Europa

Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) antradienį pranešė, kad po Izraelio karo su „Hamas“ ketina suteikti pagalbą maistu dar 600 tūkst. žmonių Gazos Ruože ir Izraelio okupuotame Vakarų Krante. Romoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra jau padeda beveik 200 tūkst. žmonių palestiniečių teritorijose, tačiau dabar pradėjo skubios pagalbos operaciją, kurios tikslas – suteikti būtiniausią pagalbą maistu iš viso 800 tūkst. žmonių, naujienų agentūrai AFP sakė jos atstovė spaudai.

Lenkijos gyventojai prieš sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus gavo lankstinukų, kuriuose vaizduojami guminėje valtyje susigrūdę migrantai. „Invazija! Jie ateina! Pasakykite „ne“ nelegalių imigrantų antplūdžiui į Lenkiją“, – rašoma lankstinuke, kuriuo siekiama paveikti rinkėjus, turinčius balsuoti referendume, rengiamame tą pačią dieną kaip ir rinkimai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį paragino Izraelį nenutraukti vandens, maisto ir elektros energijos tiekimo į Gazos Ruožą ir įrengti humanitarinius koridorius tiems, kurie bando bėgti iš teritorijos, sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Po skubiai sušauktų 27 ministrų derybų J. Borrellis taip pat pareiškė, kad didžioji dauguma ES valstybių nepritaria pagalbos Palestinos savivaldai sustabdymui po netikėto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

Norvegijos seismologijos institutas NORSAR antradienį pranešė, kad šeštadienio vakarą Baltijos jūroje tarp Suomijos ir Estijos užfiksavo tikėtiną sprogimą, o vėliau buvo aptiktas dujotiekio nuotėkis. „NORSAR 2023 metų spalio 8 dieną 1 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Suomijos Baltijos jūros pakrantėje užfiksavo tikėtiną sprogimą“, – savo interneto svetainėje rašė nepriklausomas institutas. Sekmadienį dėl nuotėkio nutrūko dujotiekio „Balticconnector“ veikla.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį paragino Palestinos savivaldą atsiriboti nuo teroro po netikėto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.  „Palestiniečių vadovybei aiškiai sakome: atsiribokite nuo šio teroro“, – sakė A. Baerbock prieš nepaprastąjį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, į kurį taip pat pakviesti aukščiausio rango Izraelio ir Palestinos savivaldos diplomatai. „Tai negali būti pateisinama.

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, jog tikėtina, kad žala Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ „padaryta dėl išorės veiksmų“. Socialiniame tinkle „X“ jis parašė, kad „į povandeninei infrastruktūrai padarytą žalą rimtai atsižvelgta, o jos priežastys tiriamos nuo sekmadienio“. „Tikėtina, kad žala tiek dujotiekiui, tiek telekomunikacijų kabeliui padaryta dėl išorės veiksmų.

Vokietijos federaliniai prokurorai antradienį paskelbė pradedantys tyrimą dėl „Hamas“ savaitgalio išpuolio prieš Izraelį. Apie tyrimą paskelbta po to, kai pareigūnai pranešė, kad kovotojai, manoma, pagrobė kelis vokiečius. Prokurorai „pradėjo tyrimą prieš nenustatytus radikalios palestiniečių islamistinės organizacijos „Hamas“ narius“, naujienų agentūrai AFP sakė federalinės prokuratūros atstovė spaudai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pranešė, kad pakvietė Izraelio ir Palestinos autonomijos aukščiausio rango diplomatus į antradienį įvyksiantį skubų bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jis nurodė, kad Izraelio diplomatijos vadovas Eli Cohenas ir jo kolega palestinietis Riyadas al Maliki buvo paprašyti dalyvauti nuotoliniu būdu ir gyvai organizuojame susitikime po netikėto palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

Kelios Latvijos mokyklos antradienio rytą gavo elektroninį laišką su įspėjimu apie bombą. Laiške žadama, kad 12 val. vienoje mokykloje nugriaudės sprogimas. Rūpinantis mokinių ir darbuotojų saugumu, pamokos mokymo įstaigose buvo sustabdytos, o mokiniai išsiųsti namo. „Gavome laišką elektroniniu paštu. Apytiksliai teigiama, kad vienoje iš 300 Latvijos mokyklų gresia teroro išpuolis.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmadienį paskelbė, kad šių metų Vaclavo Havelo žmogaus teisių premiją skyrė iki gyvos galvos įkalintam Turkijos pilietinės visuomenės lyderiui Osmanui Kavalai.  66-erių O. Kavala kaltinamas įvairiausiais nusikaltimais – nuo šnipinėjimo ir 2013 metų protestų finansavimo iki dalyvavimo nepavykusiame 2016-ųjų bandyme nuversti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Stokholmo teismas pirmadienį nurodė paleisti Rusijos ir Švedijos pilietį, kaltinamą Vakarų technologijų perdavimu Rusijai, kol spalio 26 dieną bus paskelbtas nuosprendis. Sergejus Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai 2022 metų lapkritį buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų kalėjimo už neteisėtą žvalgybinę veiklą.

Latvijos vyriausybė pirmadienį pritarė Krašto apsaugos finansavimo įstatymo pakeitimų projektui, kuriame numatyta iki 2027 metų išlaidas gynybai padidinti iki 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant užtikrinti spartesnę krašto apsaugos tarnybos plėtrą. Pakeitimais numatoma iki 2027 metų laipsniškai didinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. prognozuojamo tų metų BVP. NATO šalys narės turi skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai. Šiemet Latvija gynybai skyrė 986,83 mln.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad vėliau pirmadienį ketina surengti derybas su Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės vadovais dėl krizės, kurią sukėlė netikėtas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį. „Jungtinės Valstijos, Britanija, Prancūzija ir Vokietija yra vieningos“, – sakė jis, susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu , kuris atvyko į Hamburgą Vokietijoje dėl derybų.

Lietuvis mažiausiai 20 kartų imitavo širdies smūgį Ispanijos restoranuose, kad nereiktų apmokėti maisto sąskaitų, skelbia „The Sun“. 50-metis emigrantas iš Lietuvos sukūrė keistą, tačiau efektyvią sukčiavimo schemą: pavalgęs restorane jis krisdavo ant žemės ir imituodavo širdies smūgį. Sunerimę darbuotojai iškviesdavo greitąją pagalbą, o tuo pasinaudojęs sukčius taip ir nesumokėdavo sąskaitos.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad laikinai sustabdo paramą palestiniečių teritorijų vystymuisi, kol nuodugniai peržiūrės finansinę pagalbą po netikėto „Hamas“ kovotojų išpuolio prieš Izraelį. „Jis nagrinėjamas, tai yra, laikinai sustabdytas“, – pareiškė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos atstovė spaudai. Ši Vokietijos pagalba palestiniečiams siekė 125 mln. eurų ir buvo skirta vandens gėlinimo projektams, aprūpinimui maistu ir darbo vietų kūrimui.

Vokietijos Hamburgo oro uostas pranešė, kad atnaujino skrydžius praėjus maždaug pusantros valandos po to, kai pirmadienį sustabdė eismą dėl grėsmės Irano lėktuvui.  „Skrydžių aptarnavimas atnaujintas“, – savo interneto svetainėje nurodė oro uostas, anksčiau sustabdęs visus pakilimus ir nusileidimus dėl elektroniniu paštu gauto grasinimo. Tačiau pranešime nurodoma, kad skrydžiai dar gali vėluoti.

Austrijos vyriausybė, reaguodama į netikėtą „Hamas“ kovotojų išpuolį prieš Izraelį, pirmadienį paskelbė nutraukianti paramos vystymuisi teikimą palestiniečių teritorijoms. Skaičiuojama, kad per „Hamas“ išpuolį Izraelyje žuvo daugiau kaip 700 žmonių, o per izraeliečių oro smūgius Gazos Ruože – daugiau kaip 430. „Kol kas sustabdysime visas paramos vystymuisi išmokas“, – visuomeniniam radijui Oe1 sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį surengs skubias derybas dėl padėties Izraelyje ir Gazos Ruože, palestiniečių grupuotei „Hamas“ pradėjus netikėtą puolimą, sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). „Rytoj šaukiu skubų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą situacijai Izraelyje ir regione aptarti“, – pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė J. Borrellis.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kadenciją įpusėjusi koalicija pirmadienį vertina pralaimėjimų dviejų federalinių žemių rinkimuose, sustiprinusiuose kraštutinių dešiniųjų pozicijas, kainą.

Varšuvoje pirmadienio rytą nutūpė trys kariniai lėktuvai, parskraidinę iš Izraelio evakuotus lenkus, pranešė Lenkijos valdžia. „Pirmieji iš Izraelio evakuoti žmonės jau yra Lenkijoje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Pirmuoju lėktuvu parskrido 120 žmonių, kurie buvo įstrigę Tel Avivo oro uoste. Kiek vėliau dviem kitais lėktuvais buvo parskraidinta dar 120 žmonių, sakė ministras.

Rinkimuose Slovakijoje praėjusį savaitgalį laimėjo populistinė partija „Kursas – Slovakijos socialdemokratija“ (Smer-SD). Jos lyderis Robertas Ficas pasisako prieš karinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai. Ekspertai pripažįsta, kad tai silpnina Ukrainos užnugarį ir sąjungininkų vienybę, tačiau neturės kritinės svarbos.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad gelbėjimo operacija, kurios metu buvo ieškoma žmonių, išgyvenusių per ketvirtadienio Rusijos apšaudymą šalies šiaurės rytinėje Charkivo srityje, buvo baigta. Atakos metu žuvo 51 žmogus. „19 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) avariniai ir gelbėjimo darbai Kupjansko rajono Hrozos kaime baigti“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzus Ispanijoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Berlynas siekia Kyjivui perduoti daugiau vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“. „Vokietija stengiasi suteikti Ukrainai papildomų „Patriot“ sistemų žiemos mėnesiams. Esu dėkingas Vokietijai už paramą ginant mūsų laisvę ir žmones“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį aukščiausiojo lygio susitikime pažadėjo tvirtai remti Ukrainą, tačiau perspėjo Ispanijoje susirinkusius šalių lyderius, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad ji negalės visiškai užpildyti Jungtinių Valstijų paliekamos finansavimo spragos. Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pripažino, kad jam neramu, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai.

Slovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimyninei Ukrainai, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentūra. Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė labai apgailestaujantis dėl to, kad Azerbaidžanas ir Turkija nusprendė nedalyvauti Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime, tvyrant įtampai dėl Kalnų Karabacho konflikto. „Gaila, kad čia nėra Azerbaidžano, ir gaila, kad čia nėra Turkijos, kuri yra pagrindinė Azerbaidžaną remianti šalis“, –  atvykęs į EPB viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis.

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMRV) 3 255 šalyje gyvenantiems Rusijos piliečiams išsiuntė laiškus su informacija, kad dėl naujų imigracijos įstatymo reikalavimų jiems gali tekti išvykti arba pateikti paraišką dėl kokio nors leidimo gyventi, ketvirtadienį per Latvijos televizijos laidą „Rita Panorama“ („Ryto panorama“) sakė valdybos vadovė Maira Rozė. Agentūra anksčiau pranešė, kad iki šių metų rugsėjo apie 3,5 tūkst.

2023-ųjų rugsėjis pasirodė buvęs pats karščiausias mėnuo Europoje ir visame pasaulyje. Savo aukšta temperatūra šių metų rugsėjis sumušė 2020-ųjų rekordą. Apie temperatūros rekordą skelbiama Europos aplinkos ir saugos tyrimų programoje „Copernicus“. Rugsėjį vidutinė sausumos temperatūra buvo 16,38 laipsnių šilumos, tai puse laipsnio daugiau nei iki šiol aukščiausia rugsėjo temperatūra, kurios rekordas buvo užfiksuotas 2020 metų rugsėjį.

Lenkijos žiniasklaida praneša, kad ketvirtadienio rytą šiauriniame Gdynės mieste susidūrė du traukiniai ir kad per avariją buvo sužeisti trys žmonės. Naujienų agentūra PAP citavo ugniagesių tarnybos pareigūną Blazejų Plichtą (Blažejų Plichtą), kuris sakė, kad susidūrimas įvyko 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku prie Baltijos jūros įsikūrusioje Gdynėje, netoli pagrindinės stoties. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, pranešė PAP.

Vengrų užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis iš Kyjivo nori garantijų, jog Vengrijos bankas, neseniai išbrauktas iš Ukrainos Rusijos karo rėmėjų sąrašo, ateityje nebus vėl į jį įtrauktas, o tai yra ženklas, kad Budapeštas gali būti nepasirengęs atšaukti savo veto dideliam karinės pagalbos Ukrainai paketui.

Rytų Kroatijoje trečiadienį kilo didžiulis gaisras. „ABC News“ praneša, kad čia degė plastiko gamykla.   Leidinys skelbia, kad vietos valdžia paprašė gyventojų neiti į lauką, o namuose langus laikyti uždarytus.   Užfiksuotose įvykio vietos vaizdo įrašuose matyti į dangų kylantys juodų, tirštų dūmų bei liepsnų stulpai.

Prancūzijos vyriausybė antradienį sakė, kad šią savaitę surengs skubius posėdžius dažnėjantiems pranešimams apie patalines blakes aptarti. Blakių aptikimo atvejai vis dažniau vertinami kaip didelė potenciali visuomenės sveikatos problema. Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje blakės iš galimo pašaipų objekto virto ginčus keliančiu politiniu klausimu. Priblokšti piliečiai praneša šių gyvių pastebėję įvairiausiose vietose, įskaitant traukinius, Paryžiaus metropoliteną bei kino teatrus.

Interneto technologijų gigantė „Meta“ svarsto galimybę apmokestinti Europos vartotojus už šiuo metu nemokamas „Instagram“ ir „Facebook“ programėlių versijas, ir teisinasi tuo, kad tokiu būdu būtų taikomasi prie Europos Sąjungos reglamentų. Technologijų bendrovė pasiūlė apmokestinti „Instagram“ ir „Facebook“ naudotojus Europoje 10 eurų per mėnesį, kad jie nematytų reklamų, „CBS MoneyWatch“ sakė šaltinis.

Popiežius Pranciškus užsiminė neprieštaraujantis, kad Katalikų bažnyčia palaimintų tos pačios lyties poras. Atsakydamas grupei kardinolų, kurie šiuo klausimu paprašė išaiškinimo, jis sakė, kad bet koks palaiminimo prašymas turėtų būti traktuojamas kaip „ganytojiška labdara“. „Negalime būti teisėjais, kurie tik neigia, atmeta ir atstumia“, – sakė jis.

NATO šalys jau mato savo ginklų atsargų dugną, todėl tolesnis tiekimas Ukrainai turėtų būti vykdomas iš naujai pagaminamų ginklų. Tai Varšuvos saugumo forume antradienį pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. Anot jo, dešimtmečius trukusios nepakankamos investicijos į NATO karo pramonės kompleksą lėmė tai, kad šalys partnerės buvo priverstos aprūpinti Ukrainą ginkluote iš savo kariuomenių arsenalų, tačiau dabar jų amunicijos sandėliai jau pustuščiai.

Dvi pagrindinės grėsmės, kurias įžvelgia NATO, yra Rusijos Federacija ir teroristinės grupuotės. Būtent todėl šiemet Vilniuje vykusiame Šiaurės Atlanto Aljanso viršūnių susitikime buvo patvirtinti regioniniai planai suvaldyti ir apsiginti nuo šių grėsmių. Kaip antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robertas Baueris, ankstesniame viršūnių susitikime Madride NATO lyderiai nusprendė padidinti karių skaičių rytiniame flange.

Rusijos karas nesutrukdys Briuseliui ir Kijevui pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES, skelbia „Politico“, remdamiesi savo šaltiniais.  Pasak trijų „Politico“ kalbėjusių diplomatų, žinančių apie planus, lyderiai ruošiasi uždegti Kyjivui žalią šviesą iki metų pabaigos pradėti oficialias derybas dėl prisijungimo prie 27 šalių bloko.  „Ukraina yra didelio naujo postūmio plėsti ES iki 35 šalių centre.

Antradienio vakarą Šiaurės Italijoje įvyko kraupi nelaimė. Šalia Venecijos nuo viaduko nukrito autobusas, skelbia „Sky News“.  Venecijos meras Luigi Brugnaro anksčiau laikraščiui „La Repubblica“ sakė, kad žuvo mažiausiai 20 žmonių. Įvykį jis apibūdino kaip „baisią tragediją“.  „Aš nedelsdamas įsakiau miestui pradėti gedulą, atmindamas daugybę aukų, važiavusių avarijoje“, – paskelbė meras. „Apokaliptinė scena, trūksta žodžių“, – pridūrė jis.

Europos Parlamentas antradienį pritarė siūlymams didinti žiniasklaidos nepriklausomybę, tačiau už visišką draudimą vyriausybėms šnipinėti žurnalistus nepasisakė. Europos Sąjungos Žiniasklaidos laisvės aktą Briuselis pasiūlė praėjusiais metais, atsižvelgdamas į padidėjusį spaudimą žurnalistams tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pasveikino Armėnijos parlamento sprendimą ratifikuoti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) steigimo sutartį. „Sveikinu Armėnijos parlamento sprendimą (...) Kova su nebaudžiamumu už nusikaltimus yra taikos ir stabilumo sąlyga“, – parašė ji socialiniame tinkle „X“ per vizitą Armėnijoje. Šis Jerevano sprendimas papiktino istorinę Armėnijos sąjungininkę Maskvą, pavadinusią juos itin priešiškais.

Europos Komisija antradienį pareiškė, kad vis dar laukia aiškių atsakymų iš Lenkijos dėl įtarimų, kad šios šalies konsulatai ir kontraktininkai sukčiavo išduodant vizas. Praėjusį mėnesį lenkų žiniasklaida pranešė, kad Lenkijos konsulatuose ir kai kuriose išorinėse bendrovėse tam tikrose šalyse veikė Šengeno vizų išdavimo asmenims iš Artimųjų Rytų ir Afrikos už kyšius sistema. Rugsėjo 19 dieną išsiųstame laiške EK paprašė Lenkijos pateikti paaiškinimus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukritikavo agresyvias Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas ir pabrėžė, kad didins spaudimą V. Putinui tam, kad jis suvoktų savo logikos klaidingumą. V. Scholzas atkreipė dėmesį, kad V. Putino pasaulėžiūra leidžia jam bet kaip perbraižyti Europos žemėlapį, brėžiant linijas pagal principą: „šitai jūsų, šitai mūsų“. Tačiau taip būti neturėtų, pirmadienį kalbėdamasis su Vokietijos miesto Hamburgo gyventojais kalbėjo O. Scholzas.

Jungtinėje Karalystėje, netoli Oksfordo, įvyko didžiulis sprogimas. Kol kas JK naujienų portalai neturi oficialios informacijos iš šalies institucijų, tačiau socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdai iš įvykio vietos.   Vietos gyventojai socialiniame tinkle „X“ dalijasi užfiksuotu galingu sprogimu ir nuotraukomis.   Tiek BBC, tiek „Skynews“ praneša, kad kol kas laukia oficialių JK tarnybų komentarų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Kremlius investuoja į Kyjivo sąjungininkų susiskaldymą, ir paragino juos susivienyti susidūrus su Rusijos spaudimu. „(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiausiai tikisi, kad Vakarai ir pasaulis pavargs šiame kare stovėti Ukrainos pusėje. Rusija tam skiria didžiulius išteklius. Tačiau mes neturėtume žaisti kartu su jais“, – per spaudos konferenciją su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu sakė D. Kuleba.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad bloko užsienio ministrai pirmadienį pirmą kartą susitinka už jo sienų – Ukrainos sostinėje Kyjive. „Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ukrainoje žuvo nuo pernai ten kovojęs estų karys savanoris Tanelis Kriggulas, šaukiniu „Stinger“. Apie tai skelbia „Postimees“, remdamasis trimis šaltiniais. Pasak leidinio, T. Kriggulas žuvo netoli Lymano miesto Donecko srityje, Rytų Ukrainoje. Karys priklausė Tarptautiniam legionui, vienijančiam užsienio karius Ukrainoje. T. Kriggulo mirtį leidiniui patvirtino trys šaltiniai, patys kovojantys Tarptautiniame  legione.

Latvijos žvalgybos tarnybos nurodė, kad stiprėjant Rusijos konfrontacijai su Vakarų valstybėmis, didės ir Rusijos Federacijos agresyvių operacijų Latvijoje rizika. Apie tai latvių žvalgai skelbia praėjusią savaitę parlamente patvirtintoje atnaujintoje nacionalinio saugumo koncepcijoje, rašo Delfi.lv.

Jungtinių Tautų konferencijoje šeštadienį buvo patvirtintas naujas planas, kaip sumažinti cheminių medžiagų ir atliekų keliamą pavojų aplinkai, siekiant valdyti žalingą cheminių medžiagų poveikį. Penktojoje Tarptautinėje konferencijoje cheminių medžiagų valdymo klausimais, kurią Bonoje, esančioje Vokietijoje, organizavo JT Aplinkos programa (UNEP), vyriausybės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos patvirtino Pasaulinę cheminių medžiagų valdymo sistemą.

Pirmalaikius parlamento rinkimus Slovakijoje laimėjo populistinė partija „Smer-SD“, žadanti nutraukti karinę paramą Ukrainai ir kritikuojanti ES bei NATO. Jos pirmininkas sako, kad šalis turi didesnių bėdų nei Ukraina, praneša AFP. Kairiųjų pažiūrų „Smer-SD“ (Kryptis – socialinė demokratija) surinko 23 proc. balsų, o centristų „Progresyvioji Slovakija“ liko antra su 18 proc. balsų.