Karas Ukrainoje

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nekelia karinės grėsmės Ukrainai, ir atsiprašė prezidento Volodymyro Zelenskio už ankstesnius griežtus pasisakymus, duodamas interviu „al Arabiya“. Interviu antradienį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. A. Lukašenka teigė, kad jo komentarai buvo atsakas į, jo apibūdinimu, Ukrainos grasinimus, įskaitant pareiškimus, jog Kyjivas nustatė šimtus potencialių taikinių Baltarusijoje ir žino jo buvimo vi...

Chmelnyckio srityje nugriaudėjo galingas sprogimas. Vietiniai „Telegram“ kanalai praneša apie karinio lėktuvo, kaip manoma – naikintuvo MiG-29, katastrofą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas aptarė galimybę Jungtinėse Valstijose surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu tokiu formatu, kuriame jam būtų sunkiau atsisakyti dalyvauti, teigė V. Zelenskis. „Vakar su prezidentu Trumpu aptarėme, kad toks susitikimas galėtų būti surengtas JAV – tokiu formatu, kuriame Putinui būtų daug sunkiau atsisakyti bent jau prezidento Trumpo pasiūlymo. Pamatysime, kas iš to išeis.

Europos Sąjunga (ES) pradėjo stojimo derybas su Ukraina. Abiejų pusių atstovai pirmadienio vakarą Liuksemburge oficialiai pradėjo pokalbius dėl pirmojo temų bloko, agentūrai „dpa“ sakė ES Tarybos atstovas. Pirmajame derybų etape pradedami pokalbiai tokiomis temomis, kaip teismų sistema, pagrindinių vertybių apsauga ir saugumas: šalys kandidatės, be kita ko, turi įrodyti, kad jų teisinė sistema, sienos apsauga ir policija atitinka ES standartus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu – prieš tai jis sekmadienį telefonu kalbėjosi tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pokalbiai sekmadienį buvo „labai geri“, sakė jis atvykęs į G7 viršūnių susitikimą Prancūzijoje. „Galbūt galime kažką padaryti“, – sakė D. Trumpas, tačiau detaliau nieko nekomentavo. „Jie abu atviri tam“, – pridūrė jis.

Du Rusijos dronai tyčia atakavo Ukrainos sostinės Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ po apsilankymo Pečorų lauroje ir „Meno arsenale“, kurie buvo apgadinti per Rusijos ataką, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Gelbėtojai užgesino gaisrus Kyjive – lauroje ir „Meno arsenale“. Dėkoju visoms tarnyboms, dirbančioms smūgių vietose, ir visiems, kurie padeda.

Baltarusijos gamyklos prisideda prie Maskvos agresijos prieš Ukrainą gamindamos Rusijai skirtus ginklus pagal šimtus milijonų dolerių vertės sutartis, šalies opozicijos atliktą tyrimą cituoja lenkų naujienų portalas „TVP World“. Buvusių Baltarusijos saugumo struktūrų darbuotojų organizacijos „BelPol“ tyrimo duomenimis, Rusijai buvo parduotos transporto priemonės, optinė įranga, sviediniai ir šaudmenys.

Pirmadienį po ilgo atidėliojimo Europos Sąjunga (ES) pradės kitą Ukrainos narystės etapą, tačiau tai nereiškia, kad Kyjivo kelias į visateisę narystę tampa lengvesnis.  27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrai oficialiai pradės derybas su Ukraina bei jos kaimyne Moldova ir sieks suderinti pirmąjį derybų skyrių, apimantį ES teisės aktus.

Rusija praleido progą sudaryti naudingą taikos susitarimą, kadangi Vladimiras Putinas atsisakė pasiūlymo dėl tiesioginių derybų su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasiekiant vis didesnių laimėjimų kare.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po sekmadienio pokalbių telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per 80-ąjį JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) gimtadienį jam paskambino ir aptarė karus Ukrainoje bei Irane, taip pat artėjantį Vašingtono pasiuntinių vizitą į Rusiją, pranešė Kremlius. „Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta situacijai, susijusiai su rengiamu Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo memorandumu. D. Trumpas sakė, kad susitarimas yra arti“, – žurnalistams teigė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Sekmadienio paryčiais Lamanšo sąsiauryje britai perėmė Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantį tanklaivį. Tokio tipo operaciją Londonas įvykdė pirmą kartą. Tuo metu Kyjivas toli gražu ne pirmą kartą sudavė skaudžius smūgius taikiniams giliai Rusijoje. Oro pavojaus perspėjimai aidėjo 28 Rusijos regionuose – trečdalyje visos šalies teritorijos. Skaudus smūgis suduotas Jaroslavlyje esančiam federaliniam rezervuarui, kur buvo laikomi rusams skirti degalai.

Zaporižios rajone per Rusijos drono smūgį į automobilį žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas. Pasak jo, Rusijos pajėgos surengė FPV drono ataką netoli viešojo transporto stotelės Zaporižios srityje, per kurią žuvo vyras ir buvo sužeistas nepilnametis. „Priešas panaudojo droną smūgiui netoli viešojo transporto stotelės Zaporižios srityje. Rusijos FPV dronas sprogo šalia stotelėje buvusių žmonių. Žuvo 44 metų vyras.

Rusijos karinės pajėgos toliau veržiasi pirmyn mūšiuose rytų Ukrainos mieste Kostiantynivkoje, esančiame Donecko srityje, sekmadienį pranešė Maskvos gynybos ministerija. Pasak ministerijos, rusų pajėgos perėmė dar 100 ar daugiau pastatų mieste kontrolę. Be to, miesto pietvakarinėje dalyje buvo sunaikinti apsuptyje buvę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai. Ukrainos kariuomenė neseniai pripažino padėties mieste sudėtingumą.

NATO sąjungininkų pajėgų Europoje strateginės komunikacijos direktorius brigados generolas Jay Jensenas sekmadienį teigė, kad Rusijos bandymai atkurti imperiją yra neperspektyvūs, todėl Aljansas privalo siekti daryti įtaką Maskvai, kad ši pasirinktų prognozuojamą „B planą“. Pagrindiniai Rusijos vadovybės strateginiai tikslai apima tam tikrą Rusijos imperijos atkūrimą, tačiau ši strategija nėra perspektyvi, todėl Rusija privalo jos atsisakyti ir pereiti prie „B plano“, o NATO turi siekti da...

 Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nėra jokių puolamųjų pajėgų telkimo požymių, tačiau grėsmė išlieka, paskelbė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba. Andrijus Demčenko apie tai informavo per televiziją. „Padėtis prie sienos su Baltarusija skiriasi nuo padėties prie sienos su Rusija.

Ukrainos miestai ir miesteliai jau kelis mėnesius kenčia nuo intensyvėjančio Rusijos bombardavimo. Vis dėlto mūšio lauke Rusijos puolimas rodo požymius, kad jo tempas mažėja. Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo invazijos pradžios, Rusijos gynybos ministerijos pranešimai apie tariamai užimtus Ukrainos miestus ir kaimus tapo retesni. Kai kuriose vietovėse Ukrainos pajėgoms pavyko įsitvirtinti.

Odesos srityje (Ukraina), Nacionalinio parko „Tuzlų limanai“ teritorijoje, rasta daugiau nei dvi dešimtys nugaišusių delfinų, rašoma UNIAN. Apie tai pranešė biologijos mokslų daktaras, nacionalinio parko Mokslinių tyrimų skyriaus vadovas Ivanas Rusevas. Jo teigimu, į pakrantę išmesti žinduoliai, tikėtina, žuvo dar prieš daugiau nei mėnesį. „Tik dabar Juodoji jūra juos išmetė į krantą. Tokio nugaišusių delfinų kiekio per vieną dieną karo metu mes dar neregistravome.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nuotraukas, kuriose, jo teigimu, užfiksuoti Ukrainos žvalgybos gauti vidiniai Kremliaus dokumentai, rodantys augantį nepasitenkinimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šalies viduje.

Keletas JAV atsargos generolų ir buvęs Amerikos žvalgybos tarnybos direktorius mano, kad Ukraina šiuo metu turi pranašumą kare su Rusija. Apie tai jie papasakojo „CBS News“, rašoma UNIAN. Tokį vertinimą kariškiai pateikė po to, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Ukrainos armija nuo šių metų pradžios iš Rusijos atkovojo 600 kvadratinių kilometrų.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba papasakojo, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neves derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo su Europa. Apie tai jis kalbėjo interviu „Radio NV“. „Kodėl Europos iniciatyva pakeisti JAV, mano nuomone, kaip sakoma, nėra verta nė sudilusio skatiko? Pirma, pas mus yra ne Europos Sąjunga, o iš esmės „Normandija plius“. Vokietija, Prancūzija, dar britus pritraukė. Tačiau situacija pasikeitė.

Rusų okupantai šeštadienį surengė ataką Ukrainos Sloviansko miesto centre. Buvo sužeistos trys moterys, tinkle „Facebook“ pranešė Slaviansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas. Jo duomenimis, priešas panaudojo tris valdomas aviacines bombas. Apgadinti 23 daugiaaukščiai, švietimo įstaiga ir automobilis. Sloviansko mieste nuo Rusijos smūgių nukentėję 53 proc. daugiaaukščių namų.

Atsargos generolas rėžė: Putino mirtis arba nušalinimas yra būtina sąlyga taikai Ukrainoje

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad okupantai stiprins smūgius Ukrainos infrastruktūrai, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai V. Putinas kalbėjo susitikime su rusų kariais. „Atsižvelgdami į tai, ką jie daro, mes privalome – ir tai yra kitas uždavinys – jiems tinkamai atsakyti. Mes tai darome ir stiprinsime smūgius prieš priešo infrastruktūrą taip, kad atimtume iš jų norą pulti mūsų civilinius objektus“, – cituojamas jis. Putinas: Ukrainoje kariauja daugiau nei 700 tūkst.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose baigsis dar šiemet, rašo baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas priklauso nuo vos kelių žmonių noro. Jei toks noras bus, šiuos karus tikrai galima užbaigti dar šiais metais. Net Rusijos ir Ukrainos konfliktą (Rusijos karą prieš Ukrainą – red. past.) galima užbaigti dar šiais metais“, – cituojamas jis. A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas.

Europos Sąjungos (ES) aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Kinija apmokė Rusijos karius, kurie vėliau kovojo Ukrainoje, patvirtinęs atitinkamus žiniasklaidos pranešimus, kuriuose buvo cituojamos Europos žvalgybos tarnybos. „Mūsų tarnybos yra patvirtinusios, kad Kinija apmokė Rusijos karius“, – sakė ES aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pasisakė apie karą prieš Ukrainą. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, penktadienį jis Kremliuje susitiko su rusų kariais. Nauji Putino pareiškimai apie karą Oficialiai nurodoma, kad V. Putinas rusų kariams norėjo padėkoti ir juos pamatyti. Susitikime V. Putinas pareiškė, kad „ne Rusija pradėjo karą“. Savo pasisakymuose jis taip pat nurodė, kad Rusija dirba kurdama naujus dronus.

Ukrainos pajėgos blokuoja kelis tiltus, jungiančius okupuotą Chersono sritį su Krymu. Taip Ukrainos ginkluotosios pajėgos griauna pagrindinius rusų logistikos maršrutus į pusiasalį ir sudaro kliūtis tolesniam priešo puolimui. Apie tai rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, vertindami Ukrainos smūgių pasekmes. Okupacinės Chersono srities valdžios vadovas Vladimiras Saldo birželio 11 d. pareiškė, kad Ukrainos pajėgos smogė keliems tiltams, jungiantiesiems okupuotą Chersono sritį ir Krymą.

Ukraina nori iš savo sąjungininkų gauti papildomus 20 mlrd. dolerių (apie 17,3 mlrd. eurų), kad įtvirtintų savo pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke. Apie tai rašo „Politico“, remdamasis aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūno pareiškimu. „Visi mato, kad Rusija dega, ir mes norime, kad ji degtų dar stipriau, tačiau tam mums reikia finansavimo“, – sakė jis. Leidinys pažymi, kad prašymas skirti lėšų bus išsakytas birželio 18 d. vyksiančiame kitame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje.

Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities karinis gubernatorius ketvirtadienį paragino Rusijos okupacijos sąlygomis gyvenančius ukrainiečius išvykti, nes Kyjivas stiprina oro antskrydžius okupuotose šalies dalyse. Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ pareiškė, kad Ukrainos pajėgos atakuoja Rusijos karinę infrastruktūrą ir tiekimo maršrutus Zaporižios ir Chersono srityse.

Vokietija pasiūlė Ukrainai išmokėti visą 6,6 mlrd. eurų sumą iš Europos taikos priemonės, kuri neseniai buvo atblokuota ES, tačiau Lenkija tam prieštarauja, rašo „Kyiv Independent“. „Šie pinigai yra mūsų pinigai“, – „RMF 24“ pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Ginčas susijęs su 6,6 mlrd. eurų, skirtų Ukrainai pagal Europos taikos priemonę (EFP). Tai lėšų fondas, finansuojamas ES valstybių narių įnašų.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos smogė keletui Rusijos karinių, logistikos ir pramoninių objektų, rašo UNIAN. Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, Rusijos Krasnodaro krašte buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai „Afipskij“. Turimi duomenys rodo, kad taikinys buvo sunaikintas, įmonės teritorijoje kilo gaisras. Ukrainos smūgiai Anot agentūros, minėta naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių naftos perdirbimo įmonių Rusijos pietuose.

Ukraina atnaujins oro eismą jau kitą dieną, kai tai taps saugu, pareiškė Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros viceministras Serhijus Derkačas. Pasak pareigūno, visos atitinkamos tarnybos aktyviai dirba, kad pasirengtų civilinės aviacijos skrydžių atnaujinimui.  Ukraina pasirengusi atnaujinti oro eismą, kai tik tai taps saugu „Akivaizdu, kad šiuo metu yra didžiulė rizika, kuri, deja, neleidžia atverti oro erdvės.

Rusijos kariai ir vadovybė turėtų žinoti, kad jei jie bandys pulti Baltijos valstybes, jiems tai nepavyks, ketvirtadienį pareiškė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas. Pasak A. Grynkewicho, jo, kaip NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado, užduotis yra užtikrinti, kad Rusijos puolimas neįvyktų rytoj ir kad Rusija suprastų, jog tokio puolimo atveju jai nepasisektų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukrainai trūksta aukštos kokybės kelių sezonų televizijos serialo apie Kyjivo Rusią.  Šalies vadovas tai pareiškė pristatydamas pirmuosius vyriausybės remiamos iniciatyvos „Tysiachovesna“ („Tūkstantis šaltinių“) rezultatus.

Artėjanti žiema yra paskutinė viltis Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo „New York Post“. Leidinio kalbinti ekspertai mano, kad žiemą Rusija turėtų surengti didelį puolimą prieš Ukrainą ir bandyti padaryti maksimalią įmanomą žalą jai. „Putinas vėl lauks žiemos, kad atnaujintų didelio masto smūgius ir sukeltų humanitarinę krizę, siekdamas gauti nuolaidų Donbaso klausimu“, – sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro mokslininkė Maria Snegovaja.

Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo plataus invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos ekonomika beveik pasiekė savo ribas, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje žymiausių ekonomistų ataskaitoje.

Rusijos pajėgų okupuota Zaporižios atominė elektrinė Pietų Ukrainoje vėl liko be išorinio elektros tiekimo. Trečiadienio vakarą automatiškai buvo atjungta į elektrinę vedanti aukštos įtampos elektros linija, pranešė jėgainės vadovybė. Elektros tiekimą perėmė atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Padidėjęs radioaktyvumas nebuvo užfiksuotas.

Naktį Rusijos okupuotame Kryme buvo pranešta apie daugybę sprogimų – panašu, kad buvo smogta keliems su kariuomene susijusiems objektams per, kaip manoma, besitęsiančią Ukrainos dronų ir raketų ataką, remiantis vietiniais pranešimais ir stebėjimo kanalais. Proukrainietiškas „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“ pranešė, kad Armianske – šiauriniame Krymo mieste netoli žemyninės Ukrainos – buvo pataikyta į tiltą po pranešimų apie rajone pastebėtus Ukrainos dronus ir virtinę sprogimų.

Ukraina netrukus gali izoliuoti laikinai okupuotą Krymo pusiasalį, visiškai perėmusi svarbaus Novorosijos greitkelio kontrolę, interviu „Reuters“ sakė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (USF) vadas Robertas „Madyaras“ Brovdi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad jo kolega iš Ukrainos dalyvaus kitą savaitę Prancūzijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime aukščiausiuoju lygiu, per jį bus siekiama „atkurti sutarimą“ dėl paramos Ukrainai jos kare su Rusija.

Netrukus Ukraina gali būti pajėgi pagaminti kelias dešimtis balistinių raketų per mėnesį ir su tokiu raketų skaičiumi gali parklupdyti Rusijos karo pramonę, teigia karo ekspertas Pavlo Narožnas.  Ukrainos radijui jis sakė, kad balistines raketas kuria tiek valstybinės, tiek privačios Ukrainos įmonės. Valstybinė programa yra gerai žinoma – tai „Sapsan“ raketų sistema.

Ukraina šiuo metu pirmauja naujovių diegimo gynybos srityje, o Vokietija, modernizuodama savo ginkluotąsias pajėgas, remiasi Ukrainos patirtimi, Berlyne vykstančios Naujojo amžiaus gynybos konferencijos kuluaruose teigė Bundesvero inovacijų centro vadovas admirolas Christianas Bockas. Paklaustas, kas šiandien pirmauja gynybos naujovių lenktynėse – Vokietija (ir Europa) ar Rusija, Ch. Bockas atsakė trumpai ir aiškiai: „Ukraina.“ „Mes pradedame įgauti pranašumą.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė tanklaiviui „WEST Horizon“, kuris priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir naudojamas naftai gabenti apeinant tarptautines sankcijas. Laivo apgadinimą patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak kariškių, smūgio metu buvo pažeista tanklaivio sraigto ir vairo sistema. Pažeidimų pobūdis gali rodyti, kad buvo panaudoti Ukrainos jūriniai paviršiniai dronai, nors oficialiai atakos būdas neatskleidžiamas.

Ukrainos bepiločių karo ekspertai kitą savaitę atvyks į Baltijos šalis padėti Latvijai kovoti su Rusijos dronais, kurie reguliariai pažeidžia šalies oro erdvę, praneša ERR, remdamasi Latvijos ministru pirmininku Andriu Kulbergu. Pasak Latvijos premjero, Ukrainos karo ekspertai, turintys realios kovinės patirties, įvertins situaciją Latvijoje. Tai padės nustatyti, kokia techninė įranga reikalinga siekiant kuo veiksmingiau apsaugoti šalies oro erdvę.

Ukraina sukaupė milžinišką dronų arsenalą, kurie kartu su rusiškais nepilotuojamais orlaiviais sudarė vadinamąją „smūgių zoną“, besitęsiančią apie 40 km pločio ruožu palei fronto liniją.

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Nerijus Aleksiejūnas portalui tv3.lt įvardijo, kokiomis nuotaikomis Europoje buvo sutiktas Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pasiūlymas dėl Ukrainos „asocijuotos narystės“ ES. F. Merzas, reaguodamas į Ukrainos siekį greitai prisijungti prie ES, siūlo suteikti šaliai ES „asocijuotos narės“ statusą. Laiške ES lyderiams jis siūlo nedelsiant glaudžiau įtraukti Rusijos kaimynę į Bendrijos institucijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos FP-5 „Flamingo“ raketų smūgį į karinę gamyklą Čeboksaruose, kuri tiekia komponentus Rusijos kariuomenės naudojamiems dronams ir raketoms. Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė tinkle „Telegram“. „Ir toliau taikome Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijas Rusijos kariniams objektams ir naftos pramonei.

Ukrainos vidutinio nuotolio dronai tapo nauju koziriu kovoje su Rusija, tačiau daugelis jų į frontą atkeliauja ne iki galo techniškai ištobulinti ir vis dar su trūkumais. Ukrainos dronų operatoriai leidiniui „Business Insider“ papasakojo apie šios problemos mastą ir apie tai, kaip jie su ja susidoroja. „Kiekvieno paleidimo metu viskas, kas galėjo nepavykti, nepavykdavo“, – pasakoja dronų operatorė „Spring“ apie pirmąją sistemą, kurią ji išbandė 2025 m. pradžioje.