Karas Ukrainoje

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pabandė paaiškinti, kodėl gegužės 9-osios parade Maskvoje nebuvo karinės technikos. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, V. Putinas teigia, kad parade technikos nebuvo „ne tik dėl saugumo priežasčių, bet ir siekiant sutelkti dėmesį į specialiąją karinę operaciją“. Specialiąja karine operacija Kremlius vadina savo kruviną agresiją prieš Ukrainą.

Okupuotos Donecko srities dalies vadeiva Denisas Pušilinas pareiškė, kad bus atimamas turtas iš pabėgėlių, kurie evakavosi į Ukrainą arba vadinamąsias „nedraugiškas“ šalis. Atimtas būstas bus dalijamas tiems asmenims, kuriems valdžia žadėjo atstatyti butus, tačiau juos apgavo. Anksčiau okupacinė valdžia nustatė terminą iki 2026 m. liepos 1 d., iki kurio gyventojai privalo patvirtinti nuosavybės teisę į turtą.

Šeštadienį, gegužės 9 d., ant Estijos Narvos miesto pilies sienos, gerai matomos iš Rusijos, buvo iškabintas plakatas su užrašu „Putinas – karo nusikaltėlis“, pranešė ERR. Kaip paaiškino Narvos muziejaus direktorė Marija Smorzhievski-Smirnova, transparantas buvo iškabintas apie vidurnaktį. Ji pridūrė, kad šiais metais jis liks kaboti vieną dieną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad iš Vokietijos atitraukiami amerikiečių kariai gali būti perkelti į Lenkiją. Tai įmanoma, pareiškė jis penktadienį. D. Trumpas pabrėžė, kad jo santykiai su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu yra „puikūs“.  Lenkijos vadovas prieš kelias dienas patvirtino, kad galėtų priimti JAV karius. „Turime tam reikalingą infrastruktūrą, – sakė jis. – Paraginsiu, kad šie kariai liktų Europoje“. Kokioje šalyje juos dislokuos, nuspręs JAV prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė Kremliaus kritikos dėl savo dekreto, kuriuo „leido“ surengti Rusijai karinį paradą Raudonojoje aikštėje. „Mums nereikia niekieno leidimo, – prieš prasidedant kasmetiniam gegužės 9 d. paradui, skirtam sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta galimybės, kad paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos gali tęstis ir po gegužės 11 dienos, praneša „Rapid Response 47“ socialiniame tinkle „X“. Bendraudamas su žurnalistais, D. Trumpas buvo paklaustas, ar tikisi, kad jo paskelbtos trijų dienų paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos truks ilgiau nei numatytas laikotarpis. JAV lyderis atsakė taip: „Galbūt. Taip gali būti. Būtų puiku. Norėčiau, kad tai sustotų – Rusija, Ukraina.

Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą pažeidus tarpininkaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasiektas paliaubas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nepaisant susitarimo, dronais ir artilerija atakavo Rusijos pozicijas ir taip pat civilinius objektus, pareiškė ministerija, kuria remiasi rusų naujienų agentūra „Interfax“. Be kita ko, esą atakuotos Kalugos, Tulos, Smolensko, Kursko, Briansko ir Belgorodo sritys bei Čečėnija ir Stavropolio bei Krasnodaro regionai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įsakė kariuomenei nepulti Maskvos Raudonosios aikštės per Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos paradą gegužės 9-ąją. „Parado metu (2026 metų gegužės 9-ąją nuo 10 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku) Raudonosios aikštės rajonas išbraukiamas iš Ukrainos ginklų panaudojimo plano“, – teigiama prezidento svetainėje paskelbtame potvarkyje.

Artėjant Pergalės dienai, Rusija, pasitelkusi dronus, Ukrainos rajonuose, besiribojančiuose su Rusija ir Rusijos okupuotomis teritorijomis, mėtė propagandines skrajutes, pranešė Ukrainos vyriausybės įsteigtas Kovos su dezinformacija centras, kurį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pasak centro, Rusijos pajėgos platina „propagandines“ skrajutes, primenančias Ukrainos nacionalinės valiutos – grivinos – banknotus.

Rusija penktadienį patvirtino gegužės 9–11 dienomis galiosiančias paliaubas ir didelio masto apsikeitimą karo belaisviais su Ukraina, pranešė Kremlius po to, kai apie tai anksčiau paskelbė Jungtinės Valstijos. „Patvirtinu, kad Rusijos pusei yra priimtina JAV prezidento Donaldo Trumpo ką tik pasiūlyta iniciatyva dėl paliaubų apsikeitimui karo belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad gegužės 9–11 dienomis su Rusija „privalo būti nustatytos“ paliaubos ir kad Kyjivas gavo Maskvos pritarimą didelio masto apsikeitimui belaisviais. „Gavome Rusijos sutikimą atlikti apsikeitimą belaisviais formatu tūkstantis į tūkstantį. Gegužės 9, 10 ir 11 dienomis taip pat privalo būti nustatytas paliaubų režimas“, – sakė V. Zelenskis po to, kai JAV pirmosios paskelbė apie abiejų šalių susitarimą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį sušaukė skubų Rusijos Federacijos Saugumo tarybos posėdį, rašo UNIAN. Jo metu, V. Putinas žarstė kaltinimus Ukrainai dėl atakos prieš Rostovo srities oro eismo valdymo centrą. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sušaukė skubų Rusijos Federacijos Saugumo tarybos posėdį, apkaltinęs Ukrainą ataka prieš Rostovo srities oro eismo valdymo centrą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, pasirengęs derėtis su „visais“, įskaitant europiečius, praneša agentūra „Reuters“. „B. Putinas pasiruošęs derėtis su visais. Tai jis ne kartą sakė“, – penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į „Financial Times“ pranešimą,  kad ES atstovai rengiasi galimiems pokalbiams su Rusija. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, anot leidinio, teigė matąs „potencialą“ ES derėtis su V. Putinu.

Rusijos kariuomenė skubiai dislokuoja keturis papildomus pulkus, kad atremtų Ukrainos kovinius dronus, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Priešas skubiai, ne pagal patvirtintus planus, dislokuoja dar keturis pulkus, 24 batalionus ir 162 baterijas, kad atremtų mūsų smogiamuosius dronus. Rusija stiprina daugiasluoksnę Maskvos ir Krasnodaro krašto oro gynybą.

Gegužės 8-osios rytą Ukrainos dronai atakavo Čečėnijos sostinę Grozną, pranešė čečėnų opozicinis „Telegram“ kanalas NIYSO ir Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Sternenka. „Ukrainos dronai, kurie šiuo metu atakuoja Grozną, siunčia linkėjimus Kadyrovui (Čečėnijos vadovui),“ patvirtino S. Sternenka. Smūgiai Rusijos taikiniams Gegužės 8-osios naktį dronai vienu metu atakavo kelis Rusijos miestus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien, gegužės 8-ąją, Atminimo ir pergalės prieš nacizmą dieną pareiškė, kad Ukrainos tauta vėl priversta stabdyti blogį – atnaujintą nacizmo versiją, pažymėtą etikete „pagaminta Rusijoje“. Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“. „Šiandien yra Atminimo ir pergalės prieš nacizmą diena. Diena, kai visa Europa mini baisiausio XX amžiaus karo pabaigą – karo, po kurio turėjo likti tik tikra taika.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos per naktį surengė ataką prieš svarbius Rusijos karinio-pramoninio komplekso objektus – buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai ir gynybos technologijų centro filialui. Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose esą matyti gaisras „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamykloje Jaroslavlio mieste. „Slavneft-YANOS“ yra viena iš penkių didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir gali perdirbti daugiau nei 15 mln.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas atskleidė tikrąjį Maskvos požiūrį į taikų karo sureguliavimą. Jo melą demaskavo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus. Socialiniame tinkle „X“ Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas pacitavo J. Ušakovo žodžius, esą Ukraina turėtų išvesti kariuomenę iš Donbaso, po to „kariniai veiksmai bus pristabdyti“, o tada atsiras galimybė aptarti tolesnį ilgalaikį konflikto sureguliavimą Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nuo šeštadienio laikytis trijų dienų paliaubų ir apsikeisti po tūkstantį belaisvių.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad nėra prasmės rengti dar vieną trišalių derybų tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV raundą, kol Kyjivas neišvedė savo kariuomenės iš Donbaso. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Gynybos pajėgų išvedimas iš Donbaso, ko toliau reikalauja Maskva, Ukrainai taptų strateginiu pralaimėjimu.

Maskvoje zuja sustiprinta apsauga ir kovos su dronais daliniai. O Kremlius oficialiais pareiškimais ir per propagandą platina grasinimus smogti Kyjivui bei ragina iš jo evakuotis užsienio diplomatus. Europos Sąjunga šiandien pareiškė, kad Maskvos rekomendacijomis nesivadovaus. O Kyjivas, panašu, nesilaikys ir Vladimiro Putino vienašališkų paliaubų, nes rusai antrą dieną iš eilės laužo Volodymyro Zelenskio siūlymą paliaubas skelbti anksčiau.

ES lyderiai ruošiasi galimoms deryboms su Rusijos valdovu Vladimiru Putinu, nes Europos sostinės vis labiau nusivilia JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamomis derybomis dėl karo Ukrainoje nutraukimo, praneša „Financial Times“. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė manantis, kad ES turi „potencialą“ deryboms su V. Putinu ir kad blokas turi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio palaikymą tokiam dialogui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos valstybes sąjungininkes ketvirtadienį įspėjo nedalyvauti gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančiame pergalės Antrajame pasauliniame kare parade, Rusijai paskelbus tą dieną, anot jos, galiosiančias vienašališkas paliaubas. „Taip pat esame gavę pranešimų iš kai kurių Rusijai artimų valstybių, kad jų atstovai planuoja būti Maskvoje. Keistas noras (...) šiais laikais. Mes to nerekomenduojame“, – sakė jis vakariniame kreipimesi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino smūgį „Karakurt“ laivui, skirtam nešti „Kalibr“ raketas. Kaip praneša „Telegram“ kanalai, smūgis buvo suduotas Dagestane. Tokie laivai gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kuriomis Rusija reguliariai atakuoja Ukrainą. Smogta naftos perdirbimo gamyklai Taip pat Ukrainos pajėgos smogė vadavietėms, amunicijos ir kuro sandėliams bei bepiločių valdymo centrui fronto regionuose.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas, vykstantis į Majamį susitikti su specialiaisiais JAV prezidento pasiuntiniais, su jais aptars humanitarinius ir saugumo klausimus, taip pat derybų proceso dėl karo užbaigimo aktyvinimą, „Telegram“ pranešė Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis pasakojo, kad tarp derybų temų bus humanitarinis aspektas, konkrečiai – galimybė surengti naują apsikeitimą belaisviais.

Ukraina į pasikartojančius Rusijos paliaubų pažeidimus atsakys „tolimojo nuotolio sankcijomis“, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas omenyje Ukrainos vykdomus smūgius taikiniams toli Rusijos teritorijoje. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Prieš savo Pergalės dienos iškilmes Maskvoje Rusija paskelbė paliaubas gegužės 8–9 dienomis. Ukraina į tai atsakė pasiūlydama savo paliaubas nuo trečiadienio nakties vidurnakčio.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad neišvyks iš Kyjivo, nors Rusija perspėjo apie galimą atsakomąjį smūgį Ukrainos sostinėje ir paragino užsienio organizacijas evakuotis. „Kalbant apie mus, ES, mes nekeisime savo laikysenos ar buvimo Kyjive. Rusijos išpuoliai (…) deja, yra kasdienė realybė Kyjive ir kitur Ukrainoje“, – sakė ES užsienio reikalų atstovas Anouaras El Anouni.

Rusija perspėjo Kyjive esančius užsienio diplomatus, kad atakuos šį miestą, jei Ukraina trukdys Antrojo pasaulinio karo minėjimams Maskvoje ateinantį savaitgalį. Tuo tarpu praėjusią naktį abi šalys vėl rengė atakas. Rusija savo grasinimo nedetalizavo, o Ukraina dar nespėjo reaguoti.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad, „neduok Dieve“, Rusijai gali tekti smogti Kyjivui atsakant į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimus.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė vienašales paliaubas, kurios turėtų įsigalioti gegužės 8–9 dienomis, tačiau Maskva ignoravo Ukrainos pasiūlymą dėl laikino ugnies nutraukimo naktį iš gegužės 5 į 6 dieną. Ukrainoje ir Europoje manoma, kad tikrasis tikslas – Kremliaus vadovo noras saugiai surengti karinį paradą. Tačiau, kaip rašo „Rzeczpospolita“, V. Putinas gali sąmoningai provokuoti Ukrainą smogti Maskvai.

Rusija nereagavo į Ukrainos pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį ir toliau apšaudo Ukrainos regionus. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė vaizdo kreipimesi. „Pagal šiandienos įvykius matome, kad Rusija į mūsų pasiūlymą nutraukti ugnį atsakė tik naujais smūgiais, naujomis atakomis. Šiandien praktiškai visą dieną, faktiškai kas valandą, iš įvairių mūsų regionų gauname pranešimus apie smūgius.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad karas Ukrainoje parodė būtinybę spartinti gynybos technologijų vystymą ir atsisakyti tobulo sprendimo siekio, vietoje to orientuojantis į sistemas, kurias galima greitai pagaminti ir panaudoti kovos sąlygomis, praneša „Business Insider“. Rusijos invazija į Ukrainą privertė gynybos sektorių iš naujo įvertinti savo prioritetus. Pagrindinė pamoka iš mūšio lauko yra ta, kad ginklų efektyvumas yra svarbesnis už technologinį tobulumą.

Pastarosiomis savaitėmis aplink Maskvą buvo dislokuoti papildomi oro gynybos sluoksniai, perkeliant sistemas iš kitų Rusijos regionų, o tai sukuria naujas galimybes Ukrainos „ilgojo nuotolio sankcijoms“, „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, gavęs informacijos iš Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo Oleho Ivaščenkos.

Rusija silpnina atokesnius regionus, masiškai perkeldama priešlėktuvinės gynybos priemones į Maskvą. Tai atveria papildomas galimybes naudoti Ukrainos tolimojo nuotolio priemones. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitos. Kaip pareiškė prezidentas, šiandien jis davė atskiras užduotis Ukrainos žvalgybai dėl Rusijos oro gynybos sistemos.

Trečiadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrija grąžino 40 mln. JAV dolerių, 35 mln. eurų ir 9 kg banko aukso, kuriuos kovo mėnesį konfiskavo iš Ukrainos valstybinio banko darbuotojų kilus politiniam ginčui.  „Svarbus žingsnis santykiuose su Vengrija – šiandien buvo grąžintos „Oščadbank“ lėšos ir vertybės, kurias šių metų kovą konfiskavo Vengrijos specialiosios tarnybos“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame V. Zelenskio pareiškime.

Kinija remia visas pastangas, skirtas nutraukti karo veiksmus ir sudaryti sąlygas „politiniam krizės sprendimui“ tarp Ukrainos ir Rusijos, per spaudos konferenciją pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. „Kalbant apie Ukrainos krizę (taip Kinija oficialiai vadina Rusijos karą prieš Ukrainą), Kinijos pozicija buvo ir išlieka nuosekli bei aiški“, – sakė Lin Jianas.

Rusija jau pažeidė paliaubų režimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina spręs dėl tolimesnių veiksmų. Rusai antradienį ir trečiadienį smogė Dniprui, Zaporižiai, Kramatorskui ir kitiems miestams. Rusija taip pat smogė Sumų sričiai, čia esančiam vaikų darželiui. „Visuose pagrindiniuose fronto ruožuose tęsiasi puolamieji veiksmai, ir tik nuo šios dienos pradžios Rusijos kariuomenė jau įvykdė beveik 30 puolamųjų veiksmų.

Du rusų dronai smogė vaikų darželio pastatui Sumų miesto centre, pranešė laikinai miesto mero pareigas einantis Artemas Kobzaras, kurį cituoja „Ukrinform“. „Pranešama, kad du bepiločiai orlaiviai smogė vaikų darželio pastatui miesto centre. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos“, – platformoje „Telegram“ rašė A. Kobzaras. Du rusų dronai smogė vaikų darželiui Sumuose Pasak pranešimų, aukų skaičius ir žalos mastas šiuo metu tikrinami.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ciniškai pareiškė, kad Maskva esą yra atvira deryboms dėl Ukrainos. Apie tai ji kalbėjo interviu „RIA Novosti“, rašo news.ru. M. Zacharova papriekaištavo, kad už dialogą atsakingi JAV atstovai šiuo metu yra įsitraukę į padėtį Artimuosiuose Rytuose. M. Zacharova taip pat suabejojo Ukrainos noru derėtis, nors būtent Rusija šią savaitę pažeidė Ukrainos paskelbtas paliaubas. Maskva prašo paliaubų gegužės 9-osios minėjimui.

Ukrainai smūgiuojant giliai Rusijos teritorijoje, auga spaudimas Kremliui, tai verčia Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną vis labiau grimzti į paranoją, rašo „The Telegraph“. Naujausios atakos parodė, kad net labiausiai apsaugoti Rusijos rajonai yra pažeidžiami. Dronai smogė Maskvoje esančiam dangoraižiui – smūgis suduotas vos už kelių kilometrų nuo Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos pastato.

Gegužės 5-osios, antradienio, vakarą Rusija galėjo prarasti sraigtasparnį Mi-8, rašo UNIAN. Apie orlaivio netektį praneša rusų propagandistai. Tikėtina, kad incidentas galėjo įvykti virš laikinai okupuoto Krymo. Rusija galėjo netekti karinio sraigtasparnio Teigiama, kad tikriausiai žuvo ir įgula. Rusijos propagandistas Kirilas Fedorovas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti du Rusijos kariai sraigtasparnio fone. „Sudie, draugai! Sudie, vaikinai! Amžinojo skrydžio“, – rašoma po nuotrauka.

Rusijos Leningrado srityje Kirišuose esanti naftos perdirbimo gamykla po Ukrainos smūgio sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“. Tai antra pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla. Veikla sustabdyta antradienį. Ukrainos dronų atakos apgadino tris iš keturių jos žalios naftos distiliavimo įrenginių. Apie tai minėtai agentūrai patvirtino šaltiniai.

Rusai dviem bepiločiais orlaiviais atakavo Sumų sritį, pataikydami į vaikų darželio pastatą. Yra aukų. Apie tai pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė JAV Valstybės departamentas. Abu pareigūnai, kalbėjęsi S. Lavrovo prašymu, „aptarė JAV ir Rusijos santykius, Rusijos ir Ukrainos karą bei Iraną“, trumpame pareiškime, kuriame nepateikta jokių kitų detalių, nurodė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas. Pokalbis įvyko tą pačią dieną, kai per Rusijos smūgius Ukrainos miestams žuvo 21 žmogus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasijuokė iš interneto išjungimo Maskvoje, susijusio su pasirengimu gegužės 9-osios minėjimams, savo įraše platformoje „X“. „Nors dabar Maskvoje gali būti sunku pasiekti naujienas dėl dažnų interneto sutrikimų, jie vis tiek gali jausti, kad kiekvieną dieną pralaimi“, – rašė jis. Ukrainos prezidentas taip pat palankiai įvertino Jungtinės Karalystės sankcijas, nukreiptas prieš 35 asmenis ir organizacijas.

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KMIS) apklausa rodo, kad tik 28 proc. ukrainiečių norėtų, kad Volodymyras Zelenskis tęstų pareigas ir pasibaigus karui. Dar 16 proc. teigė, jog galėtų įsivaizduoti, kad jis liktų politikoje – tačiau kitoje pozicijoje, pavyzdžiui, kaip parlamentaras ar partijos pirmininkas. Atitinkamai 30 proc. respondentų pasisakė už tai, kad V. Zelenskis visiškai pasitrauktų iš politikos. Dar 15 proc. norėtų, kad jis būtų teisiamas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainos paskelbtos paliaubos rodo nuoširdų taikos troškimą ir kad Kyjivas yra pasirengęs jas pratęsti, jei tai bus abipusės paliaubos.  „Ukrainos paskelbtos paliaubos rodo mūsų tikrąjį taikos troškimą – nesusietą su jokiomis datomis ar primestais ideologiniais naratyvais, o skirtą gyvybių gelbėjimui ir saugumo atkūrimui. Jei prezidento paskelbtos paliaubos bus abipusės, mes jas pratęsime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pareiškė, kad jam patinka Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „Salem News Channel“. Interviu ištrauka antradienį pasidalijo „Telegram“ kanalas „Clash Report“. Trumpas ir pagyrė, ir išpeikė Zelenskį Interviu metu D. Trumpo buvo paklausta apie V. Zelenskio pagalbą Artimųjų Rytų konflikte. Per maždaug pusę minutės D. Trumpas spėjo ir sukritikuoti, ir pagirti V. Zelenskį.

Ukrainos dronai jau pasiekia teritorijas Rusijos gilumoje. Tas teritorijas, kurių gyventojai manė esą toli nuo karo, pastebi „Bloomberg“. Balandžio 25 d. buvo smogta į daugiabutį Jekaterinburge. Mieste gyvena daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Tai pirmas smūgis, kurį miestas patyrė nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. „Tai buvo šokas“, – sakė 35-erių metų verslininkas Vladimiras iš Jekaterinburgo.