Karas Ukrainoje

Rusijos mieste, Krasnodaro krašte, Jeiske, pirmadienį naikintuvas rėžėsi į daugiabutį. Pirmadienį socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas didelis sprogimas Jeiske. Kiek vėliau Kremliaus naujienų agentūrą TASS patvirtino, kad lėktuvas, tikėtina, kad karinis, rėžėsi į gyvenamąjį pastatą.  Pranešta, kad į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai ir greitoji medicinos pagalba.

JAV verslininkas Elonas Muskas ir toliau „džiugina“ savo viešais pasvarstymais, kas galėtų nutikti karo Ukrainoje metu. Šiandien jis pareiškė, kad jeigu Rusija neteks Krymo, tai branduolinis karas yra neišvengiamas. „Turėsite Krymą, bet galėsite stebėti branduolinius grybus“, – aiškino jis.

Artėjant žiemai ir intensyvėjant Rusijos atakoms prieš gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, Europa laukia naujos Ukrainos pabėgėlių bangos. Kaip Lietuva pasirengusi priimti nuo karo ir šalčio bėgančius ukrainiečius? Ar ukrainiečių vaikams atsiras vietos Lietuvos mokyklose ir darželiuose? Laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.

Naujasis Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, pirmadienį pradėjęs eiti pareigas, išreiškė susirūpinimą dėl aštrėjančio karo Ukrainoje ir primygtinai reikalavo apsaugoti civilius gyventojus. „Bet koks karo veiksmų eskalavimas mums kelia didelį nerimą, ir tai vyksta Ukrainoje“, – pirmąją savo darbo dieną Ženevoje žurnalistams sakė Volkeris Turkas.

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei Kyjivui ir rytinei Sumų sričiai pirmadienį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė ukrainiečių pareigūnai. Pirmadienį ryte Kyjivą atakavo dešimtys Rusijos dronų-kamikadzių. Skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad dėl Rusijos atakų, per kurias buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, žuvusiųjų skaičius sostinėje padidėjo iki keturių.

Rusijos karinės pajėgos pirmadienio rytą iranietiškais dronais kamikadzėmis apšaudė Kyjivą. Popiet paaiškėjo, kad per išpuolį žuvo jauna kūdikio besilaukusi pora. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka skelbia, kad Rusijai dronais pirmadienį apšaudžius Kyjivą žuvo jauna šeima. „Bohdanui ir Viktorijai buvo 34 metai. Liudininkų teigimu, jie laukėsi vaiko.

Vienas iš įtakingiausių Kremliaus veikėjų Dmitrijus Medvedevas pasipiktino Izraelio veiksmais ir pažadėjo „nutrauktus santykius“. Ukrainą užpuolusi ir iš Irano ginkluotę perkanti Rusija piktinasi žydų noru padėti ukrainiečiams ginklais. Žydų diasporos reikalų ministrui Nachmanui Shai’ui paskelbus apie „būtinybę“ pasirinkti tinkamą pusę „šiame kruviname konflikte“ netruko apie save priminti ir D. Medvedevas.

Pirmą kartą per du dešimtmečius Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai yra kaip niekad anksčiau užtikrinti, kad jis greitu metu pasitrauks. Tiesa, jie vis dar nesutaria dėl to, kokia bus jo valdymo pabaiga, kas galėtų jį pakeisti ir kada.

Ukraina toliau talžo Rusijos kariuomenę, tam ypač padeda karinė Vakarų parama. Ekspertai sako, kad jeigu rusų okupantams pavyks išsilaikyti iki Kalėdų, tai Kremliui bus didelis laimėjimas. Bet ar tikrai taip yra? Ar karinė parama Ukrainai padės nugalėti okupantus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Linas Linkevičius ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų. „Rusijos teroristai vėl atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą trijuose regionuose“, – sakė D. Šmyhalis, paminėdamas penkis smūgius Kyjive ir išpuolius Dnipropetrovsko ir Sumų regionuose. „Dėl išpuolio be elektros liko šimtai gyvenviečių“, – sakė jis.

Tiekdamas Kremliui dronus, kuriais puolamas Kyjivas, Iranas tampa karo Ukrainoje bendrininku, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Iranas su savo bepiločiais orlaiviais ir raketomis tampa karo bendrininku panašiu būdu, kaip anksčiau juo tapo Baltarusija, leisdama Rusijai naudoti savo teritoriją puolimui“, – pirmadienį žurnalistams Liuksemburge teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį paragino pašalinti Rusiją iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20), kuris kitą mėnesį rengia aukščiausiojo lygio susitikimą. Apie tai jis pareiškė po to, kai Kyjivui buvo suduota bepiločių lėktuvų smūgių. „Tie, kurie duoda įsakymus pulti ypatingos svarbos infrastruktūrą, versti šalti civilius gyventojus ir organizuoja visuotinę mobilizaciją, kad fronto linija būtų padengta lavonais, tikrai negali sėdėti prie vieno stalo su G-20 lyderiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pirmadienį surengtos bepiločių orlaivių ir raketų atakos „nepalauš“ ukrainiečių. „Visą naktį ir visą rytą priešas terorizuoja civilius gyventojus. Dronai-kamikadzės ir raketos atakuoja visą Ukrainą. Priešas gali atakuoti mūsų miestus, bet nepajėgs palaužti mūsų“, – teigė V. Zelenskis. Prezidentas patvirtino, kad raketos pataikė į gyvenamąjį namą sostinėje.

1991 m. rugpjūčio 21 d., šiek tiek po vidurnakčio, šarvuotų transporterių kolona, kuria važiavo Rusijos 2-osios gvardijos motošaulių divizijos kariai, geriau žinomi kaip Tamano gvardija, įriedėjo į centrinės Maskvos tunelį, kur ją pasitiko protestuotojai, pasipiktinę bandymu surengti perversmą prieš Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą. Protestuotojai užbarikadavo kelią autobusais ir gatvių valymo mašinomis. Chaoso metu trys protestuotojai žuvo. Galiausiai, kolona atsitraukė.

Ukraina nuo jos uostų blokados atšaukimo pradžios laivais jau eksportavo beveik 8 mln. tonų maisto, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nors mūsų eksporto pajėgumai dar toli gražu nėra pasiekti, vis dėlto mums pavyko jūra eksportuoti beveik 8 mln. tonų maisto produktų – tai daugiau kaip 300 laivų. 60 proc. šio kiekio buvo nukreipta į Afriką ir Aziją. Tai mūsų šalies pasaulinė misija – dėl Ukrainos tiekimo pasaulio regionai išlieka socialiai ir politiškai saugūs“, – sakė jis.

Ukrainiečiai nufilmavo, kaip aptinka ir sulanksto rusų neperšaunamose liemenėse randamą metalo plokštę, turinčią apsaugoti karius nuo kulkų. Ukrainiečiams toks radinys sukelia nemažai juoko. Pirmiausiai prieš kamerą jie pademonstruoja, koks plonas metalo gabalas skiria rusus nuo mirties.  „O mes rūpinomės, kad pas mus kažkas ne taip“, – laikydamas metalo plokštelę rankoje pasako Ukrainos karys, o tuomet kelis kartus į ją pastuksena kumščiu.

Europos Sąjunga pirmadienį sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 000 Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba į savo kolegas kreipėsi vaizdo įrašu iš slėptuvės Kyjive, miestui tik ką patyrus dar vieną Rusijos oro smūgių ataką, ir paragino juos sustiprinti oro gynybą bei įvesti sankcijas Iranui dėl dronų tiekimo Maskvai.

Rusų laikinai okupuoto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas skelbia, kad Rusijos pajėgos per prievartą mobilizavo 3 000 vietos gyventojų. „[Okupantai] gali tiesiog sučiupti žmones vidury gatvės, nuvežti į karių registracijos ir šaukimo įstaigą arba į komendantūrą. Ir jie juos paleidžia, bet tuoj pat registruoja. Ir yra pavyzdžių, kai [vietos gyventojai] taip pat buvo paimti į kariuomenę.

Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar skelbia, kad nuotolių santykis tarp Ukrainos ir Rusijos pietiniame fronte yra maždaug 1:6,5. Tai viceministrė skelbia remdamasi Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ vadu Andrijumi Kovalčiuku, skelbia „Ukrinform“. „Nuostolių santykis yra maždaug nuo 1 prie 6,5. Pasak [A. Kovalčiuko], kritinio santykio riba yra 1:8, kurią pasiekus priešo kariuomenė psichologiškai „sutrupės“, – „Telegram“ skelbė H. Maliar.

Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos skelbia, kad ukrainiečiai kariai sekmadienį per vieną valandą sugebėjo sunaikinti 9 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed-136“. „Ukrainos pietuose vėl surengta bepiločių orlaivių kamikadzių „Shahed-136“ ataka. Ir vėl nepriekaištingas mūsų oro gynybos darbas, ypač priešlėktuvinių raketų aviacijos vadovybės „Pietūs“ ir karinių oro pajėgų dalinių“, – skelbiama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų „Telegram“ kanale, skelbia UNIAN.

Ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai. Kol kas aišku, kad bent du iš jų įvyko miesto centre, Ševčenkos rajone, kitų sprogimų vietos dar nepatikslintos. Pirmiausiai Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos sostinės centre nugriaudėjo mažiausiai vienas galingas sprogimas. Vėliau jis tame pačiame rajone pranešė ir apie antrąjį. „Sprogimas Ševčenkos rajone – sostinės centre. Visos tarnybos vyksta į vietą.

JAV Karo studijų institutas (ISW) svarsto, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimai, tikėtina, nepasikeis, nesvarbu, ar kare Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, ar ne. Instituto analitikų teigimu, Kremlius panaudos bet kokį karo veiksmų nutraukimą siekdamas konsoliduoti laimėjimus ir įšaldyti fronto liniją V. Putinui palankiausioje konfigūracijoje, kad pasirengtų tolesnei agresijai prieš Ukrainą.

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos padarinių ekonomikai skurde atsidūrė 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų vaikų agentūra. „Vaikams tenka sunkiausia ekonominės krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, našta“, – sakoma UNICEF pranešime. Konfliktas „ir didėjanti infliacija įstūmė į skurdą dar 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje; tai 19 proc. padidėjimas nuo 2021 metų“, – sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą pranešė, kad virš Kyjivo rusų kariuomenė surengė naujas atakas, o tam panaudojo dronus.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:58 | V. Zelenskis: Putinas neturi šansų laimėti šio karo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą teigė, kad Rusija neturi šansų laimėti karo, o diktatorius pasiekė asmeninį „laimėjimą“ – pirmadienį po surengtų atakų Kyjive pražudė dar vieną nėščia moterį.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai paragino Europos Sąjungą (ES) su tarptautiniais partneriais steigti Specialųjį tribunolą, kuris leistų už Rusijos agresijos nusikaltimus patraukti atsakomybėn jos politinius ir karinius vadovus.

Mūšis dėl antro didžiausio Ukrainos miesto vyko nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą iki gegužės mėnesio pabaigos, nors Charkivas ir vėliau buvo apšaudomas iš oro. Charkive neseniai apsilankęs Seimo narys Paulius Saudargas pasakoja, kad tiek miesto vadovybė, tiek teritorinės gynybos pajėgos labai aiškiai nupasakojo, ką reiktų pasiruošti norint, jog priešas kuo greičiau išsilaužytų dantis.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalyje bus dislokuota šiek tiek mažiau kaip 9 tūkst. rusų karių, kurie neva turėtų saugoti valstybės sienas, praneša „Reuters“ naujienų agentūra. Praėjusią savaitę Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo kariai bus dislokuoti kartu su rusų pajėgomis prie Ukrainos sienos kaip „jungtinės grupuotės“ dalis.

Kadenciją baigęs JAV prezidentas Barakas Obama sako, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino vyriausybė yra dar labiau izoliuota nei Kremliaus režimas sovietų laikais, rašo „The Hill“.  B. Obama pažymi, kad komunikacija tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus ilgą laiką buvo itin silpna.  „Aš manau, kad tai, su kuo dabar tenka susidurti, yra Rusijos režimas, kuris dar iš tiesų dar labiau centralizuotas, dar labiau izoliuotas ir uždaras.

Kremliaus už virvučių tampomas autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o baltarusiai ketina „gintis“ nuo Ukrainos. Tačiau politologas Vytis Jurkonis abejoja, kad Lukašenka imsis realių veiksmų, nes tai galėtų reikšti jo paties režimo pabaigą.

Krymo tilto sunaikinimas sumažino Rusijos logistinius pajėgumus 75 proc., skelbia UNIAN. Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk teigė, kad rusų okupantai dėl šios priežasties atsidūrė kritinėje padėtyje.  Teigiama, kad rusų okupantai atsidūrė itin kritinėje situacijoje dėl karinės įrangos, atsargų tiekimo.  „Iš ten vyko rezervų atitraukimas ir beveik 75 proc. pristatymų buvo vykdomi Krymo tiltu“, – teigė ji.

Sekmadienį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė, kad tiems, kurie padės Ukrainai sugauti ir į nelaisvę uždaryti buvusį Donbaso separatistu vadą Igorį Girkiną, bus skiriama 100 tūkst. JAV dolerių vertės premija. Šią žinią „Facebook“ paskyroje paskelbė gynybos ministerijos atstovai. Priduriama, kad vienas iš žinomiausių rusų teroristų nusprendė ir vėl dalyvauti kare prieš Ukrainą.

Praėjus keturioms dienoms po Vladimiro Putino įsakymo kovai Ukrainoje mobilizuoti šimtus tūkstančių vyrų, Aleksandras Koltunas, 35-erių šešių vaikų tėvas, atvyko į Sibire įsikūrusio Bratsko karinės tarnybos biurą ir prisistatė tarnybai. Kiek vėliau tą pačią dieną jis su grupele kitų šauktinių buvo išsiųstas į Novosibirską tolimesniam pasiruošimui ir dislokavimui. Po devynių dienų, kaip teigė jo giminaičiai, vyras buvo nebegyvas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Rusų okupuotame rytiniame Ukrainos Donecko mieste sekmadienį driokstelėjo sprogimas. Prokremliški pareigūnai apkaltino ukrainiečius dėl raketų atakos, per kurią nukentėjo mero biuras Donecko mieste. Atskirai Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į miestą šalia Zaporižios atominės elektrinės ir sužeidė šešis žmones. Apie šiuos incidentus pranešta Ukrainai tęsiant kontrpuolimą ir atsikovojant vis daugiau teritorijų.

Europos Sąjungai (ES) artėjant prie susitarimo dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija svarsto šalies dalyvavimo joje būdus.

Šimtai žmonių šeštadienį susirinko dalyvauti pašiepiamajame referendume dėl Rusijos ambasados Varšuvoje aneksavimo. Tai dalis protesto, kurį surengė kelios visuomeninės grupės. „Šį sezoną populiarios aneksijos“, – sakoma organizatorių pranešime, su aliuzija į neseniai Maskvos surengtus referendumus Ukrainoje – Vakarų atmestus kaip fiktyvius, – po kurių Rusija pareiškė aneksuojanti keturis okupuotus regionus.

Iranas planuoja Rusijos Federacijai perduoti balistines raketas „žemė-žemė“ kovoje prieš Ukrainą. Šią išvadą padarė vienos iš JAV sąjungininkių žvalgybos atstovai, rašo UNIAN, remdamasi „The Washington Post“ gauta informacija. Publikacijoje teigiama, kad žvalgybos pareigūnai apie galimą Irano tolimesnį žingsnį jau informavo Jungtines Valstijas ir Ukrainą.

Net šešis mėnesius Vyšnevos kaimas, turintis 503 gyventojus, buvo okupuotas Rusijos pajėgų. Iš pradžių kaime buvo pasipriešinimo, bet ilgainiui čia prasidėjo kolaboravimas ir išdavystės. Tačiau dabar, išlaisvinus šią gyvenvietę, joje įsiviešpatavo nepasitikėjimas, rašo „Der Spiegel“. Prie įvažiavimo į Vyšnevą išmušti krateriai jau kurį laiką yra užpilti. Artilerijos šoviniai išmušė daugybę duobių kelyje, vedančiame į kaimą, įsikūrusį maždaug 90 km į pietus nuo Charkivo.

JAV kariuomenės vadas Europos žemyne, generolas leitenantas Benas Hodgesas tvirtina, kad nepasitikėjimas Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir Kremliaus generalinio štabu gali sukelti tikrų tikriausią „sprogimą“ šalyje, rašo UNIAN. Pasak kariuomenės vado, V. Putinas paskyrė naują kariuomenės generolą Sergejų Surovikiną todėl, kad jis jam yra itin ištikimas. „S. Surovikinas – naujasis Rusijos okupacinių pajėgų [Ukrainoje] vadas – yra žinomas dėl savo brutalumo ir korumpuotumo.

Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija yra nepajėgi gaminti amunicijos tokiu tempu, koks yra poreikis karo fronte. Teigiama, kad ateityje tai apsunkins galimybę Kremliui suduoti naujus smūgius skirtingiems taikiniams, rašo UNIAN. Pirmadienį, spalio 10 d., Rusija į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 80 raketų, tačiau šalies agresorės gynybos pramonė nespėja gaminti amunicijos, todėl Kremliaus karinės atsargos mažėja, o tai gali užkirsti kelia ateityje pasiekti karinius tikslus.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad nuo Rusijos pradėtos karinė invazijos pradžios nukautų rusų okupantų skaičius pasiekė 65 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime priduriama, kad per pastarąją parą taip pat buvo nukauta 300 rusų karių. Be to, nuo karinės invazijos pradžios jau buvo sunaikinti 2 tūkst. 529 rusų kariuomenės tankai, taip pat 5 tūkst. 193 šarvuočiai.

Rusijai nenustojant grasinti branduoliniu ginklu, ekspertai sako, kad tokio ginklo panaudojimo galimybės, žinoma, yra, bet nėra itin didelės. O ir pati Rusija, bei jos vadovas Putinas, vargu ar nori mokėti tokio ginklo panaudojimo kainą. Tiesa, tai, kad Putinas greičiausiai blefuoja kalbėdamas apie branduolinį smūgį, nereiškia, kad galima nekreipti dėmesio į jo žodžius. Ignoravimas gali būti toks pat pavojingas, kaip ir baimė.  Portalo bernardinai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto. „Donecko ir Luhansko regionuose išlieka labai sudėtinga padėtis, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi. – Sudėtingiausia padėtis, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra prie Bachmuto. Mes vis dar laikomės savo pozicijų.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad sukarinta organizacija „Wagner“ stengiasi parodyti savo viršenybę prieš Rusijos gynybos ministeriją ir Kremliaus sausumo pajėgas. Spalio 13 d. buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Juodosios jūros laivyno 126-osios pakrančių apsaugos brigados kariai, esantys Chersono srityje, skundžiasi, kad jie kovoja šioje srityje nuo karo pradžios be jokio atokvėpio, karių rotacijos.

Turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomas Elonas Muskas šeštadienį pareiškė, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ toliau finansuos jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kyjivo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis. Anksčiau šią savaitę „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje.

Ukraina toliau talžo Rusijos kariuomenę, o pergalė kare vis labiau artėja. Ekspertai sako, kad jeigu rusų okupantams pavyks išsilaikyti iki Kalėdų, tai Kremliui bus didelis laimėjimas.

XXI amžius buvo viena ilga katastrofa JAV užsienio politikai. Daugybė nesėkmingų karinių intervencijų ir kitų nelaimingų atsitikimų iššvaistė šalies galią ir reputaciją, nors senos varžovės, tokios kaip Rusija, atgaivino savo turtus, o nauji konkurentai, tokie kaip Kinija, toliau augo.

Iranas vėl atmetė kaltinimus, esą Teheranas Rusijai patiekė ginklų, „skirtų naudoti kare Ukrainoje“, šeštadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerija. Kyjivas ir daugelis jo Vakarų sąjungininkų yra apkaltinę Maskvą smūgiams Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis naudojant Irane pagamintas bepilotes skraidykles. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai rengiasi svarstyti šį klausimą pirmadienį Liuksemburge įvyksiančiame susitikime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reformas ir siekti didesnės karinės bloko autonomijos. Europos socialistų partijos suvažiavime Berlyne kalbėjęs O. Scholzas ragino laipsniškai atsisakyti vienbalsiškumo principo priimant su užsienio politika susijusius sprendimus, taip pat sprendimus kitose srityse, pavyzdžiui, mokesčių politikos. „Žinau, kad šiuo klausimu dar reikės daug įtikinėjimo, – pareiškė kancleris.

Neseniai du rusai pateko į viso pasaulio žiniasklaidos akiratį, kai valtimi kirto Beringo sąsiaurį ir persikėlė į atokią salą Aliaskoje, kad išvengtų mobilizacijos ir karo Ukrainoje.