Karas Ukrainoje

Rusijos Federacija į fronto liniją pasiuntė iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną. Apie tai naujausioje savo apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. „Rusija į fronto liniją Ukrainoje oficialiai pasiuntė iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną, patvirtindama, kad Rusija daug kartų akivaizdžiai pažeidė Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių“, – rašo ISW analitikai.

Rusija Ukrainoje patyrė didžiulių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių, o jos kariuomenė iš konflikto išeis susilpnėjusi, penktadienį paskelbtame interviu teigė aukšto rango Vokietijos karininkas. Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas kovoja, kad išlaikytų Vakarų paramą savo kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Jūs žinote, kad, Vakarų žvalgybos duomenimis, 300 tūkst.

Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Kyjive, Charkive ir Lvive vienas žmogus žuvo ir dar 18 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Aukų skaičius veikiausiai didės, sakė pareigūnai. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synegubovas nurodė: „Dėl okupantų išpuolių prieš Charkivą žuvo vienas žmogus (...) Aštuoni žmonės buvo sužeisti.“ Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad šiuo metu sostinėje į ligoninę paguldyti 7 žmonės.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2023 metų užsienio įvykius. Sausis 1 d. Kroatija, beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę. 3 d. Futbolo legenda Pele atgulė amžinojo poilsio aukščiausiose pasaulyje vertikaliose kapinėse Brazilijos Santoso mieste, išskirtiniame kape: didžiulėje stadiono kopijoje su dirbtine danga. Gruodžio 29 dieną Pele mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jam buvo 82-eji.

Per 2023 m. Ukrainos pasieniečiai sulaikė apie 8 tūkst. vyrų, kurie bandė kirsti šalies sieną ne kontrolės punktuose, ir 3 tūkst. vyrų, kurie kontrolės punktuose pateikė suklastotus dokumentus.  Apie tai komentare „Ukrinform“ kalbėjo Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos pirmininkas Andrijus Demčenka. Dažniausiai sieną bando kirsti geru oru Pasak pasieniečių vado, rudens mėnesiais bandymų neteisėtai kirsti sieną skaičius, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, sumažėjo.

Rusijos smūgių banga Ukrainos miestams rodo, kad šaliai reikia didesnės paramos iš tarptautinės bendruomenės, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Darome viską, kad sustiprintume savo oro skydą. Tačiau pasaulis turi pamatyti, kad mums reikia daugiau paramos ir jėgų, kad sustabdytume šį terorą“, – „Telegram“ tinkle rašė A. Jermakas.

Penktadienį įvykęs masinis Rusijos antskrydis primena, kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti Ukrainą. Jis turi būti sustabdytas. Apie tai rašo leidinys „RBC-Ukraina“, cituodamas JAV prezidento Joe Bideno pareiškimą.

Rusija penktadienio rytą smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivo miestui ir Lvivui vakaruose, pranešė abiejų miestų merai. „Mieste girdėjosi mažiausiai šeši sprogimai“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, o jo kolega iš Lvivo Andrijus Sadovijus pranešė apie 2 smūgius Lvive. I. Terechovas Charkivo puolimą apibūdino kaip masinę raketų ataką. Nė viename iš miestų nebuvo pranešta apie nukentėjusiuosius.

Ukrainos ir jos partnerių laukia „varginantis“ 2024 m. laikotarpis siekiant ilgalaikės pergalės prieš Rusiją, tačiau bendra padėtis ukrainiečiams palaipsniui gerės, pareiškė Estijos gynybos ministerijos sekretorius Kusti Salmas. Apie tai jis kalbėjo „Newsweek“, rašo UNIAN. Ukraina tapo savo pačios sėkmės auka? Leidinyje pažymima, kad šiais metais Ukraina tam tikra prasme tapo savo pačios sėkmės auka.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis nerimauja dėl šalies finansų ir pareikalavo surengti skubų susitikimą su tarptautiniais sąjungininkais, kadangi kitų metų pradžioje Kyjivui gresia susidurti su „itin dideliu neapibrėžtumu“ dėl biudžeto. Apie tai skelbia „Bloomberg“, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi ir aptarė Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą, rašo UNIAN. Apie tai ukrainiečių lyderis papasakojo savo vakariniame kreipimesi į tautiečius. Zelenskis ir popiežius aptarė Ukrainos taikos formulę „Ką tik kalbėjausi su Jo Šventenybe popiežiumi Pranciškumi. Padėkojau už sveikinimus Ukrainai ir ukrainiečiams Kalėdų proga, už palinkėjimą taikos – teisingos taikos mums visiems.

Ukraina ir Vengrija artimiausiu metu rengia prezidento Volodymyro Zelenskio ir ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimą, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „The Guardian“. A. Jermakas apie tai pranešė po pokalbio su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto. „Dirbame tam, kad artimiausiu metu surengtume abiejų lyderių susitikimą“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.

Rusijos Briansko srityje esančioje radijo prietaisų gamykloje „Strela“ kilo gaisras, rašo UNIAN. Rusijos žiniasklaida teigia, kad tai neva įvyko dėl ukrainiečių smūgio. Gamykla įsikūrusi Suzemkos kaime, kuris yra maždaug už 10 km nuo sienos su Ukraina. Rusijos propagandistai teigia, kad per smūgį buvo sužeista 45 metų moteris, teigiama, kad nuolauža pataikė jai į nugarą. Rusijoje taip pat teigiama, kad buvo pataikyta ir į netoliese esantį gyvenamąjį namą, jame esą kilo gaisras.

Rusijos okupacinė valdžia sąmoningai skelbė mažesnį aukų skaičių po Kachovkos užtvankos griūties pietinėje Chersono srityje, skelbiama naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) tyrimo išvadose. Kachovkos užtvankos griūtis birželio pradžioje ir po to kilęs potvynis tapo vienu skaudžiausių kone dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje etapų.  Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką rusų kontroliuojamoje pietų Ukrainos dalyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo Jungtinėms Valstijoms, kurios paskelbė apie paskutinį likusį ginklų paketą, skirtą Kyjivui pagal galiojančius leidimus. Iki šiol lieka neaišku, ar JAV teiks tolesnę paramą karo nuniokotai šaliai. V. Zelenskis įspėjo, kad bet koks Vašingtono – pagrindinio Kyjivo rėmėjo – politikos pasikeitimas gali turėti didelės įtakos karo eigai. „Dėkoju prezidentui Joe Bidenui, Kongresui ir Amerikos žmonėms už vakar paskelbtą 250 mln.

Pagrindinis Kyjivo diplomatas Dmytro Kuleba savo „metiniame“ interviu „Kyiv Independent“ pažymėjo, kad Ukraina dar sulauks ES ir JAV pagalbos, tačiau kritikavo europiečių negebėjimą prisitaikyti prie karo realijų. 2023 m. Ukraina gavo įvairių naujų vakarietiškų ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, ir užsitikrino taip trokštamų naikintuvų F-16 tiekimą.

Rusijos okupacinė administracija sąmoningai nuslėpė tikrąjį potvynio, kilusio sprogus Kachovkos hidroelektrinei, aukų skaičių – vien Oleškuose žuvo šimtai žmonių. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), remdamasi iš medikų, savanorių gelbėtojų, žmonių, pabėgusių iš okupuotos teritorijos ir informatorių, kurie iš ten perdavė duomenis Ukrainos specialiosioms tarnyboms, surinkta informacija.

Maskvos teismas ketvirtadienį nuteisė du vyrus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad skaitė eilėraščius, smerkiančius karą prieš Ukrainą. Rusų pareigūnai juos buvo apkaltinę neapykantos kurstymu ir raginimu imtis veiksmų, keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Artiomas Kamardinas buvo nuteistas kalėti septynerius metus, o Jegoras Štovba – penkerius metus ir šešis mėnesius. Jų šalininkai teismo salėje šaukė „Gėda!“, pranešė teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Šilutės rajone potvynio vanduo nuo kelio nunešė automobilį, gelbėti vairuotojo buvo išsiųsti ugniagesiai. Pranešimas apie įvykį buvo gautas trečiadienio rytą, po 7 val.  Tarnyboms buvo pranešta, kad Kintų seniūnijoje, Sakūčių kaime, Tilto gatvėje, automobilis įvažiavo į apsemtą kelio ruožą, srovė jį nunešė nuo kelio, automobilis apsemtas.

Rusijos kariai žengė į vakarinį Zaporižios regioną ir susigrąžino pozicijas, kurias Ukrainos kariai buvo užėmę per kontrpuolimą 2023 m. vasarą. Tai tikriausiai įvyko po to, kai Ukrainos pajėgos žiemai pasitraukė į geriau ginamas pozicijas netoli Robotynės, naujausioje savo apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Gruodžio 14 ir 27 d. paskelbti geolokaciniai įrašai rodo, kad Rusijos kariai pasistūmėjo į vakarus nuo Verbovės (9 km į rytus nuo Robotynės). ISW analitikų vertinim...

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė sunaikinusios septynis rusų dronus, paleistus praėjusią naktį. Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai naktį į ketvirtadienį iš viso paleido aštuonis atakos dronus „Shahed“. Septyni iš jų buvo numušti – virš Dnipropetrovsko, Kirovohrado ir Zaporižios sričių.

Mažiausiai 1 213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP). Minėtieji 1 213 asmenų iki  termino pabaigos – lapkričio 30 dienos – nepateikė dokumentų, reikalingų prašymui išduoti leidimą gyventi šalyje, ir Latvijos pareigūnai neturi informacijos, kad šie asmenys būtų išvykę iš šalies.

Jungtinių Valstijų vyriausybė trečiadienį paskelbė apie, jos teigimu, paskutinį likusį ginklų paketą, skirtą Ukrainai pagal galiojančius leidimus. Dabar Kongresas turi nuspręsti, ar toliau remti Kyjivo kovą su Rusijos invazija. „Galutiniame metų pakete“ yra oro gynybos ir artilerijos šaudmenų, sakoma Valstybės departamento pranešime. Jame priduriama, kad Kongresas, kuriame respublikonų nuomonės dėl paramos Ukrainai išsiskyrė, turėtų veikti greitai, kad pagalbos srautas būtų atnaujintas.

Nyderlandai turėtų būti geriau pasirengę konfliktui su Rusija, ir tai pasakytina tiek apie ginkluotąsias pajėgas, tiek apie gyventojus, interviu „Telegraaf“ pareiškė Nyderlandų kariuomenės vadas Martinas Wijnenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats nesustos Ukrainoje, jei nebus sustabdytas, trečiadienį pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Point.md“. M. Sandu buvo paklausta, ar Ukraina galėtų išgyventi be Vakarų šalių paramos ir kokios galėtų būti šios paramos nutraukimo ar sumažinimo pasekmės Ukrainai ir Moldovai. „Visi turėtų suprasti, kad Putinas nesustos, jei nebus sustabdytas.

Okupacinė Zaporižios srities administracija pradėjo „prievarta rinkti parašus“, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiuo metu renkami parašai, neva remiantys V. Putino iškėlimą kandidatu į prezidentus. Teigiama, kad okupuotose Ukrainos teritorijose parašai renkami jėga. Mat dauguma atvirų „balsavimo“ punktų yra be eilės.

Kilus problemoms dėl Vakarų pagalbos Ukrainai, JAV prezidento Joe Bideno administracija ir Europos pareigūnai tyliai keičia savo paramos Ukrainai strategiją, dėmesį sutelkdami ne į visišką pergalę prieš Rusiją, o į Kyjivo pozicijos gerinimą galimose derybose dėl karo pabaigos, leidinį „Politico“ cituoja „UNIAN“. Pasak Baltųjų rūmų pareigūno ir Vašingtone įsikūrusio Europos diplomato, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, tokios taikos derybos greičiausiai reikštų tam tikros Ukrainos teritorijos pe...

Laikinai okupuotame Kryme sunaikintas rusų desantinis laivas „Novočerkassk“ įsiutino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, todėl į pusiasalį masiškai siunčiami operatyvininkai, kad ištirtų, kas nutiko, skelbia partizanų judėjimas „ATESH“. Kaip praneša „ATESH“ partizanai, iš Rusijos Federacijos saugumo tarnybų, trečiadienį į Feodosiją išvyko didelė operatyvininkų grupė, kuri tirs „Novočerkassk“ ir mokomojo laivo „UTS-150“ sunaikinimą, rašo „UNIAN“. Teigiama, kad atvyks...

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (GRU) vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pagrindine klaida kare su Rusija įvardijo nepakankamą Maskvos galimų aukų įvertinimą. „Manėme, kad toks skaičius nuostolių, kokį mes padarėme, ką nors sustabdys. Bet tik ne Rusijos Federaciją“, – gruodžio 26 d. spaudos konferencijoje sakė V. Zalužnas, praneša „The Moscow Times“. Savo ruožtu GRU prioritetu išlieka veiksmų efektyvumas, leidžiantis išsaugoti karių gyvybes, pažymėjo vadas.

Ukrainai būtų tikslinga „laikinai“ atsisakyti kai kurių savo teritorijų, kad būtų pasiektos karo paliaubos, pareiškė Vokietijos Saksonijos žemių ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris, skelbia „Spiegel“. „Galbūt paliaubų atveju Ukraina pirmiausia turės pripažinti, kad tam tikros teritorijos yra laikinai neprieinamos Ukrainai“, – sakė jis. „Nė vienas kvadratinis metras Ukrainos teritorijos netapo Rusijos.

Rusijos Federacijoje esama retorinių paralelių naratyvuose apie Ukrainą ir Suomiją, o tai rodo, kad Kremliaus ateities ideologiniai ir teritoriniai tikslai neapsiriboja vien Ukraina.

Ukraina imasi griežtesnių priemonių prieš mobilizacijos vengiančius asmenis. Gruodžio 25 d. Ukrainos ministrų kabinetas Aukščiausiojoje Radoje įregistravo įstatymų projektus, kuriuose numatyti esminiai pakeitimai, turėsiantys įtakos piliečių mobilizacijai ir karinei registracijai.

Po ukrainiečių smūgio Rusijos Juodosios jūros laivynui, reikšmingai mažėja rusų koviniai pajėgumai jūroje. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad apskritai rusai jau neteko 20 proc. savo flotilės. Pasak O. Danilovo, Ukrainos gynėjams pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Juodojoje jūroje, jei atsižvelgsime į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų netektis.

Europos Sąjunga rengia atsarginį planą skirti Ukrainai 20 mlrd. eurų, nepaisydama Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano prieštaravimų, skelbia „Financial Times“. Kaip skelbia leidinys, siūlomas mechanizmas galėtų būti panaudotas, jei vasario 1 d. numatytame aukščiausiojo lygio susitikime nepavyktų atmesti V. Orbano veto. Ketina apeiti veto Pagal šią schemą valstybės narės teiks garantijas ES biudžetui, o tai leis Europos Komisijai Kyjivo naudai rinkose pasiskolinti iki 20 mlrd. eurų.

Kyjivo Sofijos sobore – kalėdinės giesmės ir būrys tikinčiųjų. Ukrainos stačiatikiai pirmą kartą Kalėdas švenčia gruodžio 25-ąją. Anksčiau jie Kristaus gimimo iškilmes minėdavo sausio 7-ąją. To priežastis – ukrainiečių noras atsiriboti nuo visko, kas juos dar sieja su Rusija, tad Volodymyras Zelenskis dar liepą pasirašė įstatymą Kalėdas perkelti į šią dieną. Mišiose dalyvavę ukrainiečiai šį sprendimą palaiko ir sako, kad jo reikšmė – simbolinė.

Jungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai. Jo suma – 250 mln. dolerių (225 mln. eurų). Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Zaporižioje „prievarta“ renkami parašai už Putiną Okupacinė Zaporižios srities administracija pradėjo „prievarta rinkti parašus“, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba.

Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.  Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą kaimyninėje Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. A. Lukašenka Sankt Peterburge vykusiame Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko susitikime sakė, kad siuntos buvo baigtos gabenti spalį, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kiek ginklų buvo išsiųsta ir kur jie buvo dislokuoti.

Antrą Kalėdų dieną – įspūdinga Ukrainos oro pajėgų dovana. Ukrainiečiai šią naktį sparnuotosiomis raketomis sunaikino didelį rusų desantinį laivą okupuotame Kryme. O laivas buvo ne tuščias – jame dar ilgai sproginėjo veikiausiai iranietiškų dronų krovinys ir galimai žuvo visa laivo įgula. Savo ruožtu Rusija taip pat bando pasigirti – sako po 9 karo metų užėmusi Marjinką – nedidelę gyvenvietę prie Donecko. Iš esmės rusai tiesiog nušlavė miestą nuo žemės paviršiaus.

Ukrainos kariuomenės vadas antradienį pareiškė, kad jo pajėgos atsitraukė į Marjinkos miesto pakraščius, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė visiškai perėmusi jo kontrolę. „Dabar mes persikėlėme į Marjinkos pakraščius, o kai kur jau peržengėme gyvenvietės ribas“, – žurnalistams Kyjive sakė Valerijus Zalužnas. Marjinka yra netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto.

Internete jau pasirodė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota ukrainiečių smūgio rusų desantiniam laivui „Novočerkassk“ akimirka ir rezultatas, rašo UNIAN. Anot leidinio, smūgio vaizdo įrašą nufilmavo netoliese buvę liudininkai. Kiek vėliau analitikas Oliveris Aleksandras socialiniame tinkle „X“ pasidalijo nuotrauka, kaip laivas atrodo po smūgio.

Prieš Rusijos agresiją Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso (RDK) gretas papildė „Wagner“ veteranai bei iš kalinių sudaryto „Štorm-Z“ dalinio kariai. Kaip pasakoja patys, į Ukrainos pusę jie perėjo po „ideologinės transformacijos“, kurią patyrė patekę į nelaisvę per kovas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Ukrainos oro pajėgoms už smūgį Rusijos kariniam laivui.  „Esu dėkingas mūsų karinėms oro pajėgoms už įspūdingą Rusijos povandeninio Juodosios jūros laivyno papildymą dar vienu laivu. Okupantai neturės nė vienos taikios vietos Ukrainoje“, – teigė V. Zelenskis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad ukrainiečiai aneksuotame Krymo uoste surengė ataką ir smogė desantiniam laivui, valstybinėms naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai.

Pirmą kartą derėtis dėl taikos Ukraina ir Rusija susėdo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą. Per ateinančią savaitę įvyko dar trys bevaisiai derybų etapai. Ukraina neketina derėtis sau nepalankiomis sąlygomis, o kai kurie Ukrainos sąjungininkai, įskaitant ir Baltijos šalis, įspėja, kad bet kokios derybos būtų pavojingos. Tačiau diplomatiniuose užkulisiuose girdėti vis daugiau paraginimų derėtis.

Ukrainos pajėgos sunaikino didelį desantinį Rusijos laivą ir 13 dronų, rašo UNIAN. Apie tai patvirtino Ukrainos karinės oro pajėgos. „Gruodžio 26 d. apie 02:30 karinių oro pajėgų taktinė aviacija sparnuotosiomis raketomis atakavo didelį Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinį laivą „Novočerkassk“ netoli Feodosijos. Rezultatas – akivaizdus!“ – cituojamas pranešimas. Taip pat priduriama, kad nuo gruodžio 25 d. 18:30 iki gruodžio 26 d. 03:00 rusai iš pietryčių krypties atakavo dronais.

Ukraina gali didžiuotis pasaulio rekordu. Lapkritį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė apie fronto linijoje pasiektą pasaulio rekordą, kuomet ukrainiečių snaiperis pataikė į rusų karį iš 3 800 metrų atstumo. Taiklusis šaulys – 58-erių Viačeslavas Kovalskis. V. Kovalskis – SBU karinės kontržvalgybos departamento 13-osios pagrindinės valdybos snaiperis. Rekordinį šūvį jis atliko iš „Volodar Obriju“ šautuvo, kurį sukūrė pats departamentas.

Rusija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos dabar visiškai kontroliuoja Marjinką Rytų Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas tai pavadino sėkme, reiškiančia, kad bus mažiau apšaudomas netoliese esantis rusų kontroliuojamas Donecko miestas. „Mūsų [...] junginiai šiandien visiškai išvadavo Marjinkos gyvenvietę“, – V. Putinui per valstybinės televizijos transliuotą susitikimą sakė gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį apsilankė Gazos Ruože ir pažadėjo intensyvinti kariuomenės puolimą šioje palestiniečių teritorijoje, paskelbė jo partija. „Ką tik sugrįžau iš Gazos [...] Mes nesiliaujame, kovojame toliau ir artimiausiomis dienomis intensyvinsime kovas. Tai bus ilgas karas“, – sakė premjeras. Jo žodžiai cituojami partijos „Likud“ pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasirašė įsakus dėl naujų sankcijų 185 asmenims ir bendrovėms, kenkiančioms Ukrainos interesams. Naujos sankcijos skirtos 51 fiziniam asmeniui. Tarp jų, be Rusijos, yra ir pačios Ukrainos, taip pat Latvijos, Kipro ir Jungtinės Karalystės piliečių. Sankcijos pritaikytos 134 bendrovėms Tuo pat metu sankcijos buvo pritaikytos 134 bendrovėms, kurių didžioji dalis veikia Rusijos teritorijoje, tačiau kai kurios – ir Rusijos okupuotame Kryme.