Karas Ukrainoje

Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“. Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Apie tai jis paskelbė savo „Instagram“ paskyroje. „Pasirašyta. Stambulo konvencijos ratifikavimo įstatymas. Pagrindinė jo reikšmė paprasta, bet labai svarbi. Tai įsipareigojimas apsaugoti moteris nuo smurto ir įvairių formų diskriminacijos“, – pasidalindamas nuotrauka rašė jis. Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina laikosi europietiškų vertybių.

Estija apkaltino Rusiją sraigtasparniu pažeidus jos oro erdvę, rašo „Sky news“. Estija taip pat pareiškė, kad Rusijos karinėse pratybose kasdien yra imituojami raketų smūgiai prieš šalį. „Toks yra grėsmės vaizdas. Kaip mes matome Rusijos grėsmę... Tai dar niekada nebuvo tokia rimta kaip dabar“, – antradienį kalbėdamas su žurnalistais sakė Estijos gynybos ministerijos vyriausiasis tarnautojas Kusti Salmas.

Ukraina antradienį pranešė, kad „pagaliau“ dislokavo pažangią Vokietijos artilerijos sistemą, sulaukusi seniai prašytos ilgojo nuotolio ir tikslaus nutaikymo ginklų siuntos. „Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis taip pat padėkojo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą. „Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos pozicijoms legendinėje Gyvačių saloje, rašo UNIAN. Skelbiama, kad rusų įgulai buvo padaryta daug nuostolių. Pasak minėtos naujienų agentūros, apie tai pranešė Pietų operacinė vadovybė. Teigiama, kad smūgio metu rusai patyrė didelių nuostolių. „Buvo pradėtas sutelktas smūgis, panaudojant įvairias pajėgas ir kovos būdus, kurio metu tai, ką rašeivos išdidžiai vadino „salos įgula“, patyrė didelių nuostolių“, – cituojamas pranešimas.

Pirmosios vokiečių savaeigės haubicos „Panzerhaubitze2000“ jau yra fronte, teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo UNIAN. „Ukrainos artilerijos gretose atsirado vokiečių „Panzerhaubitze2000“ su apmokytomis ukrainiečių įgulomis“, – teigė jis. Anot O. Reznikovo, tai jau šeštoji 155 mm kalibro artilerijos rūšis, skirta Ukrainos gynybai sustiprinti.

Vykstant atsisveikinimo su žuvusiais Ukrainos gynėjais ceremonijai, buvo nufilmuota, kaip vieno iš karių motinų paskutinį kartą savo sūnui suniūniavo lopšinę. Vaizdo įrašas ėmė plisti internete ir privertė ne vieną jį peržiūrėjusį internautą susigraudinti. Antradienį, birželio 21-ąją, Lvive vyksta atsisveikinimo su žuvusiais Ukrainos gynėjais ceremonija, rašo UNIAN. Ceremonijos metu vieno iš žuvusių karių motina prie jo karsto paskutinį kartą jam suniūniavolopšinę.

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas antradienį vieši Ukrainoje, kad aptartų baudžiamąjį persekiojimą asmenų, susijusių su karo nusikaltimais šioje valstybėje, į kurią vasario pabaigoje įsiveržė Rusija, pranešė vienas Teisingumo departamento pareigūnas.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pavadino karo nuniokotą Kyjivo priemiestį Borodianką „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simboliu. X. Bettelis surengė vizitą į Ukrainą po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Italijos premjero Mario Draghi apsilankymo šioje šalyje praėjusią savaitę.

ES šalių vadovai rengiasi stiprinti sankcijų spaudimą Rusijai, o nauji ribojimai gali apimti ir Rusijos aukso atsargas, skelbiama „Reuters“. Žurnalistai susipažino su jau šią savaitę vyksiančio valstybių lyderių susitikimo dokumento projektu ir pakalbino su ES vidiniais šaltiniais. Jų teigimu, šiuo metu ES yra derinami įvairių šalių interesai. Pavyzdžiui, Nyderlandai ir Vokietija labiau pageidauja jau paskelbtų sankcijų įgyvendinimo stiprinimo.

Europos Komisijos (EK) rekomendaciją karo draskomai Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą palaiko ir buvę skeptikai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Yra nemažai optimizmo, – žurnalistams Seime antradienį sakė diplomatijos vadovas. – Net kai kurie skeptikai ir kritikai yra išsakę pritarimą tokiam žingsniui, kad kandidato statusas suteikiamas, bet tikimasi reformų ir pertvarkų.

Gaisras, kilęs Ukrainai atakavus naftos gręžimo platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie gręžinio, antradienį pareiškė viena Rusijos aukšto rango įstatymų leidėja. Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo. „Kalbant apie platformoje kilusį gaisrą, jis nesiliauja.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Rusija turėtų kreiptis į Europos Komisiją ir Bendrijos teismą, jei šaliai agresoriai kyla neaiškumų dėl dalies prekių iš Kaliningrado tranzito nutraukimo. „Mano patarimas yra, kiek yra realaus poreikio ir noro iš Rusijos Federacijos pusės, kreiptis į Europos Komisiją, prašant papildomų išaiškinimų.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pirmininkas Nikolajus Patruševas pareiškė tiesioginį grasinimą Lietuvai dėl sprendimo drausti krovinių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą. „Maskva netrukus reaguos į Vilniaus sprendimą paskelbti Kaliningrado srities transporto blokadą, tai rimtai paveiks Lietuvos gyventojus“, – pareiškė antradienį iš Maskvos į Kaliningradą atvykęs N. Patruševas.

Baltarusija pateko į savotiškus spąstus ir yra priversta atidėlioti mokėjimus už dujas Rusijai dėl šios dirbtinai formuojamo rublio kurso. Minskui dabartinis rublio kursas, kuriuo Rusija reikalauja mokėti kitų šalių pirkėjus, yra per brangus, pažymima „Naša niva“. Pagal galiojantį kontraktą su „Gazprom“ Baltarusija turėtų už tūkstantį kubinių metrų mokėti 128 JAV dolerius, kas yra laikoma itin naudinga kaina.

Pulitzerio premijos laureatas George’as Frostas Kennanas, prieškario ir pokario metais dirbęs JAV atstovybėje SSRS, o vėliau ilgiems dešimtmečiams suformavęs JAV atgrasymo politiką Sovietų Sąjungos atžvilgiu sakė, kad su sovietiniais komunistais bendradarbiauti yra neįmanoma ir kad rusai supranta tik jėgos kalbą, nors ir akcentavo atgrasymo politiką.

Sociologinė ukrainiečių apklausa atskleidė, kad dviejų valstybių vadovams ukrainiečiai jaučia beveik 100 proc. palaikymą. Daugiausiai šalies gyventojų sulaukė Lenkijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai. Kaip rodo sociologinės grupės „Reitingas“ atlikta Ukrainos gyventojų apklausa, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra užsienio lyderiai, kuriems Ukrainos gyventojai skiria daugiausiai palaikymo – daugiau nei 90 proc. (74–76 proc.

Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos Europos Sąjungos paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti. Kaip antradienį informavo Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas ir Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu tokį prašymą pateikė Europos Tarybos pirmininkui Charles‘ui Micheliui, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen bei ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.

Atsiradus papildomai įtampai tarp Vilniaus ir Maskvos, Rusijos kariuomenės lėktuvas antradienio rytą nusileido Kaliningrade. Tikėtina, kad juo skrido Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas, šiuo metu dalyvaujantis pasitarime su vietos regionine valdžia. Apie 8 val. ryto į Kaliningrado sritį atskrido „spec. paskirties“ Rusijos lėktuvas, priklausantis šalies gynybos ministerijai ir naudojamas skraidinti aukštas pareigas užimančius politikus ar kariuomenės atstovus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atskleidė Ukrainos valdžioje veikusius Rusijos agentus, tarp kurių buvo ministrų kabineto ir Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų pareigūnai. Per kelių etapų specialiąją operaciją Kyjive buvo sulaikytas ministrų kabineto sekretoriato skyriaus vadovas ir vieno iš Prekybos ir pramonės rūmų direktoratų vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva nevykdo Kaliningrado blokados ir neeskaluoja situacijos su Rusija, o tik vykdo kovo viduryje Europos Sąjungos priimtas sankcijas Kremliui. „Rusijos retorika yra nieko naujo. Ta retorika ne pirmą dieną girdime. Ironiška girdėti apie tarptautinių sutarčių pažeidimus iš valstybės, kuri, nežinau, ar yra kokia nors tarptautinė sutartis, kurios nėra pažeidusi. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką. Jokia Kaliningrado blokada nevyksta.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasiuntė žinutę Lietuvai, grasindama, kad jos laukia pasekmės dėl sprendimo uždrausti krovinių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą. Lietuva turi suprasti, kad Vilniaus veiksmų dėl tranzito į Kaliningradą apibūdinimas kaip priešiškas reiškia, kad dabar nėra laiko pokalbiams, antradienį sakė M. Zacharova. „Tikiuosi, kad Lietuvos atstovai turi kažkokio profesionalumo, vertindami situaciją, liekanų.

Ištikimiausia Kremliaus propagandistė Margarita Simonian tvirtina, kad rusai tikisi, jog Ukrainą ir pasaulį dėl grūdų blokados užklups badas. To, jos teigimu, reikia tam, kad Vakarai persigalvotų dėl sankcijų Rusijai. Praėjusią savaitę kalbėdama Rusijos organizuojamame Sankt Peterburgo ekonomikos forume, propagandinio Rusijos kanalo RT vadovė M. Simonian sakė: „Žinote, yra toks labai ciniškas juokelis, net ne juokelis, o šauksmas Maskvoje, jau kelis kartus girdėjau iš skirtingų žmonių.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad vėliau šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime paragins Bendrijos lyderius suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES nares statusą.   Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą.

Legendinė Ukrainos felčerė Julija Pajevskaja, geriau žinoma slapyvardžiu Taira, pirmą kartą po to, kai buvo paleista iš rusų nelaisvės, prabilo apie savo gyvenimo sąlygas ten. J. Pajevskaja į rusų karių rankas pakliuvo gelbėdama karių ir civilių gyvybes Mariupolyje. Vos paleista iš nelaisvės J. Pajevskaja savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad kalinimo sąlygos jai labiausiai priminė koncentracijos stovyklą. Moteris teigia, kad nelaisvėje numetė daug svorio ir dabar sveria 50 kg.

Nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pirmadienį aukcione už įspūdingą 103,5 mln. JAV dolerių (98,4 mln. eurų) sumą pardavė savo Nobelio taikos premijos medalį, o gautus pinigus skirs padėti dėl karo Ukrainoje namų netekusiems vaikams.  Aukcionų namų „Heritage Auctions“ Niujorke surengtame aukcione auksinį medalį įsigijo neįvardijamas pirkėjas, varžytinėse dalyvavęs telefonu.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pataria Charkivo – antro pagal dydį Ukrainos miesto – gyventojams palikti miestą ir išsivežti vaikus, nes Charkivo apšaudymas „truks ilgai“. Pasak O. Arestovyčiaus, rusų karių grupė Belgorodo srityje pasienyje su Ukraina pasiekė operatyvinės parengties stadiją ir jis gali būti panaudota Charkivo puolimui sustiprinti.

27 Europos Sąjungos valstybės narės šią savaitę ketina Ukrainai oficialiai suteikti kandidatės statusą. Pirmadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime niekas nepasisakė prieš tokį sprendimą, remdamasis savo šaltiniais skelbia „Bloomberg“.  Bendrija taip pat ketina paremti Europos Komisijos nuomonę dėl kandidatės statuso suteikimo Moldovai, taip pat Gruzijai, jei ji pirmiausia įvykdys konkrečias papildomas sąlygas, teigia anonimais likti pageidavę šaltiniai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pažymi, kad Rusijos grasinimai ryžtingai susidoroti su Lietuva dar kartą įrodo, jog imperijos apetitai neapsiriboja Ukraina. Pasak M. Podoliako, Maskva supranta tik jėgos kalbą ir privalo žinoti kiekvieno tolesnio žingsnio kainą. „Rusijos grasinimai ryžtingomis represijomis Lietuvai dar kartą įrodo, kad imperijos apetitai neapsiriboja Ukraina.

Ukrainoje į nelaisvę paimti du JAV piliečiai, kovoję Kyjivo pusėje, „kėlė pavojų“ Rusijos kariams ir turėtų būti „patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus“, pirmadienį interviu televizijai NBC pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak televizijos, Kremlius per šį interviu pirmą kartą komentavo JAV kariuomenės veteranų Alexander'o Drueke'o ir Andy Huynho bylas. „Jie yra samdiniai, dalyvavę neteisėtoje veikloje Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija labai jaudinasi dėl Ukrainos veiklos, turėdamas omenyje jos laipsnišką judėjimą link Europos Sąjungos. „Einame link pagrindinio Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuris bus priimtas penktadienį. Kaip ir tikėjausi, Rusija labai nervinasi dėl mūsų veiklos. Vėl apšaudyti Charkivas, Odesa, vėl bandymai žiauriai pulti Donbasą. Tai yra blogis, kurį galima nuraminti tik mūšio lauke“, – naujausioje savo naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Ukraina skelbia, kad šalies pajėgos sėkmingai žengia link Ukrainos pietuose esančio Chersono ir stumia rusus iš jų pozicijų. Vietos pareigūnai sako, kad Ukraina miestą išlaisvins gavusi Vakarų ginklų. Rusai Chersone ruošiasi gynybai ir gatvių mūšiams, taip pat provokacijoms prieš gyventojus.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar teigė, kad Rusija dislokavo beveik visas karines pajėgas, esančias Ukrainoje, tam, kad iki sekmadienio galėtų štrumuoti gyvenvietes netoli Sjevjerodonecko miesto, rašo „The Guardian“. Teigiama, kad šiuo metu Sjevjerodonecko srityje vyksta lemtingi mūšiai, kurių metu Ukrainos šalies gynėjai stengiasi atsilaikyti ir atsiimti prarastas šalies teritorijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitiko su Holivudo aktoriumi, Jungtinių Tautų geros valios pasiuntiniu Benu Stilleriu. Apsilankęs Kijevo apylinkėse, B. Stilleris teigė, kad realybėje pamatyti, kaip atrodo gyvenvietės, kurias suniokojo rusų okupantai, yra kur kas emocingiau, nei žiūrint per televizoriaus ekraną.

Buvęs Rusijos prezidentas, o dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva turėtų palaukti, kol amerikiečiai atsitrauks ir pradės maldauti surengti derybas dėl branduolinių ginklų mažinimo apimčių, rašo „The Guardian“. Būdamas prezidentu 2008–2012 m., D. Medvedevas kartu su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama pasirašė naują nusiginklavimo sutartį, kuri buvo pratęsta iki 2026 m. Socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje D. Medv...

Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti. „NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“. „Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą per trejus metus aplankys Baltarusiją. Kaip rašo NEXTA, remdamasi Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino teigimu, V. Putinas kartu su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka susitiks  „sąjunginės valstybės“ regionų forume, kuris vyks Hrodnoje birželio 30 d. – liepos 1 d. Rusijai peikiant prekių tranzito į Kaliningradą draudimą, Lietuva sako: tai – ES sankcijos Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad  Lietuva...

Ukrainos kariuomenės pranešė, kad pirmadienį po Rusijos raketų smūgių buvo sunaikintas maisto sandėlis pietiniame Ukrainos uostamiestyje Odesoje, rašo „The Guardian“. Priduriama, kad okupantai į pietinę Ukrainos dalį iš viso paleido 14 raketų, o to priežastimi tapo, kaip rašo „Reuters“, po „bejėgiškai supykusios dėl mūsų [ukrainiečių] karių sėkmės“. Teigiama, kad po okupantų atakų civilių aukų nebuvo užfiksuota.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad karo draskoma jo šalis turėtų tapti Europos Trijų jūrų iniciatyvos nare.  V. Zelenskis tokį pareiškimą padarė per šios regioninės iniciatyvos viršūnių susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Ukrainos vadovas į Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo dalyvius kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kyjivo. „Turėtume dalyvauti Trijų jūrų iniciatyvoje.

Ukrainoje tęsiantis karui vis dar milijonai šios šalies žmonių negali jaustis saugiai ir yra priversti atidėti net ir pačias gražiausias šeimos šventes. Visgi kai kurie ukrainiečiai nestokoja drąsos ir vestuves rengia net ir visai šaliai atkakliai ginantis nuo Rusijos agresijos. Socialiniame tinkle „Twitter“ Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Geraščenkos pasidalintame vaizdo įraše užfiksuota jautri vestuvinė akimirka, įvykusi šiomis dienomis.

Ukrainos teismas pirmadienį uždraudė didžiausią prorusišką partiją ir nurodė konfiskuoti jos turtą, kai ši politinė jėga buvo apkaltinta kenkimu valstybės suverenitetui. Šį sprendimą teismas priėmė po to, kai kovo mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, uždraudusį kelių partijų, kurias saugumo tarnybos įvardijo kaip simpatizuojančias Maskvai, veiklą.

Rusijos pajėgoms nepajėgiant prasiveržti Zaporižios kryptimi, Ukrainos gynėjai skelbia pereinantys į kontrpuolimą. Apie tai „Espreso“ eteryje paskelbė pulko „Azov“ padalinio vadas Rodionas Kudriašovas. „Zaporižios srityje nuo aktyvios gynybos pereiname prie puolimo operacijų. Judame į priekį ir stumiame priešą kiek įmanoma toliau. Priešas apšaudo taikius kaimus, esančius fronto linijoje. Priešas nesugeba padaryti proveržių mūsų kryptimi“, – pažymėjo R. Kudriašovas.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui, praneša naujienų agentūra „Unian“. Kaip informavo Aukščiausiosios Rados Finansų, mokesčių ir muitų politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Železniakas, atitinkamas sprendimas buvo priimtas parlamento posėdyje pirmadienį. „Parlamentas pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui“, – sakė jis. J. Železniakas nurodė, kad už tai balsavo 259 deputatai, prieš pasisakė tik aštuoni įstatymų leidėjai.

Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip, „be abejo, blokados elementas“. „Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.

Rusų karinės pajėgos mūšiuose dėl Rubižnės miesto Luhansko srityje prarado 70 proc. kuopos sudėties, kai mažiausiai tris savaites bandė perimti tik vienos gatvės kontrolę. Apie tai Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) papasakojo vienas iš į nelaisvę paimtų kuopos karių, mobilizuotas apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos. Jis prisiminė, kad 70 proc. jo kuopos karių žuvo bandydami užimti vieną Rubižnės gatvę, kurios neįveikė beveik mėnesį.