Karas Ukrainoje

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija niekada nesutiktų, kad Ukrainos teritorijoje būtų dislokuoti taiko palaikymo kariai iš Europos valstybių, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Baltarusijos propagandinės žiniasklaidos teiginiais. „Dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą. Rusija niekada su tuo nesutiks. Bent jau tokia yra šiandieninė Rusijos pozicija“, – pareiškė A. Lukašenka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė tikįs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikysis bet kokio taikos susitarimo su Ukraina. D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose per derybas su britų ministru pirmininku Keiru Starmeriu pareiškė, kad Kremliaus vadovas „laikysis savo žodžio“. Ketvirtadienį į Vašingtoną atvykęs K. Starmeris siekia įtikinti D. Trumpo administraciją suteikti Ukrainai saugumo garantijas taikos su Rusija atveju.

Vilniuje apsilankę buvę JAV prezidento Donaldo Trumpo pavaldiniai bei buvę kariuomenės vadai siūlė nesureikšminti skandalingų D. Trumpo pareiškimų. D. Trumpui palankaus centro „The Heritage Foundation“ tarptautinių ryšių vadovas Dr. James Jay Carafano sako, kad reikia akcentuoti ne D. Trumpo žodžius, o veiksmus. Pasak jo, taip jis tik bando atkreipti pasaulio dėmesį į JAV ir Ukrainą.

Turkija yra pasiruošusi dislokuoti karius Ukrainos teritorijoje, rašo „Bloomberg“. Diskusijai vykstant su Ukrainos ir Rusijos atstovais, Turkija išreiškė valią dislokuoti savo karius Ukrainos teritorijoje, kurie atliktų taikos palaikymo misiją.

Ukraina ketvirtadienį atkirto Kremliui, anksčiau pareiškusiam, kad nesiderės dėl penkių regionų, kuriuos ji iš dalies kontroliuoja ir teigia aneksavusi, statuso. „Ukraina turi savo tarptautiniu mastu pripažintas sienas“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas, pridūręs, kad „tikrai juokinga matyti, kaip jie remiasi savo konstitucija“, kad pateisintų savo aneksijas, kurios nėra pripažintos tarptautiniu mastu.

Prancūzijos televizijos kanalo BFMTV interneto svetainėje cituojamas diplomatinis šaltinis skelbia, kad Donaldas Trumpas norėjo atšaukti Volodymyro Zelenskio penktadieninį vizitą JAV, bet pasidavė Emanuelio Macrono įkalbinėjimams. Televizijos kanalo duomenimis, trečiadienį, vasario 26 d., Ukrainos prezidentas gavo pranešimą iš JAV administracijos, kuriame jam rekomenduojama nevykti į Jungtines Valstijas susitikti su Donaldu Trumpu.

Ukrainos vyriausybė ketvirtadienį leido šalies užsienio reikalų arba ekonomikos ministrui pasirašyti susitarimą su Vašingtonu, kuriuo JAV suteikiama galimybė naudotis Ukrainos naudingaisiais ištekliais. Susitarimu Jungtinėms Valstijoms suteikiama prieiga prie Ukrainos išteklių, kuriamas bendras fondas. Kyjivas ir Vašingtonas fondą turėtų valdyti vienodomis sąlygomis. Planuojama, kad Ukraina į fondą įneš 50 proc.

Stambule ketvirtadienį susitiko Rusijos ir JAV diplomatai, kad aptartų savo ambasadų veiklos normalizavimą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos Stambule įvyko po to, kai buvo pasiektas tarpusavio supratimas per JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aukščiausių Rusijos ir JAV diplomatų bei kitų aukštų pareigūnų derybas Saudo Arabijoje.

Priėmus pastaruosius sankcijų paketus, jos taikomos daugiau nei pusei Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivių, daugiau kaip 300 laivų. Tai per televiziją pareiškė Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimams Vladyslavas Vlasiukas, praneša „Ukrinform“. „Didžiosios Britanijos paskelbtas sankcijų paketas yra skausmingas, nes jame – 40 šešėlinio laivyno tanklaivių. Tai gana daug.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas didžiuojasi savo derybų įgūdžiais, tačiau gali sudaryti su Ukraina ne tokį susitarimą, kurio tikėjosi, rašo „Politico“. D. Trumpas galiausiai gali gauti mažiau, nei tikėjosi. Ukrainos naudingųjų iškasenų kiekio ir kokybės vertinimai yra matuojami labai senais tyrimais, todėl neaišku, ar perspektyvu iškasinėti mineralus Ukrainoje ir kiek tai kainuotų.

Prieš 10 metų Maskvoje buvo nužudytas pirmasis antikarinis aktyvistas Borisas Nemcovas. Likus metams iki jo nužudymo, Rusija pradėjo karą Rytų Ukrainoje.

Ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Prancūzija siekia gauti prieigą prie Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų telkinių ir jau kelis mėnesius dėl to derasi, ketvirtadienį pareiškė prancūzų gynybos ministras. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Baltuosiuose rūmuose turėtų pasirašyti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl retųjų žemių mineralų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie tai paskelbė trečiadienį.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa dalyvaus sekmadienį Londone vyksiančiame susitikime dėl karo Ukrainoje ir Europos saugumo, pranešė jų atstovai spaudai. U. von der Leyen ir A. Costa kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais Europos vadovais dalyvaus derybose, kurias rengia Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Pasak jo, tai galėtų tapti pagrindu Vašingtonui rūpintis didesniu Kyjivo saugumu. „Sveikinu Ukrainos pusę, pats mačiau, koks intensyvus teisinis darbas vyksta Kyjive. Jiems pavyko pagerinti susitarimo tekstą.

Ukraina po skausmingų derybų turėtų patvirtinti susitarimą su JAV dėl Ukrainos iškasenų. Skelbiama, kad dokumentą Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis pasirašys vasario 28 d. Vašingtone. Kaip rašo „The Economist“, dabar yra parengtas preliminarus susitarimas, daugelis detalių bus nustatyta per būsimas derybas. Anot leidinio, Ukraina nesutiko su pirmaisiais įžūliais JAV reikalavimais ir vietoje to buvo pradėta kalbėti apie kažką panašaus į bendrą investicijų organizaciją.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio išdėstė JAV strategiją dėl Rusijos ir Kinijos ryšių, rašo „Bloomberg“. Anot jo, Vašingtonas nori susilpninti Kinijos ir Rusijos ryšius, tačiau neįžiebti nesantaikos tarp valstybių. „Nežinau, ar mums kada nors pavyks visiškai juos atplėšti nuo santykių su kinais“, – cituojamas jis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pakviestas į kovo 6 dieną vyksiantį specialų Europos Sąjungos (ES) susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Europos saugumo, ketvirtadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas interviu „Ukrinform“ aptarė karo naujienas ir pakomentavo galimą paliaubų susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos. Anot jo, Rusija nėra pasiryžusi keisti savo elgesio ir toliau ketina spausti Ukrainą. „Taip buvo visada ir niekas nepasikeis. Čia yra kitas klausimas – paliaubos ar taika. Tai visiškai skirtingi dalykai. Pasiekti greitas paliaubas, galiu pasakyti tik savo asmeninę nuomonę, iš esmės yra realu.

Prieš metus Rusijos oro pajėgų naikintuvai bombonešiai kasdien paleisdavo po šimtą sklandančių bombų visoje fronto linijoje. Dabar Ukraina slopina rusiškas sparnuotąsias bombas ir taip panaikina vieną iš pagrindinių Rusijos pranašumų mūšio lauke, rašo „Forbes“. Iš palydovų valdomos KAB arba UMPK bombos gali nuskristi 25 km ir toliau. Jos kurį laiką buvo „stebuklingas rusų ginklas“, o ukrainiečiai praktiškai neturėjo kuo į jį atsakyti. „Rusijos pajėgos įsitvirtino patogioje rutinoje.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai atakavo Kyjivo regioną dronais, rašo „Kanal 24“. Pramonės objekte kilo didelis gaisras. Anot Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Kyjivo regione griaudėjo sprogimai. Gaisras kilo dėl nukritusių dronų nuolaužų. Gaisras jau užgesintas. Iš viso įvykio vietoje dirbo 81 gelbėtojas ir 24 technikos vienetai. Aukų pavyko išvengti.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris ketvirtadienį, susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris užmezgė diplomatinį kontaktą su Rusija, perspėjo, kad susitarimas dėl Ukrainos negali būti naudingas agresoriui.

Šiaurės Korėja nusiuntė daugiau karių į Rusiją ir dalis jų buvo dislokuoti fronto linijoje Kursko srityje, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra. „Šiaurės Korėjos kariškiai po maždaug mėnesio pertraukos vėl buvo dislokuoti fronto linijose Kursko (srityje); (...) atrodo, kad būta tam tikro papildomo karių dislokavimo“, – sakė vienas pareigūnas iš Pietų Korėjos Nacionalinės žvalgybos agentūros. „Tikslus (dislokavimo) mastas dar vertinamas“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasakė, kad Ukraina „gali pamiršti apie“ prisijungimą prie NATO. D. Trumpas tai pareiškė per kabineto posėdį atsakinėdamas į žurnalisto klausimą apie Rusijos agresiją ir Ukrainos galimybes įstoti į karinį Vakarų aljansą. Ginčas dėl stojimo į NATO „turbūt ir buvo ta priežastis, dėl kurios viskas prasidėjo“, – pasakė D. Trumpas, omenyje greičiausiai turėdamas karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį turėtų apsilankyti Jungtinėje Karalystėje (JK) ir susitikti su ministru pirmininku Keiru Starmeriu bei kitais Europos lyderiais, trečiadienį pranešė vienas šaltinis.  Sekmadienį K. Starmeris surengs derybas su Europos lyderiais gynybos ir saugumo klausimais. Anksčiau trečiadienį per spaudos konferenciją ukrainiečių prezidentas nurodė, kad planuoja vykti į Londoną ir susitikti su Europos lyderiais bei JK premjeru.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje esą prasidėjo dėl NATO kaltės, rašo „SkyNews“. „NATO turbūt yra priežastis, kodėl prasidėjo karas Ukrainoje“, – trečiadienį Baltuosiuose rūmuose kalbėjo D. Trumpas. Žurnalistų paklaustas, ką reiškia derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, D. Trumpas teigė: „Jis labai protingas žmogus, labai gudrus.“ Visgi, D. Trumpo teigimu, jam esą gali pavykti pasiekti susitarimą su V. Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta paliaubas, jei Rusijos užpultai jo šaliai nebus suteiktos saugumo garantijos. „Mes visi turime suprasti, kad ugnis nebus nutraukta, jei Ukraina neturės saugumo garantijų“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive. Karas baigsis tik tada, kai bus tikrumas, kad „ryt vėl neprasidės“, pažymėjo V. Zelenskis. Jis teigė apie tai kalbėsiąs ir planuojamame susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį teigė, kad susitarimas su Ukraina automatiškai užtikrins Ukrainos saugumą šiame regione, rašo BBC. D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose trečiadienį surengė pirmąjį kabineto posėdį nuo inauguracijos pradžios. Jo metu JAV prezidentas teigė, kad naudingųjų iškasenų susitarimas „yra puikus sandoris Ukrainai.

Kyjivas ir Vašingtonas sutarė dėl sąlygų sandorio, suteikiančio Jungtinėms Valstijoms prieigą prie Ukrainos mineralų išteklių po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis viešai susikivirčijo. Tam tikros svarbios sandorio detalės išlieka neaiškios, kaip kad finansinė vertė ar JAV saugumo garantijos Ukrainai. Toliau apžvelgiame, kas jau žinoma apie susitarimą, kurį D. Trumpas ir V. Zelenskis gali pasirašyti jau šią savaitę.

ES užsienio politikos įgaliotinės Kaja Kallas susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio buvo atšauktas ir nebus surengtas jos oficialaus vizito Vašingtone metu, rašo „Euronews“. Kaip teigiama publikacijoje, K. Kallas trečiadienį nesusitiks su valstybės sekretoriumi M. Rubio dėl iškilusių nesklandumų darbotvarkėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad siūlomas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų yra platesnio masto susitarimo pradžia, o Kyjivas tikisi, kad Vašingtonas galiausiai suteiks jam saugumo garantijas. „Tai tik pradžia, pagrindas, tai gali būti didelė sėkmė. Sėkmė priklausys nuo mūsų pokalbio su prezidentu D. Trumpu“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Ukrainos pajėgos trečiadienį teigė, jog pradėjo sėkmingą kontrpuolimą rytiniame Donecko regione ir išlaisvino Kotlynės kaimą netoli itin svarbaus transporto ir logistikos centro Pokrovsko. Kovos tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų netoli strategiškai svarbaus kasybos miesto Pokrovsko, esančio prie geležinkelių, kuriais ukrainiečių kariuomenė aprūpinama visoje fronto linijoje, yra vienos aršiausių nuo Kremliaus plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.

Ukrainos vyriausybė mano, kad iš užsienio namo sugrįš tik nedidelė dalis nuo Rusijos karo pabėgusių žmonių. Tai laikraščio „Ukrainska Pravda“ renginyje pareiškė nacionalinės vienybės ministras Oleksijus Černyšovas. Pasak jo, vyriausybė skaičiuoja, kad, kai tik šalyje stabilizuosis saugumo situacija, į gimtinę sugrįš apie 30 proc. Ukrainos pabėgėlių. Vien tik ES šalyse iki 2024 m. pabaigos laikiną apsaugos statusą gavo maždaug 4,3 mln. ukrainiečių.

Rusijos Krasnodaro krašte Tuapsės mieste naktį iš antradienio į trečiadienį nugriaudėjo virtinė sprogimų, rašo „Kanal 24“. Ukrainos žvalgybos šaltiniai leidiniui trečiadienį patvirtino, kad tai buvo jų darbas. Anot šaltinių, atakos metu nukentėjo ne tik uostas, bet ir dar vienas svarbus rusams objektas – naftos perdirbimo gamykla. Žvalgybos šaltinių duomenimis, per atakos metu regione nugriaudėjo mažiausiai 40 sprogimų ir kilo gaisras. Taip pat buvo apgadinta naftos perdirbimo įranga.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo septyni žmonės, įskaitant žurnalistę. „Mažiausiai penki žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per smūgius Kostiantynivkoje“, – socialiniame tinkle parašė rytinės Donecko srities gubernatorius. Atskirame pranešime naujienų agentūra „Ukrinform“ nurodė, kad viena iš dviejų žmonių, žuvusių per Rusijos ataką netoli Kyjivo, yra žurnalistė Tetiana Kulyk.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį planuoja vykti į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigia Ukrainos vyriausybės šaltinis, rašo „Sky News“. Šaltinio teigimu, gyvą susitikimą iniciavo JAV pusė.

Lenkija Ukrainai užsakė papildomus 5 tūkst. „Starlink“ terminalų, pareiškė šalies vicepremjeras. Krzysztofas Gawkowskis (Kšištofas Gavkovskis) šią žinią paskelbė antradienį, interviu su privačiu transliuotoju TVN24. „Yra sprendimas, kurį įgyvendina Skaitmeninių reikalų ministerija“, – sakė jis. „Mes užsakome papildomus 5 tūkst. „Starlink“ (...) Jie jau iš dalies apmokėti ir bus pasiųsti į Ukrainą (...) per ateinančias savaites ar mėnesius“, – pridūrė vicepremjeras.

Rusija trečiadienį į Ukrainą paleido 177 dronus, žuvo vienas žmogus, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, be to, padaryta žalos energetikos objektams, pranešė pareigūnai. Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive teigė girdėję sprogimus po to, kai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija į šalį paleido 177 įvairių tipų dronus. Kyjivo regiono valdžia pranešė, kad sostinės pakraštyje vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.

Rusijos ir JAV diplomatai ketvirtadienį susitiks Stambule aptarti „sisteminių problemų“, susijusių su abiejų šalių ambasadų veikla, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.  „Toks susitikimas įvyks rytoj Stambule. Manau, kad jo rezultatai parodys, kaip greitai ir veiksmingai galime judėti į priekį“, – trečiadienį oficialiai lankydamasis Katare sakė S. Lavrovas.

Amerikiečių delegacija Jungtinėse Tautose (JT) stojo į Rusijos pusę. Donaldas Trumpas atsisakė Vladimirą Putiną vadinti diktatoriumi, o jo pasiųsta delegacija mėgino užkirsti kelią rezoliucijoms, kuriose Rusija įvardijama kaip agresorė, pradėjusi karą Ukrainoje. Dėl to amerikiečiams teko prisijungti prie tokių teroristinių valstybių nuomonės kaip Šiaurės Korėja, Baltarusija ar Sudanas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rusija trečiadienį į Ukrainą paleido 177 dronus, žuvo vienas žmogus, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, be to, padaryta žalos energetikos objektams, pranešė pareigūnai. Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive teigė girdėję sprogimus po to, kai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija į šalį paleido 177 įvairių tipų dronus. Kyjivo regiono valdžia pranešė, kad sostinės pakraštyje vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.

Vasario 24 d. Serbija tariamai klaidingai balsavo už Ukrainos rezoliuciją JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje Rusija vadinama valstybe agresore, pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius. Nuo 2022 m. Serbija rezoliucijose pasisako už Ukrainą, tačiau tuo pačiu metu šalis bando palaikyti gerus santykius ir su Rusija. Vasario 24 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kuria smerkiama plataus masto Rusijos invazija, už kurią balsavo 93 šalys, o prieš – 18, įskaitant JAV.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė antradienį įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taikos derybose bandys pasiekti tai, ko negalėjo pasiekti savo kare prieš Ukrainą: susilpninti Jungtines Valstijas ir atgauti kontrolę mažesnėje kaimynėje.

Naktį iš antradienio į trečiadienį buvo surengta didžiulė dronų ataka prieš Rusiją, praneša „Kanal 24“. Krasnadoro krašte įvykdyta viena didžiausių dronų atakų. Rusai skelbia regione numušę 83 dronus. Rusija skelbia numušusi 128 dronus, atakos įvykdymu kaltina Ukrainą. Ukraina kol kas nepateikė oficialaus komentaro. Rusai sako numušę 83 dronus virš Krasnodaro krašto, 30 – virš okupuoto Krymo, aštuonis – virš Azovo jūros, penkis – virš Juodosios jūros ir po vieną virš Kursko ir Briansko sričių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose trečiadienį surengė pirmąjį kabineto posėdį nuo inauguracijos pradžios. Susitikimo metu jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į Vašingtoną jau šį penktadienį, rašo „SkyNews“....

Jurijus Buškovskis gimė netrukus po Josifo Stalino mirties, išgyveno šaltąjį karą ir Sovietų Sąjungos subyrėjimą, o šiemet jam būtų sukakę 70 metų. Tačiau senolis baltais ūsais, kadaise dirbęs taksi vairuotoju Didžiojo Ustiugo mieste, mirė praėjusių metų lapkritį – ne išėjęs į pensiją, o kaip Rusijos karys, kovodamas Ukrainoje, rašo „Financial Times“ Jo pavardė yra sąraše tarp vis daugiau 50-70 metų amžiaus Rusijos vyrų, kovojančių ir žūstančių fronte keičiantis Kremliaus pajėgoms, nes į ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį planuoja vykti į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigia Ukrainos vyriausybės šaltinis, rašo „Sky News“. Šaltinio teigimu, gyvą susitikimą iniciavo JAV pusė.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados gynybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko pareiškė, kad Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karių (kaip taikdarių) dislokavimas Ukrainos teritorijoje nesustabdys Rusijos Federacijos nuo tolimesnių puolimų. Kaip rašo UNIAN, kalbėdamas apie idėją po karo Ukrainoje dislokuoti taikos palaikymo kontingentą, R. Kostenko tikino, kad jis tai vertina skeptiškai.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pareiškė, kad pernai Ukraina pagal Prahos šaudmenų pirkimo iniciatyvą gavo 500 tūkst. vienetų artilerijos sviedinių. 18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki 2024-ųjų birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko 155 milimetrų sviedinių Ukrainai, nuo 2022-ųjų vasario kovojančiai su Rusijos invazija. Pirmoji siunta buvo išsiųsta praėjusių metų birželį.

Per mūšius Ukrainoje, anot žiniasklaidos, žuvo daugiau kaip 95 000 rusų karių. Žinių portalas „Mediazona“, bendradarbiaudamas su britų stoties BBC tarnyba rusų kalba, žuvusių karių skaičių skelbia remdamiesi duomenimis iš viešai prieinamų šaltinių. Antradienį portale buvo nurodytas 95 300 žuvusių rusų kareivių skaičius. Prie daugelio jų buvo pažymėta mirties diena ir amžius. Vyriausybė Maskvoje šio skaičiaus nei patvirtino, nei paneigė.