Karas Ukrainoje

Visoje Ukrainoje išsibarsčiusiose dirbtuvėse ir nedidelėse gamyklose karinių technologijų gamyba vystosi taip greitai, kad net pirmaujančios NATO šalys nespėja paskui, rašoma „The Telegraph“. Vien gegužės mėnesį Ukrainos gynybos ministerija koviniam naudojimui sertifikavo 175 naujas ginklų sistemas, iš kurių beveik 93 proc. buvo visiškai sukurtos ir pagamintos šalies viduje. Kaip rašo „The Telegraph“, ginklų gamybos bumas Ukrainoje užklupo Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną netikėtai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo apie masinio Rusijos smūgio artimiausiu metu grėsmę. „Šiąnakt ir artimiausiu metu reikia ypač atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus“, – savo vakariniame kreipimesi pareiškė V. Zelenskis, kurį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“. „Rusai pasirengė naujam masiniam smūgiui. Prašau, saugokitės“, – pridūrė jis.

Po naktį įvykdytos ukrainiečių atakos užsidegė Taurijos šiluminė elektrinė ir dujų infrastruktūros objektai rusų laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje. Socialinėje platformoje „Telegram“ tai patvirtino Krymo naujienų portalas „Crimean Wind“. „Dega Taurijos šiluminė elektrinė“, – paskelbė portalas. Be to, pranešama apie gaisrus dujų skirstymo stotyse prie Lochivkos ir Žuravlivkos kaimų. Taip pat paskelbta apie gaisrą bendrovės TES naftos ir dujų saugykloje prie Bachčisarajaus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sukritikavo tai, kad tarp Europos šalių pagrindinis vaidmuo derybose dėl taikos Ukrainoje tenka Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei. Jis reikalauja, kad prie derybų stalo atsirastų vieta Lenkijai. „Europos Sąjungoje, tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų gyvena 120 mln. žmonių. Pridėjus Skandinaviją šis skaičius siekia 150 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Baltarusijos autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai nurodė per savaitę iš savo šalies pašalinti įrangą, kurią Rusija naudoja puldama Ukrainą, praneša „Reuters“. V. Zelenskis teigia, kad dviejuose su Ukraina besiribojančiuose Baltarusijos rajonuose veikia signalų perdavimo stotys, kurios padeda Rusijos pajėgoms rengti smūgius prieš Ukrainos civilius. „Reuters“ šių teiginių negalėjo nepriklausomai patvirtinti.

Per Rusijos oro antskrydį Ukrainos Charkivo mieste vienas žmogus žuvo, o 9 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė vietos valdžia. Pastarosiomis savaitėmis tiek Rusija, tiek Ukraina suintensyvino savo smūgius. Charkivo meras Ihoris Terechovas socialinėje platformoje „Telegram“ šeštadienį paskelbė, kad Rusija numetė valdomą aviacinę bombą į gyvenamąją vietovę, o per paieškos ir gelbėjimo operaciją po sprogimo pastato griuvėsiuose buvo rastas žmogaus kūnas.

Dvipartinė šešių JAV senatorių grupė pristatė SABER įstatymo projektą. Pagal oficialų pareiškimą, paskelbtą senatoriaus Timo Kaine‘o svetainėje, šis projektas išplėstų konfiskuoto Rusijos valstybinio turto panaudojimo galimybes ir leistų šias lėšas naudoti ginklų Ukrainai pirkimui, rašo „RBC-Ukraine“. Pagal šiuo metu galiojantį REPO įstatymą, JAV jurisdikcijoje esančios įšaldytos Rusijos Federacijos centrinio banko lėšos gali būti konfiskuotos, tačiau jų panaudojimas apsiriboja Ukrainos a...

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą kelia grėsmę Lenkijos žemės ūkiui. Apie tai buvo pranešta Lenkijos prezidento kanceliarijos paskyroje „X“ platformoje. Kalbėdamas žemdirbiams konkurso „AgroLiga 2025“ metu, K. Nawrockis pakomentavo būsimą Ukrainos narystę ES, kuri, jo teigimu, kelia grėsmę Lenkijos ūkininkams. „Taip pat pripažįstu, kad Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą kelia grėsmę Lenkijos žemės ūkiui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai reikėtų išmontuoti retransliatorius, kurie padeda koreguoti Rusijos dronų atakas prieš Ukrainą. Jei tai nebus padaryta, Ukraina tai padarys pati. V. Zelenskio pareiškimą cituoja agentūra „Interfax-Ukraina“. V. Zelenskis pažymėjo, kad nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų iš Baltarusijos teritorijos buvo leidžiamos raketos, kurios žudė ukrainiečius.

Po sėkmingų ukrainiečių smūgių svarbiausiai Maskvos naftos perdirbimo gamyklai šios darbas visiškai sustojo. O internete pasirodė vaizdo įrašų, rodančių, kad rusai, nepataikę į ukrainiečių dronus, patys susprogdino naftos rezervuarą, kuris virto tikru interneto folkloro ir pajuokos objektu. Kremlius šiandien ragina rusus nežiūrėti į degančios Maskvos vaizdus, esą rusai verčiau turėtų žiūrėti kaip dega Ukrainos miestai ir pažadėjo tęsti terorą Ukrainoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad ketvirtadienio atakos prieš Maskvą metu, kuomet buvo fiksuojama įspūdingi sprogimai, oro gynyba „pasiekė aukštus veiklos rodiklius“. „Iš tiesų, dronų atakos tęsiasi. Imamasi atitinkamų priemonių pasekmėms likviduoti. Nepaisant visko, priešlėktuvinės gynybos sistemos pasiekė aukštus veiklos rodiklius“, – sakė jis žurnalistams, komentuodamas ataką prieš Maskvą.

Penktadienį dronai antrą dieną iš eilės atakuoja Maskvą. Vietos valdžia reguliariai praneša apie priešlėktuvinės gynybos veiksmus virš Rusijos sostinės. Apie dronus virš Rusijos sostinės pranešė Maskvos meras Sergejus Sobjaninas. Jis tikino, kad rusų oro gynybos sistemos sunaikino 35 dronus, o jų nuolaužų kritimo vietose dirba tarnybos.

Šiuo metu atnaujintos neoficialios derybos tarp JAV ir Rusijos, o tarp Ukrainos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos kasdien vyksta pokalbiai, praneša „The Economist“. Anot leidinio, viena iš svarstomų idėjų – dviejų etapų ugnies nutraukimas: pirmiausia karinių veiksmų apribojimas 50–70 km pločio juostoje abipus fronto linijos, o po to – platesnio susitarimo sudarymas.

Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro reikalavimu buvo sušvelnintos ketvirtadienį įvykusio Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo išvados, siekiant sumažinti skubą vykdant Ukrainos stojimo į ES procesą. Antradienį ES atidarė pirmąjį iš šešių vadinamųjų plėtros klasterių Ukrainai ir Moldovai. Tai užduočių sąrašai, kuriuos šalys privalo įvykdyti, kad taptų Bendrijos narėmis. Buvo tikimasi, kad likę penki derybų skyriai bus atidaryti vėliausiai liepą.

Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro reikalavimu buvo sušvelnintos ketvirtadienį įvykusio Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo išvados, siekiant sumažinti skubą vykdant Ukrainos stojimo į ES procesą. Antradienį ES atidarė pirmąjį iš šešių vadinamųjų plėtros klasterių Ukrainai ir Moldovai. Tai užduočių sąrašai, kuriuos šalys privalo įvykdyti, kad taptų Bendrijos narėmis. Buvo tikimasi, kad likę penki derybų skyriai bus atidaryti vėliausiai liepą.

Vieną iš sprogimų Maskvos Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje sukėlė Rusijos oro gynybos raketa, praneša „Telegram“ kanalo „Astra“ atvirųjų šaltinių analitikas. Liudininko paskelbtame vaizdo įraše užfiksuotas momentas prieš pat sprogimą ir vieno iš naftos perdirbimo gamyklos rezervuarų stogo pakilimas į orą. Remdamasis vaizdo įrašu, „Astra“ analitikas nustatė, kad užfiksuotas sprogimas įvyko iškart po to, kai buvo paleista oro gynybos raketa, kuri, anot analitiko, ir pataikė į saugyklą.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai prieštaringai reagavo į Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko António Costos pasiūlymą atverti diplomatinius kanalus su Rusija prieš galimas taikos derybas.  Po ketvirtadienio vakarą Briuselyje vykusios ES lyderių diskusijos šaltiniai Vokietijos vyriausybėje tai pavadino įžeidimu. Jų teigimu, tai buvo nesuderintas ir neprofesionalus žingsnis.  Kiti perspėjo, kad dar neatėjo laikas bendradarbiauti su Rusija, o kai kurie tai įvertino palankiai.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nelaiko Europos Sąjungos tinkama partnere, su kuria būtų galima derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Straipsnyje, kurį internete paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija, S. Lavrovas teigė, kad tikrasis Europos lyderių tikslas nėra derėtis su Rusija. „Jis yra sustiprinti [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio režimą ir išlaikyti jį kaip atsparos tašką tolesnei konfrontacijai su Rusija“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenusileidžia Rusijos armijai, o Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas silpsta tiek mūšio lauke, tiek politinės įtakos atžvilgiu ir nenori nutraukti karo, nes bijo savo armijos grįžimo namo, rašo „Unian“, remdamasi V. Zelenskio pranešimu. Putinas nenori nutraukti karo „Putinas nenori sustoti. Ir visi jo pasakojimai apie tai, kad jis nori taikos, yra melas. Visi partneriai, visi europiečiai tai jaučia.

Šiuo metu Ukraina jau susilygino su Rusija pagal tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamybos apimtis, o galbūt net aplenkė Maskvą. Tokią nuomonę laidoje „Novini Live“ išsakė aviacijos ekspertas Bogdanas Dolincecas.

Rusija šiais metais planuoja padidinti karines išlaidas dar 4–5 trilijonais rublių – tai maždaug 40 proc. daugiau nei numatyta biudžete, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Šaltinių teigimu, siekdamos padengti trūkumą, Rusijos valdžios institucijos planuoja skolintis vidaus rinkoje, o skolinimosi apimtis turėtų siekti 2–3 trilijonų rublių.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie jųdviejų konfliktus, Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas interviu TSN pareiškė, kad jį su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu sieja konstruktyvūs santykiai, nors kartais kyla nesutarimų darbo klausimais, rašo „Unian“. M. Fedorovas pareiškė, kad su O. Syrskiu surengė bendrą posėdį, kuriame dalyvavo korpusų ir grupių vadai, siekdami aptarti kariuomenės pokyčius, kurie buvo parengti bendradarbiaujant su Generaliniu...

JAV pajėgos ketvirtadienį nutraukė daugiau nei du mėnesius trukusią Irano uostų jūrinę blokadą, kuria buvo siekiama neleisti laivams plaukti iš Irano ir į jį, pranešė JAV kariuomenė.

Po ketvirtadienį įvykusios atakos Maskvoje Rusijoje esantys JAV piliečiai buvo įspėti apie grėsmę, susijusią su dronų atakomis. JAV ambasada Rusijoje atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu dronų atakos vyko netoli sienos su Ukraina, taip pat didžiuosiuose Rusijos miestuose, ypač Maskvoje, Kazanėje ir Sankt Peterburge. Rusijoje esantiems amerikiečiams rekomenduojama, pastebėjus droną, laikytis vietos Rusijos valdžios institucijų nurodymų ir ieškoti prieglobsčio.

Kremliaus pradėtas karas Ukrainoje vis labiau klostosi Kyjivo naudai, tad Rusija gali labiau stengtis destabilizuoti vakarus. Tokią nuomonę išsakė britų leidinio „The Telegraph“ užsienio naujienų redaktorius Conas Caughlinas savo straipsnyje. Autorius pažymi, kad po daugiau nei ketverių metų visapusiško karo vis daugiau požymių rodo, kad situacija fronte keičiasi Ukrainos naudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos sąjungininkus suintensyvinti paramą Kyjivui, kad šis galėtų numušti Rusijos balistines raketas, ir paspartinti JAV ginkluotės pirkimą. „Turime priemonių, ir jos yra pakankamai stiprios, kad nukreiptų Rusiją keliu, kuriame diplomatija taptų vieninteliu pasirinkimu“, – NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime Kyjivo rėmėjams sakė V. Zelenskis.

Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos lyderiai šią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime tikriausiai „pripumpavo“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą žalingų idėjų, tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas esą yra stiprus lyderis, kuris laikosi savo paties idėjų, praneša agentūra „Reuters“. J. Ušakovas tvirtino manantis, kad D. Trumpas buvo klaidingai informuotas apie padėtį Ukrainoje ir kad Maskva vis dar laukia D. Trumpo pasiuntinių Steve...

Ketvirtadienį Maskvos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos juodos nuosėdos ant palangių, automobilių, suoliukų bei kitų lauke esančių paviršių. Gyventojai tai vadina „naftos lietumi“, o Rusijos aplinkos apsaugos ministerija tikina, kad tai – „degimo produktų nusėdimas suodžių pavidalu“. Pasak gyventojų, šios nuosėdos pasirodė po smūgių naftos perdirbimo gamyklai. „Jokio „naftos lietaus“ [Maskvos] srities teritorijoje nebuvo.

Vladimiras Putinas pasisakė po aukščiausiojo lygio susitikimo „Rusija – ASEAN“. Savo pareiškime prezidentas, be kita ko, kalbėjo apie Sabantujaus šventimą Kazanėje bei kituose Pavolgio miestuose ir apie JAV bei Irano susitarimą. Karo Ukrainoje apskritai ir ketvirtadienį įvykusio didžiausio dronų smūgio Maskvai V. Putinas neminėjo.

Ukraina ir toliau vykdys atsakomuosius smūgius prieš Rusiją. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, šie veiksmai yra ne tik atsakas į išpuolius prieš taikius Ukrainos miestus, bet ir priemonė spausti valstybę agresorę siekti taikos. Valstybės vadovas šias pastabas išsakė Briuselyje bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“ korespondentas. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nenori karo ir niekada jo nenorėjo, ir pridūrė, jog visi tai žinojo, įskaitant ir Ukrainos partnerius.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paaiškino maskviečiams, kad šį rytą Rusijos sostinėje vykę įvykiai yra agresyvaus karo prieš Ukrainą pasekmė, ir paragino klausimus dėl jo pabaigos adresuoti Vladimirui Putinui. Apie tai Ukrainos diplomatijos vadovas parašė socialiniame tinkle „X“. Jis pažymėjo, kad vienas populiariausių klausimų, kuriuos šį rytą užduoda maskviečiai, yra: „Kas vyksta?“ „Galiu atsakyti. Jūsų šalis pradėjo agresyvų karą prieš mūsų šalį.

  Ukrainos dronai antrą kartą per savaitę smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, taip pat atakavo taikinius Rostovo srityje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas atakas prieš Rusiją, rašo UNIAN. „Šią naktį mūsų tolimojo nuotolio sankcijos vėl pasiekė Maskvos regioną: antrą kartą per savaitę buvo smogta Maskvos naftos perdirbimo gamyklai.

Ukraina stiprina gynybą prie sienos su Baltarusija, nes baiminasi, kad Rusija pamažu įtraukia Aliaksandro Lukašenkos režimą į savo karą. Kol kas nėra požymių, kad būtų rengiamas naujas puolimas iš Baltarusijos teritorijos, tačiau Kyjive manoma, kad Maskva gali panaudoti Baltarusiją kaip placdarmą spaudimui Ukrainai ir Europai didinti. Apie tai rašoma „The Guardian“ publikacijoje.

Ukrainos sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad ketvirtadienį paryčiais į Kyjivą skriejo raketos. Nuaidėjus pavojaus signalui žurnalistai išgirdo atskrendančios raketos garsą ir du sprogimus, taip pat matė į slėptuves bėgančius žmones. Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko patvirtino, kad miestas puolamas raketomis, tačiau apie aukas ar padarytą žalą kol kas nepranešama.

Dronų išpuolis prieš „Gazpromneft“ naftos perdirbimo gamyklą Maskvoje sugadino perdirbimo įrenginius ir sukėlė daugybę gaisrų visoje gamyklos teritorijoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Maskvos meras Sergejus Sobianinas ketvirtadienį „Telegram“ pranešė, kad regionas tapo didelio masto dronų išpuolio taikiniu ir kad keli dronai pataikė į Maskvos naftos perdirbimo gamyklą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina kare su Rusija „laikosi gana gerai“, nepaisant gerokai didesnių Rusijos kariuomenės resursų. Apie tai rašo „Clash Report“. „Jie laikosi gana gerai. Rusija yra didelė šalis, didelė... na, žinote, jos kariuomenė daug didesnė. Tačiau ukrainiečiai laikosi puikiai. Jie turi puikią ginkluotę – nepamirškite, kad tai mūsų technika. Ir jie iš tiesų demonstruoja gerus rezultatus“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi pasikalbėti, ir paaiškino, kas trukdo tam įvykti, rašo „RBC Ukraina“. JAV vadovas pasisakė apie karą Ukrainoje. Jis pažymėjo, kad kalbėjosi tiek su Volodymyru Zelenskiu, tiek telefonu su Vladimiru Putinu.

Kalbėdamas G7 viršūnių susitikime, Donaldas Trumpas vėl pakartojo kai kuriuos savo dažniausiai vartojamus teiginius apie karą Ukrainoje, nurodo „Sky News“. Pastaraisiais mėnesiais Vašingtono dėmesys buvo tvirtai sutelktas į karą su Iranu. Tačiau, kadangi netrukus turėtų būti pasirašytas preliminarus susitarimo memorandumas, pasigirdo svarstymų, kad D. Trumpas gali vėl nukreipti dėmesį į karą Ukrainoje.

Ukrainos Dnipropetrovsko srities Synelnykovo rajone dėl saugumo padėties prasidėjo priverstinė šeimų su vaikais evakuacija iš dar 23 vietovių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Handža.  „Prasidėjo priverstinė šeimų su vaikais evakuacija iš dar 23 vietovių Synelnykovo rajone“, – teigiama įraše. Per mėnesį pavojingas teritorijas turės palikti beveik 3,8 tūkst. berniukų ir mergaičių.

Dėl suintensyvėjusių Ukrainos smūgių prieš energetikos infrastruktūrą praėjusį mėnesį Rusijos naftos gavyba smuko maždaug 5 proc., lyginant su praėjusiais metais. Ji siekė 8,7 mln. barelių per dieną ir 10 proc.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui Juodojoje jūroje, dviem kelių tiltams ir keliems Rusijos vadavietės punktams, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Juodojoje jūroje buvo suduotas smūgis „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui FINA A (IMO 9283306)“, – teigiama pranešime. Laivui yra taikomos Europos Sąjungos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Ukrainos sankcijos.

Rusijos vietos pareigūnai trečiadienį apkaltino Ukrainos droną pataikius į autobusą, vežusį Baltarusijos vaikų futbolo komandą Rusijos pasienio Briansko srityje. Briansko srities laikinasis gubernatorius Jegoras Kovalčiukas nurodė, jog per smūgį žuvo komandą lydėjusi moteris, o šeši žmonės, tarp jų keturi vaikai, buvo sužeisti. Rusijos pareigūnai nenurodė, kokio amžiaus buvo nepilnamečiai. „Zerkalo“ skelbiama, kad žuvusioji yra vaikų komandos trenerio žmona, kuri lydėjo vaikus į stovyklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu žurnalistei „Reuters NEXT“ konferencijos metu prisipažino, kad kartais nesulaiko ašarų. Šalies vadovas papasakojo, kokie įvykiai jam sukelia tokią reakciją. Paklaustas, ar kartais verkia, V. Zelenskis iš pradžių pajuokavo, kad pabandys tai padaryti po pokalbio, tačiau vėliau atsakė rimtai.

Vokietijos generalinis inspektorius, generolas Carstenas Breueris interviu „Deutsche Welle“ pareiškė, kad kol kas per anksti kalbėti apie lūžį kare Ukrainoje, nors pastarųjų mėnesių technologinė pažanga jau daro lemiamą įtaką mūšio lauke. Bundesvero vado teigimu, Rusija šiuo metu orientuoja savo karines pajėgas prieš Vakarų valstybes, o analitikų vertinimai rodo, kad Maskva gali būti pasirengusi didelio masto puolimui prieš NATO šalis 2029 metais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad Prancūzijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pasaulio lyderiai įsipareigojo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išreiškė optimizmą dėl to, kad, jo nuomone, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiekė bendrą poziciją dėl karo Ukrainoje. Apie tai F. Merzas pareiškė spaudos konferencijoje G7 viršūnių susitikimo kuluaruose, praneša „20 Minuten“. Vokietijos kancleris įsitikinęs, kad europiečiai ir JAV prezidentas ateityje dar glaudžiau bendradarbiaus siekdami taikos ir karo Ukrainoje pabaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas rytoj, birželio 17 d., gali surengti dar vieną susitikimą, komentare „Suspilne“ sakė V. Zelenskis. Pasak prezidento, per artimiausias 24 valandas Ukrainos delegacija susitiks su JAV delegacija. Taip pat numatyta daug svarbių techninių susitikimų, įskaitant susitikimus su Jungtinės Karalystės atstovais. „Manau, kad rytoj taip pat susitiksime atskirai su prezidentu“, – pridūrė Zelenskis.

Dėl Ukrainos dronų atakos birželio 16 d. Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą. Apie tai informuoja „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonės sektoriuje. Pasak agentūros pašnekovų, per smūgį bendrovės „Gazprom Neft“ įmonei, esančiai Maskvos pietryčiuose, buvo apgadintas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys, kuriam tenka 53 proc. gamyklos gamybinių pajėgumų. Antrasis įrenginys, šaltinių duomenimis, turėtų atnaujinti darbą artimiausiu metu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į G7 viršūnių susitikimą, su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu aptarė veiksmų planus dėl bendravimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu; jų pokalbio fragmentus užfiksavo televizijos mikrofonas. Į tai dėmesį atkreipė leidinys „Politico“. Po to, kai E. Macronas, priimantis Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo dalyvius, ryte pasveikino V. Zelenskį Eviane, mikrofonas įrašė dalį jų pokalbio.