savo nesėkmių fronte. Ukrainos lyderis įspėjo Rusiją, kad ši atsakys už išpuolį, kuris nusinešė mažiausiai 25 civilių gyvybes. „Teroristinė valstybė šaudo raketomis į civilius Zaporižios, Mykolajivo, Dniepropetrovsko srityse, Ukrainos regionams smogia iš daugybės raketų paleidimo įrenginių ir bepiločių orlaivių.

Estijos Užsienio reikalų ministerija pasiūlė įvesti „lojalumo deklaraciją“ rusams, kai jie gauna šalies pilietybę arba pratęsia leidimą gyventi šalyje. Tai per spaudos konferenciją penktadienį pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Pagal jo siūlymą Rusijos Federacijos piliečių būtų klausiama apie jų požiūrį į karą Ukrainoje. „Manau, kad dabartinėje situacijoje yra visiškai tikslinga prašyti, kad žmonės iš tikrųjų pateiktų lojalumo deklaraciją.

Ukrainos pajėgoms šiąnakt raketomis apšaudžius Chersono centrą buvo nukautas daugiau nei 25 metus Rusijos FSB ir sienos apsaugos struktūrose dirbęs Aleksejus Kateriničevas, vos prieš pusantro mėnesio paskirtas į vadovaujančias pareigas Chersono srityje. Pirmasis Rusijos okupuotos Chersono srities vadovo pavaduotojas A. Kateriničevas, atsakingas už saugumo klausimus, žuvo naktį įvykdyto apšaudymo metu, „RIA Novosti“ patvirtino Rusijos Visuomenės rūmų atstovas Aleksandras Malkevičius.

Penktadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė pietų Ukrainos esančios Zaporižios miesto pakraštį. Pranešama, kad išpuolio aukomis tapo civiliai gyventojai. Kol kas žinoma apie mažiausiai 25 žuvusius žmones. „Priešas pradėjo raketų ataką srities centro pakraštyje. Pirminiais duomenimis, yra aukų. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadas Oleksandras Staruchas.

Rusijai rengiantis aneksuoti keturis Ukrainos regionus, Kyjivo pajėgos baigia išstumti Maskvos kariuomenę iš penktojo ir grasina rusų tiekimo linijoms. Penktadienį Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionai per ceremoniją Kremliuje bus inkorporuoti į Rusiją, nors to nepripažins dauguma pasaulio valstybių. Tačiau aneksija neapims Charkivo regiono, į kurį Maskva nusitaikė pačioje vasario 24 dieną pradėtos invazijos pradžioje.

Atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas mano, kad mažai tikėtina, jog Rusija imsis panaudoti taktinius branduolinius ginklus, nes tai būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos savižudybė. Jis pakomentavo savo ankstesnį pareiškimą, kad reaguodamos į Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą, JAV gali sunaikinti Rusijos Juodosios jūros laivyną.

JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip aukščiausiasis vadas kare, tikėtina, tiesiogiai bendradarbiauja su karo lauke esančiais karininkais, kuriems reikia pastiprinimo, nes prarado pasitikėjimą savo Gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ketvirtadienį pirmą kartą pakomentavo incidentus „Nord Stream“ dujotiekiuose. Ir nors paties V. Putino reakcija nebuvo įspūdinga, Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas ėmėsi tiesiogiai kaltinti Vakarus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, rodo vėlai ketvirtadienį, šių teritorijų aneksijos išvakarėse, paskelbti prezidentiniai įsakai. Jais pripažįstami šių Ukrainos sričių „valstybinis suverenitetas ir nepriklausomybė“, Rusijai rengiantis penktadienį oficialiai aneksuoti šiuos du regionus ir Ukrainos rytines Donecko bei Luhansko sritis.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas dalijasi įžvalgomis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki lapkričio 15 dienos veikiausiai baigs pagrindinį karo etapą ir pradės derybas su Ukraina. Jis priduria, kad Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime V. Putinui galėjo būti suteiktas sąlyginis terminas karui Ukrainoje užbaigti.

Remiantis nauja Levados centro apklausa, Rusijos piliečių susirūpinimas Ukraina pasiekė aukščiausią lygį. Dabar 56 proc. gyventojų nerimauja dėl įvykių Ukrainoje, palyginti su 37 proc. praėjusį mėnesį, skelbia „Skynews“. Levados centras yra Rusijos nevyriausybinė apklausų ir tyrimų organizacija. Paramos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms lygis šiek tiek sumažėjo – nuo 76 proc. iki 72 proc. Tačiau tik 44 proc. mano, kad karinės galimybės turėtų būti tęsiamos, o 48 proc.

Virš Mykoljivo srities danguje buvo numušti du Rusijos atakos lėktuvai Su-25, skelbia UNIAN.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook “ pranešė Operatyvinė grupė „Pietūs“. „Rugsėjo 29 d., apie 17 val., Mykolajivo srities Baštanskio rajone Odesos oro pajėgų vadovybės priešlėktuvinių raketų brigados kariai numušė du Rusijos atakos lėktuvus Su-25“, – rašoma pranešime.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas sako, kad tikėtina, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas persvarstys naujo puolimo prieš Kyjivą idėją ir gali siųsti savo karius per Baltarusiją, skelbia UNIAN.  „Putinas vis dar nepakeitė savo strateginių planų šiai karinei kampanijai – visiškam Ukrainos okupavimui. Jis tikisi įgyvendinti savo idėją per masinę mobilizaciją“, – sakė jis. Kartu O. Ždanovas pažymėjo, kad situacija labai pasikeitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija negaus Ukrainos teritorijos, kurią siekia aneksuoti.  Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.  „Rusija negaus naujos Ukrainos teritorijos. Rusija prisidės prie katastrofos, kurią ji atnešė į okupuotą mūsų šalies teritoriją.

Per dieną Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atmušė Rusijos karių atakas 11 gyvenviečių rajonuose. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė feisbuke, praneša „Ukrinform“. Generalinio štabo teigimu, rugsėjo 29 d. 18 val. Rusijos kariai ir toliau sutelkia savo pastangas į visišką Donecko srities okupaciją ir užgrobtų teritorijų išlaikymą bei aktyvių gynybos veiksmų trikdymą.

Ketvirtadienį Ukrainos žvalgyba paskelbė labai rimtai vertinanti Rusijos grasinimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.  Apie tai kalbėjo Vyriausiosios žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis, skelbia NEXTA.  Jis sako, kad Rusija galėtų smogti palei fronto liniją, kur yra daug technikos ir personalo, taip pat ir komandų postuose. „Kad to išvengtume, Ukrainai reikia priešraketinių sistemų“, – sakė V. Skibickis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas abejoja Rusijos branduolinių ginklų tinkamumu, skelbia UNIAN.  „Rizikos visada yra. Turint tokį kaimyną, turintį branduolinį potencialą, visada yra tikimybė, kad jis išprotės. Kiek tai procentais? Nedrįstu pasakyti. Ar jie turi nešiotojų? Taip, jie turi. Jį gali perduoti „Iskander“, „Kalibr“ ir lėktuvai. Kokios kokybės ir būklės – turiu abejonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 30-ąją kreipsis į tautą, pranešdamas apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Neseniai jis pagrasino, kad „neblefuoja“, jog Rusija pasinaudos teise smogti branduolinį smūgį, jeigu valstybei kils pavojus, į ką JAV atsakė „asmeniniu perspėjimu aukščiausiu lygiu“. Pastarosiomis dienomis danguje šalia Rusijos teritorijos stebimas išaugęs NATO žvalgybinių orlaivių skaičius.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašys susitarimus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įtraukimo į Rusijos Federaciją. Jis taip pat teigė, kad rugsėjo 30-ąją, penktadienį, Kremlius šaukia operatyvinį Rusijos saugumo tarybos posėdį.

Išpirkti lėktuvų bilietai. Prie pasienio punktų – kilometrinės eilės. Rusams, norintiems pabėgti nuo prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos, ištrūkti nėra taip paprasta, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Sakartvelas lieka viena iš nedaugelio išsigelbėjimo krypčių Prie Verchnij Lars pasienio punkto – vienintelio, jungiančio Rusiją su Sakartvelu – nusidriekė kilometrinės automobilių eilės.