Karas Ukrainoje

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną rimtai nevertinant JAV vadovaujamų pastangų dėl ugnies nutraukimo Maskvos kare prieš Ukrainą. „Kremlius visiškai ignoruoja prezidento (Donaldo) Trumpo pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo ir tai tik parodo, kad Putinas nėra rimtai nusiteikęs dėl taikos“, – sakoma K. Starmerio pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Rusiją priimti Vašingtono ir Kyjivo pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje ir nustoti daryti pareiškimus, kuriais siekiama vilkinti procesą.

Rusijos vadovas privertė laukti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį laukti 8 valandas. „SkyNews“ portalo žurnalistas teigia, kad V. Putinas privertė Steve'ą Witkoffą laukti 8 valandas, mat Kremliaus vadovas prieš tai surengė esą surengė skubų susitikimą su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Publikacijoje pažymima, kad V. Putinas pasinaudojo savo mėgstama vilkinimo taktika, kad tokiu būdu parodytų savo tariamą pranašumą.

Prancūzijos prezidentas Emmaneulis Macronas po penktadienį įvykusio pokalbio su Ukrainos prezidentu ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Keiru Starmeriu pareiškė, kad „Rusijos agresija Ukrainoje turi baigtis“, rašo „SkyNews“. Socialiniame tinkle „X“ E. Macronas taip pat teigė, kad Rusija turėtų nustoti naudoti „vilkinimo taktiką“ dėl paliaubų paskelbimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad ukrainiečių kariai Rusijos vakarinėje Kursko srityje patiria vis didesnį spaudimą, tačiau ši operacija sumažino spaudimą kituose mūšio laukuose esantiems ukrainiečiams. „Situacija Kursko regione, akivaizdu, labai sunki“, – sakė V. Zelenskis per trumpą spaudos konferenciją Kyjive. Tačiau jis pridūrė, kad stabilizavosi kovos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį tiek Ukrainą, tiek Rusiją paragino padaryti kompromisų po to, kai Didysis septynetas (G-7) savo pareiškime konkrečiai paminėjo Ukrainos teritorinį vientisumą. „Vienintelis būdas užbaigti šį karą yra derybų procesas“, – sakė jis žurnalistams po G-7 derybų Kanadoje.  „Derybos, ar tai būtų verslas, ar prekyba, ar geopolitika, reiškia, kad abi pusės turi kažką duoti, abi pusės turi padaryti nuolaidų“, – pridūrė jis.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Kursko srityje kovojančias Ukrainos pajėgas pasiduoti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paprašė pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke. „Mes palankiai vertiname prezidento Trumpo raginimą“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame komentare.

Ukrainai reikia darbinių santykių su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, penktadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Glaudūs santykiai su Jungtinėmis Valstijomis Ukrainai yra labai svarbūs. Aš atstovauju Ukrainai kaip jos prezidentas. Amerikai atstovauja Donaldas Trumpas, kaip tinkamai išrinktas prezidentas. Mums reikia normalių, darbinių santykių“, – pažymėjo V. Zelenskis per susitikimą su žurnalistais Kyjive.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, jog Jungtinės Valstijos galėtų daryti pakankamą spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų savo invaziją į Ukrainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats neužbaigs karo, sakė V. Zelenskis. „Tačiau Amerikos jėgos pakanka tam, kad tai įvyktų. Reikia stiprių žingsnių. Reikia daryti didelį spaudimą vieninteliam (žmogui), norinčiam tęsti šį karą“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė kalbėjęsis su Vatikano valstybės sekretoriumi apie popiežiaus Pranciškaus indėlį siekiant susigrąžinti rusų pagrobtus vaikus ir Rusijoje kalinčius ukrainiečius.

Įslaptintos JAV žvalgybos ataskaitos kelia abejonių dėl Vladimiro Putino pasiryžimo nutraukti karą prieš Ukrainą. Anot vertinimų, Rusijos prezidentas neatsitraukė nuo savo maksimalistinio tikslo užkariauti kaimyninę šalį, praneša laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su žvalgybos analize susipažinusiais asmenimis.

Vokietijos konservatorių blokas CDU/CSU, socialdemokratai (SPD) ir žalieji derybose dėl finansų susitarė 3 mlrd. eurų didinti paramą Ukrainai. CDU/CSU frakcijos vadovas Friedrichas Merzas sakė, kad federalinis kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs pasirengęs skirti lėšas, kai tik bus priimtas gynybai ir infrastruktūrai skirtas finansų paketas. „Manau, kad vėliausiai kitą savaitę Bundesratui priėmus sprendimą šie 3 mlrd. galės būti skirti kaip didesnės nei planuota išlaidos.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai parengė bendrą pareiškimą, kuriuo remiami JAV vadovaujami raginimai nutraukti ugnį Rusijos kare prieš Ukrainą, penktadienį paskelbė susitikimo šeimininkė Kanada. Susitarimas pasiektas nepaisant trinties su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

JAV prezidentas pareiškė, kad yra patenkintas vakarykštėmis derybomis su Vladimiru Putinu, kurias vadino „labai geromis ir produktyviomis“, bei pareiškė, kad „yra didelė tikimybė, kad šis baisus ir kruvinas karas galų gale gali baigtis“. Iš D. Trumpo žinutės sunku suprasti, ar jis pats vakar kalbėjosi su V. Putinu telefonu, ar sakydamas, kad „mes turėjome geras derybas vakar“, turėjo omenyje savo patarėjo Steve’o Witkoffo vizitą Maskvoje ir susitikimą su V. Putinu.

Donaldui Trumpui pakeitus JAV politiką Rusijos atžvilgiu, Maskva rado naują pagrindinį priešą – Jungtinę Karalystę. Tai įrodo vieši Rusijos pareigūnų ir žvalgybos agentūrų pareiškimai, propagandos transliuojami naratyvai ir gerai informuotų šaltinių, su kuriais kalbėjosi „Reuters“, žodžiai. Prieš D. Trumpui sugrįžtant į prezidento postą, pagrindiniu Rusijos priešu buvo laikomos Jungtinės Valstijos.

Pusė ukrainiečių mano, kad Ukraina jokiu būdu neturi atsisakyti savo teritorijų. Kaip praneša „Ukrinform“, tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai. Nuo 2022 metų gegužės KTSI savo apklausose reguliariai užduoda klausimą apie gyventojų pasirengimą teritorinėms nuolaidoms siekiant kuo greičiau užtikrinti taiką ir išsaugoti nepriklausomybę.

Atsiradus pasiūlymui 30 dienų skelbti paliaubas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo tris galimybes: priimti pasiūlymą, bet prarasti pagreitį mūšio lauke, atmesti jį, rizikuojant užsitraukti JAV prezidento Donaldo Trumpo nemalonę, arba pabandyti tempti laiiką, kad kovos būtų tęsiamos kuo ilgiau. Ir, kaip rašo „The Telegraph“, V. Putinas pasirinko trečią variantą Kalbėdamas apie idėją baigti karą, jis tikisi išlikti geruose santykiuose su D. Trumpu.

Penktadienį apie 10.30 val. Odesos centre buvo nušautas vyras. Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Šaulys iš nusikaltimo vietos pabėgo. Visas įvykio aplinkybes tiria policijos teritorinio skyriaus tyrėjų ir operatyvininkų grupė bei kriminalistai. Imamasi priemonių šauliui sulaikyti. Vietinių „Telegram“ kanalų ir liaudies deputato Oleksijaus Hončarenkos duomenimis, nužudytasis – aktyvistas Demjanas Hanulas.

Suomijoje teismas nuteisė rusą Voislavą Tordeną (Janą Petrovskį) kalėti iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais Ukrainoje 2014 m., „Fontanka“ ir „RIA Novosti“ pranešė jo advokatė Natalija Malgina. „Gynyba mano, kad kaltė neįrodyta, o nuosprendis politiškai motyvuotas“, – sakė N. Malgina portalui „Fontanka“ ir pridūrė, kad gynyba ketina apskųsti teismo sprendimą.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 16 Rusijos bepiločių orlaivių, dar 9 priešo dronai dingo iš radarų ekranų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Nuo ketvirtadienio, kovo 13-osios, 20 val. rusai atakavo Ukrainą 27 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir dronais imitatoriais iš Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių. Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.

Rusijos pareigūnai vis dažniau skleidžia dezinformaciją, kuri labai panaši į tą, kurią Maskva naudojo pateisindama savo invaziją į Ukrainą. Tai gali reikšti, kad rusai planuoja didinti savo karinį buvimą NATO rytiniame flange. Tai tvirtina JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.  Pažymima, kad Rusija tikriausiai ketina plėsti savo nuolatinę karinę bazę Baltarusijoje.

Okupantai rusai praėjusią parą, kovo 13-ąją, nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 12 žmonių sužeidė. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Anot jo, kovo 13-ąją rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją – Rivnėje. Dar 12 žmonių buvo sužeisti. Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 106 žmones, o dar 6 822 sužeidė.

Okupantai rusai praėjusią parą, kovo 13-ąją, nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 12 žmonių sužeidė. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Anot jo, kovo 13-ąją rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją – Rivnėje. Dar 12 žmonių buvo sužeisti. Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 106 žmones, o dar 6 822 sužeidė.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas išskrenda iš Maskvos, praneša leidinys „Meduza“.  Pastebėta, kad JAV prezidento pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose S. Witkoffo naudotas orlaivis „Gulfstream G650ER“ jau pakilo iš Maskvos Vnukovo oro uosto. Apie tai, remdamasis „Flightradar“ duomenimis, skelbia leidinys RBC, cituoja UNIAN.  S. Witkoffas kovo 13 d. ryte skrido į Maskvą surengti pasitarimo dėl Rusijos ir Ukrainos taikos sutarties.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 410 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 891 660 kareivių.

JAV yra pasirengusios atnaujinti tolimojo nuotolio bombų (angl. GLSDB) tiekimą Ukrainai. Apie tai praneša „Reuters“. Tiekimas atnaujinamas po to, kai raketos buvo patobulintos taip, kad galėtų geriau kovoti su trukdžiais iš Rusijos, „Reuters“ sakė du su šia ginkluote susipažinę asmenys. Žinia apie atnaujinamą bombų tiekimą pasirodė po to, kai pranešta, kad Ukrainos atsargos panašaus nuotolio sistemose ATACMS yra išeikvotos.

Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų patarėjai saugumo klausimais penktadienį išvyko į Vašingtoną. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, pastarųjų valstybių patarėjai išvyko į JAV, nors apie tokį vizitą iš anksto nebuvo pranešta.

JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas buvo pašalintas iš aukšto lygio derybų dėl karo nutraukimo po to, kai Maskva pareiškė nenorinti matyti jo tarp dalyvių.  Apiei tai, remdamasis JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu, pranešė leidinys „NBC News“, cituoja „The Moscow Times“. remdamasi JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius dėl paliaubų. Pasak V. Zelenskio, nors Rusija tvirtina, kad neatsisako tokios idėjos, vis dėlto V. Putinas iš tiesų to nepalaikys.  V. Zelenskio teigimu, V. Putinas paprasčiausiai bijo tą pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui į akis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viliasi, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priims „teisingą sprendimą“ dėl paliaubų, rašo „SkyNews“. Baltuosiuose rūmuose, kur ketvirtadienį JAV prezidentas susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, D. Trumpas pareiškė, kad jo pasiuntinys Steve'as Witkoffas dalyvauja rimtose diskusijose su Rusijos atstovais. Pasak jo, S. Witkoffas taip pat netrukus turėtų susitikti ir su V. Putinu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kuris ketvirtadienį atvyko į Maskvą pristatyti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ugnies nutraukimo planą, netrukus turėtų surengti pokalbį. Žinią, kad susitikimas su V. Putinu ir JAV atstovu prasidės netrukus „Reuters“ naujienų agentūrai patvirtino apie padėtį informuotas šaltinis.

Rusijos ir Baltarusijos vadovai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas išplatino bendrą pranešimą po kovo 13-ąją įvykusio susitikimo Maskvoje. Dokumente pažerti kaltinimai NATO ir ES šalims.

Europa galėtų pakeisti didžiąją JAV finansinės ir karinės pagalbos Ukrainai dalį, jei Vašingtonas nuspręstų ją galutiniai nutraukti, teigiama ketvirtadienį pasirodžiusioje Vokietijos Kylio pasaulinės ekonomikos instituto (Kylio IfW) atliktos analizės ataskaitoje. „Mūsų duomenys rodo, kad Europa galėtų kompensuoti didžiąją dalį JAV pagalbos, bet tik tuo atveju, jei politikos formuotojai imtųsi ryžtingų veiksmų“, – teigė Kylio IfW tyrimų direktorius Christophas Trebeschas.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas atvyko į Rusijos sostinę Maskvą pristatyti planą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė informuotas šaltinis. „Jis yra Maskvoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Rusijos naujienų agentūros kiek anksčiau paskelbė, kad su S. Witkoffu siejamas lėktuvas nusileido vieno Maskvos oro uosto terminale.

Susitarimas dėl taikos Ukrainoje yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinta, jog Vladimiras Putinas nelaikys „užgniaužęs“ Europos šalių ekonomikos, pasakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris. K. Starmerio teigimu, nesant tvarios taikos sutarties, Rusijos prezidentas toliau kurstys ekonominį ir politinį nestabilumą.

Šią savaitę deryboms dėl ugnies nutraukimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vadovaus ne vyriausiasis Donaldo Trumpo diplomatas Marco Rubio, o nekilnojamojo turto magnatas Steve‘as Witkoffas, rašoma „The Times“. Žmogus, kuriam D. Trumpas patikėjo šią itin svarbią misiją, įskaitant antrąjį galimą susitikimą su V. Putinu, yra jo draugas, golfo partneris ir kitas nekilnojamojo turto magnatas S. Witkoffas, kurio diplomatinis portfelis vis plečiasi.

Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį sukritikavo JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos ir pareiškė, kad tai esą tik suteiktų „atokvėpį“ Ukrainos kariuomenei. „Tai būtų ne kas kita, kaip laikinas atokvėpis Ukrainos kariuomenei“, – valstybinei žiniasklaidai po pokalbio telefonu su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u Waltzu tvirtino J. Ušakovas.

30 dienų paliaubos yra neabejotinai gera žinia. Tačiau paliaubos yra sudėtingiausia ir labiausiai pažeista šio dešimtmetį trunkančio konflikto idėja. Nuo to, kaip ji išsilaikys, priklausys Ukrainos suverenitetas ir išlikimas, rašoma CNN. Tikėtina, kad po tūkstančių žuvusių ukrainiečių ir rusų kuriai nors pusei bus sunku atsisakyti paliaubų koncepcijos. Maskva bus spaudžiama parodyti, kad ji nėra kliūtis JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslui – taikai beveik bet kokia kaina.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje dislokuojančios šalys įsitrauktų į „tiesioginį ginkluotą konfliktą“ su Maskva. Ukraina yra paprašiusi savo Europos sąjungininkų pasibaigus trejus metus vykstančiam karui jos teritorijoje dislokuoti karinius „kontingentus“, kurie suteiktų apsaugą nuo Rusijos atakų ateityje.

Antradienį Saudo Arabijoje įvyko JAV ir Ukrainos derybos, per kurias Kyjivas sutiko su Vašingtono pasiūlymu nedelsiant 30 dienų nutraukti ugnį, jei su tuo sutiks Rusija. Šiandien JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinio Steve’o Witkoffo lėktuvas išskrido iš Kataro į Maskvą, kur pasiuntinys turėtų susitikti su V. Putinu ar jo administracijos atstovais ir perduoti informaciją apie tai, ką pavyko sutarti su Ukrainos puse.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad JAV derybininkai yra pakeliui į Rusiją, Vašingtonui siekiant pristatyti savo planą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Kyjivas po anksčiau šią savaitę Saudo Arabijoje vykusių derybų sutiko su atitinkamu JAV siūlymu, tačiau Maskva paprašė JAV pusės pristatyti detales prieš nurodydama, ar jis priimtinas. „Derybininkai atskrenda ir iš tiesų planuojami kontaktai“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis nepasakė, kas sudaro JAV komandą.

Ukraina jau nebeturi ilgojo nuotolio balistinių raketų ATACMS, trečiadienį pranešė vienas JAV pareigūnas ir Aukščiausiosios Rados Gynybos komitete dirbantis ukrainiečių įstatymų leidėjas. Amerikiečių pareigūnas teigė, kad JAV iš viso suteikė Ukrainai mažiau nei 40 šių raketų ir kad Ukraina jų nebeturėjo jau sausio pabaigoje.

Internete pradėjo plisti dar vienas vaizdo įrašas, kuriame, tikėtina, užfiksuota, kaip rusai įvykdo egzekuciją ukrainiečių karo belaisviams. Apie tai pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmitrijus Lubinecas, rašo UNIAN. „Paviešintame vaizdo įraše matyti mažiausiai penki tikriausiai nužudyti karo belaisviai. Dar kartą matome cinišką Rusijos kariuomenės tarptautinės humanitarinės teisės nepaisymą“, – sako jis.

 JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinio Steve’o Witkoffo lėktuvas išskrido iš Kataro į Maskvą, kur pasiuntinys turėtų susitikti su V. Putinu ar jo administracijos atstovais ir perduoti informaciją apie tai, ką pavyko sutarti su Ukrainos puse. papildyta 11.48 val. Rusijos informacinės priemonės skelbia, kad S. Witkoffo lėktuvas nusileido Maskvos „Vnukovo“ oro uoste.

Rusijoje naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo surengta masinė dronų ataka, rašo UNIAN. Rusija skelbia, kad sprogimai griaudėjo bent septyniuose regionuose. Rusija sako, kad numušė 77 dronus. Daugiausiai neva numušta virš Briansko (30) ir Kalugos (25) sričių, po šešis virš Kursko ir Voronežo, po penkis virš Rostovo ir Belgorodo sričių Voronežo srities gubernatorius pranešė, kad regione buvo atakuoti du infrastruktūros objektai, iš kurių vienas užsidegė.

Trečiadienio vakarą Vladimiras Putinas pirmą kartą apsilankė Kursko srityje, kur surengė susitikimą vienoje iš vadaviečių, pranešė Kremlius. Vizito metu Rusijos prezidentas apsirengė pilną karinę uniformą, o tai įvyko pirmą kartą nuo karo pradžios, rašoma „Zerkalo“. Be to, V. Putinas su karine uniforma pasirodė JAV specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo vizito į Maskvą išvakarėse, kuris turi atvežti paliaubų plano, dėl kurio Vašingtonas susitarė su Kyjivu, detales.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino JAV perkelti branduolinius ginklus į Lenkijos teritoriją kaip atgrasymo priemonę nuo būsimos Rusijos agresijos, rašo „Financial Times“. Šis prašymas Maskvoje greičiausiai bus suprastas kaip labai provokuojantis. Duda prašo Trumpo perkelti į Lenkiją branduolines galvutes A. Duda mano, kad prezidentas Donaldas Trumpas galėtų perkelti į Lenkiją Vakarų Europoje arba JAV saugomas JAV branduolines galvutes.

Ukraina ir JAV pasiūlė Rusijai 30 dienų paliaubas, dabar būtent Rusija turi imtis veiksmų. Kaip į tai gali reaguoti Maskva ir su kokiais iššūkiais bei galimybėmis ji susiduria? Apie tai naujausioje savo ataskaitoje kalba JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“. Anot analitikų, Rusija gali atidėti sutikimą dėl paliaubų arba nustatyti absurdiškas sąlygas Ukrainai.

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 296 smūgius 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Per priešo ataką Vasilivkos rajone sužeistas 50-metis vyras. Tai „Telegram“ kanale pranešė „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities karinės administracijos viršininku Ivanu Fiodorovu. Pasak I. Fiodorovo, priešas smogė 16 aviacijos smūgių Stepnohirskui, Stepovei, Huliaipolei, Mykilskei ir Čarivnei.