JAV

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, koks būtų jo atsakas į Irano vadovybės grasinimus ir nuolatinius įžeidinėjimus. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos nušluotų Iraną nuo žemės paviršiaus. Apie tai buvo rašoma „NewsNation“. D. Trumpas, paklaustas, koks būtų jo atsakas į Irano vadovybę ir jų režimą, kuris toliau jį įžeidinėja ir grasina, teigė, kad su tuo būtų susidorota. Pasak jo, bet koks išpuolis sulauktų triuškinančio atsako. „Jei kas nors atsitiks, mes susprogdinsime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą savo „Truth Social“ socialiniame tinkle paskelbė, kad po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte sudarė būsimo susitarimo dėl Grenlandijos „struktūrą“ ir nusprendė atšaukti muitus Europos šalims dėl Grenlandijos, kurie turėjo įsigalioti nuo vasario 1 d.    ...

JAV prezidento Donaldo Trumpo lėktuvas netrukus po pakilimo skrydžio į Šveicariją buvo priverstas grįžti atgal į oro bazę dėl „nedidelio elektros gedimo“, pranešė Baltieji rūmai. Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ atsargumo sumetimais grįžta į Andrewso jungtinę bazę, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. Jis nusileido netrukus po 23 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku.

Antradienį visame pasaulyje kilo susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planų steigti Taikos tarybą, mat šalių vyriausybės sunerimo, kad jis galbūt bando sukurti su Jungtinėmis Tautomis konkuruosiančią organizaciją. Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpas apie savo Taikos tarybą, įkurtą įgyvendinant JAV tarpininkaujant sudarytą Izraelio ir Palestinos islamistų grupuotės „Hamas“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo, paskelbs šią savaitę Davose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad praėję metai, kurie buvo pirmieji jo antrosios kadencijos metai, buvo „nuostabus laikotarpis“, rašo „Sky News“. Kartu su savimi į spaudos konferencijos kambarį Baltuosiuose rūmuose jis atsinešė „pasiekimų knygą“, kurią parengė jo administracija, tačiau tikino, kad iš jos neskaitys. „Mes padarėme kur kas daugiau nei bet kuri kita administracija karo srityje, karų užbaigimo srityje, karų pabaigos srityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė norįs dirbti su Venesuelos opozicijos lydere Maria Corina Machado dėl jos šalies ateities po Vašingtono sausio 3 dienos karinio reido, kuris nuvertė tuometinį prezidentą Nicolas Maduro. „Mes su ja kalbamės. Galbūt galime ją kažkaip įtraukti. Labai norėčiau tai padaryti“, – sakė D. Trumpas, Baltųjų rūmų spaudos salėje aptaręs pirmuosius savo kadencijos metus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakėlė savo provokatorišką retoriką dėl teritorinės ekspansijos į kitą lygį, socialiniuose tinkluose pasidalindamas sufabrikuotomis nuotraukomis, kuriomis dar kartą leidžia suprasti, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Kanados kontrolę ir įsigyti Grenlandiją.

Kanados kariškiai sukūrė atsako į JAV invaziją modelį, antradienį pranešė laikraštis „Globe and Mail“, prezidentui Donaldui Trumpui internete vėl paskelbus svarstymus apie Kanados perėmimą.  Laikraštis cituoja du neįvardintus aukštus vyriausybės pareigūnus, sakiusius, kad Kanados reagavimo modelis yra orientuotas į sukilimo stiliaus taktiką, tokią, kokią Afganistane naudojo sovietų, o vėliau ir JAV pajėgoms pasipriešinę kovotojai.

Donaldas Trumpas ketina pakeisti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir vienas pats valdyti pasaulį. Pasaulio ekonomikos forume Davose (WEF), kuriame tikimasi didžiausios amerikiečių delegacijos per visą dešimtmetį, JAV prezidentas paskelbs apie savo Taikos tarybos, kurią jis siūlė įkurti Gazos sektoriaus atstatymui, įgaliojimų išplėtimą. „Taikos taryba nebus apribota Gazos ruožu. Tai bus pasaulinė taikos taryba“, – „Axios“ sakė aukštas JAV pareigūnas.

JAV Kongresas svarsto galimybę pasinaudoti 25-ąja JAV Konstitucijos pataisa, kuri leidžia laikinai nušalinti prezidentą nuo pareigų, jei jis negali jų tinkamai vykdyti. Šią idėją iškėlė Demokratų partijos atstovė Atstovų Rūmuose Yassamine Ansari. „Jungtinių Valstijų prezidentas yra rimtai psichiškai nesveikas, ir tai kelia grėsmę mums visiems. Būtent tam ir buvo sukurta 25-oji pataisa – ją privalome taikyti nedelsiant“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Y. Ansari.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba šią savaitę surengs specialų skubų posėdį, kuriame bus svarstoma „blogėjanti žmogaus teisių padėtis Irano Islamo Respublikoje“, antradienį pranešė tarybos atstovas spaudai. Posėdis rengiamas Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Islandijos, Moldovos bei Šiaurės Makedonijos prašymu ir vyks penktadienį, Ženevoje žurnalistams sakė Pascalis Simas.

Per smarkų snygį esant prastam matomumui JAV Mičigano valstijoje įvyko masinė autoavarija. Pirmadienį susidūrė arba nuo „Interstate 196“ greitkelio nulėkė daugiau kaip šimtas automobilių, pranešė institucijos, kuriomis remiasi agentūra AP. Policijos duomenimis, tarp autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių buvo daugiau kaip 30 vilkikų. Yra daug sužeistųjų, tačiau apie žuvusiuosius kol kas nepranešta.

„Mes esame vienintelė jėga, galinti užtikrinti taiką visame pasaulyje, ir tai pasiekiama labai paprastai – jėga“: Trumpas per trumpą laiką paskelbė keletą pranešimų apie Grenlandiją, įskaitant paviešintą „SMS žinutę iš Macrono“. „Turėjau labai gerą pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie Grenlandiją. Sutikau susitikti su visomis suinteresuotomis šalimis Davose, Šveicarijoje.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį susitikime su abipartine JAV Kongreso delegacija Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje pabrėžė „būtinybę nedviprasmiškai gerbti“ Grenlandijos ir Danijos suverenitetą. „Tai yra ypač svarbu mūsų transatlantiniams santykiams.

Europos lyderiai antradienį lips į sceną pasaulio elito susitikime Davose ir kalbės pirma JAV prezidento Donaldo Trumpo, bandančio daryti spaudimą Europos Sąjungai (ES) dėl Grenlandijos ir grasinančio muitais. Tikimasi, kad D. Trumpas šią savaitę dominuos Šveicarijos slidinėjimo kurorte vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF). JAV delegacija jau atvyko stumti Amerikos darbotvarkės, kuri sutrikdė PEF branginamą pasaulio tvarką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad pakvietė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną prisijungti prie jo Taikos tarybos. „Taip, jis pakviestas“, – Floridoje žurnalistui, paklaususiam, ar jis kvietė V. Putiną prisijungti prie šios institucijos, sakė D. Trumpas. Kremlius anksčiau skelbė, kad V. Putinas taip pat gavo kvietimą prisijungti prie Taikos tarybos, skirtos prižiūrėti valdymą ir atstatymą po karo Gazos Ruože.

Antradienį, prieš vykstant į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą, kuriame visas dėmesį sutelktas į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį užimti Grenlandiją, pats D. Trumpas pareiškė, kad be jo „nebūtų NATO“....

Donaldo Trumpo ekonominis šantažas – kalbos apie dar didesnius mokesčius ir tarifus Europai – dar labiau į viršų pakėlė aukso kainą. Tiesa, ekonomistai bei rinkos Jungtinių Valstijų prezidento grasinimus vertina ne taip rimtai kaip prieš metus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Žinote, galvojate apie Europos Sąjungą, labai draugišką. Jie mus apiplėšia.

Pasaulio tvarką aukštyn kojomis verčiantis Donaldas Trumpas atvyko į Davoso ekonomikos forumą. Renginio epicentre – D. Trumpo užgaida nusipirkti Grenlandiją ir grasinimai Europai padidinti muitų tarifus, jei ši priešinsis. Europos lyderiai smerkia grasinimų diplomatiją. O Kremlius pataikauja ir drąsina D. Trumpą, esą Grenlandijos perėmimas būtų istorinis žingsnis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė pirmadienį paragino Europos šalis nustoti „pataikauti“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir priešintis jam bei kitiems „chuliganams“, kurie, jos teigimu, siekia sunaikinti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią taisyklėmis pagrįstą tvarką.

Prancūzija „neketina palankiai atsakyti“ į kvietimą prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis, artimas prezidentui Emmanueliui Macronui. Iš pradžių ši taryba buvo sumanyta prižiūrėti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, tačiau atrodo, kad jos chartija neapsiriboja okupuotomis palestiniečių teritorijomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „NBC News“ pareiškė, kad Europa turėtų sutelkti dėmesį į Rusijos karą Ukrainoje, o ne į Grenlandiją, rašo „RBC-Ukraine“. D. Trumpas eilinį kartą sukritikavo Europos lyderius, kurie priešinasi Grenlandijos prijungimui prie JAV.

Kanada už narystę JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos taryboje“ nieko nemokės, pirmadienį naujienų agentūra AFP pranešė vienas vyriausybės šaltinis, ministrui pirmininkui Markui Carney‘iui užsiminus, kad priims kvietimą prisijungti prie šios organizacijos. „Kanada už vietą taryboje nemokės, be to, šiuo metu Kanados to niekas ir neprašė“, – teigė šaltinis šalies vyriausybėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nebesijaučia įpareigotas galvoti tik apie taiką, nes negavo Nobelio taikos premijos, ir vėl pakartojo savo reikalavimą kontroliuoti Grenlandiją, rašo BBC. Žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui D. Trumpas apkaltino šalį, kad jam nesuteikė premijos.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka gavo asmeninį JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą prisijungti prie „taikos tarybos“, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Siekdama išspręsti Gazos situaciją, Baltarusija gavo kvietimą tapti naujai įsteigtos tarptautinės organizacijos „Taikos taryba“ steigiamąja nare.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu „NBC News“ sureagavo į palyginimą tarp JAV pretenzijų į Grenlandiją ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, rašo „RBC-Ukraine“. Žurnalistui paklausus, kuo galimybė prijungti Grenlandiją prie JAV skiriasi nuo anksčiau Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, S. Bessentas klausimo vengė ir vėl pakartojo, kad toks žingsnis bus naudingas visoms šalims, įskaitant pačią Grenlandiją ir Europą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija už nuolatinę narystę jo „Taikos taryboje“ konfliktams spręsti paprašė šalių sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių, rašo JAV žiniasklaida. Baltieji rūmai pakvietė įvairius pasaulio lyderius, tarp jų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir Kanados premjerą Marką Carney, prisijungti prie tarybos, kuriai pirmininkaus pats D. Trumpas.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šią savaitę lankysis Šveicarijos kurorte Davose, kur Pasaulio ekonomikos forume susitiks su Amerikos delegacijos nariais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Amerikos pareigūnais dėl beveik ketverius metus trunkančio karo su Rusija sprendimo bus tęsiamos šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume.

Kremlius sutiko su vertinimais, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įeis į istoriją, jei Grenlandija atsidurs JAV kontrolėje. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak D. Peskovo, Kremlius analizuoja informaciją apie įvykius, susijusius su Grenlandija, ir atidžiai stebi situacijos raidą. „Pastarosiomis dienomis gauname daug nerimą keliančios informacijos. Mes labai atidžiai stebime situaciją.

Aliaksandras Lukašenka nesutinka su Donaldo Trumpo atvirais pareiškimais, kad JAV nori gauti vertingų išteklių Venesueloje ir Grenlandijoje. Baltųjų rūmų vadovas, jo nuomone, turėtų kitaip formuluoti savo grasinimus. Tokią poziciją Baltarusijos politikas išsakė sausio 19 d. susitikime su Rusijos Kirovo srities gubernatoriumi Aleksandru Sokolovu, rašo „Zerkalo“. „Žiūrėkite, jis (D. Trumpas) atvirai sako: „Mums reikia Venesuelos, nes ten yra naftos.

ES rizikuoja dar labiau priartinti Baltarusiją prie Maskvos, jei tęs izoliacijos politiką, interviu „Financial Times“ pareiškė buvusi politinė kalinė Marija Kalesnikava. Jos teigimu, atsisakymas dialogo su Minsku daro šalį labiau priklausomą nuo Rusijos ir mažiau saugią pačiai Europai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas parašė laišką Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Store‘ui, kuriame savo pareiškimus apie ketinimą perimti Grenlandijos kontrolę susiejo su tuo, kad jam nebuvo skirta Nobelio taikos premija, praneša „Bloomberg“. Laiške J. Store‘ui D. Trumpas rašė, kad „nebeprivalo galvoti vien tik apie taiką“, nes jam nebuvo suteikta Nobelio taikos premija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtina retoriką Grenlandijos atžvilgiu – jis kalba apie salos aneksiją ar net pirkimą, o tai kelia Europos pasipriešinimą. Tuo pat metu rusai bando pasinaudoti situacija, kai pagrindiniai Vakarų partneriai įklimpę į tarpusavio ginčus. Šiandien Grenlandijos gyventojai duoda interviu su ašaromis akyse. Kaip „24 Kanal“ pasakojo politologas, filosofijos daktaras Andrejus Gorodnickis, jie nesitikėjo, kad jiems bus daromas toks stiprus spaudimas.

Europos Sąjunga svarsto galimybę imtis atsakomųjų priemonių dėl JAV grasinimų Grenlandijai – tai galėtų būti 93 mlrd. eurų vertės muitai amerikietiškoms prekėms arba apribojimai JAV įmonėms, veikiančioms Europos rinkoje. Apie tai leidinys „Der Spiegel“ sužinojo iš ES diplomato.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Danija per 20 metų nesugebėjo imtis veiksmų prieš Rusijos grėsmę Grenlandijoje. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“. JAV prezidentas teigė, kad Danija turėjo 20 metų pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje, tačiau to nepadarė. „NATO jau 20 metų kartoja Danijai: „Jūs turite pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje“. Deja, Danija nieko nepadarė. Dabar atėjo laikas, ir tai bus padaryta!!!“, – rašė D. Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus visiems, kurie bandys jam sutrukdyti užgrobti Grenlandiją, tapo paskutiniu lašu Europos kantrybės taurėje, rašo „Politico“. Jei JAV požiūris radikaliai nepasikeis, šis procesas, tikėtina, baigsis esmine Vakarų pertvarka, kuri pakeis pasaulinę jėgų pusiausvyrą. Europa yra pasirengusi sukurti savo saugumo aljansą, o Ukraina jame gali atlikti svarbų vaidmenį.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė padėtį Grenlandijoje ir Arktyje, praneša „Sky News“. NATO vadovas žiniasklaidai išsamiai nekomentavo apie pokalbį, bet sakė, kad darbas Grenlandijos tema tęsiasi ir jis laukia artėjančio susitikimo su D. Trumpu Davose. Pasaulio lyderiai vyks į Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus papildomais importo muitais toms šalims, kurios priešinasi jo ketinimams prisijungti Grenlandiją, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bandė paaiškinti Vašingtono poziciją, praneša „Sky News“. Jis davė interviu kanalui „NBC News“, kurio žurnalistė Kristen Welker paklausė, kuo JAV jėgos panaudojimas prieš Grenlandiją skirtųsi nuo 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Šalys, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus dėl jų nepritarimo jo planams Grenlandijos atžvilgiu, imdamosi atsakomųjų veiksmų laikysis išvien, teigiama sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. „Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje. Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas šeštadienį Londone pasakytoje kalboje, skirtoje paminėti pirmosios JT Generalinės Asamblėjos 80-ąsias metines, apgailestavo dėl daugybės „galingų jėgų, susitelkusių pakenkti pasauliniam bendradarbiavimui“. A. Guterresas, kurio generalinio sekretoriaus kadencija baigsis gruodžio 31 dieną, šį įspėjimą išsakė Londono Centrinėje metodistų salėje, kur 1946 metų sausio 10 dieną į pirmąją Generalinės Asamblėjos sesiją susirinko 51 šalies atstovai.

Italijos ministrė pirmininkė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti muitus jo planų užimti Grenlandiją priešininkams sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę. „Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – viešėdama Seule žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji pridūrė: „Prieš kelias valandas kalbėjausi su Donaldu Trumpu ir pasakiau jam, ką galvoju.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje. „Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į Europos veiksmus dėl augančių JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijų Grenlandijoje. Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.

Grenlandijos ministrė Naaja Nathanielsen šeštadienį pasveikino Europos šalių, kurioms Donaldas Trumpas grasina įvesti naujus muitus, nebent šios Arkties salos ateities klausimas būtų išspręstas jo naudai, reakciją į tokį JAV prezidento žingsnį. „Esu sužavėta, matydama pirmąsias šalių, kurioms buvo skirti šie grasinimai, reakcijas, – tinkle „LinkedIn“ paskelbtoje žinutėje rašė mineralinių išteklių ministrė. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad diplomatija ir sąjungininkų pagalba nugalės.