Karas Ukrainoje

Rusijos puolimas netoli Charkivo miesto plečia karo Rytų Ukrainoje frontą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėdamas, tai reiškia, jog vis daugiau šalies teritorijų susiduria su karo veiksmais. „Yra kaimų, kurie iš „pilkosios zonos“ virto mūšio zona, o okupantai kai kuriuose iš jų bando įsitvirtinti arba tiesiog naudojasi jais, kad galėtų žengti toliau“, – sakė V. Zelenskis, sekmadienio vakarą apibūdindamas situaciją savo kasdieniame vaizdo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kai kuriose Charkivo srities dalyse pasienyje vyksta intensyvūs mūšiai. Šiame regione tūkstančiai žmonių po Rusijos puolimo turėjo palikti namus.

Šiandien Ukrainoje veikia 20 verbavimo centrų, kuriuose populiariausios pareigos yra vairuotojai, mechanikai ir dronų operatoriai. Pasak „Ukrinform“ korespondento, apie tai Krašto apsaugos ministerijos „YouTube“ kanale paskelbtame interviu pranešė gynybos ministras Rustemas Umerovas. Krašto apsaugos ministerijos vadovas priminė, kad Ukrainoje jau veikia 20 verbavimo centrų, be to, bus atidaryta naujų.

Visas Ukrainos Charkivo srities šiaurinis pasienis „beveik visą parą“ yra apšaudomas Rusijos, sekmadienį pareiškė regiono gubernatorius. Maskva tęsia tarpvalstybinį puolimą, dėl kurio teko evakuoti tūkstančius žmonių. „Visos šiaurinės sienos teritorijos beveik visą parą yra apšaudomos priešo. Padėtis sudėtinga“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Odesos teismas nagrinėja šiame pietiniame Ukrainos uostamiestyje įsikūrusios energetikos bendrovės projektų valdymo skyriaus vadovui iškeltą bylą, jis įtariamas padėjęs priešams įvertinti raketų ir dronų smūgių, nukreiptų į svarbiausią regiono energetikos infrastruktūrą, efektyvumą.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas sekmadienį interviu televizijai „Sky News“ sakė, kad padėtis Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive yra itin pavojinga. JK diplomatijos vadovas pabrėžė, jog Ukrainos sąjungininkai turi padaryti visa, ką gali, kad padėtų ukrainiečiams. Praėjusį mėnesį britų premjeras Rishi Sunakas paskelbė apie papildomą 500 mln. svarų sterlingų (581 mln. eurų) finansavimą Ukrainai, su tikslu, kad pavyks skirti 3 mlrd.

Pirmieji 2024 m. mėnesiai Ukrainai buvo nelengvi – atimtos teritorijos, daug aukų ir persekiojantis nepavykusio 2023 m. kontrpuolimo šešėlis. Tačiau panašu, kad nualinta yra ir pati Rusija. Ekspertai teigia, jog Vladimiras Putinas gali norėti laikinų paliaubų, nes karas vyksta ilgiau, nei Kremlius numatė.

Rusijos invazija į Ukrainą ir pablogėję Rusijos santykiai su Vakarais labai apribojo „Gazprom“ veiklą, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. Joje sakoma, kad Rusijos dujų monopolija „Gazprom“ patyrė didžiausius per pastaruosius 25 metus metinius nuostolius. Pernai „Gazprom“ pelnas sumažėjo apie 30 proc., todėl metinis grynasis nuostolis siekė apie 629 mlrd. rublių (6,9 mln.

Padėtis fronto linijoje Ukrainoje išlieka įtempta, smarkios kovos vyksta keturiuose sektoriuose, padėtis sparčiai kinta, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis. Pasak jo, Gynybos pajėgų daliniai dalyvauja įnirtingose gynybos kautynėse, rusų įsibrovėlių mėginimai pralaužti gynybą stabdomi. „Dirba mūsų žvalgybos, artilerijos ir nepilotuojamų aviacijos sistemų padaliniai.

Rusijos pajėgos per naują puolimą Ukrainos Charkivo srityje užėmė dar keturis kaimus, sekmadienį paskelbė rusų Gynybos ministerija. Šeštadienį Rusija pareiškė, kad užėmė šešis Ukrainos kaimus, įskaitant penkis Charkivo srityje. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, jos pajėgos nužengė toli už ukrainiečių gynybos linijų ir užėmė daugiau kaimų. Ukraina penktadienį paskelbė, kad Rusija pradėjo puolimą šiaurės rytiniame Charkivo regione, kurį nuo 2022 metų rugsėjo daugiausia kontroliuoja Kyjivas.

Per ukrainiečių dronų ataką kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje Rusijos Volgogrado srityje, sekmadienį pranešė regiono gubernatorius. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad naktį buvo sužlugdytos aštuonios dronų atakos, įskaitant vieną pietvakarinėje Volgogrado srityje. „Gegužės 12-osios naktį oro gynyba ir elektroninio karo pajėgos atrėmė droną Volgogrado srities teritorijoje“, – platformoje „Telegram“ parašė gubernatorius Andrejus Bočarovas.

Ukraina kare pirmoji pradėjo plačiai naudoti nedidelius dronus kamikadzes, o dabar žengia dar vieną technologinį žingsnį – įdarbino dirbtinį intelektą Užsienio reikalų ministerijoje. Pranešimus spaudai įgarsina ne tikras žmogus, o skaitmeninė atstovė spaudai vardu Viktorija. Technologijos padeda ukrainiečiams kariauti su kur kas didesniu priešu. Rusija naktį iš penktadienio į šeštadienį ir vėl smogė Charkivui. Ir anot Kyjivo, veikiausiai planuoja naują Charkivo srities puolimą.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos perėmė šešių kaimų Ukrainos rytuose kontrolę. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad Rusijos kariai „išlaisvino“ Borisivkos, Ogircevės, Pletenivkos, Pylnos ir Strilečos kaimus Charkivo srityje netoli sienos su Rusija ir Keramiko kaimą Donecko srityje. Ukrainos pareigūnai teigė, kad šalies pajėgos priešinasi, tačiau Charkivo srityje netoli sienos vyksta įnirtingi mūšiai.

Po dideliu maskuojančiu apdangalu sėdi susikaupę Ukrainos kariai. Jie ne tiek kovoja, kiek kasa naujus apkasus kalvos šlaite. Šis dalinys turi gerokai mažiau ginklų ir karių, nei priešas, esantis už 5 kilometrų. Nepasitenkinimas šauktinių pertvarka, seni ginklai ir didelis atsakomybės jausmas neleidžia jiems trauktis. Nors panašu, jog rusai po truputį artėja.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) užkirto kelią teroro aktams, kuriuos Rusijos GRU planavo įvykdyti Kyjive gegužės 9-ąją. Tai UNIAN korespondentui pranešė UST atstovas spaudai Artiomas Dechtiarenka. „UST užbėgo priešui už akių, potencialūs teroro aktų vykdytojai sulaikyti su įkalčiais. Taip pat surinkta įrodymų bazė, kuri besąlygiškai patvirtina Rusijos pėdsaką“, – sakė atstovas. UST pareigūnai jokių detalių kol kas neatskleidžia, bet žada vėliau išsamiau papasakoti apie specialiąją operaciją.

Maskvai pradėjus naują puolimą Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione, iš teritorijų netoli Rusijos sienos šeštadienį buvo evakuota šimtai žmonių, pranešė regiono gubernatorius. „Iš viso evakuoti 1 775 žmonės“, – socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Pasak jo, per pastarąją parą Rusijos artilerija ir minosvaidžiai atakavo 30 regiono gyvenviečių. Rusijos pajėgos padarė nedidelę pažangą pasienio teritorijoje, iš kurios buvo išstumtos beveik prieš dvejus metus.

Centrinėje Baltarusijos dalyje statomos saugyklos Rusijos branduolinei ginkluotei, apie kurios perdavimą anksčiau pranešė Kremlius. Kaip rašo „Ukrinform“, tai sakoma JAV laikraščio „The New York Times“ publikacijoje. Žurnalistai išanalizavo palydovines nuotraukas ir kalbėjosi su branduolinės ginkluotės bei ginklų kontrolės ekspertais, kad išsiaiškintų naujų saugyklų statybos, kuri buvo pradėta dar 2023 metų kovo mėnesį, vietą.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos bepiločiai orlaiviai naktį į šeštadienį atakavo Volgogrado naftos perdirbimo gamyklą. Šią informaciją naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai.

Gali būti, kad santykinės taikos ir klestėjimo era, kuria Vakarai džiaugėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, baigėsi. Tačiau kai kurie ekspertai mano kitaip – gali būti, kad Rusija pernelyg nusilpusi NATO puolimui. Kovą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa gyvena „prieškario“ epochoje ir jei Rusija nugalės Ukrainą, tai gali reikšti bėdą žemyno saugumui. „Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities sąvoka, – sakė D. Tuskas. – Jis yra realus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas paragino Vakarus „pasodinti“ Vladimirą Putiną ir sulaukė griežto buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo atsako, rašo UNIAN. D. Medvedevas drėbė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai yra „debilai“. Pažėrė naujų grasinimų Jis pareiškė, kad jei Didžioji Britanija kartu su Prancūzija ir toliau viešai „laimins“ Ukrainos pajėgas už tai, kad ši prieš Rusiją naudoja raketas „Storm Shadow“, Maskva į tai atsakys.

Rusija kas mėnesį gali pagaminti vidutiniškai 40 balistinių raketų „Iskander“, skaičiuoja LIGA.net, rašo UNIAN. Apie tai leidiniui kalbėjo šaltinis iš Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų. Jo skaičiavimu, šiuo metu Rusija turi apie 195 šio tipo raketas. Šaltinio teigimu, gegužę prie sienos su Ukraina Rusija dislokavo 52 „Iskander“ paleidimo įrenginius. Palyginti su vasario mėnesiu, jų skaičius padidėjo keturiais vienetais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiaurės rytinėje Charkivo srityje vyksta „įnirtingas mūšis“ po to, kai penktadienio rytą Maskva ten pradėjo netikėtą naują puolimą. „Rusija šioje srityje pradėjo naują kontrpuolimo veiksmų bangą. Ukraina juos ten pasitiko mūsų kariais, brigadomis ir artilerija... Dabar šia kryptimi vyksta įnirtingas mūšis“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive.

Rusijos pajėgos mėgina sukurti „buferinę zoną“ Charkivo srityje Ukrainos šiaurėje, kad neleistų Ukrainos pajėgoms apšaudyti Rusijos teritorijos, penktadienį pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos kariuomenėje. Vietos pareigūnas taip pat sakė, kad Vovčansko miestas, kuriame gyvena 3000 žmonių, „masiškai apšaudomas“, ten ir gretimuose rajonuose vyksta evakuacijos. Per apšaudymą rytą mieste buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, pranešė vietos policija.

Rusijai švenčiant Pergalės dieną, Ukrainos bepilotis orlaivis gegužės 9 d., atakavo naftos perdirbimo gamyklą Salavato mieste Rusijos gilumoje. Kaip pažymi vokiečių analitikai, ukrainiečiai naudojo ultralengvąjį bepilotį orlaivį, rašo „Bild“. Pasak leidinio atvirų duomenų analizės eksperto Juliano Ropkes, šis miestas Rusijos Baškirijos Respublikos regione nuo Ukrainos yra nutolęs maždaug 1 300 km – „kaip nuo Berlyno iki Romos“. Ukrainos saugumo tarnyba jau patvirtino, kad tai yra tolimiausias U...

Rusija pradėjo sausumos puolimą į Ukrainos šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, ten vyksta kovos, penktadienį paskelbė ukrainiečių Gynybos ministerija. 2022 metų pabaigoje Ukraina išstūmė Rusijos pajėgas iš didžiosios Charkivo srities dalies, tačiau dabar Maskva vėl pradėjo puolimą, Kyjivui susiduriant su amunicijos trūkumu. „Maždaug 5 val. (ir Lietuvos laiku) priešas pabandė prasiveržti pro mūsų gynybos liniją prisidengdamas šarvuočiais“, – sakoma ministerijos pranešime.

Du Rusijos patruliniai kateriai iš FSB pasienio tarnybos pakrančių apsaugos pajėgų saugo Kerčės tilto prieigas. Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kerčės tilto prieigas saugo du rusų kateriai. Tai projekto 12200 „Sobol“ patruliniai kateriai iš Rusijos FSB pasienio tarnybos pakrančių apsaugos pajėgų“, – rašoma pranešime.

Rusams apšaudant Sumų srities Šostkos rajono Esmanės  bendruomenę, žuvo 64 metų amžiaus moteris, o 17 metų mergina buvo sužeista. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Tyrimo duomenimis, 2024 metų gegužės 10 d., nuo 7 val. 10 min., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai valandą iš artilerijos apšaudė Šostkos rajono Esmanės bendruomenės civilinę infrastruktūrą.

Lenkijos ambasadorius Ukrainoje Jarosławas Guzy mano, kad jo šalis neišsiųs karo prievolininkų ukrainiečių į tėvynę. Diplomatas tai pareiškė interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“. „Gana sunku įsivaizduoti, kad Lenkijos valdžia jėga grąžintų šaukiamojo amžiaus vyrus į Ukrainą. To nebus. Vokietija jau pareiškė, kad tokie vyrai gali pasilikti šalyje net ir neturėdami galiojančių kelionės dokumentų. Tikiuosi, kad taip pat tęsis ES šalių diskusija (šiuo klausimu)“, – sakė jis.

Per pastarąjį pusmetį ukrainiečių pabėgėlių skaičius Estijoje pradėjo mažėti, pranešė ERR. Nuo karo pradžios į šalį atvyko beveik 160 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, 70 tūkst. jų persikėlė į kitas šalis. Apie 90 tūkst. ukrainiečių pareiškė norą likti Estijoje. Šiuo metu Estijoje laikinoji apsauga taikoma beveik 31 tūkst. karo pabėgėlių. Tokius duomenis pateikia Policijos ir sienos apsaugos tarnyba. „Šiemet jų skaičius sumažėjo lyginant su tuo, kas buvo karo pradžioje.

Praėjusią parą, gegužės 9-ąją, rusai 547 kartus atakavo Zaporižios srities gyvenvietes, per apšaudymą iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų buvo sužeista moteris. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per apšaudymą iš priešo reaktyvinių salvinės ugnies sistemų Zaporižios srityje buvo sužeista viena moteris. Per parą okupantai 547 kartus smogė Zaporižios sričiai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino visus dešimt smogiamųjų dronų „Shahed“, kuriais priešas atakavo Ukrainą naktį iš gegužės 9 į 10 d. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Naktį okupantai rusai dar kartą atakavo Ukrainą, panaudodami 10 bepiločių orlaivių „Shahed“. Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visus smogiamuosius bepiločius“, – sakoma paskelbtame įraše.

Rusijos pajėgos bando plėsti operacijas prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo penktadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Naujausia informacija apie padėtį Charkive Ukrainos pajėgų generalinis štabas apibendrino paros rezultatus Charkivo srityje, rašo UNIAN.

Rusija penktadienio naktį atakavo Ukrainos šiaurės rytuose esantį Charkivo miestą ir sužeidė vieną žmogų, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas. Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  Per išpuolį buvo apgadinti gyvenamieji namai, o kai kur kilo gaisrai.  Pranešama, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Ukrainos gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti neįtikėtinas vaizdas – 42 sunaikinti rusų tankai vienoje vietoje. Įrašas buvo filmuojamas su dronu ir paskelbtas socialiniame tinkle X. Portalas „Newsweek“ skelbia, jog visa tai nufilmavo Ukrainos 58-oji motorizuotoji brigada. Pralaužė gynybines linijas Rusijos pajėgos pastaruoju metu veržiasi į priekį Ukrainos rytinėje Donbaso srityje, kurią sudaro Donecko ir Luhansko sritys.

NATO nenori tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje, siųsti savo karių, nes baiminasi branduolinio karo, pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, rašo „Onet“. „Jūs ne mokykloje?“ – pamatęs mergaitę sureagavo D. Tuskas. Mergaitė prisistatė ir pasakė, kokią mokyklą lanko bei uždavė klausimą premjerui dėl paramos Ukrainai. Tuskas atsakinėjo į 10-metės klausimus Ji paklausė, ar D. Tuskas prisimena, kaip baigėsi karas buvusioje Jugoslavijoje.

Rusijos programišiai privertė kelis Ukrainos ir Latvijos televizijos kanalus neplanuotai transliuoti dalį kasmetinio Pergalės dienos karinio parado Maskvos Raudonojoje aikštėje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patikino svarbiausią NATO partnerę JAV, kad Berlynas pasirengęs prisiimti didesnę karinę atsakomybę už saugumą Europoje ir pasaulyje. Kartu jis paragino JAV vyriausybę nemažinti bendrų įsipareigojimų Europoje. „Mes abu ir toliau kartu dirbsime kaip artimi partneriai, kaip sąjungininkai, kaip draugai. Tai dabar svarbiau nei bet kada anksčiau pasaulyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos valstybės apsaugos valdybos, kuri yra atsakinga už šalies vadovų apsaugą, vadovą Serhijų Rudį iš pareigų, rašo UNIAN. Šias pareigas jis ėjo nuo 2019 m. spalio. V. Zelenskio įsakas gegužės 9 d. buvo paskelbtas Prezidento kanceliarijos interneto svetainėje. „Atleisti Rudį Serhijų Leonidovičių iš Ukrainos valstybės apsaugos direktorato vadovo pareigų“, – rašoma jame.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano bendražygis Zsoltas Nemethas griežtai sukritikavo Rusiją ir pareiškė, kad ji kelia grėsmę Vengrijai, rašo UNIAN. Anot vengrų leidinio, „Válasz Online“, jis ir anksčiau yra pasipriešinęs vengrų vyriausybės linijai, tačiau šį kartą kalbėjo kur kas atviriau. „Jei dabar nebūtume NATO nariai, nuo Rusijos puolimo tikriausiai gintųsi ne Ukraina, o mes“, – pareiškė jis.

Ukrainos gynybos pajėgos sustabdys šiuo metu vykstantį rusų puolimą, kai tik šalį pasieks naujos gynybos pagalbos partijos, įskaitant JAV patvirtintą pagalbos paketą, kalbėdamas su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Taip, pagalba tiekiama, tačiau tai nėra tas kiekis, už kurį nubalsavo (JAV Kongresas). Kai tik ji atvyks, mes sustabdysime jų iniciatyvą šalies rytuose“, – pasakė jis.

Kyjive ketvirtadienį surengtą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos spaudos konferenciją nutraukė oro pavojaus signalas, matyti iš transliacijos. V. Zelenskis ir R. Metsola kalbėjosi su žurnalistais Ukrainos prezidentūros kieme, kai pasigirdo oro pavojaus signalas. Ukrainos prezidentas tuomet paklausė R. Metsolos, kaip ji jaučiasi, ir ji atsakė, kad yra sunerimusi, rašė naujienų agentūra „Ukrinform“. „Ir tai yra gegužės 9-oji.

Ukrainos pajėgos galėtų sustabdyti rusų okupantus rytuose, jei būtų padidintas ginklų tiekimas Ukrainai, pareiškė Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola, rašo UNIAN. Zelenskis: kai gausime ginkluotės, sustabdysime rusus rytuose Anot V. Zelenskio, Ukrainai toliau reikia paramos. Jis įsitikinęs, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nesiruošia sustoti ir tiki, kad gali sustabdyti Vakarus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalboje, pasakytoje per karinį paradą Maskvoje, surengtą minint 79-ąsias sąjungininkų pergalės prieš Adolfo Hitlerio Vokietiją, eilinį kartą pasmerkė Vakarus. Vakarai mėgina iškraipyti Sovietų Sąjungos pergalės šiame kare prisiminimą, ketvirtadienį Maskvoje pasakė V. Putinas. Tiesa trikdo „tuos, kurie savo kolonijinę politiką formavo veidmainiaudami ir meluodami, – aiškino V. Putinas.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino NATO partneres greitu metu priimti tvirtesnę nuostatą Vakarų gynybos politikos atžvilgiu ir pradėti skirti gynybai po 2,5 proc. BVP. D. Cameronas, kadaise ėjęs JK užsienio reikalų ministro pareigas, pasakė, kad šalys privalo imtis griežtesnių veiksmų, kad apsaugotų savo interesus nuo naujų grėsmių, įskaitant tas, kurias kelia Rusija ir Iranas. „Dalyvaujame valios mūšyje.

Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (SBU) surengė rekordiškai tolimą drono smūgį į Rusijos naftos perdirbimo gamyklą, esančią beveik už 1 200 km nuo sienos, ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos šaltinis. Šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad smūgis naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Baškirijos respublikoje buvo „SBU darbas“ ir buvo įvykdytas „rekordiniu atstumu“. Pasak šaltinio, dronas nuskrido 1 500 km atstumą.

Rusija privalo modernizuoti savo ginkluotę, kad ši būtų „per vieną žingsnį priekyje“ ir naudos bet kokias užsienio dalis, kurias sugebės gauti, kad galėtų ją gaminti, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Jis taip kalbėjo antradienį po savo inauguracijos susitikęs su kariuomenės vadais, tačiau Kremlius susitikimo vaizdo įrašą paskelbė tik ketvirtadienį, Rusijai minint 79-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines.

Naktį į gegužės 8-ąją Rusijos pajėgos surengė didelio masto raketų ir bepiločių orlaivių smūgius į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir toliau išnaudodamos susilpnėjusį Ukrainos oro gynybos skėtį prieš atvykstant JAV ir Vakarų saugumo pagalbai, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Rusijos programišiai įsilaužė į Ukrainos palydovinės televizijos grupių „StarLight Media“ ir „Inter“ kanalus ir paleido gegužės 9-osios parado Maskvos Raudonojoje aikštėje transliaciją. Tai pranešė leidinys „Detector Media“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pranešime sakoma, kad programišių ataką liudija vaizdo įrašai daugelyje „Telegram“ kanalų. Šią informaciją patvirtino Nacionalinės televizijos ir radijo tarybos atstovai.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir Vokietijos vystymosi ministrė Svenja Schulze ketvirtadienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. R. Metsola socialiniame tinkle „X“ parašė: „Grįžau į drąsiųjų šalį. Kyjive, Europos dieną“. S. Schulze žurnalistams Kyjive sakė, kad ji atvyko į prieš Ukrainos atkūrimo konferenciją, birželį vyksiančią Berlyne.