Karas Ukrainoje

Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės mano, kad įmanoma laikinai atidėti Rusijos naftos embargo įvedimą ir vietoj to dabar įgyvendinti kitas šeštojo sankcijų paketo Rusijai priemones. Šis scenarijus įmanomas, jei Europos Sąjungai nepavyks išgauti Vengrijos palaikymo, praneša „Bloomberg“. ES diplomatai pažymėjo, kad jei Budapeštas blokuos naftos embargo įvedimą Rusijai, tai bus blokuojamas visas šeštasis sankcijų paketas. Taigi, atidėjus embargą, būtų galima įvesti kitus apribojimus.

Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas teigia, kad Maskvos invazija į Ukrainą vyksta kaip ir planuota, bet ne tokiu greičiu, kokio norėjo tam tikri žmonės šalyje. Ambasadorius V. Čižovas, pavadinęs Rusijos invaziją į Ukrainą „ypatinga karine operacija“, „Sky News“ sakė, kad Rusija, jei būtų norėjusi, jau būtų galėjusi sutriuškinti Ukrainą.

Pirmą kartą nuo karo pradžios su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pasikalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir paskelbti paliaubas. Tuo pat metu Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija ir toliau atakuoja civilinius objektus Sumų regione.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas kare yra akivaizdus, tačiau Rusija dar neturi drąsos tai pripažinti, mat yra bailiai. Apie tai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis parašė savo „Telegram“ kanale. „Rusijos strateginis pralaimėjimas jau akivaizdus visiems pasaulyje. Tiesiog Rusija dar neturi drąsos to pripažinti. Jie yra bailiai. O tiesą jie bando paslėpti už raketų, oro ir artilerijos smūgių.

Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“. „Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis. Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare.

Ukrainos kaimynystėje esančios Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad artimiausiu metu šalies gyventojams nereikia baimintis Rusijos agresijos prieš šalį, rašo BBC. „Manau, kad esame saugūs; kol kas Rusija neturi jokių aiškių planų“, – sakė ji TVR Moldovos kanalui. Vis dėlto ji pripažino, kad „matyt, galimi bet kokie scenarijai“, ir pridūrė, kad praneš žmonėms, jei padėtis keistųsi.

Aukcione už įspūdingą 50 tūkst. JAV dolerių sumą buvo parduotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytas beisbolo kamuoliukas. Dalis pinigų turėtų būti paaukota paramą ukrainiečiams teikiančiai organizacijai, rašo „Sky news“. Aukciono rengėjas „RR Auction of Boston“ teigė, kad laimėtojo pasiūlymas už „Rawlings Major League“ beisbolo kamuoliuką buvo tris kartus didesnis nei tikėtasi. Aukcioną rengusi bendrovė planuoja paaukoti 15 tūkst. JAV dolerių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia pašovusios dar vieną rusų karo laivą. Pasak Odesos karinės administracijos atstovo Serhijaus Bratčiuko, ukrainiečiai pataikė į rusų pajėgų laivą „Vsevolod Boborov“. Šis laivas, kaip rašo „24tv.ua“, yra vienas naujausių Rusijos laivyne. Informacija apie galimai ukrainiečių pašautą rusų laivą pasirodė dar anksčiau ketvirtadienį. Tuomet skelbta, kad ukrainiečiai „Naptun“ raketa netoli Zmeinių pamušė projekto 23120 laivą.

Iš Rusijos pabėgusi ir į Lietuvą atvykusi antikremliškos pankroko grupės „Pussy Riot“ lyderė Marija Aliochina pareiškė, kad Rusijai, o ne Ukrainai reikia denacifikacijos. Ilgametė Vladimiro Putino kritikė M. Aliochina „Reuters“ teigė, kad rusai turėtų gerai pagalvoti apie karą Ukrainoje. „Aš neįsivaizduoju, kuo baigsis šis apmąstymas, bet be to šalis neturi teisės egzistuoti, kaip Vokietija po Antrojo pasaulinio karo.

Rusų kariai išprievartavo 11 metų amžiaus berniuką matant jo mamai. Berniukas yra toks psichologiškai sutraumuotas, kad nuo tos akimirkos bendrauja tik piešiniais. Šią rusų karių žiaurumą įrodančią istoriją papasakojo Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova. Ketvirtadienį ji kalbėjo JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje. Kreipdamasi į tarybą ji pareiškė, kad ukrainiečiai jau išgyveno „10 siaubo savaičių“, praneša AFP.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

Rusija dar penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai dėl jos ketinimo prisijungti prie NATO, praneša Suomijos žiniasklaida. Kaip rašo suomių portalas „Iltalehti“, Rusija dar penktadienį gali imtis atsakomųjų veiksmų dėl Suomijos noro prisijungti prie NATO. Portalo kalbinti šalies politikai pranešė, kad gavo įspėjimą, jog Rusija penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą šaliai. Anot minėto portalo, Suomija oficialiai kol kas nekomentuoja šio klausimo.

Kryme prieš Ukrainą kovojančių vyrų giminaičiai ėmė gauti „sveikinimus“. Juose įspėjama, kad už šiuos veiksmus jie sulauks atpildo. Apie tokias „dovanėles“ pranešama Krymo „Telegram“ kanaluose, rašo „UNIAN“. Štai vienoje paviešintoje nuotraukoje matyti, kaip ant automobilio stiklo yra padėta skrajutė, kurioje yra rašoma: „Rusijos Federacijos tarnautojau, žinok, kad mes jau esame čia. Krymas yra Ukraina.

JAV įvestos sankcijos verčia Rusiją karinėje pramonėje naudotis kompiuterių mikroschemomis, pritaikytomis indų plovimo mašinoms ir šaldytuvams, pareiškė JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo. Kompiuterinės mikroschemos, dar vadinamos puslaidininkiais, sudaro daugumos šiuolaikinių elektroninių prekių pagrindą.

Pastarosiomis savaitėmis aplink Ukrainos sostinę Kyjivą buvo rasta bent 1000 nužudytų civilių kūnų, teigia Jungtinių tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet. Ji pridūrė, kad JT tikrina kaltinimus dėl pažeidimų, įvykdytų nuo pat Rusijos invazijos pradžios, ir daugelis jų gali prilygti karo nusikaltimams. „Neteisėtų žmogžudysčių mastai, įskaitant egzekucijų požymius į šiaurę nuo Kyjive, šokiruoja“, – sakė ji Ženevoje įsikūrusiai Žmogaus teisių tarybai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš „neabejotinai“​​​​​​ grėsmę Rusijai. Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo. „Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas. Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Paskutinės evakuacijos į Azovstal gamyklos Mariupolyje metu rusų kariai išskyrė ketverių metų Alisą ir jos mamą. Mergaitės ieškota keletą dienų ir pagaliau ji rasta bei perduota seneliams, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Informaciją, kad maža mergaitė rasta ir atiduota seneliams, patvirtino ir Zaporižės regiono vaiko teisių atstovė Antonina Matvejeva. Pasak specialistės, mergaitę pavyko atgauti ir perduoti seneliui. Tai, kaip vaikas buvo atgautas – neskelbiama.

Rusijos kariuomenė įnirtingai bando sunaikinti tiltą Odesos srities pietuose, į kurį jau buvo smogta net keturis kartus. Tikėtina, kad tokiu būdu Rusija bando atkirsti Odesą nuo humanitarinių ir ginkluotės transportavimo mazgo Rumunijoje. „Tokiu atveju puolant iš Padniestrės galima būtų apsunkinti mūsų situaciją ir paskelbti taip vadinamąjį Pietų Besarabijos placdarmą bei iš ten grasinti ir Odesai, ir Moldovai“, – „RBC Ukraina“ cituojamas karybos ekspertas Sergejus Grabskis.

Rusijos ambasada Lietuvoje užsipuolė šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, pirmiausiai piktindamiesi, kad jis esą kartoja „netikras naujienas“ apie karą Ukrainoje, o kartu ir dėl to, kad jis esą nėra dėkingas už tai, kad Rusija „išvadavo“ Lietuvą iš nacizmo Antrojo pasaulinio karo metais. Rusijos ambasada Lietuvoje savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą, kuriuo kreipėsi į G. Nausėda.

Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.  „Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai. Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad NATO šalių vykdomas ginkluotės Ukrainai tiekimas ir pratybų vykdymas prie Rusijos sienų didina tiesioginio konflikto su Rusija tikimybę. Buvęs Rusijos premjeras karą Ukrainoje vadina „Vakarų proxy war“ (karas per trečiąsias šalis), nepaisant to, kad Rusija pati neišprovokuota užpuolė Ukrainą.

Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą. 78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams.  Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį išplatintame pareiškime paskelbė remiantys stojimą į NATO. „Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO“, – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje. „Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį Aljansą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pavojingesnis už Adolfą Hitlerį ir Josifą Staliną, nes jo rankose daugiau mirtinų ginklų – branduolinės raketos ir internetas, mano Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Pasak Lenkijos premjero, Rusija informacinę erdvę užkrėtė milijonais netikrų naujienų, todėl pasauliui reikia „deputinizacijos“. „Putino „rusiškojo pasaulio“ ideologija yra XX amžiaus komunizmo ir nacizmo atitikmuo.

Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską prašydamas pagalbos.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad Ukraina netrukus turėtų pereiti į kontrpuolimą. Ukrainos kariuomenė pranešė apie sėkmingai pradėtą kontrpuolimą keliomis kryptimis šalies rytuose. Generolo teigimu, Ukrainos kariams jau iki šių metų vasaros pabaigos pavyks išstumti agresorių iki ribų, kurias Rusija užėmė prieš vasario 24-ąją. „Manau, kad rusai jau priartėjo prie kulminacijos. Jie neturi šimtų tūkstančių naujų karių ar naujų tankų, pasirengusių stoti į mūšį.

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė. Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime. Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip Ukrainoje, Kyjivo pakraštyje, rusų kariai nušauna du neginkluotus civilius. Šį vaizdo įrašą Ukrainos prokurorai šiuo metu tiria kaip karo nusikaltimą. CNN gavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas beginklių ukrainiečių civilių nužudymas, ir patvirtino įrašo autentiškumą. Be to, CNN atpažino šio karo nusikaltimo aukas. Vienas jų buvo apiplėštos automobilių prekybos įmonės savininkas, kurio šeima nenori skelbti jo pavardės.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Markas Feiginas mano, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ateityje gali pakeisti „jaunas pulkininkas“, – toks pats, koks savo valdymo pradžioje buvo dabartinis Rusijos Federacijos prezidentas. „Dėl to visiškai nekyla abejonių. Pagrindinė institucija yra Rusijos Federacijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos – red. past.) kolegija, kuriai priklauso visi jie – nuo Bortnikovo (Aleksandras, dabartinis FSB direktorius – red. past.) ir visų kitų lyderių.

Vienas iš Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjų, Ukrainos nacionalinės gvardijos narys, žuvo praėjus vos trims dienoms po to, kai sumainė simbolinius žiedus su savo kovos drauge ir gyvenimo meile. „Mariupolio gynėja Valerija Karpylenko, pravarde „Nava“, „Azovstal“ gamykloje tapo nuotaka, žmona ir našle“, – trečiadienį paskelbta Ukrainos nacionalinės gvardijos „Facebook“ puslapyje.

Vykstant karui Ukrainoje, JAV parengė instrukcijas savo žvalgybos institucijoms, kaip keistis žvalgybos informacija su Ukraina. Pranešama, kad uždrausta teikti duomenis Ukrainai apie Rusijos generolų buvo vietas.  Tokį sprendimą JAV priėmė siekdamos išvengti įtampos augimo santykiuose su Rusija, praneša „The Washington Post“. Leidinio teigimu, žvalgybos pareigūnų vidaus instrukcija nustato du atitinkamų rūšių informacijos draudimus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius atvirai prakalbo apie tai, kad kartu su savo žmona sulaukia grasinimų nužudyti dėl to, kas šiuo metu vyksta Mariupolyje. Rusijai strategiškai svarbiame Mariupolio mieste Ukrainos kariai vis dar kontroliuoja paskutinę savo tvirtovę – plieno gamyklą „Azovstal“. Joje šiuo metu yra apie 1000 ukrainiečių karių, bent 600 iš jų yra sužeisti.

Rusija ketvirtadienio vakarą į Kremenčuką paleido nuo 8 iki 12 raketų. Bent keturios iš jų smogė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai, praneša vietiniai pareigūnai. Sprogimai ketvirtadienį vakare taip pat nugriaudėjo Chersone ir Odesoje. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:02 | Zelenskis: rusai yra bailiai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas kare yra akivaizdus, tačiau Rusija dar neturi drąsos tai pripažinti, mat yra bailiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis tada, kai ukrainiečiai atgaus viską, kas jiems priklauso. „Ukrainos žmonėms karas su Rusija baigsis tik tada, kai atsiimsime tai, kas mums priklauso. Ukraina siekia sugrąžinti taiką į savo žemę, ir mums nereikia nieko papildomo“, – teigia V. Zelenskis. Pasak „UNIAN“, V. Zelenskis tai pasakė trečiadienį nuotoliniu būdu kalbėdamasis su Prancūzijos studentais.

Per kovą su Rusijos pajėgomis Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ žuvo Kyjivo bokso čempionas Moša Artemas Sergejevičius. Apie tai, pasak „UNIAN“, socialiniuose tinkluose pranešė jo mama Irina Jegorčenko. „2022 m. gegužės 8 d. mano sūnus mirė „Azovstal“. Moša Artemas Sergejevičius. Jis mirė ir yra amžinoje buveinėje. Dievo rankos yra vienintelė vieta, kur galiu paleisti savo sūnų. Jis mirė oriai, gindamas Ukrainą. Dievas pasiėmė jį namo.

Nuo karo pradžios Ukrainoje galvas paguldė jau maždaug 25 tūkstančiai okupantų. Kol senka Rusijos pajėgų žmogiškieji resursai, ukrainiečiai iš Vakarų gauna vis daugiau naujų ginklų ir technikos, tad kai kurie ekspertai numato galimą kontrpuolimą. Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys sako, kad jei Ukrainos pajėgos sėkmingai puldamos pasiektų Mariupolį, tai reikštų Rusijos sutriuškinimo pradžią.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, pakeitęs savo prorusišką poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, trečiadienį patenkino prašymą leisti 103 piliečiams kariauti šioje šalyje kartu su Kijevui lojaliomis ginkluotomis pajėgomis. M. Zemanas kadaise buvo artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, bet pavadino jį „bepročiu“, Kremliui vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Pirmadienį Lenkijos sostinės Varšuvos kapinėse raudonu, į kraują panašiu skysčiu buvo apipiltas Rusijos ambasadorius Sergejuus Andrejevas. Rusija jau pareikalavo oficialaus Lenkijos vadovybės atsiprašymo, tačiau panašu, kad rusai stipriai įsižeidė. Paviešinti vaizdai iš Maskvos – du vyrai raudonais dažais apipylė Lenkijos ambasados Rusijoje pastatą. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip du vyrai, nešini raudonų dažų indais sparčiu žingsniu eina link Lenkijos ambasados Maskvoje.

Ukraina teis pirmąjį Rusijos karį, praneša CNN. Jis yra įtariamas dar karo pradžioje nušovęs dviračiu važiavusį 62 m. amžiaus ukrainietį. Ukrainos generalinė prokuratūra nurodo pateikusi kaltinamąjį aktą 21-erių Vadimui Šišimarinui, Maskvos srities 4-osios tankų Kantemirovo divizijos 32010 karinio dalinio vadui. Įtariama, kad rusas vasario 28 d. Sumų srities Čupachivkos kaime nužudė neginkluotą 62 metų gyventoją, kuris važiavo dviračiu.

Rusija pareikalavo oficialaus Lenkijos atsiprašymo ir pagrasino galimomis atsakomosiomis priemonėmis į šalies ambasadorius Sergejaus Andrejevo apipylimą raudonais dažais.

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.  „Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30 proc. darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Rusija ir toliau aktyviai spekuliuoja tema, kad dalį Ukrainos teritorijos ruošiasi okupuoti Lenkija. Ukrainos sienos apsaugos tarnyba paviešino internete platinamą melagingą naujieną apie tariamą Lenkijos ir Lietuvos dalinių įvedimą į Ukrainos teritoriją gegužės 22 – 24 dienomis. „Tai visų pirma, tikėtina, daroma tam, kad būtų nukreiptas šalies gyventojų dėmesys nuo nepatogių klausimų, susijusių su karu, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą.

Ukrainos Valstybinio tyrimų biuro specialistai Sumų srityje esančiame Trostjaneco mieste rado svarbių Rusijos kariuomenės dokumentų, iš kurių matyti, kad Rusija ruošėsi užgrobti visą Ukrainos teritoriją. Ši informacija bus toliau tiriama. Tyrėjai taip pat ekshumavo 23 aukų kūnus, įskaitant du vaikų lavonus, rašo „UNIAN“. Ekshumacija yra palaidoto kūno iškasimas papildomiems tyrimams atlikti. Pažymima, kad biuro tyrėjai apžiūrėjo daugiau kaip du tūkst.

Mariupolio „Azovstal“ gamykloje dviejų dar vis ten likusių Ukrainos kovotojų žmonos trečiadienį kreipėsi pagalbos į popiežių Pranciškų, kad jis padėtų evakuoti karius į kitą šalį, nes „rusų nelaisvė nėra išeitis“. 27-erių Katerina Prokopenka ir 29-erių Julija Fedosiuk su popiežiumi kalbėjosi maždaug 5 minutes jo bendrosios audiencijos pabaigoje Šv. Petro aikštėje. Moterys prašė, kad popiežius kreiptųsi tiesiogiai į Vladimirą Putiną, jog šis sutiktų paleisti karius.

Vakarų ginkluotės sulaukusi Ukrainos kariuomenė skelbia atrėmusi Rusijos puolimą keliomis kryptimis, o VRM atstovas V. Andrusivas pareiškė, kad „Rusija nustebs, kur mes galime juos pasiekti“. „Jau artimiausiu metu rusai bus šokiruoti dėl smūgio, kurį suduos Ukrainos kariuomenė, vietos“, – televizijai „24 kanalas“ pasakojo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas. Jo teigimu, jau dabar matyti ginkluotės tiekimo Ukrainai rezultatas.

Kremliaus propaganda drąsinasi pati ir drąsina gyventojus, kad užpuolus Ukrainą jai pritaikytos sankcijos neveiks ir tik stipresnį padarys vietos verslą. Tačiau net prokremliška žiniasklaida praneša, kad automobilių ir butų pardavimas sumažėjo kartais. Balandis buvo pirmas visas mėnuo, kai prasidėjo karas ir jau buvo taikoma nemaža dalis Vakarų valstybių paskelbtų sankcijų, veiklą realiai sustabdė nemažai jų įmonių atstovybių. Tuo pačiu darbo ir pajamų neteko daug rusų.

Rusijos pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietinei Chersono sričiai neteisėtai primestos civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas trečiadienį paskelbė apie planus kreiptis į rusų prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu, kad regionas taptų Rusijos dalimi. „Bus prašoma, kad Chersono regionas taptų visateisiu Rusijos Federacijos subjektu“, – sakė K. Stremousovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Trečiadienį Kijevui patvirtinus, kad dėl Maskvos tęsiamų karinių veiksmų sustabdytas rusiškų dujų tranzitas viena svarbia vamzdyno šaka, sumenko bendras jų tiekimas į Europą per Ukrainą. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad dėl Kremliaus kampanijos provakarietiškoje kaimynėje gali būti nutrauktas dujų tiekimas į Europą per Ukrainą tuo metu, kai kainos ir taip sparčiai didėja.