Karas Ukrainoje

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Barbock lankydamasi Kyjive paskelbė apie naują 200 mln. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai, kurios infrastruktūra kenčia nuo nesibaigiančių rusų atakų.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, per televiziją komentuodamas keleto žiniasklaidos kanalų pranešimus apie tai, kad Ukraina ir Rusija neva derasi dėl to, kad būtų nutraukti išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė, kad jokios derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nevyksta. „Vadinamųjų „Ukrainos ir Rusijos“ derybų tikrai nėra. Štai, kas iš tiesų vyksta: esame surengę teminių konferencijų.

Aukščiausio rango Pietų Korėjos ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai pirmadienį pasmerkė Pchenjano karių dislokavimą Rusijoje, kurie, tikėtina, stos į kovą su Ukrainos pajėgomis.  Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijos teritorijoje kelia nuogąstavimų dėl galimo jau daugiau nei dvejus metus vykstančio karo Ukrainoje eskalavimo.

Lapkričio 3-iosios vakarą, apie 20.50 val., Rusijos kariškiai smogė oro smūgį Charkivo srities Kupjansko rajono Kivšarivkos gyvenvietei. Per ataką raketa pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais gali būti trijų žmonių – dviejų moterų ir vieno vyro – kūnai. Nukentėjo vienas žmogus – 71 metų moteris.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pažadėjo, kad Vakarų sąjungininkės rems Ukrainą žiemos metu. Pirmadienį ji atvyko savo aštuntojo vizito į Kyjivą nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. „Vokietija kartu su daugeliu partnerių visame pasaulyje tvirtai stovi Ukrainos pusėje, – nurodė ministrė. – Mes remsime Ukrainos žmones tol, kol jiems mūsų reikės, kad jie galėtų eiti savo keliu į teisingą taiką.

Jei antradienį vyksiančius JAV prezidento rinkimus laimės Donaldas Trumpas, Europa turės pakoreguoti savo poziciją dėl Ukrainos, sako Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, rašo „Politico“. „Europa negali viena nešti [karo] naštos, ir jei amerikiečiai pereis prie taikos, mes taip pat turėsime prisitaikyti, ir tai aptarsime Budapešte“, – sakė V. Orbanas. Orbanas palaiko Trumpą Jis taip pat pakartojo remiąs D. Trumpą prieš antradienį vyksiančius rinkimus.

Demonstruodama paramą Ukrainai, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį atvyko į Kyjivą. Apie šį vizitą saugumo sumetimais nebuvo paskelbta iš anksto. Vokietijos ministrė patikino Ukrainą dėl tolesnės paramos artėjant trečiajai karo žiemai ir tęsiantis Rusijos atakoms prieš infrastruktūrą. „Vokietija kartu su daugybe partnerių visame pasaulyje tvirtai stovi Ukrainos pusėje, – pareiškė A. Baerbock.

„Google Maps“ paskelbė vaizdus, kuriuose matyti Ukrainos karinių sistemų buvimo vieta, rašo „Newsweek“. Tai sukėlė Ukrainos pasipiktinimą ir dabar „Google“ bando ištaisyti padėtį. Anot Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos dezinformacijos padalinio vadovo Andrijaus Kovalenkos, Rusija ėmė aktyviai dalintis vaizdais, kur užfiksuota Ukrainos karinė įranga. A. Kovalenko nenurodė, kokia įranga matyti nuotraukose ar kokia yra apytikslė jų buvimo vieta.

Pirmadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė 50 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo šalį nuo lapkričio 3-iosios vakaro. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Nuo sekmadienio 19 val.

Praėjusią parą, lapkričio 3-iąją, Chersono srityje per Rusijos kariuomenės smūgius buvo sužeisti keturi žmonės. Tai feisbuke pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Priešo ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Antonivka, Dudčanai, Bilozerka, Čornobajivka, Tomarinė, Šliachovė, Komyšanai, Dniprovskė, Beryslavas, Zaričnė, Lvovė ir Chersonas.

 Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų, kad Šiaurės Korėjos kareiviai buvo išsiųsti į Rusiją ir dėl galimo jų dislokavimo Ukrainos konflikto zonoje. „Generalinis sekretorius labai susirūpinęs dėl pranešimų apie karių iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos išsiuntimą į Rusijos Federaciją, įskaitant galimą jų dislokavimą konflikto zonoje“, – sakė JT vadovo atstovas Stephane'as Dujarricas.

Rusijos Kursko srityje jau yra 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, pirmadienį paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausios dienos naujienos: 23:25 | Ukrainoje moteris nuteista 15-ai metų kalėjimo už pagalbą Rusijai Kijevas pirmadienį pranešė, kad viena moteris iš rytų Ukrainos Sloviansko miesto buvo nuteista 15-ai metų kalėjimo dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir pagalba įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

Rusijos Belgorodo srityje per dronų ataką buvo mirtinai sužeistas kieme buvęs vyras, o Kyjive per kitą dronų ataką nukritusios nuolaužos sukėlė gaisrus. Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sekmadienį savo „Telegram“ kanale pranešė, kad dronas numetė sprogstamąjį užtaisą, o sprogimas pražudė gyventoją. Anksčiau V. Gladkovas pranešė, kad Ukrainai apšaudžius Oktiabrskio kaimą buvo sužeisti keturi žmonės. Jie buvo nuvežti į ligoninę.

Per praėjusią savaitę Rusija prieš įvairius Ukrainos regionus panaudojo daugiau kaip 900 valdomų aviacinių bombų, apie 30 raketų ir beveik 500 bepiločių orlaivių „Shahed“. Apie tai feisbuke pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pabrėžė, kad dauguma šių smūgių buvo nukreipti prieš civilinius objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Rusijos kariškiai sekmadienį atakavo greitosios pagalbos automobilį Chersono srities Bilozerkos gyvenvietėje. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Apie 11 valandą Rusijos kariškiai atakavo Bilozerką. Smūgis teko greitosios medicinos pagalbos brigadai. Per apšaudymą nukentėjo vairuotojas ir felčeris“, – rašoma pranešime. Kaip pažymima, jie patyrė galvos smegenų traumas. „Be to, felčerį skeveldra sužeidė į koją.

Kompanija „Google“ savo žemėlapiuose paskelbė atnaujintas nuotraukas, kuriose atskleidė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių sistemų dislokavimo vietas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kompanija „Google“ deda į žemėlapius atnaujintas nuotraukas, kuriose matyti mūsų karinių sistemų (nepatikslinsiu, kokių) dislokavimo vietos.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ieško, kas Ukrainoje Sumuose bei Baštankoje esančiose mokyklose įrengtų dvigubos paskirties bombų slėptuves su apsauga nuo radiacijos. Jas tikimasi įrengti Sumų mokykloje bei prie Baštankos licėjaus pastato. Kaip BNS nurodė CPVA patarėjas, programos „Co-Create Future of Ukraine“ vadovas Artūras Žarnovskis, vienos slėptuvės statybai planuojama skirti apie 2,8 mln. eurų bei apie 100 tūkst. eurų įrangai.

Taivano užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad žuvo antras savanoris iš Taivano, kovojęs Ukrainos karių pusėje prieš Rusiją. Vyras buvo Ukrainos tarptautinio legiono narys, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jame taip pat reiškiama užuojautą žuvusiojo šeimai, kuri nenorėjo, kad jo tapatybė būtų viešai paskelbta. Pasak ministerijos, informacija apie vyro žūtį buvo gauta šeštadienį, o Taivano biuras Lenkijoje ją patikrino Ukrainos tarptautiniame legione.

Užsitęsęs karas su Ukraina, kuris vietoje staigios pergalės atnešė Rusijai mobilizaciją ir 600 tūkst. žmonių nuostolius, sukrėtė visuomenės pasitikėjimą ginkluotosiomis pajėgomis. Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“, remdamasis Rusijos apklausų ir sociologinių tyrimų organizacijos „Levada Center“ apklausa.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas suteikė teisę 60 Čekijos piliečių kariauti Ukrainos pajėgų pusėje, praneša „Ukrinform“. Remdamasis prezidento atstovu spaudai Filipu Platosu apie tai paskelbė Čekijos visuomeninis radijas „Český rozhlas“. „Iš viso prezidentas patenkino 60 prašymų“, – žurnalistams sakė prezidento atstovas spaudai. Čekai ir toliau kreipiasi leidimo tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Iki šiol P. Pavelas gavo 181 tokį prašymą.

 Rusija bando suklaidinti Ukrainos oro gynybos pajėgas pasitelkdama žemai skrendančius savižudžius dronus „Shahed“, praneša „Ukrinform“. Apie tai Ukrainos televizijai sakė Mychailo Šamanvoas, Kyjivo miesto karinės administracijos atstovas spaudai. „Dronai „Shahed“ atskrenda nedideliame aukštyje ir bando skraidyti ratais kai kuriose vietovėse, pritraukdami mobilių šaulių grupių dėmesį. Pagrindinis tikslas yra kuo labiau suklaidinti oro gynybos pajėgas.

Ukrainos pajėgos, kovodamos su invaziniais Rusijos daliniais, pasak kariuomenės vado, daugelyje fronto ruožų patiria didelį spaudimą. Generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis šeštadienį pareiškė, kad ukrainiečių kariai šiuo metu susiduria su „vienu galingiausių“ Rusijos puolimų nuo karo pradžios 2022 m. vasarį. Apie tai rašo „Kyiv Independent“. Jau visi 2024-ieji Ukrainai buvo didelių karinių iššūkių metai, ypač – Donecko srityje šalies rytuose, kur V. Putinas vis stiprino savo dalinius.

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį rusai intensyviai atakavo Kyjivą dronais. „Deja, per rusų dronų ataką įvairiuose Kyjivo rajonuose padaryta žalos, yra nukentėjusiųjų“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, nuolatinės teroristinės atakos prieš Ukrainos miestus įrodo, kad spaudimas Rusijai ir jos bendrininkams nepakankamas. Naujienų agentūros AFP reporteriai Kyjive šeštadienį po pietų girdėjo naujus sprogimus, veikė oro pavojaus sirenos.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje.  Rusų kariuomenė kelias savaites sparčiai žengia į priekį Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir per tą laiką jau užėmė dešimtis miestelių ir kaimų. Rusų Gynybos ministerijos šeštadienio pareiškime sakoma, kad jos pajėgos Donecko regione „išvadavo“ didelį Kurachivkos kaimą, esantį netoli pramoninio Kurachovės miesto, kurį rusai taip pat nori užimti.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 39 rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai paleido į Ukrainą vieną valdomą aviacinę raketą Ch-31P ir 71 atakos bei nenustatyto tipo droną. Pavyko numušti 39 dronus Kirovohrado, Kyjivo, Sumų ir Poltavos srityse. 21 bepilotis nukrito nepasiekęs taikinių, dar penki nuskrido Rusijos link. Nurodoma, kad krintančios dronų nuolaužos apgadino namų Sumų, Poltavos, Kyjivo ir Odesos srityse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad Ukrainai reikia sąjungininkių leidimo leisti į Rusiją tolimojo nuotolio raketas, Šiaurės Korėjai atsiuntus savo karių padėti rusams kariauti prieš ukrainiečius. „Matome kiekvieną vietą, kur Rusija savo teritorijoje telkia šiuos Šiaurės Korėjos karius, visas jų stovyklas. Galėtume smogti prevenciškai, jei turėtume galimybę smogti pakankamai toli“, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė, kad Ukrainai skirs papildomą 425 mln. dolerių (392,2 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą. Apie tai pranešta kitą dieną po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad tūkstančiai Rusijai talkinančių Šiaurės Korėjos karių yra pasirengę stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.

Kinija penktadienį pareiškė, kad stiprėjantys Pchenjano ir Maskvos ryšiai yra „jų pačių reikalas“. Prieš tai Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Rusijos Kursko sritį pasiekė iki 8 000 Šiaurės Korėjos kariškių, kurie yra apmokyti ir pasirengę kariauti su Ukraina. „Šiaurės Korėja ir Rusija yra dvi nepriklausomos suverenios valstybės. Tai, kaip jos plėtoja dvišalius ryšius, yra jų pačių reikalas“, – nurodė Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Ukrainos Charkivo mieste į policijos nuovadą penktadienio vakarą pataikė dvi raketos, žuvo policininkas ir dar 30 žmonių buvo sužeisti, pranešė šalies policijos viršininkas. Svarbiausios dienos naujienos: 21:16 | Lenkijos ministras po Kyjivo kritikos: šalis perdavė tiek karinės įrangos, kiek tik galėjo Lenkija perdavė Ukrainai tiek karinės įrangos, kiek tik galėjo, penktadienį pareiškė šalies vicepremjeras, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas , reaguodamas į Kyjivo kritiką.

Šiaurės Korėjos izoliacija nuo pasaulio gali turėti įtakos jos gyventojų norui kovoti Rusijos kare prieš Ukrainą. Kaip rašo leidinys „The Independent“, diktatoriaus Kim Jong Uno kariai gali norėti pamatyti kitas šalis. Šiaurės korėjiečiai gali laikyti galimybę vykti kovoti į Ukrainą kaip vienintelę tokią progą gyvenime. Be to, viliojančios gali būti ir užmokesčio už pagalbą Rusijai perspektyvos.

Rusijos kariuomenė atakavo Poltavos bendruomenę. Tai „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Filipas Proninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas atakavo Poltavos bendruomenę. Detalės vėliau“, – parašė pareigūnas. Šiuo metu oro pavojus paskelbtas Poltavos, Černihivo, Sumų, Kirovohrado, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Charkivo ir Mykolajivo srityse. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų duomenimis, šių sričių oro erdvėje užfiksuotas smogiamųjų dronų judėjimas.

Rusijos Ufos oro uostas, dėl dronų pavojaus, laikinai sustabdė skrydžius, skelbia rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. „Siekiant užtikrinti civilinių skrydžių saugumą, nuo spalio 31 d., 17:50 val. Maskvos laiku, buvo įvesti laikini Ufos oro uosto veiklos apribojimai. Oro uostas laikinai nevykdo skrydžių“, – pranešė oficialus Federalinės oro transporto agentūros atstovas Artemas Korenyako.

Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė kelis kartus apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną, nukentėjo civilė. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per dieną kelis kartus priešas smogė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajonui. Jis naudojo artileriją ir savižudžius dronus. Kliuvo Nikopoliui ir Myrivkos bendruomenei. Nukentėjo 78 metų moteris“, – parašė pareigūnas.

JAV netrukus paskelbs apie naują karinę pagalbą Kyjivui, ketvirtadienį pareiškė gynybos sekretorius Lloydas Austinas po pranešimų, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje netoli Ukrainos. „Jungtinės Valstijos artimiausiomis dienomis paskelbs apie papildomą saugumo pagalbą Ukrainai“, – sakė L. Austinas per bendrą spaudos konferenciją su aukščiausiais Amerikos ir Pietų Korėjos gynybos ir diplomatijos pareigūnais.

 Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis „lygiosiomis“, karą prilygino futbolo rungtynėms, ketvirtadienį pranešė šalies propagandinė naujienų agentūra „Belta“. „Ukraina nelaimės mūšio lauke. Ukrainiečiai ir Vakarai tai suvokia. Tad turite susitarti“, - per saugumo konferenciją Minske sakė A. Lukašenka. „Jei tai reikia padaryti nedelsiant, tai gali būti lygiosios. Aš čia vartoju sporto kalbą“, - sakė jis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai nepakankamai reaguoja į Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą į karą Ukrainoje.  Prezidento komentarai pasirodė po to, kai JAV ir Pietų Korėjos gynybos vadovai paragino Pchenjaną išvesti savo karius iš Rusijos. Taip pat manoma, kad Šiaurės Korėjos kariai rusiškomis uniformomis jau buvo dislokuoti galimiems veiksmams prieš Ukrainos pajėgas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiomis dienomis stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.  Pasak A. Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.  „Kol kas nematėme, kad šie kariai kovotų prieš Ukrainos pajėgas, tačiau manome, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis“, – sakė A. Blinkenas.

Buvusiam neonacių grupuotės „Rusič“ vadui Vojislavui Tordenui, dar žinomam kaip Janas Petrovskis, pateikti rimti kaltinimai dėl penkių įtariamų karo nusikaltimų Rytų Ukrainoje. Tai ketvirtadienį pranešė Suomijos valstybės prokuroro pavaduotojas Jukka Rappe, kuriuo remiasi portalas „Yle“. Pagal tyrėjų versiją, nusikaltimai buvo įvykdyti 2014 metų rudenį. Tai pirmas atvejis, kai Suomijoje pareikšti kaltinimai dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų.

Lenkija pristatys Ukrainai likusius naikintuvus MiG-29, kai iš sąjungininkių gaus jų pakaitalus, interviu „Ukrinform“ sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wrońskis. Pasak jo, karui prasidėjus Lenkija aprūpino Ukrainą šarvuočiais, artilerijos sistemomis ir „maksimaliu skaičiumi“ MiG-29 atsarginių dalių bei komponentų. „Tačiau Lenkija taip pat susiduria su grėsmėmis. Jei kas nors lėks į Lenkiją, turi būti priemonių tai perimti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos teiginius, kad karas Ukrainoje galėtų baigtis „lygiosiomis“, pabrėždamas, jog šis terminas nesuteikia galimybės sąžiningai atsižvelgti į abiejų šalių interesus. S. Lavrovas taip pat grūmojo apie Ukrainos valdžios veiksmus, nukreiptus prieš rusų kultūrą, rašo UNIAN.

Šveicarija pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios deportavo tris ukrainiečius. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu NZZ. Gautomis žiniomis, trečiadienį, spalio 30-ąją, iš Ciuricho oro uosto specialiu reisu buvo deportuoti trys ukrainiečiai, padarę nusikaltimų Šveicarijoje. Tai pirmas atvejis nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Šveicarija grąžina ukrainiečius į tėvynę už kriminalinius nusikaltimus.

Ketvirtadienį Rygos miesto teismas pripažino taksi vairuotoją Sergejų Sidorovą kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bei dvejų metų lygtinio laisvės atėmimo bausmę, pranešė teismas. Byla buvo pradėta balandžio 5 dieną. Prokurorė Zanė Lodzina žurnalistams sakė esanti patenkinta nuosprendžiu ir tikisi, kad jis bus pamokantis ir kitiems, darantiems panašius nusikaltimus. S. Sidorovas ketina nuosprendį apskųsti apygardos teismui.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovybė esą akivaizdžiai nervinasi dėl Rusijos pažangos palei fronto liniją, jei Kyjivas prašo Jungtinių Valstijų suteikti tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“, informuoja agentūra „Reuters“. Kiek anksčiau laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV „Tomahawk“ raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 2 500 km. Vadinasi, jos galėtų smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Ukrainos ambasadoriumi Lenkijoje Vasylį Bodnarą. Atitinkamas įsakas Nr. 7З9/2024 paskelbtas valstybės vadovo svetainėje, praneša „Ukrinform“. „Paskirti Vasylį Bodnarą Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lenkijos Respublikoje“, – rašoma dokumente. Ankstesniu įsaku Nr. 7З8/2024 prezidentas atleido V. Bodnarą iš Ukrainos ambasadoriaus Turkijoje pareigų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Vokietijoje nedirba ir nesistengia susirasti darbo mažiausiai 300 000 ukrainiečių. Jo nuomone, kai Vokietija nutrauks socialinę paramą, jie bus priversti grįžti namo. Ukrainos valstybės vadovas apie tai kalbėjo susitikęs su Užkarpatės teritorinių bendruomenių ir rajonų vadovais. „Ne visi ukrainiečiai labai džiaugiasi būdami užsienyje. Tai nėra ukrainiečių grąžinimo plano dalis, tai tiesiog faktai.

Šiaurės Korėjos kariškiai yra laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, konkrečiai Donecke. Apie tai per televiziją pareiškė Kovos su dezinformacija centro (KCD) vadovas Andrijus Kovalenka. Pasak jo, šie kariai kol kas nedalyvavo kare, nes jie yra karo inžinieriai. Tačiau jie bus panaudoti netrukus. „Šie Šiaurės Korėjos kariai bus su rusiškomis uniformomis, rusiškais dokumentais, susimaišę su kalmukais ir buriatais, ir bandys įrodyti, kad nėra KLDR kariškiai.

Saratovo Gagarino oro uosto Rusijoje veikla buvo sustabdyta dėl galimos dronų atakos, rašo „Moscow Times“. Prieš tai Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas pranešė, kad regiono gelbėjimo tarnyboms įvesta parengtis, nes buvo gauta informacijos iš Rusijos gynybos ministerijos apie galimą dronų atakos grėsmę. Paskutinis incidentas su dronais Saratovo srityje įvyko rugpjūčio 26 d. Rusija tuomet skelbė numušusi devynis dronus.

Tarp Ukrainos ir Vengrijos rengiamas dvišalis dokumentas, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į saugumo klausimus ir ypač Ukrainos stojimą į NATO. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien tarp Ukrainos ir Vengrijos rengiamas dvišalis dokumentas. Jame yra daug elementų, skirtų pašalinti nesusipratimus ir reaguoti į šiuolaikinius, būsimus ir praeities iššūkius, kad nebūtų keliamas mažumų klausimas.

Šiaurės Korėja į Rusiją jau išsiuntė tūkstančius karių. Jie jau mokomi penkiuose Rusijos pajėgų poligonuose. Šiaurės Korėja į Rusiją siunčia ir tris generalinio štabo generolus, rašo UNIAN. Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslica.