Karas Ukrainoje

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO transformuos Europos apsaugą, rašo foreignaffairs.com. Prieš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradedant invaziją Ukrainoje, Švedijos ir Suomijos narystės NATO klausimas buvo inti nedidelė politinių debatų dalimi.

Rusijos prezidentas V. Putinas nušalino nuo vadovavimo karui Ukrainoje generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą, o paskirtasis naujas jau „puls Ukrainą iš paskutinių jėgų“, televizijai „Ukraina 24“ pasakojo karybos ekspertas Olehas Ždanovas. Eksperto neįvardintų šaltinių duomenimis, generolas V. Gerasimovas buvo patrauktas nuo vadovavimo „spec. operacijai Ukrainoje“ dėl to, kad negalėjo įgyvendinti jam skirtų užduočių.

Laikinai okupuotos Chersono srities administracija pareiškė, kad Chersonas yra Rusija, jokių referendumų ar „respublikų“ net nebus varginamasi organizuoti. Skelbiama, kad bus kreipimąsi tiesiogiai į Rusijos prezidentą dėl administracijos teritorijos įtraukimo į Rusijos Federaciją. „Miestas Chersonas – tai Rusija, jokių ChLR Chersono srities teritorijoje kuriama nebus, referendumų nebus.

Programišių kolektyvas „Anonymous“ prisiėmė atsakomybę už Rusijos dalijimosi vaizdo įrašais platformos „RuTube“ nulaužimą ir teigė, kad ji „dingo amžiams“. „Beveik 75 proc. pagrindinės versijos duomenų bazių ir infrastruktūros bei 90 proc.

Michailas Fridmanas yra vienas Putino režimo veikėjų, kuris aktyviais savo veiksmais ne tik palaiko Kremliaus karą Ukrainoje, bet ir jį remia. Jis yra vienas Rusijos oligarchų ir korumpuotų šalies veikėjų. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Ukrainos psichologas Valentinas Kimas išanalizavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirodymą per gegužės 9-ąją Maskvoje surengtą Pergalės dienos paradą. Jo teigimu, V. Putino elgesys, įskaitant ir eiseną, daugeliu atžvilgių parodė, kokios būklės jis šiuo metu yra. „Ekspertai labai dažnai atkreipia dėmesį į tokį žygiavimo būdą. O šiemet su kolegomis pamatėme, kad Putinui jau būdingas senatviškos eisenos ypatumas.

Mobilizacijos idėja Rusijoje nėra priimtina – žmonės nesupranta už ką ir kodėl jie turėtų eiti kovoti, o „naciai puola“ propaganda taip pat įtikina toli gražu ne visus, matyti iš gatvėse apklaustų šauktinio amžiaus rusų vyrų pasisakymų. Sunkiai besiklostant karo Ukrainoje eigai žmonės Rusijoje vis dažniau pagalvoja apie gresiančią visuotinę mobilizaciją.

Karas Ukrainoje grąžino daug senų baimių, viena tokių – tremtys. Ukrainiečiai šiuo metu tai ir išgyvena, nes apie milijoną Ukrainos piliečių ne savo noru yra išgabenti į Rusiją. Tarp jų – daug vaikų. Specialistai teigia, kad tokiai akcijai Rusija senokai ruošėsi ir grąžinti į tėvynę išvežtuosius gali būti itin sunku.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino moters Rusijoje telefoninį pokalbį, kuriame ji savo vyrui pasakoja, kaip, turėdama galimybę, kankintų ukrainiečių vaikus, pavyzdžiui, suleisdama jiems narkotikų ar nupjaudama pirštus. SBU teigimu, pokalbis įrašytas netoli Charkivo, kur moters vyras kariauja rusų karinėse pajėgose, o pati moteris, kaip teigiama, gyvena su Ukraina besiribojančiame mieste, kur priverstinai evakuojami ukrainiečiai, tarp jų ir vaikai.

Rusijos okupantai užgrobtame Melitopolyje perėmė prekybos centro „ATB“ valdymą ir vietoje jo atidarė savo prekybos centrą „Mera“, kuriame prekiaujama vogta ukrainiečių produkcija ir prekėmis iš Baltarusijos. Vietos gyventojų teigimu, parduotuvėje nėra išduodama smulki grąža, o už paprastą skaidrų maišelį reikalaujama papildomai susimokėti 1 griviną (apie 0,03 euro). Antrajame prekybos centro aukšte lankytojai išvydo vogtą iš „ATB“ produkciją.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuvos Seimo nutarimas pripažinti Rusiją teroristine valstybe yra ekstremistinis.  Tai ji pareiškė radijo stoties „Sputnik“ eteryje. M. Zacharova atkreipė dėmesį į tai, kad tokius dokumentus priimančios šalys yra NATO narės.

Amerikos žvalgyba mano, kad Rusija savo pačios inicijuotame kare prieš Ukrainą atsidūrė aklavietėje ir nesugeba pelnyti pergalių nė viena kryptimi. Vienintelis būdas Rusijai ištrūkti iš aklavietės būtų skelbti visuotinę mobilizaciją, Tai pranešė „Sky News“, remdamiesi JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovo Scotto Berriero žodžiais. Jo nuomone, kol kas nė viena iš ginkluoto konflikto pusių neturi galutinio pranašumo mūšio lauke.

Didžiosios Vakarų valstybės antradienį apkaltino Rusijos valdžios institucijas, kad likus valandai iki invazijos į Ukrainą jos įvykdė kibernetinę ataką prieš palydovinį tinklą, siekdamos paruošti dirvą savo puolimui. Pasak Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos, britų, amerikiečių ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo ekspertai susitiko įvertinti naujų žvalgybos duomenų, rodančių, kad su vasarį įvykdyta ataka tiesiogiai susijusi Rusijos valstybė.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius įvertino naujo Rusijos kariuomenės puolimo prieš Kyjivą galimybę. Šį sprendimą jis pavadino „nenaudinga savižudybe“. „Reikia atskirti planus ir jų įgyvendinimo galimybes. Aišku, jie diskutuoja apie tokius dalykus, mes apie tai žinome. Bet realiai nėra galimybės.

Rusijos kariai nužudė Ukrainos kariuomenės savanorį Kyjivo pakraštyje, o iš jo kūno paspendė spąstus – kūną paliko automobilio bagažinėje su mina, kuri vėliau sprogo, kai Ukrainos pajėgos bandė jį perkelti. Šią istoriją „Politico“ papasakojo žuvusio savanorio Oleksandro našlė Liudmyla Kyrpač. Ji pasakojo, kad vos prasidėjus karui, jos vyras – mechanikas Oleksandras – suorganizavo savanorius kovotojus savo kaime Kalynivkoje, netoli Kyjivo.

Trečias mėnuo tęsiasi karas okupantų užpultoje Ukrainoje. Žuvusieji nuo orkų karių skaičiuojami tūkstančiais. Daugelis jų iki šiol tinkamai nepalaidoti dėl besitęsiančių karinių veiksmų ir sutrikusio tarnybų darbo. Panašu, kad tuo jau imtasi rūpintis ir okupantų mėginamame galutinai užimti Mariupolyje, kurio „Azovstal“ gamykloje dar laikosi Ukrainos kariai. Skaičiuojama, kad 90 proc. sugriautame mieste žuvo tūkstančiai civilių. Daugelio jų kūnai tebėra po sugriaustais pastatais.

Per gegužės 9-osios minėjimą Lenkijoje dažais apipiltas Rusijos ambasadorius teigia, kad civilių ukrainiečių skerdynės Bučoje buvo suvaidintos. Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas gegužės 9-ąją buvo aplietas raudonais dažais per Antrajame pasauliniame kare kovojusių Sovietų Sąjungos karių pagerbimo ceremoniją Varšuvoje, pranešė Lenkijos ir Rusijos žiniasklaida. Incidentas įvyko ambasadoriui atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių.

Ukrainos karys apgultoje „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje prabilo apie siaubingas sąlygas gamyklos viduje ir atskleidė, kad likusieji gynėjai „patiria daug aukų“, rusams tęsiant puolimą. Azovo pulko narys leitenantas Ilja Samoilenka „Sky News“ pasakojo, kad sužeistųjų ir žuvusių karių skaičius gamykloje yra „labai didelis“, o kariai nusipelno tinkamos priežiūros. „Niekas nesitikėjo, kad mes taip ilgai atsilaikysime prieš rusus, bet vis tiek kovojame.

 JAV įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už kone 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) perspėjus, kad lėšos, skirtos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, greičiausiai baigsis per kelias dienas. Atstovų Rūmai 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui, abiejų partijų lyderiams jau susitarus dėl detalių.

Baltarusija dislokuos specialiųjų operacijų karius trijose teritorijose prie pietinės sienos su Ukraina, reaguodama į „augančią grėsmę“, kurią kelia JAV ir jos sąjungininkai, pranešė Baltarusijos ginkluotosios pajėgos. Savo ruožtu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Maskva sutiko padėti Minskui gaminti raketas.

Savo naujausioje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė naujienas, kad Ukrainos pajėgos atkovojo kaimus Charkivo srityje, o tai gali reikšti naują karo etapą.  Jis taip pat perspėjo ukrainiečius nesitikėti „tam tikrų pergalių“ ir morališkai nespausti karių. „Mūsų valstybės ginkluotosios pajėgos mums visiems suteikė gerų žinių iš Charkivo srities. Okupantai pamažu stumiami nuo Charkivo.

Situacijai Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ prastėjant, Ukraina Rusijai pateikė naują pasiūlymą. Ukraina siūlo rusų karo belaisvius išmainyti į gamykloje įstrigusius ir sunkiai suluošintus Mariupolio gynėjus. Vis dėlto jokio susitarimo tarp šalių kol kas nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į naujienas apie pirmojo nepriklausomos Ukrainos prezidento Leonido Kravčiuko mirtį. Anot jo, V. Kravčiukas buvo daugiau nei politikas ar istorinė asmenybė – jis buvo žmogus, itin vertinęs laisvę ir sugebėjęs įkvėpti kitus. Apie L. Kravčiuko mirtį V. Zelenskis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimęsi į ukrainiečius. „Jis buvo ne tik politikas. Ir ne tik istorinė asmenybė.

Mariupolyje esančioje plieno gamykloje esantis leitenantas Ilja Samoilenko sako, kad padėtis gamyklos viduje yra tiesiog siaubinga. Ten vis dar yra daugybė sužeistų karių, o kiekviena diena, pasak jo, jiems čia gali būti paskutinė. Interviu „Sky news“ I. Samoilenko teigė, kad gamyklos rūsiuose likę ukrainiečiai susiduria su dideliais nuostoliais, mat Rusija tęsia puolimą.

Situacija karo niokojamoje Ukrainoje yra stabili, o šios šalies karių veiksmuose matosi progresas, teigia Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. „Dabar įvertinčiau, kad situacija stabili, matosi progresas Ukrainos veiksmuose. Tas jų kontrpuolimas ar kontrataka, kuri buvo prie Donecko, turėjo didelę sėkmę“, – antradienį LRT sakė V. Rupšys. Jo teigimu, Rusijos kariams neišeina daryti spartaus ir plataus masto puolimo. Tai, pasak kariuomenės vado, yra tendencija.

Ukrainiečiai nuo karo pradžios iš viso nužudė nuo aštuonių iki dešimties Rusijos generolų, sako JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovas Scottas Berrieras. Anot JAV pareigūnų, šis skaičius yra laikomas „neįprastai dideliu šiuolaikinei kariuomenei“. JAV pareigūnai nuo pat karo pradžios stebėjo augantį Rusijos kariuomenės žuvusių generolų skaičių, rašo CNN.

Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje žemynui yra „karo ir taikos“ klausimas. „Noriu pabrėžti, kad Ukrainos narystė ES yra karo ir taikos Europoje reikalas“, per spaudos konferenciją sakė diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.

Pastarąsias dienas Ukrainos miestas Odesa nuolat kenčia intensyvius apšaudymus. Rusai taikosi į mokyklas, gyvenamuosius namus, taikius gyventojus, naikinama infrastuktūra.  Miesto vicemeras Olegas Bryndakas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad tai – kerštas, nes Odesa nenorėjo pasiduoti rusams. Kokia situacija Odesoje? Ar buvo apšaudymų šią naktį?  Situacija Odesoje paskutinėmis dienomis, ypač 7–9, tikrai labai sudėtinga.

Daugiau nei du mėnesius prieš Rusijos pajėgas kovojantys Mariupolio gynėjai vis dar laikosi plieno gamykloje „Azovstal“. „Azov“ pulkas paviešino gamyklos požemiuose besislepiančių sužeistų karių nuotraukas. „Visas civilizuotas pasaulis turi matyti, kokiomis sąlygomis yra sužeisti, suluošinti Mariupolio gynėjai, ir veikti!“ – rašoma prie nedidelės galerijos „Telegram“ kanale. Žinutėje teigiama, kad sužeisti kariai gamyklos požemiuose gyvena visiškai antisanitarinėmis sąlygomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė istorinį lendlizo Ukrainai įstatymą. O tai reiškia, kad nuo šiol į Ukrainą kur kas sparčiau keliaus amerikietiški ginklai. Istorinį parašą J. Bidenas po įstatymu padėjo tą pačią dieną, kai Vladimiras Putinas Raudonojoje aikštėje melavo apie Vakarų skriaudžiamą Rusiją. Kasdieniai Putino melo įrodymai šiandien mus pasiekia iš Odesos – TV3 žinių bendradarbis Ukrainoje užfiksavo, kas po septynių Putino raketų smūgių miestui liko iš prekybos ir pramogų centro.

Lietuvos Seimas antradienį vienbalsiai pripažino Rusiją teroristine valstybe, o rusų veiksmus Ukrainoje – genocidu. Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa pareiškė, kad po tokio sprendimo Rusija yra pasirengusi nutraukti visus prekybinius santykius su Lietuva. „Esame pasirengę nutraukti visus santykius su Lietuva.

JAV nacionalinės žvalgybos vadovė Avril Haines teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi ilgam karui Ukrainoje. Anot jos, situacija vis dar išlieka neapibrėžta, o V. Putinas kare gali imtis kur kas drastiškesnių priemonių. A. Haines teigia, kad V. Putino tikslai kare nepasikeitė, rašo „the Guardian“. „Mes manome, kad prezidentas Putinas ruošiasi ilgalaikiam konfliktui Ukrainoje, kurio metu jis vis dar ketina siekti tikslų už Donbaso ribų.

Vokietija vėl atidarys ambasadą Kyjive, antradienį lankydamasi Ukrainoje sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Netrukus atkursime minimalų... vokiečių ambasados Kyjive buvimą“, – sakė A. Baerbock, į Ukrainos sostinę atvykusi su viltimi išsklaidyti įtampą tarp abiejų šalių. A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Minskas skelbia pasienyje su Ukraina dislokuojantis specialiųjų operacijų pajėgas. Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, taip elgiamasi reaguojant į pasienyje Ukrainos sutelktas pajėgas, „Telegram“ skelbia „UNIAN“. „Mūsų reakcijos reikalauja ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sukurta grupė pietinėje operacijų zonoje, kurioje iš viso yra iki 20 tūkst. žmonių.

Lietuvos Seimas antradienį vienbalsiai pripažino Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu, o pačią Rusiją – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Toks sprendimas sukėlė nepasitenkinimą Rusijos Federacijos taryboje, kurios senatorius Lietuvą apkaltino „nacių palaikymu“. „Kaip galima reaguoti į šizofreniją? Visiška šizofrenija.

Lietuva kartu su Europos Sąjunga (ES) ir šalimis sąjungininkėmis griežtai pasmerkė Rusijos kibernetines atakas Ukrainoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuva remia bendrą ES deklaraciją, kuri pirmą kartą ne tik griežtai pasmerkė, bet ir priskyrė Rusijai atsakomybę už pirmąją karo dieną Ukrainoje įvykdytą kibernetinę ataką“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Mariupolio mero patarėjas Piotras Andriuščenka paviešino Ukrainos vėliavos virš „Azovstal“ gamyklos vėliavą. Būtent ši teritorija tapo ukrainiečių gynėjų jau 76 dienas be atvangos saugomu paskutiniu bastionu Rusijos pajėgų užimtame Mariupolyje. „Mariupolis. Azovstalis. Šiandien. 2022-ųjų gegužės 9-oji. 75 pasipriešinimo diena. Nesunaikinamas ir nepalaužiamas. *** jums, o ne Mariupolis. Žemai lenkiamės prieš mūsų Mariupolio gynėjus. Jūsų didvyriškumui nėra sinonimų.

Rusijos pajėgos įnirtingai bombarduoja Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą, antradienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Kitame Ukrainos pietinės pakrantės gale rusų pajėgos bombarduoja Mariupolio metalurgijos gamyklą, kur ukrainiečių kovotojai trukdo Maskvai visiškai perimti šio miesto – kito svarbaus uosto – kontrolę.

Putino režimui itin svarbūs propagandistai, kurie nuolat ir sistemiškai Rusijos piliečiams pasakoja tikrovės neatitinkančias istorijas arba atvirai ir įžūliai meluoja. Vienas garsiausių propagandistų yra Vladimiras Solovjovas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Charkivo policija paviešino už širdies griebiantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip mama susitiko su savo sūnumi po 74 dienų nesimatymo. Jaudinančią akimirką nufilmavo vyro kolegos. Kaip matyti vaizdo įraše, Cirkūnuose gyvenančios moters sūnus priėjo prie jos ir šiltai ją apkabino. Įraše girdėti, kaaip mama niekaip negalėjo nustoti verkti, o ašarų neslėpė ir jos sūnus.

Oligarchas Vladimiras Bogdanovas geriausiai yra žinomas dėl to, kad nuo 1993 m. vadovavo naftos ir dujų gavybos ir prekybos bendrovei „Surgutneftegaz“, kurią vėliau ir nusipirko, bet paskui gerokai sumažino turimų akcijų kiekį. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Vladimiras Bogdanovas gimė 1951 m. gegužės 28 d. Suerkos kaime, Tiumenės srityje.

Rusijos prezidentas V. Putinas nušalino nuo vadovavimo karui Ukrainoje generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą, o paskirtasis naujas jau „puls Ukrainą iš paskutinių jėgų“, televizijai „Ukraina 24“ pasakojo karybos ekspertas Olehas Ždanovas. Eksperto neįvardintų šaltinių duomenimis, generolas V. Gerasimovas buvo patrauktas nuo vadovavimo „spec. operacijai Ukrainoje“ dėl to, kad negalėjo įgyvendinti jam skirtų užduočių.

Norėdama nuslėpti savo nuostolius kare Ukrainoje, Rusija žuvusius karius įrašo į „dingusiųjų“ sąrašą. Kaip liudija nauji nutekinti rusų karių telefoniniai pokalbiai, kuriuos pavyko perimti Ukrainos saugumo tarnybai (SBU), žuvusių rusų kareivių kūnai išvežami į laikinas saugojimo vietas, kur tiek „mirusiųjų“, kad kalnai lavonų siekia beveik dviejų metrų aukštį. „Čia ne morgas, čia sąvartynas. Didžiulis... Aptvertas, aptvertas, niekas neįleidžiamas... Ten atgabena tūkstančius.

Kyjivas antradienį pranešė, kad Mariupolio uostamiestyje esančioje metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti. „Daugiau nei tūkstantis“ ukrainiečių karių tebėra gamykloje, naujienų agentūrai AFP sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. „Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja“, – pridūrė ji.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę. Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui pasirašius lendlizo įstatymą, Lietuva svarsto juo pasinaudoti, kad atstatytų Ukrainai perduotą ginkluotę. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys antradienį sakė, kad siūlo Krašto apsaugos ministerijai naudotis šia galimybe atstatyti prarastus resursus. „Mano siūlymas Krašto apsaugos ministerijos vadovybei yra naudotis, bet čia yra daug techninių detalių.

Rusijos miesto Kislodovsko meras surengė vietos vaikams savotišką gegužės 9-ąją Rusijoje minimos Pergalės dienos šventę. Meras ragino vaikus „nušauti paskutinį fašistą“ – neva ukrainiečių kario iškamšą.

Ukrainos karybos ekspertas Olehas Ždanovas mano, kad Rusijos prezidentas V. Putinas nuo vadovavimo karui Ukrainoje nušalino generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą, o paskirtasis naujas „puls Ukrainą iš paskutinių jėgų“. „Iš dalies galima sutikti su tuo, kad karas Ukrainoje suintensyvės ir taps dar kruvinesniu. Artimiausiomis savaitėmis laukiama karo veiksmų suintensyvėjimo“, – „Segodnia“ pasakojo jis.

Ukrainos Charkivo srities Iziumo mieste po namo griuvėsiais buvo rasti 44 civilių žmonių kūnai, praneša UNIAN. Apie tai „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas: „Laikinai užimtame Izyume po griuvėsiais penkių aukštų pastato, kurį okupantai sugriovė per pirmąsias dešimt kovo dienų, rasti 44 žuvusių civilių kūnai.