Europa

JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Hagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime trečiadienį atsidūrė dėmesio centre dėl vienos svarbios priežasties: ar jis įsipareigos laikytis 5-ojo straipsnio? Kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas Aljanso steigimo sutarties 5-ajame straipsnyje, yra NATO veiklos pagrindas. Pagal šį straipsnį, puolimas prieš vieną narę laikomas puolimu prieš visą Aljansą.

Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį NATO aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse surengė derybas su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu.  „NATO aukščiausiojo lygio susitikimas – tai galimybė valstybių narių vadovams susitikti ir diskutuoti. Hagoje prezidentas Duda kalbėjosi su JAV prezidentu“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Lenkijos prezidentūra.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Rusijos keliama grėsmė yra reali. Jo teigimu, Maskva telkia savo pajėgas, kad po trejų, penkerių ar septynerių metų galėtų užpulti Aljansą, rašo „The Guardian“. „Nebūkime naivūs Rusijos atžvilgiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pagrasino nubausti Ispaniją prekybos srityje dėl Madrido prieštaravimo įsipareigoti naujam pagrindiniam NATO gynybos išlaidų tikslui – 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jie nori šiek tiek pasinaudoti mūsų sąskaita, bet turės atsilyginti per prekybą, nes aš to neketinu toleruoti. Tai neteisinga“, – sakė D. Trumpas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Hagoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį gyrė „nuostabų“ NATO viršūnių susitikimą Hagoje, lyderiams užbaigus susitikimą, per kurį Aljansas pritarė jo reikalavimui didinti išlaidas gynybai.  „Manau, kad viršūnių susitikimas buvo fantastiškas. Jis buvo labai sėkmingas“, – Nyderlandų ministrui pirmininkui Dickui Schoofui sakė D. Trumpas. NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc.

Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte birželio 25 d. kalbėjosi per spaudos konferenciją ir aptarė karą tarp Izraelio ir Irano. Tuo tarpu M. Rutte užsiminė ir apie tai, kad D. Trumpui „kartais tenka vartoti griežtą kalbą“, rašoma „Sky News“. JAV prezidentas palygino šias dvi šalis su „dviem vaikais mokyklos kieme“, sakydamas: „Jie pešasi kaip reikiant, jų negali sustabdyti.“ Jis pridūrė: „Leisk jiems pakovoti kokias dvi, tris minutes. Tada bus lengviau juos sustabdyti.

NATO lyderiai viršūnių susitikime trečiadienį įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), patvirtino tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai bei ilgalaikę paramą Ukrainai. „Sąjungininkės įsipareigoja iki 2035 metų kasmet investuoti penkis procentus BVP į pagrindinius gynybos poreikius, taip pat su gynyba ir saugumu susijusias išlaidas“, – sakoma 32 šalių bendrame pareiškime.

Trečiadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius dėl NATO 5 straipsnio, pareiškęs, kad vienybė yra vienas iš pagrindinių NATO principų.  „5 straipsnis yra aiškus ir nedviprasmiškas ir jis reiškia kolektyvinę gynybą, – sakė A. Duda.

Sekmadienio rytą Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos transporto lėktuvas „Iljušin Il-76“ be leidimo buvo įskridęs į Estijos oro erdvę ties Suomijos įlankoje esančia Vaindlo sala ir joje išbuvo beveik keturias minutes, trečiadienį pranešė estų pareigūnai. Orlaivis buvo pateikęs skrydžio planą, o jo atsakiklis buvo įjungtas. Tačiau pažeidimo metu orlaivis nepalaikė radijo ryšio su Estijos skrydžių valdymo tarnyba. Po pažeidimo orlaivis toliau nuskrido į Rusijos oro erdvę.

Naujojoje Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo strategijoje kalbama apie galimą karą jos teritorijoje. Londonas ragina „aktyviai ruoštis“ tokiam scenarijui, rašoma „Zerkalo“. Britų vyriausybė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu Didžiojoje Britanijoje gali kilti karo veiksmai, ir ragina šalį pasirengti tokiam įvykių vystymuisi.

Keli „Eurostar“ traukinių reisai tarp Londono ir Paryžiaus trečiadienį buvo atšaukti po to, kai Šiaurės Prancūzijoje buvo sugadinta daugiau kaip 600 metrų kabelių, pranešė bendrovė ir Prancūzijos geležinkelių operatorė. „Į pietus nuo Lilio Europos stoties buvo pavogta arba nutraukta daugiau kaip 600 m kabelių“ kelyje tarp dviejų sostinių, pranešė nacionalinė geležinkelių operatorė SNCF. „Poveikis iš esmės padarytas greitųjų traukinių eismui“, – pridūrė ji.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar kartą patvirtino, kad NATO sąjungininkių sprendimas ženkliai padidinti gynybai skirtas išlaidas buvo priimtas išimtinai vadovaujantis pačių narių „įsitikinimu“. „Noriu aiškiai pasakyti, kad tuos sprendimus, kuriuos dabar priimame, priimame ne tam, kad kam nors padarytume paslaugą“, – trečiadienį prieš svarbias konsultacijas Hagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime žurnalistams sakė F. Merzas.

 Hagoje viršūnių susitikime NATO lyderiai trečiadienį turėtų pasirašyti įsipareigojimą dėl išlaidų gynybai, kad būtų patenkintas JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas, jog šioms reikmėms skiriamų lėšų dalis sudarytų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apžvelgiame detales apie tai, dėl ko tariasi NATO: Ar tikrai 5 proc.? D. Trumpas primygtinai reikalavo, kad NATO šalys pasiektų 5 proc. ribą – gerokai didesnę nei šiuo metu Aljanso reikalaujamas 2 proc. bazinis lygis.

Su JAV komercine misija trečiadienį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pirmą kartą per daug dešimtmečių išskrido astronautai iš Lenkijos, Indijos ir Vengrijos. Misija „Axiom Mission 4“ („Ax-4“) prasidėjo startu iš NASA Kennedy kosmoso centro Floridoje 2 val. 31 min. vietos (9 val. 31 min. Lietuvos) laiku.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo. „Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Lenkijoje prasiaubė galingos audros, rašo „Onet“. Stipriai kliuvo Katovicams – audra vartė medžius, apgadino automobilius, tvindė kelius. Mieste krito kruša, stipriai lijo ir pūtė stiprūs vėjo gūsiai. Audros įsismarkavo pirmadienio popietę, tačiau vakarop, naktį jau nusiaubė visą Lenkiją. Daugelyje regionų vėjo greitis siekė 70–90 km/h, tačiau vietomis vėjas pūtė dar stipriau. Audros padariniai dramatiški Kai kurios gyvenvietės nukentėjo labai stipriai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad JAV smūgiai Iranui nėra teisėti, tačiau teigė, kad Prancūzija remia tikslą neleisti Teheranui kurti branduolinių ginklų. „Nors galime manyti, kad Irano branduolinių struktūrų neutralizavimas yra teisėtas, atsižvelgiant į mūsų bendrus tikslus (...), šie smūgiai nėra teisėti“, – sakė E. Macronas žurnalistams per vizitą Norvegijoje.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Ispanija nėra atleista nuo gynybos išlaidų susitarimo. Anksčiau Madridas pareiškė, kad Ispanijai nereikės pasiekti pagrindinio Aljanso tikslo skirti gynybai penkis procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP).  „NATO nesuteikė išimčių ir NATO nėra žinoma apie šalutinius susitarimus“, – Aljanso viršūnių susitikimo Hagoje išvakarėse sakė M. Rutte.

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. Lenkijos kultūros ministrė Hanna Wróblewska interviu leidiniui sakė, kad evakuacijos planas reikalingas, nes beveik 1000 Lenkijos muziejų nebegali veikti vadovaudamiesi „teorine saugumo samprata“, kol Rusija tęsia karą kaimynėje Ukrainoje.

Belgija pirmadienį sakė siekianti NATO maksimalaus lankstumo dėl didesnių išlaidų gynybai tikslo, dėl kurio turi būti galutinai susitarta viršūnių susitikime šią savaitę. Tokį pareiškimą Belgija paskelbė po to, kai Ispanija, kuri taip pat gynybai skiria nedaug, pareiškė išsikovojusi išimtį. Madridas sekmadienį tvirtino, kad jam nereikės pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Lenkijoje atlyginimų augimas per metus gegužę sulėtėjo iki 8,4 proc. nuo 9,3 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos (GUS) pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 8670 zlotų (2032 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą). Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandį) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių sumenko 4,1 proc., daugiausia dėl mažesnių nereguliarių išmokų.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė, jos žodžiais, bjaurų mirtininko išpuolį vienoje Damasko bažnyčioje šį savaitgalį ir sakė, kad blokas solidarizuojasi su Sirija, bandančia įveikti etninį ir religinį smurtą. „Šis bjaurus ir bailus smurtas prieš krikščionis yra išpuolis prieš visus sirus“, – sakoma ES atstovo spaudai Anouaro El Anouni (Anuaro Anunio) pareiškime.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Turkija neleis ekstremistams Sirijoje vėl sukelti chaosą ir nestabilumą po to, kai per mirtininko sprogdintojo išpuolį Damasko bažnyčioje žuvo 22 žmonės.  „Niekada neleisime, kad mūsų kaimynė ir broliška tauta Sirija (...) būtų įtraukta į naują nestabilumo aplinką, kurioje veikia įgaliotinių teroristinės organizacijos“, – sakė jis, žadėdamas remti naujosios vyriausybės kovą su tokiomis grupuotėmis.

Tokiai mažai šaliai kaip Nyderlandai organizuoti NATO viršūnių susitikimą ir geriausiais laikais yra didelis iššūkis, o likus trims savaitėms iki renginio įvykęs vyriausybės žlugimas padėties tikrai nepataisė. Haga – įprastai ramus pajūrio miestas – tikrai pajuto artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo poveikį: jau keletą savaičių mieste blokuojami ištisi rajonai ir pagrindiniai keliai, uždarytos mokyklos ir įmonės.

Graikijos ugniagesiai mėgina suvaldyti didelius gaisrus, liepsnojančius Chijo saloje. Vietos institucijų duomenimis, su ugnimi kovoja 11 gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių. Dėl gausių dūmų evakuota 16 vietovių, pranešė Graikijos radijas (ERTnews). Be to, teko evakuoti didelį migrantų priėmimo ir registracijos centrą. Iš viso į saugią vietą išvežti 629 pabėgėliai. Pasak meteorologijos tarnybos, dūmų yra tiek daug, kad jie matosi iš palydovų. Tarnyba paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.

Anglijoje avarijoje žuvo lietuvis, rašo „Lincolnshire Live“. Vyras netrukus turėjo tapti tėvu. Lietuvis M. S. į avariją netoli Bostono pateko birželio 12 d. Netrukus turėjo tapti tėčiu Susidūrimo metu vyras patyrė sunkių sužalojimų ir sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę, tačiau kitą naktį jis mirė.

NATO valstybės narės sekmadienį susitarė dėl didesnių išlaidų gynybai, kurios siektų 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).  Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas atskleidė, kad su NATO pavyko susitarti dėl to, kad Ispanijai nebūtų taikomas 5 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklis. Ši šalis prieš tai prieštaravo didesnėms gynybos išlaidoms. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ragino NATO valstybes per antradienį prasidėsiantį viršūnių susitikimą Hagoje susitarti dėl 5 proc.

Viena didžiausių vaisingumo klinikų Nyderlanduose nuo 2006 iki 2017 metų sistemingai pažeidinėjo įstatymą, viršydama nustatytą 25 vaikų vienam donorui ribą. Dėl šios praktikos nukentėjo šimtai motinų ir vaikų, rašoma „The Times“. Nuo 2006 iki 2017 m. vaisingumo klinika „Medisch Centrum Kinderwens“ (MCK) naudojo 36 donorų spermą, viršydama įstatyme nustatytą ribą, pagal kurią vienas donoras gali turėti ne daugiau kaip 25 vaikus.

Iranas svarsto galimybę uždaryti Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio jūrinių prekybos kelių. Tai griežtas atsakas į augančią įtampą regione.

Vokietijos teisingumo ministrė Stefanie Hubig teigimu, už smurtą prieš romantinius partnerius atsakingiems asmenims turėtų būti uždrausta matytis su tos poros vaikais. „Tie, kurie muša savo partnerius, turėtų nesitikėti, kad jiems bus toliau leidžiama matytis su savo vaikais – arba jiems tai bus leidžiama daryti tik lydimiems trečiosios šalies“, – šeštadienį paskelbtame komentare Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke Mediengruppe“ sakė ministrė.

Ankstyvą šeštadienio rytą pietų Kroatijoje, netoli antrojo pagal dydį šalies miesto Splito, kilo gaisras, dėl kurio buvo evakuoti kai kurių kaimų gyventojai ir turistai, pranešė šalies pareigūnai. Gaisras kilo Pisako ir Marusico vietovėse, maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Splito. „Jo nebuvo galima suvaldyti“, – pranešė ugniagesių tarnyba. „Padėtis yra labai rimta. Mes mobilizavome valstybės pajėgas ir policiją“, – valstybinei naujienų agentūrai HINA sakė ugniagesių vadas Slavko Tucakovic.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukra, gimusi ne santuokoje su buvusia rusų valytoja Svetlana Krivonogich, buvo rasta gyvenanti Prancūzijoje. 22 metų Jelizaveta Krivonogich, žinoma kaip Luiza Rozova, slepiasi Prancūzijoje, naudodama pasą, išduotą vardu Rudnova Jelizaveta Olegovna. Tai – mirusio V. Putino bendražygio Olego Rudnovo pavardė.

Lenkija rengia meno evakuacijos planus tam atvejui, jei prasidėtų Rusijos invazija, šeštadienį rašo „Financial Times“. Lenkijos kultūros ministerija rengia planus perkelti į užsienį vertingiausius šalies meno kūrinius, jei Rusija įsiveržtų į šalį. Parengti meno evakuacijos planai Interviu laikraščiui „Financial Times“ kultūros ministrė Hanna Wróblewska sakė, kad evakuacijos planai yra būtini.

NATO penktadienį dėjo pastangas įveikti Ispanijos nepritarimą naujam susitarimui dėl gynybos išlaidų, kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja per kitą savaitę vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ketvirtadienį paskutinę minutę pakišo koją pasirengimui Hagos susitikimui, griežtai pasisakydamas prieš susitarimą.

Nepagydomai sergantys žmonės Anglijoje ir Velse jau netrukus turės teisę į eutanaziją. Po emocingų debatų britų parlamentarai pritarė atitinkamam įstatymui. Jis leidžia pasirinkti eutanaziją suaugusiems asmenims, kuriems liko gyventi ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Iki šiol pagalba nusižudant buvo laikoma nusikaltimu.  Didžiojoje Britanijoje šis balsavimas Bendruomenių rūmuose laikomas istoriniu žingsniu.

Kol turistai mėgaujasi poilsiu saulės nutviekstame Malagos paplūdimyje, ten savo įgūdžius vandenyje tobulina pūkuotas superherojus, kuris mokosi gelbėti skęstančius poilsiautojus. Sniego baltumo karališko pudelio, gelbėtojo vardas – Nilo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Virš smaragdinio jūros vandens kyšo mielas garbanotas snukutis. Pudelis Nilo energingai judina letenas po vandeniu.

Italijoje užspringusi mirė vos dvejų mergaitė, rašo „Mirror“. Anot leidinio, mergaitė užspringo vyšnia. Skelbiama, kad ji su dviem broliais ir seserimis namuose valgė ir užspringo. Mirtis sukrėtė bendruomenę Tragedija įvyko birželio 14 d. Tėvas Renatas Barelis pasakoja, kad tame pačiame daugiabutyje gyvenanti slaugytoja bandė išgelbėti mergaitę, vėliau ją gelbėti bandė ir atvykę medikai, tačiau buvo per vėlu. „Ji buvo laiminga ir gyvybinga mergaitė“, – prisimindamas dukrą sako tėvas.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos peržengs Ukrainos sienas – jis siekia atkurti Sovietų Sąjungos įtakos zoną, ypač Baltijos šalyse, rašoma „Ukrinform“. „Manau, kad nors Rusija iš tiesų pasiekė tik ribotą sėkmę, grėsmė, kurią ji kelia, yra labai rimta. Matome, kad Rusija toliau stiprina savo karinį potencialą – gamina daugiau ginklų, verbuoja daugiau karių.

Baltijos jūros regionas, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Johanno Wadephulo, tapo pavojingu geopolitiniu karštuoju tašku. „Tai zona, kurioje karinės konfrontacijos pavojus yra realus, zona, kurioje Rusijos hibridinė veikla kelia grėsmę mūsų taikai ir saugumui“, – sakė jis Kylio saugumo konferencijoje.  Čia politinių sprendimų priėmėjai, aukšti kariškiai ir ekspertai penktadienį aptarė pasikeitusią situaciją Baltijos jūros regione.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas penktadienį, po kelias savaites trukusių derybų, kuriomis buvo siekiama paskirti naują vyriausybę ir užbaigti kelis mėnesius trukusią politinę sumaištį, ministru pirmininku paskyrė liberalų politiką Ilie Bolojaną. 56-erių metų I. Bolojanui bus pavesta spręsti sudėtingas Rumunijos finansų problemas ir sutaikyti susiskaldžiusią šalį.

Dėl paaštrėjusios situacijos Artimuosiuose Rytuose didžiosios aviakompanijos – „Emirates“, „Lufthansa“, „Air France“, „United“, „Delta“ ir kitos – laikinai sustabdė skrydžius į šį regioną. Birželio 13 d. Izraelio surengti raketų smūgiai Iranui ir vėlesni atsakomieji veiksmai sukėlė chaosą oro erdvėje virš Artimųjų Rytų.

Estijos valdžia pradėjo statyti pirmąjį Baltijos apsaugos zonos – gynybinės linijos prie sienos su Rusija – ruožą, skelbia ERR. Planuojama pastatyti iki 28 bunkerių ir 10 sandėlių. Kai kuriose vietovėse šiuo metu kasami prieštankiniai grioviai.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį atvyko į Stambulą, šį retą vizitą į Turkiją Jerevanas apibūdino kaip „istorinį“ žingsnį taikos regione link. Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių ryšių, bendra siena uždaryta nuo 1990 metų.  N. Pašinianas atvyko darbo vizito į Turkiją, pakviestas prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, numatytas jų susitikimas Stambule, pranešė R. T. Erdogano biuras.

Kelios Europos šalys planuoja uždaryti įvažiavimą į Šengeno zoną rusams, dalyvavusiems kare Ukrainoje. Estijos naujienų agentūra ERR pranešė, kad apie tokius planus Taline vykusiame susitikime paskelbė Baltijos šalių, Šiaurės šalių ir Lenkijos vidaus saugumo ministrai. Susitikime taip pat dalyvavo už vidaus reikalus ir migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris ir pasienio organizacijos „Frontex“ atstovas.

Palestiną palaikantys asmenys įsiveržė į Didžiosios Britanijos aviacijos bazę ir sugadino du karinius lėktuvus, skelbiama „Nexta“. „Palestine Action“ grupės nariai įsiveržė į Brais-Nortono oro pajėgų bazę ir apipylė raudonais dažais dviejų „Airbus Voyager“ degalų papildymo lėktuvų variklius. Taip pat pranešama, kad lėktuvai buvo apgadinti laužtuvais. Visa tai vadinama protestu prieš paramą Izraeliui.

Ketvirtadienį 14 Europos valstybių paskelbė bendrą pareiškimą dėl bendrų tolimesnės kovos su šešėliniu laivynu veiksmų, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).  Jame numatoma toliau stiprinti bendradarbiavimą ir parengti bendrą gairių rinkinį, atitinkantį tarptautinę teisę, skirtą skatinti atsakingą elgesį jūroje, stiprinti tarptautinės teisės laikymąsi ir užtikrinti jūrų operacijų skaidrumą.

Latvijos parlamentas (Saeima), vadovaudamasis nacionalinio saugumo interesais, ketvirtadienį priėmė įstatymą „Dėl nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių sandorių ribojimo“, kuriuo uždraudžiama Rusijos ir Baltarusijos tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamojo turto šioje Baltijos valstybėje.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy ketvirtadienį po susitikimo su aukšto rango JAV pareigūnais pareiškė, kad dar yra laiko pasiekti diplomatinį sprendimą su Teheranu. Šis jo komentaras pasigirdo prieš penktadienį Ženevoje planuojamas Prancūzijos, Vokietijos, JK užsienio reikalų ministrų bei Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovės Kajos Kallas susitikimas su Irano kolega deryboms dėl Teherano branduolinės programos.