Karas Ukrainoje

Rusija didina specialiųjų informacinių-psichologinių operacijų dalinių skaičių savo ginkluotosiose pajėgose. Specialiųjų informacinio poveikio dalinių, be kita ko, atsirado Rusijos ginkluotųjų pajėgų 3-iojoje ir 51-ojoje armijose.

Donaldas Trumpas paskelbė, kad „su didžiuliu nekantrumu“ laukia pokalbio su Vladimiru Putinu. Tuo metu didžiosios Europos šalys įdėmiai stebi, ką gali sutarti JAV ir Rusija dėl Ukrainos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad šiek tiek pajuokavo, kai rinkimų kampanijos metu ne kartą tvirtino, kad Rusijos ir Ukrainos karas bus išspręstas per 24 valandas, rašoma „The Independent“. „Na, tai sakydamas buvau šiek tiek sarkastiškas“, – teigė D. Trumpas interviu metu, televizijos laidai „Full Measure”. Ir pridūrė: „Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad norėčiau tai išspręsti ir, manau, kad man pavyks“. 2023 m. gegužės mėn. jis tvirtino: „Jie miršta, rusai ir ukrainiečiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas deda viltis, kad Kremlius sutiks su JAV pasiūlymu paskelbti laikinas 30-ies dienų paliaubas. D. Trumpas antradienį telefonu kalbėsis su Vladimiru Putinu. Kaip rašo „Wall Street Journal“, tikėtina, kad V. Putinas primygtinai reikalaus teritorinių ar kitokių nuolaidų. Anot leidinio, Kremlius jau sužlugdė viltis dėl bet kokio proveržio Ukrainos klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo kivirčą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete, rašo „Kyiv Independent“. „Ten žūsta daugybė žmonių, todėl turėjome priversti Ukrainą pasielgti teisingai. Tai nebuvo lengva situacija“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Trumpas. „Ovaliajame kabinete jums teko pamatyti nedidelį momentą, bet manau, kad dabar jie elgiasi teisingai, ir mes stengiamės, kad būtų sudarytas taikos susitarimas.

Antradienį Ukrainos sostinėje Kyjive pasigirdo sprogimai ir oro pavojaus sirenos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Tokia žinia pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė 30-čiai dienų stabdyti smūgius į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi „besąlygiškoms 30 dienų paliauboms“, tačiau „Rusija turi nustoti kelti sąlygas“. Ukrainos prezidentas sakė, kad kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl „aiškių saugumo garantijų“ Ukrainai suformulavimo. „Prancūzijos pozicija šiuo klausimu yra labai konkreti, ir mes ją visiškai palaikome. Toliau dirbame ir deriname tolesnius žingsnius bei kontaktus su savo partneriais“, – pridūrė V. Zelenskis.

Baltųjų rūmų atstovė atskleidė vieną iš temų, apie ką antradienį turėtų diskutuoti telefoninio pokalbio metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad „esame prie 10 jardų paliaubų linijos ir niekada nebuvome taip arti taikos, kaip esame šiuo metu“, rašo „SkyNews“. „Prezidentas yra pasiryžęs tai pasiekti“, – apie Ukrainos ir Rusijos taikos derybas kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė. K. Leavitt išsireiškimas dėl „10-jardų linijos“ (pagal amerikietiško futbolo taisykles) reiškia, kad komanda yra labai arti tikslo.

Prancūzijos europarlamentaras paragino JAV grąžinti anksčiau perduotą Laisvės statulą, rašo „SkyNews“. Politiko įsitikinimu, Amerika turėtų sugrąžinti Laisvės statulą atgal Prancūzijai, nes „susidėjo su tironais“.  „Mes ją [laisvės statulą] davėme kaip dovaną, bet, panašu, jūs ją niekinate. Tad bus tiesiog gerai [turėti] ją namuose]“, – kalbėjo ilgametis Ukrainos rėmėjas, europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad nemažai vadinamajai norinčiųjų koalicijai priklausančių valstybių skirs karius taikos palaikymui Ukrainoje, jei būtų sudarytos paliaubos. Londonas tikisi, kad daugiau nei 30 šalių kokiu nors būdu prisidės prie šios grupės, žurnalistams sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės vadovas Keiras Starmeris yra pasiruošęs ilgam laikui Ukrainoje dislokuoti tūkstančius britų karių, kad būtų galima palaikyti paliaubas ir atgrasyti nuo dar vienos Rusijos invazijos. Apie tai pranešė „The Times“, skelbia „Ukrinform“. Pasak laikraščio, K. Starmeris yra pasirengęs neribotam laikui įsipareigoti dislokuoti britų karius tiek, kiek reikės, kad būtų galima išsaugoti taiką.

Vokietija Ukrainai pristatė dar vieną karinės pagalbos paketą, kurį, be kita ko, sudaro raketos oro gynybos sistemoms, artilerijos šaudmenys, šarvuočiai, bepiločiai orlaiviai ir automobiliai. Sąrašas buvo atnaujintas federalinės vyriausybės tinklalapyje, skelbia „Ukrinform“. Kaip teigiama, naujasis paketas apima 22 minoms atsparias transporto priemones MRAP, tris savaeigius priešlėktuvinius pabūklus GEPARD su atsarginėmis dalimis ir 10 000 jiems skirtų šaudmenų.

JAV prokurorai įgijo teisę aukcione parduoti superachtą „Amadea“, priklausančią sankcijomis nubaustam Rusijos milijardieriui Suleimanui Kerimovui, praneša „The Financial Times“. 2022 m. gegužę Fidžyje dėl galimo JAV kovos su pinigų plovimu įstatymų pažeidimo valdžios institucijos konfiskavo 106 metrų ilgio laivą su sraigtasparnių aikštele ir atvilko jį į San Diegą, kur jis ir liko iki dabartinio sprendimo parduoti. Apytikriai 300 mln. dolerių (apie 275 mln.

Rusijos Krasnodaro regione tris dienas besitęsęs gaisras buvo užgesintas, patvirtino vietos valdžios institucijos, rašo „Moscow Times“. Prieš tris dienas, penktadienį Ukrainos dronai smogė regione esančiai Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai. Kilo didelis gaisras. Gaisrą gesino tris dienas Anot vietos pareigūno Sergejaus Bojko, gaisras primadienį užgesintas, vietoje toliau dirba tarnybos.

Kremlius pirmadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas Donaldas Trumpas antradienį kalbėsis telefonu. „Taip iš tiesų yra. Antradienį rengiamas toks pokalbis“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP reporterius, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nekomentuodamas, ką abu lyderiai aptars. D. Trumpas anksčiau žurnalistams sakė, kad abi šalys „daug nuveikė“ sprendžiant karą Ukrainoje ir kad antradienį jis kalbėsis su V. Putinu.

Informacija, kad esą „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Kyrylas Ihnatenka“ apkaltino Eloną Muską ir kompaniją „SpaceX“ „sužlugdžius Kursko operaciją“, yra Rusijos propagandos melagiena.  Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras. „Priešiški ištekliai platina melagingą vaizdo įrašą, kuris pateikiamas kaip „Laisvosios Europos radijo“ siužetas.

Sekmadienį Dolomitų kalnuose sniego griūtis palaidojo du slidininkus, kurie nuo patirtų sužalojimų mirė, pranešė Italijos žiniasklaida. Iš Italijos kilusi moteris ir Italijos šiaurėje gyvenęs Ekvadoro pilietis mirė Treviso ir Mestrės ligoninėse, pirmadienį pranešė dienraštis „Corriere della Sera“. Dar vienas nukentėjusysis – 51-erių italas – patyrė lengvus sužeidimus.

Rusijos pajėgos Kurske panaudojo veiksmingą dronų taktiką ir išstūmė iš ten ukrainiečius, rašo „Forbes“. Vasario 25 d. elitinė Rusijos dronų grupė „Rubikonas“ atakavo pagrindinę Ukrainos aprūpinimo liniją Sudžos mieste, Kursko srityje. Kruopščiai suplanuota taktika Po dviejų savaičių, kovo 10 ar 11 d., ukrainiečiai evakavosi iš Kursko ir persikėlė į Ukrainos sienos pusę. Jie nebuvo apsupti, kaip klaidingai teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet buvo atakuoti ir išstumti iš Kursko.

Sankcijos Maskvai gali būti panaikintos, jeigu tai padės užtikrinti saugumą ir teisingumą Ukrainoje, „Politico“ sako Volodymyro Zelenskio įgaliotinis sankcijų politikai Vladyslavas Vlasiukas. Anot jo, grįžimas prie verslo su Rusija yra „laiko klausimas“, tačiau tai turi vykti tinkamomis sąlygomis.

JAV traukiasi iš tarptautinės grupės, sukurtos tirti už invaziją į Ukrainą atsakingus lyderius, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, rašo „The New York Times“. Tarptautinis biuras, tyręs Rusijos invaziją į Ukrainą, Hagoje buvo atidarytas 2023 m. liepą. Ukraina tuomet teigė, kad biuras privers Maskvos vadovybę atsakyti už agresijos karo nusikaltimą.

Rusija vis dar reiškia pretenzijas į Ukrainos teritorijas – tiek į tas, kurios šiuo metu yra okupuotos, tiek į tas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, Kremliaus pareigūnai, įskaitant patį Vladimirą Putiną, toliau primygtinai reikalauja, kad Ukraina „atiduotų“ visą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritoriją.

Rustemas Umerovas paneigė Rusijos propagandos pareiškimus, kad esą Kursko srityje apsupta daug Ukrainos kariškių. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministras tai pareiškė interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“, kuris tradiciškai remia respublikonus. „Mūsų Gynybos pajėgos tęsia gynybines operacijas, ir mes kontroliuojame daug kilometrų priešo teritorijos, – sakė jis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad JAV turi planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo „CBS News“, rašoma Valstybės departamento pranešime. „Taigi niekas neteigia, kad tai lengva, bet noriu, kad visi suprastų, koks yra planas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad planuoja antradienį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą užbaigimą. Prezidentiniame lėktuve D. Trumpas reporteriams sakė, kad jau aptarinėja „tam tikro turto“ padalijimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Su reporteriais JAV prezidentas kalbėjosi sekmadienį vakare skrisdamas iš Floridos į Vašingtoną. „Pažiūrėsime, ar galėsim ką nors pranešti, galbūt antradienį. Antradienį kalbėsiuosi su prezidentu Putinu, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymo regioną Rusijos teritorija kaip būsimo susitarimo, kuriuo siekiama nutraukti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje, dalį, teigia du su šiuo klausimu susipažinę asmenys, praneša „Semafor“....

JAV pareigūnai sekmadienį teigė, kad susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos dėl karo veiksmų nutraukimo gali būti pasiektas per „kelias savaites“. Šį klausimą prezidentas Donaldas Trumpas netrukus aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Vis dėlto, pareigūnai taip pat užsiminė, kad Ukrainai teks padaryti didelių nuolaidų siekiant susitarimo.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Anatolijų Barhylevičių iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pareigų ir naujuoju štabo viršininku paskyrė Andrijų Hnatovą. Gynybos ministras Rustemas Umerovas „Facebook“ tinkle pabrėžė, kad pokyčiai Ginkluotose pajėgose reikalingi, siekiant padidinti gebėjimą kovoti. To siekiant keičiama valdymo sistema ir įvedami aiškūs standartai.

Turkijos prezidentūra pranešė, kad sekmadienį vykusio pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad palaiko jo „tiesiogines ir lemiamas“ iniciatyvas, siekiant užbaigti trejus metus trunkantį karą Ukrainoje.  NATO narė Turkija, praėjus trejiems metams nuo Rusijos invazijos, siekia išlaikyti gerus santykius su abiem kaimynėmis, įsikūrusiomis kitame Juodosios jūros krante. Ji du kartus surengė derybas dėl karo pabaigos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ateinančią savaitę turėtų pasikalbėti su Rusijos kolega Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė amerikiečių pasiuntinys, Vašingtonui spaudžiant Maskvą sutikti su paliaubomis kare Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina Rusiją nenoru užbaigti karo prieš Ukrainą, o tokiai nuomonei pritaria Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, informuoja dpa. „Tie, kas norėtų užbaigti karą kaip įmanoma greičiau, šitaip nesielgtų“, – žinutėje socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis, komentuodamas Kremliaus teiginius neva siekiant karo pabaigos.

Ankstų sekmadienio rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė 47 Rusijos dronus, o 33 priešo dronai-jaukai dingo iš radarų, praneša „Ukrinform“. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija puolė Ukrainą panaudodama 90 „Shahed“ tipo dronų ir įvairius dronus-jaukus, kurie buvo paleisti iš Milerovo, Briansko, Šatalovo, Primorsko Achtarsko ir Kerčės pusiasalio laikinai okupuotame Kryme.

Ukrainiečių pajėgos pasitraukė iš Rusijos Kursko srityje esančio Sudžos miesto į geresnes pozicijas, praneša „UNIAN“. Apie tai sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Karinių operacijų žemėlapyje Sudžos miestas pažymėtas kaip kontroliuojamas Rusijos. Tai oficialus patvirtinimas, kad Ukrainos pajėgos buvo išvestos iš miesto. Tuo pačiu metu Rusijos kariuomenė ir toliau bando užimti esamas Ukrainos karių pozicijas. Šeštadienį Kursko fronte įvyko 17 karinių susirėmimų.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įvesti į Ukrainą iki 200 tūkst. karių, jis siekė per kelias dienas įžengti į Ukrainos sostinę Kyjivą. Jis norėjo nuversti provakarietišką vyriausybę ir grąžinti Ukrainą į Rusijos įtakos sferą. V. Putinui nepavyko, tačiau po daugiau nei trejų metų penktadalis Ukrainos teritorijos yra Rusijos rankose, o JAV – dar neseniai stipriausia Ukrainos sąjungininkė – apkaltino Ukrainą pradėjus karą, rašoma BBC.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad Europa ir Jungtinės Valstijos turi daryti spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų su siūlomomis paliaubomis Ukrainoje. Rusija „nesudaro įspūdžio, kad ji nuoširdžiai nori taikos“, sakė E. Macronas naujienų agentūrai AFP pateiktame pareiškime po šeštadienio rytą Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio surengtos Ukrainą remiančių šalių vaizdo konferencijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paskyrė Keithą Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas ir buvęs D. Trumpo pirmosios kadencijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais anksčiau buvo vadinamas specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai.

JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai šeštadienį aptarė „tolimesnius žingsnius“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Pokalbis įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos sąjungininkai susitarė didinti spaudimą Maskvai, praneša AFP. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu aptarė „tolimesnius žingsnius“, pareiškė Valstybės departamento atstovė spaudai Tammy Bruce.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį sakė, kad Kijivui prašant, jog užsienio pajėgos atvyktų į Ukrainą užtikrinti karo veiksmų nutraukimą, Maskvos nuomonė šiuo klausimu nebūtų svarbi. „Ukrainai paprašius, kad sąjungininkių pajėgos būtų jos teritorijoje nėra svarbu, ar Rusija tam pritars ar ne“, – E. Macronas pakomentavo Prancūzijos regioninei spaudai.

Antradienį Saudo Arabijoje kelias valandas trukusios derybos baigėsi bendru JAV ir Ukrainos pareiškimu, kuriame pritarta amerikiečių siūlomoms 30 dienų paliauboms kare su Rusija. BBC pateikė tam tikrų pareiškimų analizes, tarp kurių yra ir oficiali Volodymyro Zelenskio padėka Donaldui Trumpui. Ukrainai bendras pareiškimas reiškia lemiamą atokvėpį prezidentui V. Zelenskiui po žeminančio D. Trumpo ir viceprezidento J. D. Vance‘o išpuolio Ovaliajame kabinete, vykusio prieš dvi savaites.

Britų premjeras prie virtualaus stalo susodino norinčiųjų remti Ukrainą 26 lyderių koaliciją. Tačiau susitikime dalyvavęs Gitanas Nausėda ragina didinti spaudimą Vladimirui Putinui. Koservatorių suvažiavime Kaune –  palaiminimas Laurynui Kaščiūnui ir patriarcho pamokymai. Vilniuje elektromobilis nuvertė šviesoforo stulpą, judrioje sankryžoje sutriko eismas. Daugiau naujienų TV3 Žiniose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino Rusiją po jau trejus metus besitęsiančio karo pagaliau siekti teisingos taikos Ukrainoje. „Dabar Rusija turi nutraukti savo kasdienes atakas prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą ir pagaliau žengti ilgalaikės bei teisingos taikos keliu“, – sakoma O. Scholzo pareiškime, kurį jis paskelbė po to, kai dalyvavo virtualiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurį surengė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kira...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas meluoja apie paliaubų Ukrainoje įgyvendinimą ir apie padėtį fronte. „Putinas visiems meluoja apie padėtį vietoje, ypač apie tai, kas vyksta Kursko srityje, kur mūsų Ukrainos pajėgos tęsia savo operacijas“, – sakė V. Zelenskis. „Putinas taip pat meluoja apie tai, kad paliaubos neva yra pernelyg sudėtingos“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija, prieš įsipareigodama nutraukti ugnį kare Ukrainoje, nori pasiekti stipresnę karinę poziciją. „Prieš paliaubas jie nori stipresnės pozicijos“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive. „Manau, kad procesas vilkinamas būtent dėl to, ką pasakiau. Jie nori pagerinti savo padėtį mūšio lauke“, – pridūrė jis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė oficialią delegaciją, turinčią atstovauti Kyjivui bet kokiose galimose taikos derybose dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo, rodo šeštadienį paskelbtas prezidento įsakas. Vadovauti delegacijai V. Zelenskis paskyrė prezidentūros administracijos vadovą Andrijų Jermaką.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį po virtualaus viršūnių susitikimo dėl paramos Ukrainai sakė, kad kariuomenių vadai ketvirtadienį susitiks Didžiojoje Britanijoje aptarti taikos palaikymo pajėgų galimoms paliauboms Ukrainoje saugoti. „Sutarėme spartinti savo praktinį darbą galimam susitarimui remti, tad dabar pradėsime praktinę fazę“, – sakė K. Starmeris, surengęs virtualų susitikimą su maždaug 25 kitais lyderiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina išbandė naująją ilgojo nuotolio raketą „Neptune“, rašo UNIAN. Raketa buvo sėkmingai panaudota kovoje. „Šiandien buvo pranešimų apie mūsų raketų programą. Yra reikšmingų rezultatų. Ilgojo nuotolio „Neptune“ praėjo bandymą ir sėkmingai panaudota kovinėje veikloje. Nauja Ukrainos raketa, tikslus smūgis. Jos veikimo nuotolis – tūkstantis kilometrų. Ačiū mūsų Ukrainos kūrėjams, gamintojams ir kariškiams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainos pajėgos vis dar kovoja Rusijos Kursko regione ir nėra apsuptos, rašo „Sky news“. Kyjivo pajėgos jau kelis mėnesius, nepaisant įtemptų kovų, laikosi už Rusijos sienos. Zelenskis: Maskva ketina ir toliau ignoruoti diplomatiją Tačiau pastaruoju metu Kremliaus pajėgos žengia į priekį, todėl kilo klausimas, kiek ilgai Ukraina gebės ginti šią teritoriją.

Praėjusią parą Chersono srityje dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar 18 buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl Rusijos agresijos žuvo 2 žmonės, dar 18 buvo sužeista“, – rašoma pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas retai kada nustoja girtis savo „puikiais santykiais“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau skeptiškai nusiteikęs pasaulis netrukus išsiaiškins, ar šis tariamas bendraminčių susijungimas ką nors reiškia, rašoma CNN. Rusijos prezidentas, neišprovokuotos ir brutalios invazijos į Ukrainą vykdytojas, ketvirtadienį Maskvai būdinga maniera atsakė į JAV planą dėl neatidėliotinų paliaubų, kurioms JAV administracija privertė Kyjivą pritarti.