Mokslas ir IT

Populiarios namų multimedijos pramogų sistemos ir prie interneto jungiami įrenginiai gali kelti pavojų asmeninio gyvenimo konfidencialumui ir vertingiems visos šeimos duomenims. Tokią išvadą padarė „Kaspersky Lab“ ekspertai, atlikę šiuolaikiniuose namuose nuolat naudojamų įrenginių pažeidžiamumų paieškos eksperimentą. „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas Deividas Džeikobi atidžiai ištyrė įvairius namų technikos modelius.

Rugsėjo 10 d. Kaune startuosiančiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2014“, KTU mokslininkai leis išbandyti ne tik jau sukurtus neperšaunamus rūbus, bet ir pakvies pasivaikščioti po virtualią realybę. Visoje šalyje vykstantis festivalis kviečia kauniečius ir miesto svečius iš arčiau susipažinti, ką kiekvieną dieną dirbą Lietuvos mokslininkai ir kokią didelę reikšmę jų atradimai turi visam pasauliui.

Išlydėjus gandrus tolimam skrydžiui į žiemavietes nejučiom prisimeni praėjusios vasaros aktualijas. Ir aišku pirmiausiai susijusias su baltaisiais gandrais. Kaip ir kasmet Lietuvos ornitologų draugijoje (LOD) netilo skambučiai dėl iš lizdų iškritusių ar išmestų jauniklių, taip pat dėl įvairių problemų, susijusių su lizdais ant elektros perdavimo linijų atramų.

NASA astronautas Reidas Wisemanas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) vėl žaidė su ugnimi. Tiesiogine prasme. Šįkart jis pademonstravo eksperimentą, kurį pavadino FLEX-2 (Flame Extinguishment Experiment-2). "Ugnis! Liepsnos medūza! Finišas lanko pavidalo trajektorija!" – vaizdo portale "Vine" rugpjūčio 22 d. paskelbė amerikiečių astronautas. Savo žinutėje jis taip pat publikavo sulėtintus ugnies kamuolio nesvarumo būsenoje kadrus.

XX a. mes darėmės vis protingesni ir protingesni, bet dabar esama ženklų, kad IQ tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ir Australija ėmė mažėti Danijoje kiekvienas 18 metų sulaukęs vyras privalo atlikti karinę prievolę. Dabar pašaukiama vos keletas tūkstančių, tačiau visi patikrinami ir be viso kito, turi atlikti IQ testą. Nuo šeštojo dešimtmečio tebenaudojamas tas pats testas.

Ar jūsų nesiutina amžinai prasmegę kanalizacijos šulinių dangčiai Lietuvos gatvėse, nuolatinis pakabos daužymas į juos ir slalomo apšilimo pratimus primenantis mėginimas tarp jų išlaviruoti? Daugeliui lietuvių atrodo, kad tai – nepataisomas sovietinis reliktas, su kuriuo reikia paprasčiausiai susitaikyti ir nekreipti į tai dėmesio. Verčiau tą dėmesį sutelkti į didžiąsias duobes. Ir pėsčiuosius. Tačiau vokiečiai apie tai turi visai kitą nuomonę.

XX a. mes darėmės vis protingesni ir protingesni, bet dabar esama ženklų, kad IQ tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ir Australija ėmė mažėti Danijoje kiekvienas 18 metų sulaukęs vyras privalo atlikti karinę prievolę. Dabar pašaukiama vos keletas tūkstančių, tačiau visi patikrinami ir be viso kito, turi atlikti IQ testą. Nuo šeštojo dešimtmečio tebenaudojamas tas pats testas.

Žemėn 1911 m. nukritusiame ir Egipte rastame Nakhlos meteorite iš Marso mokslininkai pastebėjo keistą struktūrą, kuri labai panaši į ląstelę, skelbia Space.com. Tiesa, skelbti sensacijų apie gyvybę Marse niekas neskuba: nepaisant intriguojančios atrasto darinio struktūros, tyrėjai yra linkę manyti, kad darinys susiformavo ne dėl biologinių, o veikiausiai dėl geologinių procesų.

Masačiusetso technologijų instituto (Massachusetts Institute of Technology , MIT) mokslininkai pademonstravo lankstų polimerą, padengtą mikroplaukeliais, kurie, veikiami magnetinio lauko, gali pakrypti į įvairias puses. Priklausomai nuo magnetinio lauko orientacijos, plaukeliai gali suformuoti kelią, per kurį imtų tekėti skystis, taip pat skystį nukreipti ir taip, kad jis, veikiamas paviršiaus įtempimo jėgos, galėtų tekėti į viršų, įveikdamas sunkio jėgą.

Galiausiai pasiekęs 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą, Rosetta zondas pasirengė pagelbėti narplioti vandenynų atsiradimo Žemėje klausimą. Rosetta zondas įėjo į istoriją praeitą savaitę, kai pirmasis pradėjo suktis apie kometą. Dabar jis turi imtis pagrindinės savo misijos: išsiaiškinti 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos paslaptis ir jos ryšius su gyvybe Žemėje. Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas jau atsiuntė neįtikėtinas svetimo peizažo nuotraukas.

Dėl blogo oro neapibrėžtam laikui nukeliamas ketvirtadienį planuotas dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ palydovų pakilimas. Jiems pakilus, „Galileo“ tinkle esančių palydovų skaičius būtų padidėjęs iki 6, rašo Phys.org.

 Rytoj pagal ES palydovinės navigacijos programą „Galileo“ į kosmosą bus išsiųsti dar du palydovai ir jų skaičius orbitoje padidės iki šešių. Palydovai bus paleisti 14.31 val. Vidurio Europos laiku iš Europos kosmodromo, esančio netoli Kuru Prancūzijos Gvianoje. Paleidimą bus galima stebėti tiesiogiai internetu. Šių palydovų paleidimas – tai dar vienas svarbus žingsnis visavertės europinės palydovinės navigacijos sistemos link.

Kalnų randų supama žemuma pietiniame Marso pusrutulyje – vienas didžiausių smūginių kraterių Saulės sistemoje. Elados daubos skersmuo – 2,3 tūkst. km, gylis – daugiau kaip 7 km, o žemiausia vieta – 8,2 km gylio duburys.     Manoma, kad Elados krateris susiformavo prieš 3,8-4,1 mlrd. metų, kai į Marsą trenkėsi milžiniškas asteroidas. Per milijardus metų Eladą nugludino vėjai, ledas, vanduo, vulkaninis aktyvumas. Ir, žinoma, jaunesni ir mažesni smūginiai krateriai.

Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

 Visai neseniai pasaulį sudrebino žinia, jog Sibire atsirado didžiulė beveik 80 metrų duobė. Ji buvo aptikta šalia miško, Jamalo pusiasalyje, kurio pavadinimas vietos kalba reiškia „pasaulio kraštas“. Buvo įvairių spėjimų apie tai, kas lėmė tokios didelės ir gilios duobės atsiradimą atokiame Šiaurės Rusijos regione. Vieni teigė, jog tai didžiulio meteorito žymė, kiti mąstė apie antgamtinius reiškinius, treti tvirtino, jog tai požeminio sprogimo padarinys.

 Europos vaizdo ir garso asociacija (angl. European Imaging and Sound Association, EISA) „2014–2015 m. išmaniuoju Europos vartotojų telefonu“ pripažino naujausią „Huawei“ produktą „Ascend P7“. Tai antras kartas iš eilės, kai EISA šioje kategorijoje įvertina „Huawei“ – pirmasis apdovanojimas 2013 m. bendrovei buvo įtektas už itin ploną 6,18 mm „Ascend P6“. Naujasis 4G LTE ryšį palaikantis „Ascend P7“ perrašo išmaniųjų telefonų istoriją ir tęsia „Huawei Ascend P6“ modelio sėkmę.

 Pažeidžiamų vietų eksploitas CVE-2010-2568, dar 2010 m. aptiktas kartu su liūdnai pagarsėjusiu virusu „Stuxnet“, iki šiol plačiai paplitęs ir kelia grėsmę vartotojams. Kaip per specialų operacinės sistemos „Windows“ pažeidžiamų vietų tyrimą išsiaiškino „Kaspersky Lab“ ekspertai, per aštuonis mėnesius nuo 2013 m. lapkričio iki 2014 m. birželio su šia grėsme susidūrė 19 milijonų viso pasaulio vartotojų.

Jeigu kada nors esate susidūrę su medūzomis, tuomet turbūt žinote, koks siaubingas skausmas jai įgėlus perveria visą kūną... Tačiau argi ne smalsu sužinoti, kaip visa tai vyksta? Sulėtintos vaizdo įrašas mikroskopiniame lygmenyje padės pažvelgti į šį procesą iš labai arti.   Medūzos (lot. Medusozoa) yra duobagyviai, kurių kūną sudaro į drebučius panašus audinys.

  Pasaulyje didžiulę košę užvirė 2009 m. pasirodęs filmas „2012“, kuris uždirbo beveik 800 mln. JAV dolerių. Po šio filmo prasidėjo pasaulio pabaigos karštinė. Majai nėra vieninteliai, bauginantys žmoniją artėjančia pasaulio pabaiga. Tokių pranašysčių buvo dar prieš mūsų erą, bet pasaulis liko koks buvęs. Trumpai apie įžymiausias neįvykusių pasaulio pabaigų datas. Jėzaus metai 999 metais tų laikų pranašautojai teigė, kad pasaulį ištiks pabaiga Kristaus - 1033 metais.

Pietryčių Azijoje gyvenantis grambuolių pošeimio vabalas "Cyphochilus" yra baltesnis už popierių. Optines jo kūną dengiančių ypač plonų žvynelių savybes tyrinėjantys mokslininkai rado atsakymą, kodėl šis vabzdys toks stulbinamai ryškus. Balti žvyneliai šviesos spindulius atspindi efektyviau nei kuris nors kitas mokslui žinomas biologinis audinys.

 Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

„Kaspersky Lab“ pranešė išleidusi nemokamą mobilųjį priedą, apsaugantį „Android“ įrenginių vartotojus nuo pastaraisiais mėnesiais atvirų pažeidžiamų šios platformos vietų. „Kaspersky Fake ID Scanner“ tikrina, ar skenuojamame telefone ar planšetėje nėra pažeidžiamų vietų, kurios galėtų sukelti vertingų duomenų, asmeninių duomenų ir netgi pinigų praradimą. Pastaraisiais mėnesiais aptikta daug tokio tipo praradimų.

„Apple“ jau susirinko visus pinigus padovanojusi pasauliui išmanųjį telefoną. Šiais metais „Samsung“ bandys mums padovanoti išmanųjį laikrodį. Bet ar pavyks uždirbti visus pinigus? Metų pradžioje savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė, kad būtent 2014-ieji taps ne išmaniųjų laikrodžių, bet išmaniųjų apyrankių metais ir kiekvienas gamintojas, pabandęs jas pranokti masyvesniu gaminiu, patirs fiasko.

Kompanija Samsung vis dar išlieka išmaniųjų telefonų rinkos lydere, nors per metus jos pardavimai smuko, o užimamos rinkos dalis sumenko nuo 32,3% iki 25,2%. Kinijos gamintojai dabar tapo realia grėsme, nors dar prieš metus jie didelio pavojaus nekėlė. Brangių telefonų rinka prisotinta, tuo tarpu auga tik besivystančių šalių rinkos, kuriose dominuoja nebrangūs mobilūs įrenginiai.

Visame pasaulyje išpopuliarėjusi japonų animacinė katytė Hello Kitty savo 40-ąjį gimtadienį atšvęs nežemiškai – ji buvo išsiųsta į savo pirmąją misiją kosmose. Hello Kitty figūrėlė dabar skrieja aplink Žemę mažame palydove su skaitmenine pranešimų lenta, pagal vyriausybės finansuojamą projektą, kuriuo siekiama pritraukti privačias kompanijas į kosmoso verslą.

  Staigūs klimato pasikeitimai mokslininkus paskatino dar garsiau kalbėti apie mus ištiksiančią katastrofą. News.com pristato 27 nutoraukas, kurios įrodo kaip sparčiai keičiasi mūsų Žemė ir kad kiekvienas turime padaryti išvadas. Didžiausi pasaulio vandens rezervuarai džiūsta. Midaus ežeras, Nevada   Pauelo ežeras, Juta   Džiūsta Kalifornijos vandens rezervuaras.   Dauguma augalų sparčiai nyksta dėl per mažo vandens kiekio.

Lietuvos verslo padangėje vis dažniau minimi start-up‘ai arba lietuviškai startuoliai. Kas slepiasi už šio madingo termino? Kuo pradedančios technologinės įmonės skiriasi nuo tradicinio verslo? Ar lietuviai turi daug inovatyvių idėjų? Į šiuos klausimus atsako Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Verslininkystės ir verslumo ugdymo skyriaus KTU „Startup Space“ vadovas Liutauras Palaitis.

Naudotis viešuoju transportu Londone jau greitai gali tapti dar patogiau ir praktiškiau, nes Londono transporto sistemą valdanti tarnyba „Transport for London“ (TfL) šiuo metu sostinės autobusuose išbando nemokamą belaidį internetą, skelbia šalies spauda. Nors kol kas nemokamas belaidis internetas veikia tik dviem maršrutais kursuojančiuose autobusuose, TfL siekia gauti papildomą finansavimą internetą išbandyti ir kituose maršrutuose.

Šiais metais, rugpjūčio mėnesį, bus penki penktadieniai, penki šeštadieniai ir tiek pat sekmadienių. Taip atsitinka gana retai – maždaug kas 7 ar 11 metų. Visai neseniai kitą įsimintiną šios vasaros akcentą naktinio dangaus mėgėjams padovanojo ir Mėnulis, kuris žemės gyventojams pasirodė visu gražumu.

Paaiškėjo vieno grėsmingiausių Žemei Saulės sistemos objektų – 1,3 km skersmens kalno dydžio asteroido 1950 DA kai kurie ypatumai. Naujausi jo stebėjimai byloja, kad tai – milžiniška kartu skriejančių skeveldrų flotilė. Kaip tokią reikės sustabdyti? Gausybę asteroidą sudarančių akmenų krūvoje laiko jėgos, kurios yra silpnesnės už vieno cento monetos svorį.

Europos Sąjunga (ES) – viena labiausiai klimato kaita besirūpinančių institucijų. Šiuo metu visos valstybės narės vykdo iki 2020 metų strategijoje „Europa 2020“ iškeltus tikslus. Į šios strategijos akiratį pateko ir klimato bei energetikos sritis. Joje numatytus tikslus lengva atsiminti, nes jie visi sukasi aplink skaičių 20. Siekiama 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc.

Jos buvo laikomos jūreivių pasakomis ir pramanais, bet jos tikros: milžiniškos bangos, kylančios be perspėjimo ir galinčios sunaikinti laivus. Ar galima jas kaip nors numatyti? Kai kruizinis laivas Louis Majesty leidosi iš Barselonos Ispanijos rytuose į Genują šiaurės Italijoje, tai turėjo būti maloniai atpalaiduojantis galutinis turo apie Viduržemio jūrą žingsnis. Bet Viduržemio jūros planai buvo kitokie.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas nutarė trauktis. Taip „nusprendė“ programišiai, kurie įsilaužė į jo paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“. Maža to, jis meta iššūkį ne kam kitam, o pačiam prezidentui Vladimirui Putinui. „Seniai norėjau pasakyti: „Vova! Tu neteisus!“ (Vova – vienas iš variantų, kaip rusiškai trumpinamas Vladimiro vardas – red. past.) Yra čia ir daugiau perliukų. Tarp jų „Man patinka skaityti Navalną“ (vienas Rusijos opozicijos veikėjų – red. past.

Perovskitas – tai kalcio titanatas, mineralas, 1839 metais atrastas Uralo kalnuose ir pavadintas rusų minerologo Levo Perovskio vardu. Visai neseniai perovskitas tapo moksline sensacija, ir jam jau žadama ateitis, ne prastesnė nei grafenui. Pasirodė, kad iš šio mineralo ir jo junginių galima nebrangiai pagaminti efektyvius saulės elementus ir puslaidininkius.

Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai dirba prie naujos technologijos, kuri vadinasi Wi-Fi Backscatter. Jos esmė – leisti Wi-Fi moduliams, esantiems išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ir mobiliuose kompiuteriuose dirbti praktiškai neeikvojant juose esamų energijos šaltinių. Kitais žodžiais tariant, tokių modulių darbui turėtų užtekti vien tik maršrutizatoriaus siunčiamo signalo.

Augustas Stankevičius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulyje išaugus bepiločių orlaivių paklausai, juos ėmėsi gaminti ir Lietuviai. Kūrėjai teigia, tokius orlaivius naudojantys moksliniams tyrimams, tačiau pastebi, jog tai tikrai nėra vienintelė jų taikymo sritis. Bepiločius orlaivius Antano Gustaičio aviacijos institutas gamina jau ketvirtus metus. Per šį laiką sukonstruoti keli bandomieji modeliai, o šiemet pristatytas pirmasis visiškai baigtas orlaivis.

Mokslininkai nė neabejoja, kad klimato kaita jau vyksta ir matydami įvairius pokyčius laurus priskiria būtent šiam reiškiniui. Nors daugelis žmonių ir girdėjo apie klimato kaitą, ne visi gali paaiškinti kas tai yra ir kaip tai paveiks mūsų planetą. Tam, kad būtų aiškiau, būtina aptarti pagrindinius su klimato kaita susijusius išsireiškimus. Klimato kaita – kas tai? Besikeičiantis klimatas – tai ilgalaikis procesas, dėl kurio keičiasi oro sąlygos.

Javapjūtės sezonas jau įsibėgėjo, o ūkininkai dirba išsijuosę, kad tik spėtų nukulti javus kol nesubjuro orai. Vieniems ūkininkams šiuo įtemptu laikotarpiu rūpi, kad negestų kombainai ir kita technika, o kiti – išbando naujausias technologijas ir į kombainą be išmaniojo telefono nė nelipa. Ūkininkas iš Šėtos, Andrius Danyla, kuris kartu su tėvu dirba apie 220 hektarų teigia, kad be savo išmaniojo telefono, kuriame įdiegta ūkio valdymo programa „Farmis“, į laukus neišeina.

Šią savaitę korporacijos „Microsoft“ padalinys „Devices Group“ paskelbė išleisiantis naują „Nokia“ modelį – klasikinį mobilųjį telefoną „Nokia 130“, kuris kainuos vos 19 eurų (65 litus), be mokesčių ir subsidijų. Tai bus pigiausias bendrovės mobilusis telefonas, turintis vaizdo ir muzikos grotuvą. „Nebrangūs klasikiniai mobilieji telefonai dar turi didžiulę paklausą visame pasaulyje – kasmet tokių modelių parduodama apie 300 milijonų vienetų.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė išsiaiškinusi, kad atakos instrumentai, naudojami neseniai aptiktoje operacijoje „Epic“, liudija jos ryšį su metų pradžioje atskleista kibernetinio šnipinėjimo kampanija „Turla“. „Epic“ kūrėjų taikomų technologijų tyrimas leidžia manyti, kad ši operacija – tai didesnės kampanijos „Turla“ pradinė stadija, ir padeda suprasti, kaip būtent užkrečiami atakuojami vartotojai, teigia bendrovės ekspertai.

Danijos ir Grenlandijos geologinių tyrimų centro daktaras Jasonas Boxas pareiškė, kad nuo Arkties vandenyno dugno kyla didžiuliai metano burbulai – tokie dideli, kad metanas taps pagrindiniu veiksniu pasaulinio klimato pokyčių aplinkybėmis. „Jei atmosferą pasieks nors maža dalis Arkties dugne glūdinčių dujų – mums šakės“, - pareiškė mokslininkas.

Neandertaliečiai tikriausiai medžiodavo, mėsinėdavo ir kepdavo laukinius karvelius gerokai anksčiau, negu šiuolaikiniai žmonės tapo nuolatiniais paukštienos valgytojais, rodo ketvirtadienį paskelbta studija. Nuodugniai ištyrus 1724 uolinių karvelių kaulus, rastus viename Gibraltaro urve ir priklausančius prieš 67–28 tūkst.

Daug kas pasikeitė per trejus metus nuo tada, kai IBM pirmą kartą pristatė lusto prototipą, pavadintą SyNAPSE (Systems of Neuromorphic Adaptive Plastic Scalable Electronics – Adaptyvios kintamo mastelio neuromorfinės elektroninės sistemos), kuris savo darbo principu imituoja žmogaus smegenis. Šis vieno branduolio lustas buvo gerokai patobulintas ir sumažintas bei parengtas gamybai.

 Šį sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, įvyks šiais metais didžiausias mėnulio priartėjimas prie Žemės. Toks mėnulio pasirodymas, pastaraisiais metais gavęs „supermėnulio“ terminą, šią vasarą numatytas tris kartus. Liepos 12 – ąją „supermėnulį“ paslėpė audros debesys, tačiau tai ne didelė bėda. Astronomijos entuziastai labiausiai laukia sekmadienio, kuomet įvyks didžiausias „supermėnulio“ pasirodymas metuose - mėnulis priartės 356,896 kilometrų iki Žemės. Tuomet mėnulis bus pilnaties fazėje.

Nuo senų laikų daug kalbėta apie ateivius. Nors daugelis žmonių atmeta ateivių egzistavimo idėją, nemažai mokslininkų tiki, jog nežemiškos kilmės būtybių egzistavimas yra galimas. Tokie mokslininkai tvirtina, kad prieš milijardus metų egzistavę organizmai, iš kurių isivystė žmogus, galėjo duoti pradžią ir ateiviams. Būtent todėl jie galėtų būti ir šiek tiek į mus panašūs.

  NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome trečiąją dalį. Gibraltaro sąsiausis Japonija   Urugvajus   Uraganas JAV   Jemenas   Vokietija   Alžyras   Alžyras   Hondūras   Ekvadoras   Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina   Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklausianti sala   Rytų pakrantė JAV   Vulkano išsiveržimas   Rožinis ežeras Ispanijoje   Mozambik...

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Mes visi jaučiame vaikišką norą pabėgti nuo tiesioginio bendravimo keliamos įtampos, sako VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius filosofas Algirdas Davidavičius. Būtent šiuo mūsų noru sėkmingai naudojasi socialinių tinklų kūrėjai – jie tarsi pasiūlo terpę, kur žmonės pripažinimo ir kitų dėmesio gali sulaukti socialiai saugia forma.

 Nuo senų laikų daug kalbėta apie ateivius. Nors daugelis žmonių atmeta ateivių egzistavimo idėją, nemažai mokslininkų tiki, jog nežemiškos kilmės būtybių egzistavimas yra galimas. Tokie mokslininkai tvirtina, kad prieš milijardus metų egzistavę organizmai, iš kurių isivystė žmogus, galėjo duoti pradžią ir ateiviams. Būtent todėl jie galėtų būti ir šiek tiek į mus panašūs.

Ar kada pagalvojote, kur nukeliauja tabletė užgerta vandeniu. Pasirodo, yra puiki galimybė šiai kelionei apžvelgti, rašoma dailymail.co.uk. Šią "kelionę" įmanoma padaro tapletės formos fotokamera, leidžianti fotografuoti žmogaus vidaus organus.  Mažytis fotoaparatas praryjamas taip pat kaip bet koks piliulė ir keliauja visais organais, skirtais maistui virškinti. Ilgame kelyje moderni fotokamera kas sekundę užfiksuoja po 18 nuotraukų.