Europa

Kalbėdamas apie susvetimėjimą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos, JAV viceprezidentas JD Vance‘as pabrėžė, kad, jo nuomone, šalys anapus Atlanto pačios sau labai kenkia. „Nėra taip, kad mes negerbiame savo sąjungininkų. Priešingai – jos dažnai pačios save sabotuoja“, – sakė JD Vance‘as interviu amerikiečių stočiai „Fox News“. Jis patikino, kad JAV vyriausybė nori sėkmingos Europos su stipriais ekonominiais pasiekimais.

Vykstant diskusijoms dėl Europos branduolinio atgrasymo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė galimybę Vokietijai turėti savo branduolinį ginklą. „Nenorėčiau, kad Vokietija galvotų apie savarankišką branduolinį ginklavimąsi“, – sakė jis tinklalaidėje „Machtwechsel“. Kancleris atkreipė dėmesį į galiojančias sutartis, kuriose Vokietija įsipareigojo atsisakyti branduolinio ginklavimosi.

XVII amžiaus Švedijos karinio jūrų laivyno laivo nuolaužos, 400 metų gulėjusios po vandeniu Stokholmo centre, staiga tapo matomos dėl neįprastai žemo Baltijos jūros lygio. Gerai išsilaikiusio laivo korpuso medinės lentos nuo vasario pradžios kyšo virš vandens paviršiaus, aiškiai atskleisdamos jo siluetą.

Lenkija planuoja reikalauti reparacijų iš Rusijos už nusikaltimus ir žalą, padarytą SSRS. Lenkija ketina reikalauti reparacijų iš Rusijos už nusikaltimus, įvykdytus tuo laikotarpiu, kai šalis buvo po sovietine „geležine uždanga“, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Lenkija rengia reparacijų reikalavimus Rusijai dėl nusikaltimų ir šalies patirtų nuostolių, kilusių dėl SSRS kontrolės Centrinėje ir Rytų Europoje.

Gaisras daugiabutyje netoli Barselonos nusinešė penkių paauglių gyvybes, antradienį pranešė Ispanijos šiaurės rytinio Katalonijos regiono valdžios institucijos. Žiniasklaida skelbia, kad jaunuoliai buvo susirinkę įkvėpti juoko dujų. Gaisras kilo pirmadienio vakarą penkiaaukščio pastato sandėliuke Manleu mieste, esančiame maždaug už 80 km į šiaurę nuo Barselonos, pranešė Katalonijos ugniagesių tarnyba.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėjas iš Prancūzijos antradienį paragino Europos Sąjungą blokuoti JAV sankcijas, dėl kurių jam buvo sustabdyta banko kortelė ir nutrauktas kai kurių interneto paslaugų teikimas. Nicolas Guillou buvo vienas iš kelių TBT teisėjų, kuriuos Vašingtonas rugpjūčio mėnesį įtraukė į juodąjį sąrašą po to, kai teismas išdavė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože.

Atliekant tyrimą dėl Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų aktyvisto mirties buvo nustatyti keli įtariamieji, dalis jų yra susiję su radikaliaisiais kairiaisiais, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, sekęs šios bylos nagrinėjimą.

Lėktuvas, kuris greičiausiai gabeno dalį Rusijos delegacijos, vengė tiesioginio maršruto virš ES oro erdvės ir Šveicariją pasiekė per daugiau nei 9 valandas, rašo „Sky News“. Remiantis „FlightRadar24“, Rusijos vyriausybinis lėktuvas, skridęs į Ženevą, pakilo iš Maskvos vakar netrukus po 23.30 val. Lėktuvas, tikėtina, gabenęs dalį Rusijos derybininkų komandos, skrido netiesioginiu maršrutu per Turkiją, Viduržemio jūrą ir virš Italijos.

Aukštas Kremliaus pareigūnas užsiminė, kad Maskva galėtų atsakyti panaudodama savo karinį jūrų laivyną, jei Europos valstybės suintensyvintų Rusijos laivų sulaikymą ir patikras Baltijos jūroje, rašo „Kyiv Independent“. Šis grasinimas pasirodė tuo metu, kai Europos šalys svarsto imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ – šimtų tanklaivių tinklą, plaukiojantį su užsienio vėliavomis, siekiant apeiti sankcijas.

Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai dalyvauja antradienį Ženevoje vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis.  „Šią dieną planuojami nacionalinio saugumo patarėjų ir Ukrainos bei JAV delegacijų susitikimai derybų kuluaruose“, – sakė šaltinis. Ženevoje prasidėjo JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos Anksčiau buvo pranešta, kad Ženevoje prasidėjo trišalės taikos derybos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atmetė teiginius, kad Estija yra viena pažeidžiamiausių Europos šalių, pavadinęs juos „netikromis naujienomis“, ir pareiškė, kad jei Rusija įsiveržtų ir Estija priešintųsi, karas būtų perkeltas į Rusijos teritoriją, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Paklaustas apie tai, kad Estija laikoma vienu pirmųjų galimų Rusijos invazijos taikinių, M. Tsahkna sakė, jog tai „labai logiška“, jei pažiūrėtume į žemėlapį.

Dauguma lenkų pritartų teisiniam reguliavimui, kuris vaikams apribotų naudojimąsi socialine žiniasklaida. Apklausą šia tema antradienį paskelbė dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“, o apribojimams pritarė net 90,7 proc. respondentų. Už tai, kad nepilnamečiams būtų visiškai uždrausta naudotis socialine žiniasklaida, pasisakė 11.1 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 35,5 proc. sutiktų, kad socialinėmis platformomis galima būtų naudotis nuo 15 metų, o 20,9 proc.

Ispanijos greitojo geležinkelio linija po vienos didžiausių šio amžiaus geležinkelio avarijų Europoje, kai neseniai susidūrus dviem traukiniams žuvo 46 žmonės, antradienį atnaujino eismą. Po sausio 18-osios avarijos geležinkelio linija, jungianti Madridą su Ispanijos pietuose esančia Sevilija, liko iš dalies uždaryta, kol darbininkai remontavo bėgius ir šalino nuolaužas, o tyrėjai rinko įrodymus.

Iš Madrido į Ibisą skridęs „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstas nutraukti kilimą ir grįžti į stovėjimo vietą, kai vienas, kaip įtariama, neblaivus keleivis sukėlė chaosą salone. Liudininkų teigimu, garsiai telefonu kalbėjęs ir į įgulos pastabas nereagavęs vyras netrukus įsivėlė į konfliktą su kitu keleiviu, ėmė rėkti bei daužyti sėdynes, o situaciją suvaldyti pavyko tik iškvietus pareigūnus.

Prancūzija antradienį paleido tanklaivį „Grinch“, įtariamą priklausant sankcijas pažeidžiančiam Rusijos šešėliniam laivynui, jo savininkui sumokėjus kelių milijonų eurų baudą, pranešė pareigūnai. Prancūzijos pajėgos ir jų sąjungininkės praėjusį mėnesį įlipo į naftos tanklaivį tarp Ispanijos ir Maroko po to, kai šis pradėjo kelionę Rusijoje, ir palydėjo jį į uostą netoli pietinio Marselio miesto.

Švedijos karinės žvalgybos vadovas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija suintensyvino savo hibridinių grėsmių veiklą ir atrodo pasirengusi prisiimti didesnę riziką Švediją supančioje teritorijoje. „Rusija tam tikrais atvejais suintensyvino veiksmus ir padidino savo buvimą – ir galbūt su didesniu polinkiu rizikuoti – mūsų kaimynystėje“, – AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas Thomas Nilssonas, agentūrai pristatant metinę apžvalgą.

Dublino apygardos teismas priėmė precedento neturintį sprendimą ir priteisė Airijos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ 15 000 eurų žalos atlyginimą iš keleivio, dėl kurio netinkamo elgesio teko nutraukti skrydį. Tai pirmasis tokio pobūdžio civilinis ieškinys Airijoje, tapęs dalimi aviakompanijos vykdomos nulinės tolerancijos politikos orlaiviuose siautėjantiems asmenims.

Vakarų žvalgybos pareigūnų teigimu, anksčiau Rusijos „Wagner“ sudėtyje dirbę verbuotojai ir propagandistai tapo pagrindiniu Kremliaus organizuotų sabotažo išpuolių Europoje kanalu, rašo „Financial Times“ (FT). Šios kovotojų grupės statusas buvo neaiškus nuo 2023 m. birželio mėn., kai po nesėkmingo sukilimo prieš Rusijos kariuomenės vadovybę buvo imtasi griežtų priemonių ir žuvo jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.

Per gaisrą daugiabutyje netoli Barselonos žuvo penki žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, antradienį pranešė Ispanijos šiaurės rytinio Katalonijos regiono priešgaisrinė tarnyba. Gaisras kilo pirmadienio vakarą penkiaaukščio pastato sandėliuke Manljeu mieste apie 80 km į šiaurę nuo Barselonos, sakė pareigūnai. „Šį vakarą žuvo penki žmonės, o dar keturi patyrė lengvus sužalojimus“, – sakoma tarnybos pranešime.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sekmadienį pareiškė, kad Varšuva dar nenusprendė, ar dalyvaus Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo rengiamame vadinamosios Taikos tarybos posėdyje. Šį komentarą prezidentas išsakė Lenkijos naujienų kanalui „Polsat News“ po to, kai ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Varšuva kol kas neprisijungs prie Taikos tarybos.

Nuolatinis stresas, triukšmas ir informacijos antplūdis turi skaudžių pasekmių. Žmonių smegenys vis dažniau nebesugeba su tuo susidoroti – šis reiškinys plinta didžiuliu mastu, o nuo to labiausiai nukenčia jauni žmonės. Tą aiškiai parodė didelio masto tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 4,5 milijono žmonių.  „Žmonės mąsto lėčiau ir mažiau efektyviai, nes smegenys tiesiog nebesusitvarko“, – teigia neurologė Olga Milczarek.

Italų Alpių gelbėjimo tarnyba sekmadienį pranešė, kad du slidininkai, slidinėję už trasų ribų, žuvo, o trečiasis yra sunkios būklės po to, kai juos užgriuvo sniego lavina netoli Kurmajero, šiaurės vakarų Italijoje. Italijos centrinė Alpių gelbėjimo tarnyba (CNSAS) pranešė, kad incidento aukomis tapo viena moteris ir du vyrai, kaip manoma, prancūzai.

Slovakija ir JAV siekia glaudesnio bendradarbiavimo branduolinės energijos panaudojimo civilinėms reikmėms srityje, kad ši ES ir NATO priklausanti šalis būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos, Bratislavoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Sausio 16 d. Vašingtone kairiųjų pažiūrų nacionalistas R. Fico pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sekmadienį atmetė, jos žodžiais tariant, Jungtinių Valstijų vykdomą Europos plūdimą ir pareiškė, kad Rusija turi būti priversta daryti nuolaidas derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo. „Priešingai nei kai kas sako, „woke“, dekadentiška Europa nesusiduria su civilizaciniu išnykimu“, – paskutinę Miuncheno saugumo konferencijos dieną sakė K. Kallas.

Baltijos šalių gyventojus šį vasarį pasiekė gerokai išaugusios sąskaitos už sausio mėnesį suteiktą šildymą. Pagrindinėmis kainų šuolio priežastimis įvardijami neįprastai šalti orai, Lietuvoje – dar ir pasikeitusi mokestinė aplinka. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad sausį sąskaitos už šildymą Lietuvoje, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik dvigubai.

Vokietijos kariuomenės brigada, dislokuota Lietuvoje, tiesioginių karinių veiksmų nepatiria, tačiau susiduria su įvairiomis hibridinio pobūdžio grėsmėmis. Kaip skelbia „Euronews“, kariai fiksuoja neaiškius telefono skambučius, o virš poligonų pastebimi dronai, galimai renkantys informaciją apie vykstančius mokymus.

Vašingtonui spaudžiant Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo, Šveicarija šeštadienį pranešė, kad Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas. „Šveicarija yra visada pasirengusi pasiūlyti savo geranorišką pagalbą, kad palengvintų dialogą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas.

Miuncheno saugumo konferencijoje nuskambėjo labiausiai laukta kalba. Į daugiau nei pusšimtį lyderių kreipėsi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio. Ir nors kritikos Europai jis neišvengė, tačiau jo kalba buvo gerokai švelnesnė ir palankesnė nei pernai šoko terapija Europai virtęs viceprezidento J.D. Vance'o kreipimasis. Rubio paneigė gandus apie transatlantinės eros pabaigą ir pabrėžė, kad spaudžia Europą, nes nori stiprios sąjungininkės.

Miunchene, kur vyksta saugumo konferencija, subūrusi įvairių pasaulio šalių lyderius, prie demonstracijos prieš Irano vyriausybę šeštadienį prisijungė apie 200 tūkst. žmonių, pranešė policija. Protestuotojai, susirinkę Miuncheno Teresės pievoje (vok. Theresienwiese), pasmerkė Irano Islamo Respublikos vadovybę, praėjusį mėnesį kruvinomis represijomis numalšinusią visoje šalyje vykusius protestus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs naudoti biologinius ginklus prieš savo paties tautą, kad tik išliktų valdžioje, šeštadienį pareiškė Prancūzija po to, kai ji ir keturios kitos Europos šalys paskelbė manančios, kad įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo nunuodytas mirtinu toksinu.

Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Europa negali būti stebėtoja, kai kalbama apie Ukrainą, ir kad Pekinas tikisi, jog blokas pateiks planą konfliktui išspręsti.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš „pseudopilietines organizacijas, nupirktus žurnalistus, teisėjus ir politikus“, teigdamas, kad šis darbas atliktas tik „pusiau“. Nacionalistinių pažiūrų lyderis susiduria su sunkiausiu iššūkiu nuo grįžimo į valdžią 2010 metais, nes jo partija „Fidesz“ populiarumu dabar atsilieka nuo opozicinės partijos TISZA, o balandžio 12-ąją šalyje vyks parlamento rinkimai.

Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną po apnuodijimo „Novičiok“ medžiaga 2020 metais Omske gelbėjęs gydytojas Aleksandras Polupanas Latvijoje susidūrė su kliūtimis tęsti profesinę veiklą. Nors medikas pasitraukė iš Rusijos dėl nepritarimo Vladimiro Putino politikai ir karui Ukrainoje, Latvijoje jis neteko darbo dėl priimtų naujų nacionalinio saugumo įstatymų, ribojančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių darbą ypatingos svarbos objektuose.

NATO vadovas Markas Rutte šeštadienį pareiškė, kad niekas Europoje nesiekia pakeisti Jungtinių Valstijų branduolinio „skėčio“, Vokietijai pranešus, jog ji kalbasi su Prancūzija apie jos branduolinį atgrasymą.

Jungtinė Karalystė (JK) šiais metais Šiaurės Atlanto vandenyne dislokuos savo lėktuvnešio grupę, taip demonstruodama jėgą grėsmės, kurią Rusija kelia Arktyje, akivaizdoje, šeštadienį pranešė britų pareigūnai.

Praėjus dešimčiai metų po referendumo, kurio metu buvo nuspręsta inicijuoti „Brexit“, Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) turi susivienyti vis labiau nestabiliame pasaulyje, šeštadienį pareiškė abiejų pusių lyderiai.

Jungtinė Karalystė (JK), Šiaurės ir Baltijos valstybės svarsto planą perimti tanklaivius, susijusius su Rusijos „šešėliniu laivynu“, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Straipsnyje teigiama, kad JK gynybos sekretorius Johnas Healey susitiko su savo kolegomis iš Baltijos ir Šiaurės valstybių, jog aptartų su Rusijos „šešėliniu laivynu“ susijusių naftos tanklaivių perėmimą.

Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa turi imtis veiksmų ir prisiimti atsakomybę“ už savo saugumą, teigė ji.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras pareiškė, kad buvusi mergina jį įviliojo į kompromituojančią situaciją, ir atmetė kaltinimus dėl narkotikų vartojimo. Politikas teigia, kad Viktoro Orbano vyriausybė prieš jį naudoja Rusijos specialiųjų tarnybų metodus. tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė Vengrijos vidaus politikos kovos ypatybes.

Prancūzijos policija penktadienį prie Triumfo arkos pašovė peiliu ginkluotą asmenį, kuris, kaip įtariama, grasino pareigūnams, atliekantiems iškilmingą tarnybą prie garsiojo Paryžiaus simbolio, pranešė keli šaltiniai. Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai paskelbė, kad perėmė bylą ir pradėjo tyrimą. Policijos pašautas įtariamasis gydomas ligoninėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė norintis, kad pareigūnams, kaltinamiems „antisemitiniais, rasistiniais ir diskriminaciniais veiksmais bei pasisakymais“, būtų uždrausta dalyvauti rinkimuose. „Vyriausybė ir parlamentas dirbs siekdami sugriežtinti bausmes už antisemitinius ir rasistinius veiksmus“, – teigė jis sakydamas kalbą, skirtą 2006 metais pagrobto ir nužudyto jauno Prancūzijos žydo Ilano Halimi (Ilano Halimio) atminimui. Daugiau detalių jis nepateikė.

 Dvylika Italijos kraštutinės grupės „CasaPound“ narių buvo įkalinti už bandymą atgaivinti fašistų partiją, kuri valdė nuo 1922 iki 1943 metų, vadovaujant diktatoriui Benito Mussolini . Tai pirmas kartas, kai įstatymas, draudžiantis „išformuotos fašistų partijos reorganizavimą“, buvo pritaikytas šiai neofašistinei grupei, penktadienį pranešė dienraštis „Repubblica“. Byla buvo iškelta 2018 metais, kai „CasaPound“ nariai užpuolė žmones, dalyvavusius proteste prieš Matteo Salvini, kraštutini...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį stojo ginti Europą kaip sektiną pavyzdį, žemynui siekiant atkurti įtemptus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. „Užuot mus kritikavę, visi turėtų sekti mūsų pavyzdžiu“, – Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė jis, tokią pastabą išsakydamas po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as praėjusiais metais savo kreipimesi į šio kasmetinio renginio dalyvius užsipuolė Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės srityse.

 Po apiplėšimo, streikų ir sukčiavimo su bilietais Paryžiaus Luvro muziejus penktadienį pranešė, kad labiausiai lankomą jo sparną užliejo vanduo. Muziejui tai jau antras užliejimas per tris mėnesius. Dėl trūkusio vamzdžio Luvro Denono sparne, kuriame saugomi vieni vertingiausių muziejaus eksponatų, įskaitant „Moną Lizą“, naktį teko kviesti ugniagesius, teigiama muziejaus pranešime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, anot vokiečių leidinio „Süddeutsche Zeitung“, ruošiasi galimiems naujiems konfliktams su Jungtinėmis Valstijomis. Jis nurodė parengti sąrašą spaudimo priemonių, pavyzdžiui, susijusių su vokiškomis prekėmis, kurios labai svarbios JAV ekonomikai, penktadienį rašė laikraštis. Vokietijos federalinė vyriausybė nepatvirtino egzistuojant tokį sąrašą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė esąs „pasiruošęs deryboms“ su rusų lyderiais, tačiau tvirtino, kad Rusija dar nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms su Ukraina. „Norime kalbėtis, jei tai bus prasminga, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė F. Merzas. – Tačiau, kaip galima suprasti iš Amerikos pusės, Rusija dar nenori rimtai kalbėtis.

Griežtindama priemones prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius rinkimus, Švedija penktadienį pareiškė, kad planuoja kriminalizuoti narystę nusikalstamuose tinkluose ir gaujose, be kita ko, skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Dešinioji mažumos vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, pranešė, kad svarsto galimybę priimti teisės aktus, pagal kuriuos, policijos skaičiavimais, kasmet už grotų galėtų atsidurti apie 700 žmonių.

Latvijos teismas skyrė vienam vyrui šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai, penktadienį pranešė nacionalinė žiniasklaida. Šis Latvijos pilietis buvo pripažintas kaltu dėl informacijos perdavimo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Pasak Latvijos naujienų agentūros LETA, nuosprendis buvo priimtas teismui ir kaltinamajam pasiekus susitarimą. Teigiama, kad šis vyras, kuris buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūtį, veikė paskatintas ideologinių motyvų.

 Prancūzijos Alpėse lavina pražudė tris slidininkus. Jie priklausė šešių asmenų grupei, kuri lydima slidinėjimo instruktoriaus slidinėjo už trasų ribų ir buvo nublokšta sniego masės, pranešė Val d‘Izero žiemos kurorto atstovai. Aukų tapatybė ir tautybė kol kas nežinoma. Grupė turėjo būtiną saugumo įrangą, tačiau leidosi slidinėti nepaisydama perspėjimo dėl išaugusio lavinų pavojaus.