Leidinys primena, kad anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie „neįprastą aktyvumą“ Baltarusijos kryptimi.
Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad Baltarusija plečia infrastruktūrą, galinčią remti Rusijos operacijas. Kalbama apie logistikos maršrutus, karinius poligonus, ryšių ir stebėjimo infrastruktūrą, kuri padeda Rusijai vykdyti dronų smūgius Ukrainai.
Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė ar Baltarusijos ginkluotosios pajėgos telktų dideles grupuotes prie sienos invazijai į Ukrainą. Vis dėlto Ukrainos ir Europos pareigūnams nerimą kelia tai, kad Maskva vis glaudžiau integruoja Minską į savo karines pastangas, ypač per bendras branduolines pratybas, vykusias šių metų pradžioje.
Tarp susirūpinimą dėl Baltarusijos ketinimų reiškiančių asmenų yra ir buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Viename interviu jis teigė, kad šiandien Baltarusijos vadovo veiksmai skiriasi nuo jo elgesio 2022 m., kai jis leido naudoti Baltarusijos teritoriją Rusijos invazijai.
„Nesakau, kad puolimas prasidės rytoj. Sakau, kad matau kažką kitokio. Įvykių seką, kuri leidžia manyti, jog Lukašenka ruošiasi karui“, – sakė D. Kuleba.
Baltarusijoje stiprėja prorusiška retorika
Kiti ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į stiprėjančią prorusišką retoriką Baltarusijoje, nors Maskvos karas prieš Ukrainą vis labiau patenka į aklavietę.
„Rusija yra strateginėje aklavietėje. Ji susiduria su rimtomis problemomis fronte, nes mes pradedame laimėti šį karą. Lukašenkos naudojami naratyvai ir propaganda yra bandymas kažkaip paaiškinti ir pateisinti šią situaciją. Putinas spaudžia Lukašenką reikalaudamas glaudesnio bendradarbiavimo ir gilesnio jo karinės sistemos įtraukimo į karą prieš Ukrainą, todėl Lukašenka bando tai paaiškinti savo auditorijai“, – teigė Ukrainos politikas ir politologas Maksymas Pleško.
Tuo tarpu kiti analitikai, tarp jų Pasaulio politikos instituto direktorius Jevhenas Magda, labai skeptiškai vertina galimybę, kad A. Lukašenka ryžtųsi panaudoti Baltarusijos kariuomenę Maskvai paremti.
Vis dėlto leidinys pažymi, kad jei tarp ekspertų Ukrainoje ir už jos ribų yra platus sutarimas, tai jis susijęs su tuo, jog Maskva, susidūrusi su vis gilesne aklaviete dabartiniame fronte, gali naudoti Baltarusiją kaip priemonę grasinti konflikto geografijos plėtimu – ne tik prieš Ukrainą, bet ir platesniame Europos kontekste.
„Niekam ne paslaptis, kad 2022 m. Baltarusija buvo invazijos placdarmas, todėl pasitikėjimo ja nėra. Girdime daug Lukašenkos pareiškimų. Matome bendras pratybas, įskaitant branduolines. Turime būti pasirengę bet kokiam scenarijui. Todėl kiekvieną dieną statome įtvirtinimus. Atsižvelgiant į vietovės reljefą ir tai, ką jau padarėme, manau, kad tankams, technikai ir pėstininkams čia būtų beveik neįmanoma judėti pirmyn. Viskas būtų sunaikinta“, – sakė Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos majoras šaukiniu „Nissan“.
Pasak jo, jokių kariuomenės telkimo požymių nėra. Tačiau turimi duomenys rodo, kad Kremlius siekia dar aktyviau naudoti svarbų oro koridorių per sieną smūgiams Ukrainai.
„Stebime didėjantį žvalgybinių bepiločių orlaivių skaičių, kurie skrenda iš Briansko srities (Rusijos) per Baltarusiją į Ukrainą rinkti duomenų apie mūsų pajėgas“, – sakė „Nissan“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
