Sportuojantiems

Ar intensyvus sportas visada gerina seksualinę sveikatą? Ar tikrai kiekvienam būtina nueiti 10 tūkstančių žingsnių per dieną? Ir kodėl net raumeningi, fiziškai aktyvūs vyrai ne visuomet gali pasigirti gera seksualine sveikata? Į šiuos ir kitus klausimus lapkričio 13–14 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksiančiame tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2026“ atsakys Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius Arūnas Emeljano...

Žemėjanti oro temperatūra, gausesni krituliai ir trumpėjančios dienos – ženklai keisti įprastą aprangą į šiltesnę ir atsparesnę rudens darganoms. Ši taisyklė galioja ir bėgimo aprangai. Kaip „Sportland“ pranešime žiniasklaidai teigia daugkartinis Lietuvos rekordininkas, vidutinių ir ilgųjų nuotolių bėgikas Simas Bertašius, pakeisti aprangą į tinkančią prastiems orams – tiesiog būtina.

Rudenį, ypač spalio ir lapkričio mėnesiais, sporto klubai paprastai sulaukia daugiau lankytojų. Po vasaros atostogų žmonės grįžta prie įprastos rutinos, o vėstant orams ir trumpėjant dienoms dažniau renkasi treniruotes uždarose patalpose. Tačiau sporto klubų atstovai pastebi ir kitą tendenciją – žmonės vis dažniau sportuoja ne tik dėl fizinės formos ar išvaizdos, bet ir norėdami pagerinti emocinę savijautą, sumažinti stresą bei skirti laiko sau. Sporto klube „Re.

Daugelis sportuojančių žmonių savo fizinę būklę vertina paprastai – jei nieko neskauda, vadinasi, viskas gerai. Tačiau „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gaivilė Kurtinaitytė-Juškė sako, kad organizmas apie didėjantį traumų pavojų dažnai įspėja gerokai anksčiau – tik šiuos signalus ne visada jaučiame ar pastebime.

Vis daugiau lietuvių renkasi aktyvų laisvalaikį, tačiau kartu didėja ir rizika patirti įvairių traumų. Gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebi, kad į jo kabinetą vis dažniau užsuka padelio mėgėjai, besiskundžiantys kelio ar čiurnos skausmais. Vis dėlto rimta trauma gali ištikti ir nesportuojant – kartais pakanka netaisyklingai pastatyti koją lipant iš lovos, kad plyštų meniskas.

„Norėčiau daugiau judėti, bet neturiu tam laiko“ – turbūt viena dažniausių priežasčių, kodėl pasivaikščiojimas taip ir lieka kitos dienos planuose. Po darbo laukia namai, šeima, buities reikalai, o savaitgalį atsiranda sąrašas darbų, kurių nespėjome atlikti per savaitę. Tačiau daugiau vaikščioti nebūtinai reiškia kiekvieną dieną rasti papildomą valandą ilgam pasivaikščiojimui. Kartais užtenka šiek tiek pakeisti tai, ką ir taip darome kasdien.

Galima puikiai pasiruošti egzaminui, darbo pokalbiui ar kitam svarbiam įvykiui, tačiau realioje situacijoje koją kartais pakiša jaudulys. Tuomet sunkiau susikaupti, greitai reaguoti ar prisiminti net gerai žinomus dalykus. Sportininkai su tuo susiduria nuolat, todėl treniruotėse lavina ne vien techninius įgūdžius – jiems itin svarbu išmokti susitvarkyti su įtampa ir neleisti vienai klaidai išmušti iš ritmo.

Daugiau sportuoti, mažiau valgyti, o gal dar išbandyti protarpinį badavimą – siekdami gyventi sveikiau, žmonės neretai vienu metu imasi kelių pokyčių. Tačiau intensyviai sportuojant ir negaunant pakankamai energijos bei maistinių medžiagų organizmui gali būti sunkiau atsistatyti. Sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas pabrėžia – fizinio krūvio negalima vertinti atskirai nuo mitybos.

Nuolatinis technologijų tobulėjimas atveria vis platesnes galimybes pažinti savo sveikatą. Anksčiau stebėjome tik nueitus žingsnius, miego valandas ar sudegintas kalorijas, o šiandien vis dažniau skaičiuojame ir, pavyzdžiui, suvartotų baltymų gramus. Į šią tendenciją reaguoja ir technologijų gamintojai – programėlės kaip „Samsung Health“ padeda vartotojams patogiai sekti, ar organizmas gauna pakankamai jam būtinų medžiagų.

Kaip sportuojant palaipsniui stiprėja raumenys, taip ir susidūrimas su kontroliuojamu stresu gali didinti žmogaus atsparumą – svarbiausia po įtampos organizmui suteikti galimybę atsistatyti. Diskusijų festivalyje „Būtent!“ apie vadinamąjį „stress fitness“ kalbėjęs „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas sako, kad šiandien problema dažnai yra ne pats stresas, o tai, kad žmonėms tampa vis sunkiau iš įtampos būsenos sugrįžti į ramybės režimą.

Bėgimas, ėjimas, treniruotės sporto salėje ar važiavimas dviračiu – judėjimas yra svarbus mūsų sveikatai, tačiau skirtingos fizinio aktyvumo formos sąnarius veikia nevienodai. Važiuojant dviračiu didžioji kūno svorio dalis tenka sėdynei, todėl kelio, klubo ir čiurnos sąnariai gali judėti nepatirdami tokios smūginės apkrovos, kokia atsiranda bėgant.

Žingsniai, treniruočių minutės ir sudegintos kalorijos – fizinį aktyvumą šiandien galime išmatuoti itin tiksliai. Tačiau viena svarbiausių progreso dedamųjų dažnai lieka nuošalyje. Nuolatinis nuovargis, suprastėjęs miegas ar prastėjantys sportiniai rezultatai gali reikšti ne tai, kad reikia treniruotis dar daugiau, o priešingai – kad kūnui reikia poilsio.

Gyventi ilgiau norėtų daugelis, tačiau vien ilgesnė gyvenimo trukmė dar nereiškia geresnio gyvenimo. Gydytojas, profesorius ir Seimo narys Saulius Čaplinskas sako, kad kur kas svarbiau kalbėti apie sveiką amžėjimą – kaip kuo ilgiau išlikti savarankiškam, aktyviam, sveikam ir reikalingam kitiems.

Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti vis daugiau vaistų, tyrimų ir gydymo metodų, tačiau vienas veiksmingiausių būdų pasirūpinti savo sveikata vis dar nieko nekainuoja. Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas Audrius Šimaitis sako, kad fizinis aktyvumas daro įtaką dešimtims ligų, o didžiausią naudą gali pajusti būtent tie žmonės, kurie iki šiol judėjo mažiausiai.

Nors šiandien turime daugiau galimybių rūpintis savo sveikata nei bet kada anksčiau – sporto klubus, maisto papildus, ilgaamžiškumo metodikas, išmaniuosius laikrodžius ir praktiškai neribotą informacijos kiekį internete, tai dar negarantuoja geresnės savijautos. Priešingai – vis daugiau žmonių kalba apie nuolatinį nuovargį, perdegimą ir stresą.

Maratonas daugeliui tampa aiškiu tikslu, padedančiu pradėti reguliariau bėgioti, susidėlioti režimą ir išbandyti savo galimybes. Vis dėlto ilga distancija reikalauja daugiau nei motyvacijos. Pasak „Hila“ kineziterapeutės Deimantės Motiejūnaitės, didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda ruoštis pagal bendrą internete rastą planą, tačiau neįvertina savo fizinio pasirengimo, ankstesnių traumų, darbo režimo, miego ir kūno gebėjimo atlaikyti didėjantį krūvį.

Artėjant Vilniaus maratonui ir kitiems rudens bėgimo renginiams, vis daugiau žmonių pradeda ruoštis pirmiesiems startams ar nusprendžia į kasdienybę įtraukti daugiau judėjimo. Tačiau pirmosios treniruotės neretai baigiasi greičiau, nei planuota – jau po kelių minučių ima trūkti oro, smarkiai pakyla pulsas, o noras tęsti bėgimą greitai dingsta. Nors tokia savijauta dažnai siejama su prasta fizine forma, tikroji priežastis gali būti paprastesnė – pavyzdžiui, per greitai pasirinktas tempas.

Septynmetis kerta finišo liniją. Jis pavargęs, tačiau veide – didžiulė šypsena. Pirmą kartą gyvenime įveikė Velomaratono trasą. Kelis kartus norėjo sustoti, bet nesustojo. Jam pavyko. Vos kirtęs finišo liniją, jis ieško tėvų žvilgsnio. Tikisi išgirsti: „Ar buvo smagu?“ Tačiau neretai pirmasis klausimas būna visai kitas: Na, ar pirmas? Atrodo, tik trys žodžiai. Tačiau jei pirmiausia klausiame, kokią vietą vaikas užėmė, jis pamažu ima tikėti, kad sporto vertė matuojama rezultatu.

Vasarą daugelio žmonių gyvenimo ritmas pasikeičia – daugiau laiko praleidžiama gamtoje, keliaujama, ilsimasi prie ežerų ar jūros. Kartu keičiasi ir sportavimo įpročiai. Vieni sporto klubus iškeičia į aktyvų laisvalaikį, kiti nusprendžia iki rudens padaryti pertrauką. Specialistai sako, kad vasarą nebūtina bet kokia kaina laikytis įprasto treniruočių grafiko. Kur kas svarbiau visiškai nenutraukti fizinio aktyvumo.

Po traumos ar operacijos didžiausias iššūkis dažnai būna ne fizinis skausmas, o baimė vėl judėti. Daugelis žmonių ima saugoti skaudantį kelį, klubą ar čiurną, vengia ilgesnių pasivaikščiojimų, atsisako sporto ir laukia, kol organizmas „susitvarkys pats“. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtent kontroliuojamas judėjimas dažnai tampa svarbiausia sveikimo dalimi. Viena dažniausiai rekomenduojamų fizinio aktyvumo formų po įvairių traumų yra važiavimas dviračiu.

Vasarą daugelis daugiau juda, leidžia laiką gamtoje ar planuoja aktyvesnį laisvalaikį. Tačiau specialistai pastebi, kad poilsio sezonas taip pat tampa proga pagaliau pasirūpinti sveikata, kuriai kasdienybėje dažnai pritrūksta laiko. Būtent todėl „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centras Vilniuje liepos 14–30 d. kviečia gyventojus į nemokamas kineziterapeutų vedamas mankštas, skirtas nugaros ir dubens dugno stiprinimui.

Vasarą daugelis grįžta prie aktyvesnio gyvenimo ritmo: važinėja dviračiu, bėgioja, mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais, komandiniais žaidimais ar leidžiasi į žygius. Tačiau nors aktyvi fizinė veikla atneša daug naudos organizmui ir gali teigiamai veikti nuotaiką, staigus fizinio krūvio augimas gali tapti nemenku išbandymu raumenims, sąnariams ir kaulinei sistemai.

Nors fizinio aktyvumo tema šiandien aptariama dažniau nei bet kada anksčiau, sporto medicinos specialistai pastebi priešingą tendenciją – žmonių fizinis pasirengimas prastėja, o judėjimo trūkumo pasekmės vis dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje.

Pasitinkant vasarą dažnas pasirenka aktyvesnį gyvenimo būdą, tačiau tiek sportas, tiek kita fizinė veikla, ypač jeigu ja užsiimama po ilgesnės pertraukos, reikalauja atidesnio dėmesio organizmui.

Pastaraisiais metais bėgimas daugeliui tapo ne tik sportu, bet ir būdu atsitraukti nuo nuolat skubančios kasdienybės, sumažinti stresą ar tiesiog skirti daugiau laiko sau. Vis dėlto, didžiausias iššūkis dažniausiai nėra pats sprendimas pradėti bėgioti, o gebėjimas šį įprotį išlaikyti ilgiau nei kelias savaites. Pradžioje žmonės neretai sau kelia per didelius lūkesčius – renkasi per greitą tempą, per ilgas distancijas ar nepakankamai dėmesio skiria poilsiui.

Intensyvios treniruotės dažnai laikomos greičiausiu keliu į geresnę fizinę formą: daugiau prakaito, daugiau pastangų, daugiau rezultato. Tačiau asmeninis treneris Paulius Ratkevičius įspėja – sveikatai naudingas ne bet koks krūvis, o tas, po kurio kūnas sugeba atsistatyti. Priešingu atveju sportas gali tapti dar vienu nereikalingo streso šaltiniu organizmui.

Dauguma mūsų į ėjimą žvelgiame pragmatiškai: „reikia nueiti 10 000 žingsnių“, „reikia sudeginti kalorijas“, „reikia pravėdinti galvą“. O ar kada susimąstėte, kad jūsų akys pasivaikščiojimo metu „valgo“? Ir nuo to, kokį „spalvų meniu“ joms patiekiame, tiesiogiai priklauso emocinė būsena. 3 faktai, kurie jūsų pasivaikščiojimus arba treniruotes praturtins dvigubu poveikiu.

Jau šį sekmadienį, rugsėjo 28 d. „Toyota Ėjimo“ organizatoriai kviečia atrasti Vilnių savo kojomis ir savo tempu: galima rinktis iš trijų skirtingų ilgių trasų: 5, 10 ar 25 km. Klausimas, kuris dažnai neduoda ramybės dalyviams: „kaip maitintis, kad ėjimas būtų malonumas, o ne kančia“? Nesvarbu, ar ruošiatės eiti 5 ar net 25 kilometrus, skysčiai ir tinkamai pasirinkti maisto produktai yra jūsų energijos bei geros savijautos šaltinis.

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo bei virusinių ligų sezonui, imuniteto stiprinimas tampa daugelio žmonių prioritetu. Norintys nesirgti imasi maisto papildų, vitaminų, tačiau neretai pamiršta, kad imunitetui didelę įtaką daro ir kasdieniai įpročiai. Vienas jų – fizinis aktyvumas.

Šiuolaikinis pasaulis verčia mus nuolat skubėti, o mūsų smegenys nuolat „virkšina“ milžiniškus informacijos srautus. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ėjimas gali pozityviai paveikti ir mūsų psichinę sveikatą. Bet ar kada pagalvojote, kad ne mažiau svarbu kur einame? Mokslininkai sako, jog ėjimas miesto gatvėmis ir miško takeliais mūsų smegenyse sukuria skirtingus efektus. Miestas – proto treniruotė, bet ne poilsis Eidami mieste esame nuolat atakuojami – reklamos, signalai, automobiliai, žmonės.

Ruduo įprastai tampa nauju pradžios tašku – vieni grįžta į sporto sales, kiti ryžtasi išbandyti naujas veiklas ar tiesiog skirti daugiau dėmesio judėjimui. Kartu su entuziazmu ir sportu neretai aplanko ir mažiau malonus palydovas – kelioms dienoms užsitęsiantis raumenų skausmas. Kodėl po pertraukos grįžus į sportą skauda raumenis ir ką galime padaryti, kad pradžia būtų lengvesnė? „Svarbu žinoti, kad raumenų skausmas po sporto – natūrali organizmo reakcija.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ėjimas yra paprasčiausias dalykas pasaulyje – juk visi tai darome nuo vaikystės. Tačiau šis natūralus judėjimo būdas slepia kur kas daugiau, nei tik kelionę iš taško A į tašką B. Įvairios ėjimo technikos skiriasi ne tik tempu, bet ir tikslais – vienos skirtos sveikatai, kitos sportui, o dar kitos psichologinei gerovei. Visiems puikiai žinomas ir pats paprasčiausias būdas judėti – tiesiog ėjimas.

Ar žinojote, kad jūsų žarnynas – tarsi „antrosios smegenys“? Skamba neįtikėtinai, tiesa? Pasirodo, žmogaus žarnyne knibžda apie 100 milijonų neuronų. Šis stebuklingas organas nuolat bendrauja su mūsų tikrosiomis smegenimis, o jame gyvenanti mikroflora tiesiogiai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą, t.y. nuotaiką, imlumą stresui, imunitetą.

Šiomis dienomis mes dažnai patiriame stresą ir įtampą, tačiau nežinome kaip su tuo susitvarkyti. Ne paslaptis, kad miego sutrikimai tampa vis didesne problema visuomenėje: stresas, nerimas, nuolatinis žiūrėjimas į įvairiausius ekranus ir mažas fizinis aktyvumas yra tai, kodėl vis dažniau lietuviai susiduria su miego problemomis. Lietuvoje, remiantis Higienos instituto, 2022 metų duomenimis, nemiga buvo diagnozuota 117 tūkst. žmonių. Per pastaruosius trejus metus ši problema išaugo apie 30 proc.

Šiandien, kai nuolatinis skubėjimas tapo kasdienybe, vis daugiau žmonių ieško paprastų būdų, kaip sustoti, atsikvėpti ir pasirūpinti savimi. Vienas iš tokių būdų – vaikščiojimas. Tai ne tik fizinis aktyvumas – tai veikla, kuri daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai ir net smegenų veiklai. „Fizinio aktyvumo metu padidėja kraujo pritekėjimas į smegenis, o tai užtikrina geresnį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą nervų ląstelėms.

Prie sekmadienį vyksiančio Kauno Akropolio maratono starto linijos iš viso stos per 6000 skirtingas distancijas įveikti pasiruošusių bėgikų. Tarp jų bus ir dviejų olimpinių žaidynių dalyvė Eglė Balčiūnaitė, kartu su „Oilesen D3“ komanda bėgsianti pusės maratono bėgime.

 Balandis – kontrastų mėnuo. Po žiemos sąstingio atšilus orams pradedame daugiau judėti. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė sako, kad sportas pavasarį gali išjudinti kūną, pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį. Jis įvardija, kokie hormonai išsiskiria sporto metu ir kaip paprastai galime pagerinti fizinius rezultatus. Sportas ir hormonai „Sportuojant organizme išsiskiria įvairūs hormonai, kurie tiesiogiai veikia emocinę būseną.

 Šiandien sportuojantys asmenys vis dažniau naudojasi technologijomis, kad stebėtų savo progresą ir pasiektų geresnių rezultatų. Išmanusis telefonas gali būti nepakeičiamas pagalbininkas, leidžiantis efektyviai planuoti treniruotes, stebėti fizinę būklę ir motyvuoti save. Sporto programėlės siūlo įvairias funkcijas – nuo treniruočių planų kūrimo iki širdies ritmo ar sudegintų kalorijų sekimo. Tai ne tik patogu, bet ir padeda geriau suprasti savo kūną bei sporto poveikį sveikatai.