Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Iš paukščio skrydžio matyti, kaip virš saulės nutviekstos Baltijos jūros įlankos tarsi burlaivis iškyla ilgiausias Suomijos pėsčiųjų tiltas.
„Gražus tiltas, labai gražus vaizdas, štai ir dabar sustojau pasigrožėti vaizdu.“, – teigė ant tilto kalbintas dviratininkas Markusas Hotakainenas.
1,2 kilometro ilgio tiltas suomiams kainavo daugiau nei 320 milijonų eurų. Dabar Helsinkio gyventojai iš miesto centro į netoliese esančias salas gali patekti pėsčiomis, dviračiu arba tramvajumi. Tačiau ne visi suomiai džiaugiasi tokia investicija.
„Kaip ir su visais miesto plėtros projektais, visada yra tų, kurie prieštarauja, ir tų, kurie palaiko. Manau, didžiausias argumentas prieš šį tiltą yra didžiulė jo kaina“, – teigė dviračių transporto komandos vadovas Oskaris Kaupinmakis.
Suomija, kuri šiais metais pirmauja laimingiausių pasaulio šalių reitinge, jau daugiau nei 15 metų sparčiai vysto dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Tačiau Suomijos išleisti milijardai neduoda laukiamo rezultato – dviračių dalis visame transporte siekia apie 10 procentų.
Panašaus ilgio pėsčiųjų tiltas prieš ketverius metus iškilo Liuksemburge, tik projektui šalis išleido dešimt kartų mažiau – 32 milijonus eurų. Tiesa, Liuksemburge tilto konstrukcija paprastesnė, eina virš žemės ir neturi tramvajaus infrastruktūros.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.



