Kremlius: Rusija patvirtina paliaubas ir apsikeitimą karo belaisviais su Ukraina
Rusija penktadienį patvirtino gegužės 9–11 dienomis galiosiančias paliaubas ir didelio masto apsikeitimą karo belaisviais su Ukraina, pranešė Kremlius po to, kai apie tai anksčiau paskelbė Jungtinės Valstijos.
„Patvirtinu, kad Rusijos pusei yra priimtina JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ką tik pasiūlyta iniciatyva dėl paliaubų apsikeitimui karo belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
JAV prezidentas kiek anksčiau penktadienį paskelbė, kad nuo šeštadienio tarp Ukrainos ir Rusijos įsigalioja trijų dienų paliaubos, ir pareiškė tikįs, kad tai padės pasiekti ilgalaikį susitarimą dėl Maskvos karo užbaigimo.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Rusijos ir Ukrainos Kare bus TRIJŲ DIENŲ PALIAUBOS (gegužės 9, 10 ir 11 dienomis)“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Šį prašymą tiesiogiai pateikiau aš pats ir labai vertinu tai, kad prezidentas Vladimiras Putinas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis su juo sutiko“, – pažymėjo JAV prezidentas.
„Tikėtina, tai bus labai ilgo, mirtino ir sunkiai kovoto karo pabaigos pradžia“, – parašė jis.
JAV prezidentas taip pat pranešė, kad Ukraina ir Rusija apsikeis po tūkstantį belaisvių.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įsakė kariuomenei nepulti Maskvos Raudonosios aikštės per Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos paradą gegužės 9-ąją.
„Parado metu (2026 metų gegužės 9-ąją nuo 10 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku) Raudonosios aikštės rajonas išbraukiamas iš Ukrainos ginklų panaudojimo plano“, – teigiama prezidento svetainėje paskelbtame potvarkyje.
Volodymyras Zelenskis: gegužės 9–11 dienomis privalo būti nustatytos paliaubos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad gegužės 9–11 dienomis su Rusija „privalo būti nustatytos“ paliaubos ir kad Kyjivas gavo Maskvos pritarimą didelio masto apsikeitimui belaisviais.
„Gavome Rusijos sutikimą atlikti apsikeitimą belaisviais formatu tūkstantis į tūkstantį. Gegužės 9, 10 ir 11 dienomis taip pat privalo būti nustatytas paliaubų režimas“, – sakė V. Zelenskis po to, kai JAV pirmosios paskelbė apie abiejų šalių susitarimą.
Kremlius: Putinas pasiruošęs derėtis su europiečiais, tačiau pirmo žingsnio nežengs
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, pasirengęs derėtis su „visais“, įskaitant europiečius, praneša agentūra „Reuters“.
„B. Putinas pasiruošęs derėtis su visais. Tai jis ne kartą sakė“, – penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į „Financial Times“ pranešimą, kad ES atstovai rengiasi galimiems pokalbiams su Rusija.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, anot leidinio, teigė matąs „potencialą“ ES derėtis su V. Putinu. Briuselis tam esą turi ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paramą. „Financial Times“ teigimu, ES pozicijos pasikeitimą paskatino europiečių nusivylimas derybomis dėl karo Ukrainoje pabaigos, kurioms iki šiol vadovavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Rusija bus pasirengusi eiti į priekį dėl dialogo tiek, kiek tam bus pasirengę europiečiai“, – kalbėjo D. Peskovas. Tačiau pirmąjį žingsnį esą turi žengti ES, nes tai ji 2022 m. prasidėjus karui nutraukė ryšius.
„Rusijos pusė neinicijavo visiško mūsų santykių su ES nutraukimo“, – pažymėjo D. Peskovas. Tai esą buvo Briuselio ir atskirų Europos sostinių iniciatyva.
V. Putinas 2022 m. vasarį pradėjo karą prieš Ukrainą. Nuo tada Ukraina, padedama Vakarų, ginasi nuo Rusijos agresijos. Europos politikai ne kartą pabrėžė, kad Rusija Ukrainoje turi būti nugalėta, nes priešingu atveju ji vieną dieną gali užpulti kurią nors NATO valstybę. Maskva tai neigia. V. Putinas savo ruoštu kaltina Europos šalis karo kurstymu, nes jos remia Ukrainą milijardine pagalba, ginklais ir žvalgybine informacija.
JAV kariuomenė pranešė apšaudžiusi du su Irano vėliava
JAV pajėgos apšaudė ir neutralizavo du su Irano vėliava plaukiojančius tanklaivius, bandžiusius pažeisti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą, penktadienį pranešė JAV kariuomenė.
JAV karinių jūrų pajėgų naikintuvas „F/A-18 Super Hornet“ „neutralizavo abu tanklaivius, paleidęs tiksliąją amuniciją į jų kaminus ir taip neleisdamas reikalavimų nevykdantiems laivams įplaukti į Iraną“, socialiniame tinkle „X“ paskelbė JAV centrinė vadavietė (CENTCOM).
Ji taip pat paskelbė smūgių į abu laivus vaizdo medžiagą.
Tuo tarpu Irano žiniasklaida pranešė, kad nepaisant Persijos įlankoje galiojančių paliaubų penktadienį Hormuzo sąsiauryje kilo naujų „pavienių susirėmimų“ tarp Irano ir JAV karinių jūrų pajėgų.
„Pastarąją valandą Hormuzo sąsiauryje vyksta pavieniai susirėmimai tarp Irano ginkluotųjų pajėgų ir JAV laivų“, – skelbė naujienų agentūra „Fars“.
Anksčiau penktadienį Iranas apkaltino JAV pažeidus paliaubas, abiem pusėms verčiant kaltę viena kitai dėl naktį Hormuzo sąsiauryje įvykusio susirėmimo.
„Praėjusią naktį įvykdyti veiksmai buvo ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, ir paliaubų sulaužymas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei naujienų agentūrai ISNA.
Prieš paradą Rusijoje – galingi smūgiai: sprogimai nugriaudėjo netoli Kadyrovo rezidencijos
Dronai atakavo Grozno miestą, esantį Rusijoje.
UNIAN, remdamasi socialinių tinklų medžiaga, skelbia, kad smūgiai suduoti aikštei prie geležinkelio stoties, esančios visai šalia FSB pastato, kuriame yra viena didžiausių Rusijos karinių bazių.
Taip pat pažymima, kad geležinkelio stotis yra centrinėje Grozno dalyje, kuris yra vos už 120 metrų nuo Čečėnujos respublikinio FSB padalinio ir mažiau kaip už 2 kilometrų nuo Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo rezidencijos.
Čečėnijos valdžia kol kas komentarų nepateikė.
Rusų pagrobtas Chersono meras laikosi ir laukia mainų
Chersono meras Ihoris Kolychajevas, rusų nelaisvėje laikomas nuo 2022 m. birželio 28 d., nepaisant rimtų sveikatos problemų, ištveria padėtį ir toliau laukia kalinių mainų.
Jo sūnus Sviatoslavas Kolychajevas papasakojo apie tėvą „Ukrinform“ žurnalistui, remdamasis informacija, gauta iš ukrainiečių, atgavusių laisvę per mainus.
„Naujausia informacija yra iš balandžio vidurio. Kartu su juo buvo laikomi keli per pastaruosius mainus paleisti žmonės. Jo būklė sunki, režimas ten siaubingas, jis turi daug sveikatos problemų, bet laikosi ir laukia. Jie žino apie mainus“, – sakė S. Kolychajevas.
Mero sūnus teigė daug kartų rašęs laiškus tėvui, bet niekada negavęs atsakymo ir nežino, ar laiškai jį pasiekė, bet vis dar neturi kito būdo susisiekti su tėvu.
Į nelaisvę paimto mero sūnus pareiškė padėką tiems, kurie ir toliau remia jo tėvą, įskaitant Naujosios Kachovkos merą ir Ukrainos miestų asociacijos Chersono regioninio skyriaus vadovo pavaduotoją Volodymyrą Kovalenką.
Pastarasis įrašė feisbuke ypač pabrėžė, kad gegužės 8 d. Chersono merui I. Kolychajevui sukanka 55 metai, ir priminė, kad Rusijos nelaisvėje meras praleido jau ketverius metus. Tai patvirtino Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Tačiau patikimos informacijos apie Chersono mero buvimo vietą ir sveikatos būklę beveik nėra
Anksčiau buvo pranešta, kad I. Kolychajevas, okupantų iš Rusijos pagrobtas 2022 m. birželio 28 d., yra laikomas Rusijos pataisos kolonijoje Permės krašte. Jo sveikata blogėja ir jis praranda viltį būti įtrauktas į belaisvių mainus. Artimieji negavo iš jo jokių laiškų.
Ukrainiečiai skina pergales: dronai naikina rusus greičiau, nei šie spėja mobilizuotis
Rusijos kariuomenė skubiai dislokuoja keturis papildomus pulkus, 24 batalionus ir 162 baterijas, kad atremtų Ukrainos kovinius dronus, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 17,4 tūkst. civilių
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 17,4 tūkst. civilių. Tai konferencijos „Vieningi už teisingumą. Atsakomybė už nusikaltimus prieš civilius gyventojus“ kuluaruose žurnalistams pareiškė Generalinės prokuratūros Kovos su nusikaltimais ginkluotuose konfliktuose skyriaus vadovas Jurijus Rudas.
„Per plataus masto invaziją žuvo daugiau kaip 17,4 tūkst. civilių ir daugiau kaip 43 tūkst. buvo sužeisti“, – sakė jis.
J. Rudas pridūrė, kad per karą žuvo daugiau kaip 700 ukrainiečių vaikų, daugiau kaip 2,4 tūkst. – sužeista.
Prokuratūra tai pat pranešė, kad Rusija per plataus masto invaziją sunaikino arba apgadino daugiau kaip 320 tūkst. civilinių infrastruktūros objektų. Tarp jų yra 86 tūkst. gyvenamųjų namų, per 5 tūkst. švietimo ir mokslo įstaigų, daugiau kaip 1,4 tūkst. medicinos įstaigų, per 900 kultūros ir daugiau kaip 330 religinių pastatų.
Oficialiais 2026 m. gegužės 6 d. dienos duomenimis, rusų okupacinės pajėgos Ukrainoje jau nužudė 701 vaiką ir 2 498 sužeidė.
Šie duomenys nėra galutiniai.
Jau anksčiau skelbta, kad, žmogaus teisių aktyvistų vertinimu, iki 1,6 mln. ukrainiečių vaikai yra rusų kontrolėje – jie arba pagrobti ir išvežti į Rusijos Federaciją, arba priversti gyventi laikinai okupuotose teritorijose.
Zelenskis prabilo apie lūžį: į Ukrainą atvyksta Trumpo pasiuntiniai gaivinti taikos derybų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis šalyje tikimasi sulaukti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių.
Vizito tikslas – atnaujinti derybas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimo.
„Deriname būtinų vizitų tvarkaraštį ir amerikiečių prezidento atstovų laukiame pavasario ir vasaros sandūroje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime rašė V. Zelenskis.
Jis tai pareiškė po šią savaitę JAV įvykusių amerikiečių atstovų ir vyriausiojo Ukrainos derybininko Rustemo Umerovo susitikimų.
„Tikimės, kad šį kartą pavyks įgyvendinti planus ir suaktyvinti diplomatiją“, – sakė V. Zelenskis.
D. Trumpo iniciatyvoms, kuriomis siekiama užbaigti daugiau nei prieš ketverius metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, sutrukdė kovos Artimuosiuose Rytuose.
JAV tarpininkavo keliuose tiesioginių derybų tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų etapuose, tačiau jie galiausiai neatnešė jokių reikšmingų proveržių.
Šios derybos žlugo vasario 28 dieną prasidėjus JAV ir Izraelio smūgiams Iranui, kuris tada ėmėsi atsakomųjų atakų prieš taikinius regiono šalyse.
V. Zelenskis nurodė, kad per derybas JAV su R. Umerovu buvo aptarti tolesni apsikeitimai belaisviais ir saugumo garantijos Ukrainai, jei būtų sudarytas taikos susitarimas su Rusija.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o milijonus žmonių privertė palikti savo namus.
Kyjivas ir Maskva derybose nesutaria dėl daugybės klausimų, ypač dėl Ukrainos rytinio Donbaso regiono likimo. Kremlius teigia, kad ši teritorija priklauso Rusijai, nors Ukraina vis dar kontroliuoja didelius šio pramoninio regiono plotus.
Skurdi Putino šventė: parade Maskvoje nebus nei tankų, nei užsienio žiniasklaidos
Maskvos kariniame Pergalės dienos parade, kuriuo pompastiškai paminima Antrojo pasaulinio karo pabaiga, nebus ne tik karinės technikos, bet ir Vakarų žiniasklaidos, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“.
Prieš paradą – Putino baimės: štai ko griebiasi Rusija
Rusija pasinaudos vienašališku ugnies nutraukimo režimu gegužės 9-osios paradui surengti, kad pateisintų grasinimus arba karo prieš Ukrainą eskalaciją.
Tai teigiama naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pabrėžė, kad kuo labiau artėja gegužės 9-osios paradas, tuo aštresni Kremliaus grasinimai eskalacija Ukrainai.
Putino „superginklas“ vėl ruošiamas bandymui: raketą gali paleisti jau gegužės 9-ąją
Rusijos kariuomenė ruošiasi naujiems tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymams. Ši raketa kuriama jau daugiau nei 12 metų ir 2024–2025 m. du kartus sprogo bandymų metu.
Po nesiliaujančių Rusijos smūgių Ukrainai labai trūksta oro gynybos raketų
Ukrainai ima trūkti „Patriot“, NASAMS ir IRIS-T oro gynybos sistemoms skirtų raketų, nes dėl intensyvių Rusijos smūgių ir ginklų tiekimo sunkumų išseko atsargos, todėl kai kuriems oro gynybos daliniams iš dalies trūksta amunicijos.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, tai interviu televizijai pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų Komunikacijos departamento vadovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.
„Šiandien turime „bado dietą“, kalbant apie raketas, dėl tam tikrų tiekimo problemų. Karinių oro pajėgų atstovai nuolat dirba ir Ramšteine, ir kitose derybinėse grupėse, kur kartais turime prašyti net tik 5-10 raketų PAC-3, NASAMS, IRIS-T ir kitoms sistemoms, nes išlaidos amunicijai yra itin didelės“, – sakė J. Ihnatas.
Pasak jo, didelis šaudmenų naudojimas susijęs su Rusijos atakų intensyvumu žiemos laikotarpiu. Jis pažymėjo, kad Ukraina patyrė 15 didelių plataus masto smūgių savo energetikos infrastruktūrai, todėl dabar reikia skubiai papildyti raketų atsargas.
J. Ihnatas taip pat atkreipė dėmesį į didėjančią pasaulinę paklausą oro gynybos sistemoms ir jų amunicijai dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
„Šiandien paleidimo įrenginiai kai kuriuose daliniuose ir baterijose yra pusiau tušti – ir tai švelniai tariant. Jie turi ribotą kiekį raketų, tačiau privalo likti veikiantys“, – pabrėžė jis.
J. Ihnatas pridūrė, kad vadovybė priversta perskirstyti turimas pajėgas ir raketas tarp regionų, kad būtų užtikrintas bent minimalus apsaugos lygis visoje šalyje. Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos įgijo unikalios patirties eksploatuojant modernias oro gynybos sistemas, bepilotes dronų gaudykles ir naikintuvus F-16 plataus masto karo sąlygomis.
„Linkėjimai Kadyrovui“: Ukrainos dronų ataka sudrebino Grozną
Gegužės 8-osios rytą Ukrainos dronai atakavo Čečėnijos sostinę Grozną, pranešė čečėnų opozicinis „Telegram“ kanalas NIYSO ir Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Sternenka.
Pavojus Černobylyje: po drono smūgio įsiplieskė milžiniškas gaisras
Radiacija užterštoje Černobylio draudžiamoje zonoje nukritęs dronas ten sukėlė didžiulį miško gaisrą, penktadienį pranešė Ukrainos valdžios institucijos.
Pasak Ukrainos valstybinės gelbėjimo tarnybos, gaisras jau apima 1,1 tūkst. plotą ir dėl stipraus vėjo bei sauso oro sparčiai plinta į naujas miško teritorijas.
Situaciją taip pat apsunkina minų pavojus: dalyje teritorijos gelbėtojai kol kas negali dirbti dėl sprogstamųjų objektų grėsmės.
„Gegužės 8 dienos 10 val. (vietos ir Lietuvos laiku) apytikslis gaisro plotas buvo apie 1,1 tūkst. hektarų“, – teigė Černobylio gamtos draustinis, prižiūrintis 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos vietą.
Draustinis pridūrė, kad radiacijos lygis „neviršija normos“.
Chaosas Rusijoje: po ukrainiečių smūgio uždaryta 13 oro uostų, tūkstančiai keleivių įstrigo
Rusijoje laikinai sustabdytas 13 oro uostų darbas po to, kai ukrainiečių dronai pataikė į bendrovės „Pietų Rusijos aeronavigacija“ filialo pastatą Rostove prie Dono, rašo „The Moscow Times“.
Nyderlandai vėl siūlo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos gynybos reikmėms
Nyderlandai siekia atnaujinti derybas dėl 210 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo, siekiant ir kitais metais padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos, praneša „Politico“. Lietuva, pasak leidinio, šią iniciatyvą palaiko.
Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas antradienį Briuselyje už uždarų durų vykusių diskusijų metu siekė užsitikrinti Europos Sąjungos (ES) kolegų palaikymą šiuo klausimu. Apie tai leidiniui „Politico“ sakė 6 diplomatai ir ES pareigūnai, dalyvavę Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) posėdyje.
Atnaujinus diskusijas dėl įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo gali vėl įsiplieksti sudėtingas teisinis, komercinis ir politinis ginčas, kuris buvo kilęs 2025 m. pabaigoje, pabrėžia „Politico“ Tada Belgijos premjeras Bartas De Weveris prieštaravo Europos Komisijos iniciatyvai, baimindamasis, kad panaudojus šalyje laikomą įšaldytą Rusijos turtą Maskva gali pareikalauti, jog Belgija grąžintų pinigus.
Pernai Bulgarija, Prancūzija, Italija ir Malta taip pat išsakė nuogąstavimus dėl Europos Komisijos pasiūlymo panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą Ukrainai finansuoti. Tuo metu Europos Centrinis Bankas kartojo, kad sprendimas panaudoti įšaldytas lėšas gali atbaidyti kitas šalis nuo veiklos euro zonoje.
Nyderlandų vyriausybė susisiekė su kai kuriomis ES valstybėmis prieš antradienio Ecofin posėdį, siekdama įvertinti, kiek paramos diskusijų metu sulauktų Nyderlandų finansų ministras.
E. Heineno pasiūlymą palaikė Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kitų šalių atstovai tylėjo, suprasdami, kad tokia diskusija buvo politiškai jautri praėjusiais metais, kai buvo siekiama užtikrinti, kad Ukraina turės lėšų ir toliau priešintis Rusijai.
Nyderlandų finansų ministras ėmėsi veiksmų Briuseliui dar nepardėjus pervedinėti Ukrainai pinigų iš 90 mlrd. eurų paskolos, kurią pernai gruodį 24 ES lyderiai susitarė suteikti Kyjivui per ateinančius dvejus metus. Ši paskola padengs tik du trečdalius prognozuojamo Ukrainos biudžeto trūkumo iki 2027 metų.
Europos Komisija bando įtikinti Kanadą, Jungtinę Karalystę, JAV ir Japonija padengti likusią dalį, tačiau, pasak „Politico“, anaiptol neaišku, ar Vašingtonas skirs daugiau pinigų, kol šaliai vadovauja prezidentas Donaldas Trumpas.
Per Maskvos paskelbtas paliaubas Rusija teigia atsakanti į Ukrainos atakas
Rusijos kariuomenė penktadienį pranešė, kad „simetriškai“ atsako į Ukrainos atakas per Maskvos paskelbtas vienašales dviejų dienų paliaubas.
Su šiomis paliaubomis, Rusijos paskelbtomis dėl Antrojo pasaulinio karo minėjimų, Kyjivas niekada nesutiko.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė, kad Ukraina paleido šimtus dronų per fronto liniją, taip pat surengė tankų ir artilerijos atakas, ir pridūrė, kad Maskvos kariai „atsako simetriškai“.
Penktadienį virš Kyjivo trumpai aidėjo oro pavojaus sirenos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Anot ukrainiečių oro pajėgų, sirenos Ukrainos sostinėje buvo įjungtos dėl balistinių raketų atakos grėsmės. Po devynių minučių grėsmė buvo atšaukta.
Ukrainos oro gynybos pajėgos praėjusią naktį numušė 56 iš 67 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad nuo gegužės 7 d. vakaro oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 56 iš 67 dronų, kuriuos Rusija paleido į Ukrainą.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė pranešė „Facebook“ tinkle.
Gegužės 8-osios naktį (nuo gegužės 7 d. 18.00 val.) priešas atakavo 67 puolamaisiais bepiločiais orlaiviais, tarp kurių buvo „Shahed“ tipo dronų (įskaitant reaktyvinius variantus), taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir imitaciniai dronai „Parodija“. Paleidimai vyko iš Rusijos regionų, įskaitant Kurską, Oriolą, Brianską, Primorsko-Achtarską, Milerovą, taip pat iš Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, iki gegužės 8 d. 8 val. oro gynybos sistemos pietų ir rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo 56 įvairių tipų priešo bepiločius.
Aštuoniose vietovėse užfiksuoti 11 dronų smūgiai, o iš septynių vietovių pranešta apie krintančias numuštų dronų nuolaužas.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad iki gegužės 8 d. ryto visoje fronto linijoje užfiksuota daugiau nei 140 apšaudymų ir 850 dronų smūgių.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį dar kartą patvirtino, kad Maskvos paskelbtos vienašališkos paliaubos įsigalios nuo penktadienio vidurnakčio iki gegužės 10 d.
Zelenskis įniršęs: Rusija net simboliškai nesilaiko savo pačios paliaubų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją surengus naujų atakų ir, jo žodžiais, nesiekiant net simboliškai laikytis savo pačios vienašalių paliaubų.
„Iš Rusijos pusės nebuvo net simbolinio bandymo nutraukti ugnį fronte. Kaip ir per pastarąsias 24 valandas, Ukraina šiandien taip pat atsakys tuo pačiu“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos naktį taikėsi į įvairias fronto linijos pozicijas.
Atskirai Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per pastarąsias valandas netoli fronto linijos numušė 56 Rusijos dronus.
Rusija savo ruožtu penktadienį pranešė, kad per pirmąsias dvi dienas truksiančių vienašalių paliaubų valandas numušė 264 Ukrainos dronus, Maskvai įspėjus apie galimą atsakomąjį smūgį Kyjivui.
Rusija teigia nuo Maskvos vienašališkų paliaubų pradžios numušusi 264 Ukrainos bepiločius
Rusija penktadienį pareiškė, kad pirmosiomis dviejų dienų vienašališkų paliaubų, kurias ji paskelbė per savo pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimus, valandomis numušė 264 Ukrainos bepiločius orlaivius.
„Laikotarpiu nuo 0 val. iki 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku oro gynybos pajėgos perėmė ir sunaikino 264 Ukrainos fiksuoto sparno nepilotuojamus orlaivius“, – Rusijos socialiniame tinkle „Max“ teigė gynybos ministerija ir kartu pridūrė, kad bepiločiai buvo perimti daugiau nei dešimtyje regionų, įskaitant Maskvą.
Kaip jau rašė ELTA, Rusijoje įsigaliojo prieš tradicines Pergalės dienos minėjimo iškilmes Maskvos paskelbtos vienašališkos paliaubos kare su Ukraina. Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį dar kartą patvirtino, kad šią savaitę Maskvos paskelbtos paliaubos įsigalios nuo penktadienio vidurnakčio iki gegužės 10 d.
Rusija gegužės 9 d. pažymi Pergalės dieną kariniu paradu Maskvos Raudonojoje aikštėje, minėdama Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacių Vokietiją. Sostinėje sugriežtintas saugumas, atsižvelgiant į Ukrainos bepiločių orlaivių atakas, kurias Kyjivas pastaraisiais mėnesiais išplėtė giliai į Rusijos teritoriją. Kremlius taip pat netikėtai atšaukė kvietimus į paradą užsienio žurnalistams.
Anksčiau šią savaitę Rusija paskelbė penktadienį ir šeštadienį galiosiančias paliaubas. Ukraina atsakė nuo trečiadienio galiojančiomis vienašališkomis paliaubomis, tačiau vėliau jas atšaukė, teigdama, kad Rusija tęsė savo atakas, įskaitant vieną didžiausių bepiločių orlaivių smūgių per visą karo laikotarpį.
Galingi sprogimai Rusijoje: dega viena didžiausių naftos gamyklų
Pranešama, kad Ukrainos pajėgos per naktį surengė ataką prieš svarbius Rusijos karinio-pramoninio komplekso objektus – buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai ir gynybos technologijų centro filialui.
Rusijos pajėgos kare su Ukraina per pastarąją parą neteko 1 130 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. gegužės 8 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 339 190 karių, iš jų 1 130 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 919 (+1 per pastarąją parą) tankų, 24 538 (+17) šarvuotų kovos mašinų, 41 630 (+91) artilerijos sistemų, 1 778 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 370 (+5) oro gynybos sistemų, 435 (+0) lėktuvų, 352 (+0) sraigtasparnių, 1, 344 (+8) antžeminių robotų sistemų, 279 729 (+1 817) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 4 585 (+0) kruizinių raketų, 33 (+0) karo laivų / katerių, 2 (+0) povandeninių laivų, 94 879 (+334) transporto priemonių ir degalų cisternų, 4 173 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos netoli Huliaipolės sunaikino rusišką daugkartinio paleidimo raketų sistemą „Grad“ su amunicija.
Rusija prieš gegužės 9 d. Ukrainos pasienio rajonuose iš dronų mėto netikrus banknotus
Gegužės 9-osios išvakarėse Rusijos pajėgos Ukrainos pasienio regionuose iš bepiločių orlaivių mėto propagandinę medžiagą, diskredituojančią šalies karinę ir politinę vadovybę ir iškraipančią Antrojo pasaulinio karo istoriją.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kovos su dezinformacija centras.
„Prieš Kremliui šventą gegužės 9-osios datą priešas suintensyvino propagandinės medžiagos mėtymą iš bepiločių orlaivių Ukrainos pasienio rajonuose“, – sakoma pranešime.
Centro teigimu, agresoriai platina skrajutes, imituojančias Ukrainos grivinų banknotus. Medžiagoje yra pavojingų QR kodų ir pranešimų, kuriais siekiama diskredituoti Ukrainos karinę ir politinę vadovybę, kartu išnaudojant Antrojo pasaulinio karo temą ir raginant „bendrai švęsti Pergalės dieną“.
„Neskenuokite įtartinų QR kodų, nelieskite priešo propagandinės medžiagos ir apie tokius radinius praneškite policijai arba per Ukrainos saugumo tarnybos pokalbių robotą @stop_russian_war_bot“, – ragino centras.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandį Sumų ir Černihivo srityse buvo aptikta suklastotų banknotų su QR kodais, kuriuos išmetė Rusijos bepiločiai orlaiviai.
Putino padėjėjas prasižiojo apie tikruosius Rusijos planus: išdavė vos vienas žodis
Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas atskleidė tikrąjį Maskvos požiūrį į taikų karo sureguliavimą. Jo melą demaskavo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus.
Rusijos elito kantrybė senka: prabilo apie Putino kontrolės praradimą ir baimę dėl ateities
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pamažu praranda kontrolę savo paties sukurtoje sistemoje, o Rusijos elitas vis dažniau atsiriboja nuo karo prieš Ukrainą ir Kremliaus sprendimų. Apie tai anoniminėje autorinėje publikacijoje leidiniui „The Economist“ rašo buvęs aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnas, kuris, panašu, vis dar yra Rusijoje.
Autorius teigia, kad Rusijoje atsirado politinio akligatvio jausmas, o valdininkai, gubernatoriai ir verslininkai valdžios veiksmų nebelaiko bendru projektu.
Jei dar praėjusį pavasarį jie apie karą ir Kremliaus politiką kalbėjo kaip apie bendrą reikalą, dabar vis dažniau tai vadina paties V. Putino reikalu.
„Dar praėjusį pavasarį viskas buvo „mes“ ir „mūsų“. Putino karas prieš Ukrainą galėjo būti neapgalvotas ir nesėkmingas, tačiau jis buvo bendras. „Mes“ buvome jo dalis, ir visiems „mums“ būtų buvę geriau, jei jis kuo greičiau pasibaigtų. Dabar jie apibūdina tai, kas vyksta, kaip „jo“, o ne „mūsų“ istoriją. Ne mūsų projektas, ne mūsų darbotvarkė, ne mūsų karas“, – rašo anoniminis autorius.
Publikacijoje pažymima, kad nekalbama apie atvirą elito maištą. Rusijos autoritarinė sistema vis dar laikosi baimės ir represijų pagrindu, tačiau ji jau prarado gebėjimą formuoti ateities viziją.
Pasak autoriaus, Kremlius visuomenei nebesiūlo jokio aiškaus tikslo ar idėjos.
Straipsnyje taip pat pateikiamos keturios pagrindinės priežastys, dėl kurių, autoriaus nuomone, V. Putinas pradėjo palaipsniui prarasti sistemos kontrolę:
- Nesėkmingas karas prieš Ukrainą. Invazija buvo sumanyta kaip trumpa karinė operacija, kuri neturės įtakos daugumai visuomenės. Tačiau dabar už ją brangiai moka visa šalis.
- Elito poreikis aiškioms taisyklėms. Rusijos oligarchai buvo priversti susigrąžinti savo kapitalą į Rusiją. Jei anksčiau jų teises gynė Vakarų teisinė sistema, dabar tai turi daryti Rusijos valstybė, kurioje tokių taisyklių nėra. Savavališki verslo konfiskavimo ir net įtakingų veikėjų areštų atvejai labai nepatinka Rusijos turtuoliams.
- Geopolitinio klimato pokyčiai ir tapatybės krizė. Rusija save mato kaip pasaulio tvarkos pertvarkytoją, tačiau iš tikrųjų, kaip pažymi autorius, ji tik paspartino Vakarų pasaulio krizę ir sugriovė globalų stabilumą, leidusį oligarchams uždirbti iš Rusijos išteklių eksporto. Dabar jiems pelningiausios Vakarų rinkos prarastos. Tuo pačiu Rusija pirmą kartą per kelias kartas išgyvena tapatybės krizę. Istoriškai ji save laikė Europos ir pasaulinių Vakarų dalimi, tačiau dabar netikėtai tapo Vakarų civilizacijos prieše ir Globaliųjų Pietų diktatorių „drauge“.
- Ankstesnio visuomeninio susitarimo griūtis. Rusijos konsensusas buvo paremtas tuo, kad valstybė nesikiša į žmonių privatų gyvenimą, o piliečiai – į politiką. Naftos ir dujų pajamos garantavo šios sistemos stabilumą. Tačiau dabar valstybė piliečiams siūlo tik represijas, cenzūrą ir kišimąsi į jų gyvenimą, nesuteikdama jokios galimybės dalyvauti politikoje. Be to, ima trūkti pinigų.
Autorius lygina dabartinę V. Putino padėtį su šachmatų situacija, kai kiekvienas ėjimas tik blogina poziciją. Jo nuomone, kiekvienas diktatoriaus bandymas išlaikyti valdžią tik spartina sistemos degradaciją.
„Jo instinktyvi reakcija gali būti represijų stiprinimas. Jis gali pradėti naują karą. Tačiau šie veiksmai tik pablogins situaciją. Jis nebegali atkurti ryšio tarp valdžios ir ateities. Jis gali tik padaryti šį atotrūkį kruvinesnį ir pavojingesnį“, – reziumuoja anonimiškumo pageidavęs buvęs aukšto rango Rusijos pareigūnas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
instagram evasun_shine13 komentaruose rašome ''happy birthday''
Taip pat galima paminėti jos mėgstamą dainą ''sandra around my heart'' nes youtube antraštė ''putin hujlo''
Iš Trumpo – netikėta žinia: Ukraina ir Rusija susitarė dėl paliaubų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nuo šeštadienio laikytis trijų dienų paliaubų ir apsikeisti po tūkstantį belaisvių.
D. Trumpas socialiniuose tinkluose parašė, kad paliaubos, kurios, anot jo, galios šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, tikėtina, taps „labai ilgo, mirtino ir sunkiai kovoto karo pabaigos pradžia“.
Rusija anksčiau buvo paskelbusi vienašališkas dviejų dienų paliaubas, kurios galiotų jai minint pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną gegužės 9-ąją.
Ukraina anksčiau sakė, kad ji taip pat siūlė paliaubas, tačiau Maskva į tai neatsižvelgė.