Europa

Antradienį Lenkijos europarlamentarai iš „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS ) Europos Parlamente (EP) boikotavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apdovanojimo ceremoniją.  Boikotą pasmerkė Lenkijos valdančiosios Piliečių koalicijos politikų delegacija, jos vadovas Andrzejus Halickis protestą pavadino apgailėtinu ir apkaltino opozicijoje esančią PiS aptemdžius Lenkijai istorinę akimirką.

Vyriausiasis NATO vadas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos nekenkia aljanso gynybai. „Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinimui“, – žurnalistams sakė JAV generolas Alexusas Grynkewichius, vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Antradienio vakarą paskelbta galima grėsmė oro erdvei Ludzos ir Balvų savivaldybėse baigėsi, naujienų agentūrą LETA informavo Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS). Dėl šios situacijos buvo aktyvuoti NATO Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos naikintuvai. Jie tikrino, ar radarų užfiksuotas objektas įskrido į Latvijos oro erdvę, nurodė NBS.

Europa turi pasimokyti iš Ukrainos atsparumo atremiant atakas prieš energetikos infrastruktūrą, antradienį Berlyne vykusioje tarptautinėje energetinio saugumo konferencijoje pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.  „Šiandien būtina išklausyti Ukrainos politinius ir ekonominius sprendimus priimančius asmenis, bendruomenes, piliečių visuomenę ir ekspertus, kad pasimokytume iš jų patirties, lankstumo, atkaklumo ir novatoriškumo“, – sakė J. Wadephulas.

Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neturintis abejonių dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. K. Budrys taip pat pasiuntė griežtą perspėjimą rusams dėl Kaliningrado: pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

 NATO oro policijos įvykdytas į Estijos oro erdvę įskridusio drono numušimas rodo, kad misija veikia ir įgyvendina savo tikslą užtikrinti mūsų kolektyvinį saugumą, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Į grėsmę F-16 naikintuvais reagavo Šiauliuose dislokuotas Rumunijos oro policijos padalinys. „Tai aiškiai rodo, kad NATO oro policija veikia ir kad sąjungininkai kolektyviai saugo mūsų saugumą“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras.

Baltijos oro policijos misijoje dalyvavęs Rumunijos naikintuvas antradienį apie vidurdienį Vidurio Estijoje numušė į Estiją patekusį droną. Hannas Pevkuras ERR sakė, kad informacija gauta iš Latvijos gynybos pajėgų, o Estijos radarai taip pat užfiksavo vieno drono judėjimą į Pietų Estiją. „Mūsų oro radarai ir oro pajėgų sistemos dar prieš jam įskrendant į Estiją nustatė vieną galimą grėsmę. Tai buvo apie vidurdienį, ir ši oro grėsmė tapo reali, kai dronas įskrido į Estijos teritoriją.

Baltijos oro policijos misiją vykdantis Rumunijos naikintuvas antradienį apie vidurdienį Vidurio Estijoje numušė į Estiją patekusį droną. Drono nuolaužos nukrito Poltsamaamoje, Kablakula kaime. Hanno Pevkuras ERR sakė, kad informacija gauta iš Latvijos gynybos pajėgų, o Estijos radarai taip pat užfiksavo vieno drono judėjimą į Pietų Estiją. „Mūsų oro radarai ir oro pajėgų sistemos dar prieš jam patenkant į Estiją nustatė vieną galimą grėsmę.

Estijos ir Latvijos pareigūnai antradienį pranešė apie oro erdvėje pastebėtus dronus: keliose abiejų šalių savivaldybėse buvo paskelbtas oro pavojus, o estų pajėgos pranešė, kad bepilotį numušė naikintuvas. Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras pranešė, kad į Estijos oro erdvę įskrido dronas ir kad jis buvo numuštas. „Gavome išankstinę informaciją iš Latvijos pareigūnų, o mūsų radarai taip pat užfiksavo į pietų Estiją judantį droną.

Baltijos oro policijos misijos naikintuvas antradienį apie vidurdienį virš Vortsjervo ežero numušė į Estiją nuklydusį droną. Pasak gynybos ministro Hanno Pevkuro, pranešimų apie žalą civiliams šiuo metu nėra. Pevkuras ERR sakė, kad informacija buvo gauta iš Latvijos gynybos pajėgų, o Estijos radarai taip pat užfiksavo vieno drono judėjimą į Pietų Estiją. „Ėmėmės reikalingų priemonių, ir Baltijos oro policijos naikintuvas tą droną numušė“, – sakė H. Pevkuras.

Kraslavos, Preilių, Ludzos, Rėzeknės ir taip pat Maduonos savivaldybėse paskelbta apie galimą grėsmę oro erdvei. Šių savivaldybių gyventojams buvo išsiųsti pranešimai, informavo Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS). Baltijos oro erdvėje aktyvuoti NATO oro erdvės patruliavimo naikintuvai, rašo LSM. NBS pulkininkas Maris Tūtins Latvijos radijo laidoje „Pusdiena“ nurodė, kad, tikėtina, į Latviją įskrido vienas dronas ir jis yra Preilių savivaldybėje.

Estijos kariuomenė antradienį per pietus išsiuntė pranešimą apie oro pavojų Pietų Estijoje, tačiau pranešimus gavo ir Taline buvę žmonės. ERR naujienoms apie gautą įspėjimą dėl dronų pavojaus pranešė žmonės iš Tartu, Veru ir Jegevos apskrities, taip pat keli žmonės Talino mieste gavo tokį pranešimą. Paskelbtas oro pavojus Pagal pranešimą, dronų pavojus yra Tartu, Jegevos, Viljandžio, Valgos, Veru ir Pelvos apylinkėse.

Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale pasidalijo agresyviu įrašu, nukreiptu prieš Baltijos šalis, Ukrainą ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Įraše D. Medvedevas Estijos ir Lietuvos politikus vadino menkinančiais bei įžeidžiančiais žodžiais, kaltino juos „rusofobija“ ir tyčiojosi iš Baltijos šalių pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pripažino besijaučiantis suglumintas JAV sprendimo stabdyti planuotą rotacinį karių dislokavimą Lenkijoje, praneša naujienų portalas „TVP World“. Gen. B. Hodgesas teigė, kad JAV Gynybos departamento sprendimas buvo priimtas nepateikus aiškios informacijos apie platesnę strategiją, todėl buvo netikėtas ne tik Lenkijai ir kitoms sąjungininkėms Aljanse, bet ir JAV Kongresui.

Europa „nededa pakankamai diplomatinių pastangų“ Rusijos atžvilgiu ir kartu turėtų labiau stengtis didinti paramą Ukrainai. Pasak „Ukrinform“, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šias pastabas išsakė Berlyne vykusiame WDR Europos forume, skaitmeninės konferencijos „re:publica“ metu. A. Merkel paragino Europą „dėti daugiau diplomatinių pastangų“ dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir „labiau pasitikėti savo jėgomis“. „Nuvertinti Putiną ir europiečių klaidas dabar būtų tokia pat klaida.

Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje ir bendros šių dviejų diktatūrų branduolinės pratybos yra precedento neturintis iššūkis pasauliniam saugumui. Apie tai teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija Grenlandijos atžvilgiu nepasikeitė, pirmadienį po pirmojo susitikimo saloje su prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu pareiškė šios Danijos autonominės teritorijos premjeras.  Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas susitikimą su pasiuntiniu Jeffu ​​Landry pavadino konstruktyviu, tačiau pabrėžė, kad nėra „jokių ženklų (...) jog kas nors pasikeitė“ JAV pozicijoje.

Baltarusija neturi pajėgų ir priemonių pradėti kokių nors plataus masto veiksmų prieš Ukrainą, ir mažai tikėtina, kad ji tai darys, pareiškė karo apžvalgininkas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas, atsakydamas į klausimą apie galimą karinę grėsmę tiesiogiai iš Baltarusijos pusės. Televizijos kanalo „Kyjiv 24“ eteryje jis pažymėjo, kad į tokias perspektyvas žiūri skeptiškai. „Baltarusija neturi pajėgų ir priemonių pradėti kokius nors plataus masto veiksmus, pereiti sieną.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas „griežtai“ pasmerkė Iraną dėl atnaujintų išpuolių prieš kaimynines šalis, apie kuriuos buvo pranešta savaitgalį, rašo „Sky News“. Vokietijos kancleris įraše platformoje „X“ pareiškė, kad išpuoliai, ypač prieš branduolinius objektus, „kelia grėsmę žmonių saugumui visame regione“. Iranas privalo pradėti derybas su JAV „Negali būti jokios tolesnės smurto eskalacijos“, – pridūrė F. Merzas.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė nušovusi tigrą, pabėgusį iš „Tigrų karaliene“ pramintos moters valdomo voljero po to, kai užpuolė vieną iš prižiūrėtojų. Policijos atstovas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad gyvūnas sunkiai sužeidė vieną asmenį, kuris šiuo metu gydomas ligoninėje. Incidentas įvyko sekmadienio popietę Rytų Vokietijos Leipcigo miesto pakraštyje ir buvo susijęs su „pabėgusiu tigru, kurį nušovė policija, panaudojusi šaunamuosius ginklus“, sakė atstovas.

Pirmadienį pabėgusi kengūra trumpam sustabdė eismą Belgijos geležinkelio linijoje, kai buvo pastebėta šokinėjanti šalia bėgių, pranešė geležinkelių agentūra „Infrabel“.  Sugauti sterblinį buvo iškviesta policija, kai spūsties valandomis netoli Zingemo kaimo olandiškai kalbančiame Flandrijos regione buvo pranešta apie „gana neįprastą pastebėjimą“, sakoma pranešime.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė apie smarkiai išaugusį metinį pelną, tačiau įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose temdo jos ateinančių metų perspektyvas. Pelnas po mokesčių per 12 mėnesių iki kovo pabaigos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 35 proc. iki 2,17 mlrd. eurų.

Europoje netylant kalboms dėl galimo dialogo atnaujinimo su Rusija, o nuomonės išsiskiriant, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad norintieji užmegzti dialogą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, gali tiesiog jam paskambinti, rašo „The Moscow Times“. „Šios spekuliacijos tarsi sklando ore, tačiau Putinas jiems yra toks pat artimas, kaip ir telefono ragelis“, – sakė D. Peskovas pokalbyje su propagandistu Pavlu Zarubinu.

Kodėl išmaniojo telefono baterija „miršta“ per metus ar dvejus: kalba sukasi apie vieną krovimo įprotį. Daugelis nežino, kad kraunant kiekvieną dieną iki 100 proc. baterija susidėvi greičiau. Nors gamintojai ir yra numatę nustatymuose papildomas apsaugos priemones – tačiau jas reikia aktyvuoti. Gamintojai į savo išmaniuosius telefonus jau įdiegė funkcijas, padedančias prailginti baterijos gyvavimo laiką, tačiau daugelis jų tiesiog neįjungia arba net nežino apie jų egzistavimą.

Vokietijos policija nušovė iš privataus aptvaro netoli rytinės Vokietijos miesto Leipcigo pasprukusį tigrą, sekmadienį pranešė policijos atstovė spaudai. Policijos atstovė spaudai teigė, kad per incidentą vienas vyras patyrė nedidelius sužalojimus.  „Pavojaus visuomenei nebėra“, – pridūrė ji. Iš privačiai valdomos aptvertos teritorijos Škoidice, Leipcigo pakraštyje, pabėgęs tigras buvo nušautas sodo teritorijoje. Valdžios institucijos dar nenustatė, kaip gyvūnas sugebėjo ištrūkti.

Pranešimai apie dislokuotų JAV karių skaičiaus mažinimą nėra nukreipti prieš Lenkiją, šeštadienį vakare nurodė Lenkijos prezidentui pavaldus Nacionalinio saugumo biuras (BBN). Teigiama, kad vykstantys pakeitimai yra platesnės struktūrinės Amerikos karinio buvimo Europoje reorganizacijos dalis. BBN teigimu, JAV kariuomenė tiesiog vykdo įprastą karių rotaciją. Kariai ir technika iš 1-osios kavalerijos divizijos, dislokuotos Fort Hude, Teksase, aktyviai perkeliami į Lenkiją.

Vokietijos pietvakariuose esančiame Pforcheime apie 30 tūkst. žmonių sekmadienį turėjo evakuotis iš savo namų, nes mieste buvo rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo bomba, sekmadienį pranešė vietos policija. Policijos atstovas spaudai teigė, kad 1,8 t svorio bomba bus nukenksminta vėliau sekmadienį, o šiuo metu ugniagesiai tikrina, ar visi gyventojai paliko evakuacijos zoną.

Rumunijos gynybos ministerija šeštadienį informavo, kad netoli šalies sienos su Ukraina esančioje valdoje buvo aptiktas nesprogęs sviedinys. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Sviedinys rastas negyvenamo namo kieme Pardinos kaime, Rumunijos Tulčos apskrityje, nurodė rumunų Gynybos ministerijos pranešime. Jame objektas vadinamas „nevaldomu reaktyviniu sviediniu“, sakoma, kad jame yra 2 kg sprogmenų, tačiau jo numanoma kilmė nenurodoma.

19-metė Clélia Verdier prisimena, kaip pagimdė trynukus, ji prisimena kankinantį gimdymo skausmą, džiaugsmą pirmą kartą laikant savo dukras ir neviltį, kai viena jų netrukus mirė. Yra tik viena kliūtis – ji niekada nebuvo nėščia, jai niekada neprasidėjo gimdymas ir ji niekada netapo mama. Tikrovėje visą tą laiką ji praleido ligoninėje, dirbtinai sukeltoje komoje.

Italijos ministrė pirmininkė sekmadienį atšaukia kelionę į Kiprą ir vietoje to aplankys žmones, nukentėjusius nuo vairuotojo, kurio automobilis Modenoje Italijos šiaurėje įsirėžė į minią, pranešė naujienų agentūra ANSA. Giorgia Meloni kartu su prezidentu Sergio Mattarella vyks į Modeną, kur per incidentą šeštadienį buvo sužeisti aštuoni žmonės, sakoma pranešime.

Sekmadienio rytą Latvijos Rėzeknės, Ludzos ir Kraslavos savivaldybių gyventojams vėl buvo išsiųsti įspėjimai mobiliuoju ryšiu apie galimą grėsmę oro erdvėje. Remiantis pranešimu svetainėje 112.lv, Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) informavo atitinkamų rajonų gyventojus, kad Latvijos oro erdvėje yra potenciali grėsmė.

Šeštadienį Šiaurės Italijos Modenos mieste vairuotojas sužeidė septynis žmones, du iš jų sunkiai, kai užvažiavo ant šaligatvio ir tuomet išlipo iš automobilio galimai laikydamas peilį, pranešė šio miesto meras. Remiantis liudininkų pasakojimais, į ketvirtą dešimtį įkopęs vairuotojas, regis, „taikėsi į šaligatvį, trenkėsi į dviratį, tada partrenkė moterį, kuri buvo sunkiai sužeista, jai sutraiškytos abi kojos“, vietos žiniasklaidai ir naujienų agentūrai ANSA sakė Modenos meras Massimo Mezzetti.

Londonas šiandien tiesiog ūžia. Jungtinės Karalystės sostinėje dešinieji protestavo prieš pernelyg liberalią migracijos politiką. Policija skaičiuoja, kad šiame mitinge žygiavo apie 50 tūkst. aktyvistų. Kiek mažiau – apie 30 tūkst. žmonių, dalyvavo eisenoje prieš rasizmą propalestinietiškame proteste. Tą pačią dieną vyksta Anglijos taurės finalinės varžybos, kurias vien Londono Vemblio stadione stebės apie 85 tūkst. aistruolių.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius nusprendė naujos vyriausybės formavimo užduotį patikėti „Jungtinio sąrašo“ frakcijos nariui Andriui Kulbergui. Penktadienį „Jungtinis sąrašas“ paskyrė A. Kulbergą partijos kandidatu į ministro pirmininko postą.

Londono policija šeštadienį ruošiasi užimčiausiai dienai per kelerius metus, kai dešimtys tūkstančių protestuotojų turėtų dalyvauti naujausiame kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Tommy Robinsono organizuojamame mitinge. Jungtinės Karalystės (JK) sostinės policija pranešė, kad dislokuos 4 tūkst. pareigūnų, taip pat pasitelks žirgus, šunis, dronus ir sraigtasparnius, kad suvaldytų eitynes ir atsakomąją demonstraciją, sujungtą su propalestinietišku protestu, taip pat FA taurės finalą.

JAV administracija Europos atžvilgiu ketina taikyti politiką „skaldyk ir valdyk“ – tokią išvadą padarė tarptautinės strateginės komunikacijos agentūros „Kreab“ vyresnysis patarėjas geopolitiniais klausimais ir buvęs Latvijos ministras pirmininkas Krisjanis Karinsas. Platformoje „LinkedIn“ paskelbtame komentare K. Karinsas pabrėžia, kad beveik 80 metų trukęs abiejų partijų sutarimas dėl JAV užsienio politikos – ir JAV, kaip laisvojo pasaulio tarptautinio lyderio, vaidmuo – išnyko.

Austrijos Vienoje vyksta Eurovizijos konkursas, kuriame vėl daug dėmesio sulaukė Izraelio dalyvavimo klausimas. „New York Times“ atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad Izraelis 2024 m. itin aktyviai naudojo taip vadinamą „minkštąją įtaką“ ir išnaudojo Euroviziją savo vardo populiarinimui, tačiau tai nėra naujiena konkurso istorijoje. Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptartas Eurovizijos ir ginčų dėl Izraelio dalyvavimo klausimas.

Lenkija dėl naujų kalbos reikalavimų pradėjo atšaukti gydytojų iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių licencijas, penktadienį praneša naujienų agentūra PAP. Gydytojai iš ne ES šalių, dirbę pagal sąlygines medicinos licencijas, išduotas reaguojant į COVID-19 pandemiją ir Rusijos agresiją prieš Ukrainą, iki gegužės 1 dienos turėjo pateikti B1 lygio lenkų kalbos mokėjimo pažymėjimą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu savo vaikams nepatartų vykti studijuoti JAV, o tuo labiau ten gyventi, motyvuodamas tuo, kad socialinė aplinka sparčiai keičiasi, o galimybės yra ribotos net ir aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, rašo „Reuters“. Šie komentarai pabrėžia įtampą tarp JAV ir jų Europos sąjungininkų prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu, kai ginčai dėl prekybos, karų Ukrainoje ir Irane kelia įtampą NATO aljanse.

JAV Floridos valstijai atstovaujantis Atstovų rūmų narys respublikonas Randy Fine'as ketvirtadienį vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą įtaką Baltijos valstybėms. Jis perspėjo, kad kitas Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikinys gali būti Lietuva, Latvija ir Estija, rašo floridianpress.com. „Pasaulyje turbūt nėra jokio kito regiono, nei šios trys nedidelės šalys, kurios taip įdėmiai stebėtų, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad sprendimas sustabdyti planuotą 4 tūkst. JAV karių dislokavimą yra tik logistinio pobūdžio ir neturės įtakos Lenkijos pajėgumams atgrasyti Rusiją, rašo „TVP World“. „Aš buvau užtikrintas... kad šie sprendimai yra logistinio pobūdžio ir neturės tiesioginės įtakos atgrasymo pajėgumams bei mūsų saugumui“, – sakė D. Tuskas. „Viskas kontroliuojama“, – pridūrė Lenkijos ministras pirmininkas.

JAV Valstybės departamento pareigūnas ketvirtadienį Kongresui pareiškė, kad NATO išlieka svarbia atgrasymo nuo Rusijos agresijos priemone, ir patvirtino Jungtinių Valstijų paramą Baltijos šalims. „JAV išlieka tvirtai įsipareigojusios palaikyti mūsų sąjungininkes Baltijos šalis“, – Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto Europos pakomitečiui sakė Christopheris Smithas iš Europos ir Eurazijos reikalų biuro. „Šios sąjungininkės rodo pavyzdį NATO“, – pridūrė jis.

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGS) ankstyvą penktadienio rytą paskelbė dar vieną oro pavojaus signalą dėl „galimos grėsmės Latvijos oro erdvei Rėzeknės, Ludzos, Balvų ir Kraslavos rajonuose“, praneša portalas LSM. Apie 2 val. paskelbtame pranešime teigiama, kad buvo pakelti NATO Baltijos oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai.

Vienas ilgiausių ir įspūdingiausių pėsčiųjų tiltų Europoje Suomijai kainavo net 320 milijonų eurų. Daugiau nei kilometro ilgio pėsčiųjų tiltas driekiasi per Baltijos jūros įlanką. Tačiau toli gražu ne visi suomiai patenkinti tokia investicija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Iš paukščio skrydžio matyti, kaip virš saulės nutviekstos Baltijos jūros įlankos tarsi burlaivis iškyla ilgiausias Suomijos pėsčiųjų tiltas.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad Lenkiją palies JAV gynybos departamento sprendimas sustabdyti daugiau kaip 4 000 kovinės brigados karių siuntimą į Europą. „JAV karių skaičius Lenkijoje nebus mažinamas“, – Varšuvoje sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Vietoj to Lenkija siekia padidinti JAV karinį buvimą šalyje, pridūrė jis.

Penktadienį Rygos pilyje per konsultacijas su Latvijos parlamento (Saeimos) frakcijų atstovais bus priimtas sprendimas dėl greičiausio įmanomo vyriausybės suformavimo, naujienų agentūrai LETA pareiškė prezidento Edgaro Rinkevičiaus patarėjas Martinas Dregeris. Jis patvirtino, kad prezidentas gavo ministrės pirmininkės atsistatydinimo raštą.

Latvijos Korupcijos prevencijos ir kovos biuras (KNAB) sulaikė žemės ūkio ministrą ir Žaliųjų ir valstiečių sąjungos lyderį Armandą Krauzę bei buvusį Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorių Raivį Kronbergą, šiuo metu vadovaujantį Valstybės kanceliarijai. Buvusi ministrė pirmininkė Evika Silina, ką tik paskelbusi apie atsistatydinimą, ketvirtadienį per savo spaudos konferenciją taip pat pranešė, kad anksčiau atleido A. Krauzę dėl šios bylos. Ji neužsiminė, ar taip pat atleido R. Kronbergą.

Po dronų incidento prasidėjusi vyriausybės krizė Latvijoje tęsiasi – ketvirtadienį apie atsistatydinimą paskelbė ministrė pirmininkė Evika Silina  (iš „Naujosios vienybės“ partijos). Tai reiškia Vyriausybės griūtį po to, kai trečiadienį „Progresyviųjų“ partija paskelbė, kad neberems tolesnio koalicijos gyvavimo.  Dabartinė vyriausybė toliau vykdys savo pareigas, kol bus patvirtintas naujas ministrų kabinetas.

Lenkija pranešė, kad jos karinės oro pajėgos virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą, pavadindama šį rusų skrydį provokacija ir potencialia grėsme. „Orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje be pateikto skrydžio plano ir su išjungtais atsakikliais. Lenkijos oro erdvė pažeista nebuvo“, – teigė Lenkijos kariuomenė savo socialinių tinklų paskyroje.