Karas Ukrainoje

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį susitiko su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, į jo šalį su dviejų dienų vizitu atvykusiu po Kyjive pirmadienį minint trečiąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines surengto Europos šalių vadovų forumo.

Ukrainos žiniasklaidoje prisimintas Kamalos Harris, demokratų kandidatės į JAV prezidentus, perspėjimas viešų debatų metu. 2024-ųjų rugsėjį ji perspėjo, kad Donaldui Trumpui laimėjus rinkimus, Putinas sėdės Kyjive. Pastarosiomis savaitėmis pasirodžius JAV užsienio politikos ir požiūrio į Ukrainą pokyčiams prisiminti tuometinių kandidatų į JAV prezidentus debatai.

Italijos vyriausybės darbotvarkėje nėra planų siųsti karius į Ukraina vykdyti taikos palaikymo misijos, jei bus susitarta dėl paliaubų, antradienį sakė šaltiniai vyriausybėje. „Jei kada nors vyktų Jungtinių Tautų (JT) misija su kontingentais iš kelių šalių, galbūt galėtume apie tai pamąstyti“, – sakė šaltiniai. „Bet tai neįtraukta į darbotvarkę. Apie tai niekada nebuvo kalbėta. Diskusijų šiuo klausimu valdančiojoje koalicijoje nėra“, – sakė jie.

Ukrainai reikės daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, kad likviduotų jau ketvertus metus besitęsiančios Rusijos invazijos padarytą žalą, teigiama antradienį paskelbtoje junginio tyrimo ataskaitoje. „Visa suma, kurios Ukrainai prireiks atsikurti ir atsigauti, ateinantį dešimtmetį sudarys 524 mlrd. JAV dolerių“, – rašoma Ukrainos, Pasaulio banko grupės, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų pranešime.

Antradienį Ukrainos parlamentas priėmė rezoliuciją, patvirtinančią prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumą. Po nesėkmingo bandymo ankstesnę dieną už projektą balsavo aiški dauguma – 268 parlamentarai. Projektui priimti buvo būtini 226 balsai.  Pirmadienį per specialųjį posėdį Aukščiausiojoje Radoje, surengtą minint trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines ir dalyvaujant užsienio svečiams, už rezoliuciją balsavo tik 218 parlamentarų.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių iškasenų. Europos pramonės strategijos komisaras Stephane‘as Sejourne žadėjo visoms pusėms palankias sąlygas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų. Nekonkuruos su JAV pasiūlymu Iš esmės atrodo, kad ES pasiūlymas gerokai skiriasi nuo Vašingtono požiūrio.

Rusijos pergalės kare prieš Ukrainą atveju kitu taikiniu taps Lenkija, įsitikinęs ukrainiečių žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. Jo teigimu, Rusija šiuo metu per lėtai juda Ukrainoje, todėl reikalinga pertrauka ir paliaubos. Tačiau strateginiai ilgalaikiai tikslai nesikeičia ‒ sudaryti imperijos pagrindą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Ilgalaikiai strateginiai rusų tikslai nepasikeitė ‒ jie siekia užgrobti Ukrainą, įsitikinęs įtakingas Ukrainos kariuomenės atstovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Teheraną derybų su aukšto rango pareigūnais, pranešė Irano žiniasklaida. S. Lavrovas turėtų susitikti su Irano kolega Abbasu Araghchi, pranešė naujienų agentūra ISNA.

Turkija neprieštarauja Ukrainos narystei NATO, nes tai ne šiaip ukrainiečių noras gauti tokį statusą, bet galimybė užsitikrinti saugumo garantijas savo šaliai. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Turkijos užsienio reikalų ministerija. „Mes nesame prieš (Ukrainos narystę NATO), jei jie (ukrainiečiai) nori būti NATO nariai, bet turime būti  realistai.

Lenkijos kariuomenė antradienio rytą pakėlė naikintuvus, praneša onet.pl. Naikintuvai pakelti dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą. Rusai ryte atakavo Vakarų Ukrainą. Lenkija pakėlė naikintuvus Anot Lenkijos operatyvinės vadovybės, antradienio rytą buvo suaktyvintos pajėgos, antžeminės priešlėktuvinės gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos įvestos į parengties būseną. Apie 10 val.

Policijos pareigūnai Ukrainos sostinėje neutralizavo vaistinių tinklą, kuris, tyrėjų duomenimis, pardavinėjo rusiškus vaistus. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Strateginių tyrimų departamento operatyvininkai susekė neteisėto rusiškų vaistų įvežimo į Ukrainą schemą: nustatyta, kad medikamentai iš Rusijos į Moldovą buvo siunčiami reisiniais autobusais.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių išteklių, teigė vienas aukšto rango pareigūnas, žadėdamas visoms pusėms palankias sąlygas, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų. Tarp Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklių yra mangano, titano, grafito, ličio ir tai tapo svarbiu įtemptų derybų tarp Vašingtono ir Kyjivo klausimu.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas spaudos konferencijos metu viešai pertraukė Donaldą Trumpą ir jį pataisė. Kaip rašo „The Mirror“, E. Macronas paprieštaravo D. Trumpo teiginiui apie Ukrainą. Nepaisant to, kad spaudos konferencijoje abu lyderiai palaikė šiltą toną, juokavo ir šypsojosi, šis momentas buvo vienas tų, kurie atskleidžia, jog abu lyderiai turėjo įtemptą diskusiją.

Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith. Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, turi didžiulę įtaką Taivanui. Prezidentas Xi Jinpingas stebėjo, kaip Vakarai chaotiškai pasitraukė iš Afganistano, ir dabar stebi, kaip JAV planuoja pasitraukti iš Ukrainos“, – sako jis.

Rusai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose mokyklas paverčia karinėmis stovyklomis su tikrais ginklais. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Rytų žmogaus teisių grupė. „Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos valdžia įrengė mokyklų klases kariniam rengimui, medinius automatus pakeitė „moderniais ginklų ir bepiločių orlaivių maketais“. Daugiau nei pusėje mokyklų jau veikia atnaujinti kariniai kabinetai.

Ukraina ir JAV susitarė dėl mineralų sandorio, skelbia „Financial Times“. Kaip teigiama publikacijoje, atnaujinta sutartis nenumato, kad JAV visiškai valdys bendrą fondą su Ukraina. Kol kas nėra žinoma, kokia bus JAV dalis fonde.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs JAV investicijoms į strategiškai svarbius mineralus okupuotoje Ukrainoje. V. Putinas teigė, kad Rusija yra pasiruošusi bendradarbiauti su „užsienio partneriais, įskaitant amerikiečius“, plėtojant retųjų žemių metalų atsargas, taip pat ir „mūsų naujuose regionuose“, omenyje turėdamas Rusijos kontroliuojamas Ukrainos sritis.

Didžiojoje Ukrainos dalyje ankstyvą antradienio rytą paskelbtas oro pavojus, valdžios institucijoms įspėjant apie artėjančias Rusijos raketas.  „Oro pavojus tęsiasi. Likite slėptuvėse, kol pavojus praeis“, – pranešė Kyjivo regiono karinė administracija. Valdžios institucijos nurodė, kad Kyjivo srities Obuchivo rajone buvo sužeista 44 metų moteris, taip pat apgadintas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.  Fastivo rajone irgi buvo užfiksuota žala gyvenamiesiems namams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį įspėjo, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo „pasidavimo“, ir pridūrė, kad derybos su kolega iš JAV Donaldu Trumpu parodė „kelią į priekį“, nepaisant nuogąstavimų dėl transatlantinio skilimo. E. Macronas ir D. Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį palaikė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) bendradarbiavimą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau paragino Jungtines Valstijas paremti bet kokį Europos karių dislokavimą kaip saugumo garantiją. „Norime greito susitarimo, bet ne trapaus“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį priėmė JAV parengtą rezoliuciją dėl Ukrainos, kurią parėmė Rusija ir kurioje nėra jokios kritikos Maskvos agresijai per trečiąsias jos invazijos metines. Už rezoliuciją balsavo 10 narių, nė vienas nebalsavo prieš, tačiau penki susilaikė, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, kurios galėjo vetuoti rezoliuciją, kurioje tik „raginama greitai užbaigti konfliktą“, nekaltinant Rusijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį susitikęs su JAV lyderiu Donaldu Trumpu pabrėžė, kad taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo ir įspėjo dėl pasaulio, kuriame nugali „stipriausiojo teisė“. „Ši taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Ukraina „kelerius pastaruosius metus kovojo už savo nepriklausomybę ir suverenitetą, bet taip pat ir už mūsų kolektyvinį saugumą“, sakė E. Macronas.

Baigiantis Donaldo Trumpo ir Emmanuelio Macrono spaudos konferencijai, pasisakė ir Vladimiras Putinas. Jis sakė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti su JAV galimybę sumažinti gynybos biudžetų mažinimo galimybę, ir teigė, kad išlaidų sumažinimas 50 proc. būtų „gera idėja“, praneša „Sky News“. V. Putinas taip pat kalbėjo apie karą Ukrainoje ir sakė, kad D. Trumpas nori pagerinti „politinę padėtį“, tačiau pridūrė, kad toks bandymas naudingesnis pačiai Ukrainai, o ne Rusijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per bendrą spaudos konferenciją su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad Prancūzija būtų pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai, o Europos taikos palaikymo pajėgos taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, siekiant sustabdyti karinę padėti, rašo BBC.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sėdėdamas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete kartu su Prancūzijos prezidentu atsisakė pavadinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi, rašo BBC. Žurnalistui pasiteiravus, ar D. Trumpas taip pat laiko V. Putiną diktatoriumi, kaip ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, šis tikino, kad tokių žodžių lengvabūdiškai nevartoja.

Europos Sąjungos lyderiai kitą savaitę vyksiančiame neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime sieks susitarti dėl naujo ginklų paketo Ukrainai, pirmadienį pranešė bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustumdamas Kyjivą ir jo rėmėjus žemyne į šalį paskelbė apie būsimas derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, Europa stengiasi stiprinti paramą ukrainiečiams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis „per kelias savaites“, rašo „SkyNews“. Šį teiginį D. Trumpas žurnalistams išsakė susitikimo metu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. „Jei nebūsime protingi, tai [karas] tęsis toliau, mes to nenorime. <...> Prisiminkite, ką aš sakiau, tai gali virsti trečiuoju pasauliniu karu, mes to taip pat nenorime“, – BBC citavo D. Trumpą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali susitikti su Volodymyru Zelenskiu dar šią ar kitą savaitę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Pasak pranešimo, susitikimas su V. Zelenskiu gali būti surengtas tam, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainos teritorijoje. Kiek anksčiau portalas „Axios“ rašė, kad vienas iš Ukrainos pareigūnų žurnalistams patvirtino, kad esą diskusijos dėl naudingųjų iškasenų jau yra baigtos.

Jungtinės Valstijos pirmadienį nesugebėjo pasiekti, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių proga patvirtintų jų pasiūlytą rezoliuciją, kuria siekiama užbaigti karą, bet nėra paminėta Rusijos agresija.  JT Generalinė Asamblėja iš dalies pakeitė JAV pasiūlytą rezoliucijos projektą, jame aiškiai nurodydama, kad Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pažeisdama JT Chartiją.

Europos Sąjunga (ES) vykdo savo įsipareigojimus remti Ukrainą ir stiprinti jos pozicijas siekiant taikos. Tai pirmadienį Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Anot jos, Bendrija didina spaudimą agresorei ir jau rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą. „Niekas Europoje nenori, kad karas tęstųsi. Ir niekas nenori to labiau nei ukrainiečiai. Jie nori taikos savo teritorijoje.

Ukraina kariauja ne 3, o 11 metų – taiso visus į Lietuvą atvykę „Azovo“ kariai. 82 dienas Mariupolio apgultį išgyvenę, vėliau dar didesnį pragarą nelaisvėje ištvėrę jauni vyrai atvyko į Lietuvą papasakoti, kokį iš tiesų blogį neša žudiko Putino pakalikai.  Kai ateis diena ir baigsis karas – šios Seime skambančios dainos žodžiuose – milijonų ukrainiečių svajonė. „Visi nori taikos, bet kokia kaina?“ – klausia 29-erių „Azovo“ karys Mikita Rohovskojus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį prieš susitikimą su JAV vadovu Donaldu Trumpu atkakliai tvirtino, kad agresorė kare Ukrainoje yra Rusija. JAV prezidentas yra melagingai pareiškęs, kad karą su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis pradėjo Kyjivas. „Trejus metus Ukraina drąsiai ir pagarbiai kovoja prieš agresorę Rusiją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas.  „Mūsų parama Ukrainai išliks tvirta.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina būtinai turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo po to, kai praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimas. „Jei norime, kad naujasis procesas duotų rezultatų, Ukraina būtinai turi būti įtraukta į šį procesą ir šis karas turi būti užbaigtas abipusėmis derybomis“, – po kassavaitinio šalies ministrų kabineto posėdžio sakė R. T. Erdoganas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, V. Zelenskis pokalbį su D. Trumpu pavadino „geru“, o taip pat išreiškė viltį, kad JAV toliau rems Ukrainą.  „Kalbant apie D. Trumpą... Mes ką tik kalbėjomės. Tai buvo labai geras pokalbis“, – sakė V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Kanadai už surengtą G7 susitikimą.

Šiaurės ir Baltijos šalys pirmadienį pažadėjo padidinti karinę pagalbą Ukrainai. Apie tai paskelbta jų vadovams lankantis Kyjive per karo trečiąsias metines. „Karo baigtis turės esminių ir ilgalaikių padarinių Europos ir transatlantiniam saugumui“, – sakoma bendrame Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų bei Danijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos ministrų pirmininkų pareiškime.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas Kyjive D. Trumpo pasiūlytą susitarimą dėl retųjų žemės metalų pavadino „apgavyste“ ir pažėrė kritikos dėl pareiškimų apie tariamą Ukrainos kaltę pradėjus karą su Rusija. B. Johnsonas kritikavo D. Trumpo pastarojo meto pareiškimus dėl Ukrainos ir sakė, kad dabartinė JAV politika prieštarauja Kyjivo rėmimo kursui. „Aš negaliu to priimti. Tai sukčiavimas.

Kyjive viešintis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad artimiausiu metu Lietuva perduos Ukrainai oro gynybos sistemų RBS-70.  „Lietuva turi gerų žinių Ukrainai, netrukus pristatysime trumpo nuotolio oro gynybos sistemas RBS-70“, – pirmadienį žurnalistams Kyjive teigė G. Nausėda. „Šiandien prie stalo susitelkimą mačiau, mačiau valstybes, kurios nori padėti Ukrainai.

Antradienį JAV ir Rusijos pareigūnai turi susitikti Saudo Arabijos sostinėje, praėjus savaitei po ten įvykusio abiejų šalių užsienio reikalų ministrų pirmojo susitikimo, naujienų agentūrai AFP pirmadienį sakė diplomatinis šaltinis.  Abiejų šalių delegacijos „susitiks Rijade antradienį“, sakė šaltinis, pageidavęs likti anonimiškas dėl derybų jautrumo.

Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas, neeiliniame Latvijos Seimo posėdyje, sušauktame Ukrainai paremti, pasakė ministrė pirmininkė Evika Silina. „Tikiu, kad, nepaisant įvairių tarptautinėje arenoje šiuo metu vykstančių šnekų, Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas“, – sakė Latvijos ministrė pirmininkė, pridurdama, kad Latvijos pareiga yra padėti Ukrainai patekti į NATO, nes tik būdami aljanse „galime kovoti petys į petį“. „Patys vieni nesame pakankamai stiprūs, tačiau drauge esame gerokai st...

Minint trečiąsias karo pradžios metines, Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pristatė daugiau nei 100 sankcijų asmenims, padedantiems Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kariauti Ukrainoje. Šis priemonių paketas yra nukreiptas prieš „Rusijos karo mašiną, ją remiančius trečiųjų šalių subjektus ir trapias tiekimo sistemas, kuriomis ji remiasi“, – teigiama Užsienio reikalų biuro pranešime.

Danija sekmadienį pažadėjo 405 mln. kronų (54,3 mln. eurų) vertės humanitarinę ir su atstatymu susijusią pagalbą Ukrainai, paskelbė Užsienio reikalų ministerija. Pranešimas pasirodė Rusijos invazijos į Ukrainą trečiųjų metinių išvakarėse. „Treji metai po Rusijos didelio masto invazijos (pradžios) Ukraina turi didžiulių atstatymo poreikių, (nes esama) reikšmingo infrastruktūros ir gamybos pajėgumų sunaikinimo“, – sakoma pareiškime.

Australijos vyriausybė trečiųjų plataus masto karo Ukrainoje metinių proga pristatė naują sankcijų Rusijai paketą, pranešė naujienų portalas „Meduza“. Vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame paskelbė dar 70 asmenų įvedusi draudimą keliauti, pritaikiusi sankcijų 79 bendrovėms bei nustačiusi papildomų finansinių apribojimų. „Tai didžiausias Australijos sankcijų paketas nuo 2022 m. vasario“, – teigiama pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo belaisvių apsikeitimas su Rusija galėtų būti karo pabaigos pradžia, rašo BBC. Nuo karo pradžios abi šalys jau kelias dešimtis kartų apsikeitė belaisviais. Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių „Tai sąžiningas ir teisingas variantas“, – sako V. Zelenskis, pažymėdamas, kad Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių, kai kurie jų laikomi nuo 2014 m. invazijos į Krymą.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos derina susitarimo, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į JAV paramą, detales, pirmadienį pranešė Kyjivas. „Ukrainos ir JAV komandos vykdo baigiamąjį derybų dėl susitarimo naudingųjų iškasenų klausimu etapą. Derybos buvo labai konstruktyvios, beveik visos svarbiausios detalės yra galutinai suderintos“, – socialiniame tinkle „X“ sakė ukrainiečių vicepremjerė Olha Stefanišyna.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, pirmadienį paskelbdama apie 3,5 mlrd. eurų vertės naują pagalbą Kyjivui, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia Ukrainos kapituliacijos. „Karas Ukrainoje lieka svarbiausia (...) Europos ateičiai krizė. Putinas labiau nei bet kada bando laimėti šį karą (Ukrainos) teritorijoje.

Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovai trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms skirtame pareiškime tvirtino, kad „Ukrainos ir jos piliečių ateitis yra Europos Sąjungoje“. Be kita ko, ES lyderiai išskyrė tarptautinės vienybės remiant Ukrainą ir siekiant „visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, pagrįstos Ukrainos taikos formule“, svarbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį minėdamas trečiąsias Rusijos invazijos metines paragino šiemet pasiekti jo šaliai ilgalaikę ir tvarią taiką. „Šie metai turėtų būti realios, ilgalaikės taikos pradžios metai. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas neduos mums taikos arba duos ją mums mainais į kažką. Turime laimėti taiką jėga, išmintimi ir vienybe“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Turkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Ankara remia JAV iniciatyvą užbaigti Ukrainos ir Rusijos konfliktą, tačiau pabrėžė manantis, kad derybose turėtų dalyvauti abi kariaujančios šalys. „Mes teikiame didelę reikšmę naujai JAV iniciatyvai kaip į rezultatus orientuotam požiūriui.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU-CSU aljansas laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, pareiškė, kad Ukraina privalo dalyvauti taikos derybose. „Europa lieka tvirtai Ukrainos pusėje“, – pirmadienį, Europos lyderiams susirinkus Kyjive paminėti trečiųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių, socialiniame tinkle „X“ parašė F. Merzas.