Lietuva

Rasti Europos šalių, vystančių rimtą užsienio politiką yra nuviliančiai sunku. Didžiosios valstybės – neįskaičiuotinos: Prancūzija vien tuščiai pozuoja, Vokietija – ruošiasi A. Merkel pasitraukimui, paskutinei didžiosios valstybės veikėjos vardo vertai moteriai skaičiuojant paskutiniąsias savo karjeros dienas. Tuo metu Britanija svyruoja tarp priešinimosi Kinijos krečiamoms eibėms ir mėginimų prisivilioti jos turtą.

Visuomenė ir organizacijos lygių galimybių tema domisi vis dažniau, tačiau lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad nemažai žmonių vis dar nesiryžta dėl patirtos diskriminacijos kreiptis į institucijas. Padidėjęs visuomenės dėmesys lygioms galimybėms išryškėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pusmečio veiklos apžvalgoje.

Per savaitgalį siautusią audrą išversta ir išlaužyta beveik 10 tūkst. kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Labiausiai nukentėjo miškai Biržų, Kazlų Rūdos ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose – pastarajame išversta didžioji dalis medžių – virš 5 tūkst. kubinių metrų. Stiprus vėjas niokojo ir privačius miškus.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 12 tūkst. 672 žmonės: 7804 iš jų gavo pirmąją, o 4868 – antrąją skiepo doze, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 324 tūkst. 591 žmogus, abiem – 1 mln. 121 tūkst. 656. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,6 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,9 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Vertinant naujausius epidemiologijos rodiklius, Lietuvos žemėlapis iš žalio pamažu vis labiau spalvojasi į blogąją pusę. Ketvirtadienį fiksuojamos dar dvi „rausvos“ savivaldybės – Palanga ir Kretinga. Tokios pačios spalvos zonoje jau kurį laiką yra Klaipėda, dar dvi savivaldybės yra raudonos – Rietavas ir Šilutė. Naujausiais statistikos duomenimis, į C1 zoną (kai 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. siekia 150–200, o teigiamų tyrimų per 7 d. dalis 0–4 proc.

Nei Lietuva, nei į ją neteisėtai atvykę migrantai nėra suinteresuoti įklimpti procedūrose, sako premjerė Ingrida Šimonytė apie priimtas pataisas dėl migrantų teisinės padėties ir joms išsakomą kritiką dėl žmogaus teisių. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, tačiau pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, o šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.

Lietuvai kovojant su neteisėtos migracijos krize, trečiadienį šalį pasiekė humanitarinė siunta iš Kroatijos. „Pastarosiomis dienomis sulaukiame pagalbos iš kitų šalių. Šį kartą atvyko parama iš Kroatijos. Visi šie daiktai reikalingi tam, kad apgyvendintume migrantus kol vyksta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros. Dėkoju visoms šalims, kurios solidarizuojasi su Lietuva šioje sudėtingoje situacijoje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. „Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 193 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 1 žmogus, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 45,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 296 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1164 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Per parą, t. y. visą trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius yra 1 677. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 338 neteisėti migrantai. Tarp visų 110 trečiadienį sulaikytų užsieniečių 92 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti.

Privalomas testavimas nepasiskiepijusiems kai kurių profesijų atstovams nemokamas išliks maždaug iki rudens, o savanoriškai besitestuojantys gyventojai už jį gali turėti susimokėti ir anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kai žmonės renkasi testavimą vietoj vakcinavimo – čia yra epidemijos kontrolės priemonė sektoriuose, kur yra daugiau kontaktų, kur mes nustatome didesnį atvejų, ypatingai įvežtinių, skaičių arba kur bendras vakcinavimo lygis yra mažesnis, kaip transporte.

Geriausiai iš šių egzaminų išlaikytas rusų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Išlaikiusiųjų procentas siekia 99,5. Šį egzaminą laikė 1743 kandidatai. Tai vienas rečiausiai besirinktų laikyti egzaminų šiais metais.   Per 99 proc. kandidatų rusų kalbos egzaminą išlaikė ir pernai, ir užpernai. O aukščiausiu – 100 balų – įvertinimu šiemet įvertinta daugiausia darbų, lyginant su 2020 m. ir 2019 m., – net 18,4 proc. (2020 m. – 16 proc., 2019 m. – 17,8 proc.

Ugniagesiai praneša, kad liepos 21-sios vakarą, apie 18.56 val., Vilkaviškio rajone nuskendo žmogus. Nelaimė įvyko Karklinių kaime, Ežero gatvėje. Pranešta, kad Karklinių tvenkinyje prieš minutę panėrė vyras ir jo nebesimato. Atvykus, 30 m nuo kranto, 5 m gylyje rastas vyras. Ištraukus vyrą ant kranto, medikai konstatavo jo mirtį.

Dar viena rezonansinė byla baigėsi liūdnai žiauriai su gyvūnais besielgusiems veisėjams. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pakeitė šių metų sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimą ir nutarė skirti didesnę (1025 Eur) baudą A.P. už netinkamas šunų laikymo sąlygas bei žiaurių elgesį su gyvūnais ir nusprendė konfiskuoti anksčiau ten laikytus 38 šunis.

Migracijos departamentas dėl didelio darbo krūvio šiuo metu nėra pajėgus išnagrinėti prieglobsčio prašymų per dešimt dienų, sako įstaigos vadovė. „Būtent nuo šios dienos nepakaks (dešimties dienų), nes tų prašymų yra tiek daug, o pas mus darbuotojų – ne tiek daug yra, bet mes pradėjome ruoštis, padidinome etatų skaičių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Klaipėdos policijos laikino sulaikymo patalpoje mirė neblaivus 80-metis vyras. Kaip pranešė policija, asmuo mirė trečiadienį, apie 15.38 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje. Neblaivus 80-metis buvo pristatytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Bute Vilniuje rasti du irstantys lavonai. Kaip pranešė policija, kūnai aptikti trečiadienio vakarą, po 21 val., bute Antakalnio gatvėje. Rasti 63-ejų metų vyro ir 91 metų moters kūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Joniškyje šaunamuoju ginklu neblaivus vyras sužalojo nepilnametį. Incidentas įvyko trečiadienio naktį, apie 1 val., name Žagarės gatvėje, išgertuvių metu, pranešė policija. Neblaivus 31 metų vyras, pasiėmęs šaunamąjį ginklą ir nusitaikęs į neblaivų (1,31 prom.) 17-metį vaikiną, šovė jam į pilvą. Medikai iš poodinio sluoksnio jaunuoliui ištraukė šratą ir išleido gydytis ambulatoriškai.

Ketvirtadienį Lenkijos ambasados Vilniuje atstovai perduos Lietuvai humanitarinę pagalbą, kaimyninės šalies suteiktą kilus migrantų krizei. Kaip pranešė Lenkijos ambasada, šios šalies strateginių rezervų agentūros pagalbą, kurios vertė yra apie 162 tūkst. eurų, sudaro palapinės, lovos, antklodės ir elektros generatoriai. Netrukus Lietuvą pasieks ir papildoma Lenkijos krašto apsaugos ministerijos pagalba.

Trečiadienį Lietuvoje buvo gražūs orai, pietuose vietomis palijo. Vakare visi debesys labai sparčiai tirpo, nyko ir tamsiuoju paros metu lietaus nebuvo. Diena bus šviesi, debesuotumas dažniausiai menkas, tačiau pajūryje kai kur gali truputį palynoti. Artimiausiomis dienomis išsilaikys šilti, vietomis su trumpais lietumis orai. Ketvirtadienio dieną pajūryje gali trumpai palyti. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų 7–12 m/s. Temperatūra 21–26 laipsniai šilumos.

Panevėžys atsikrato sovietinio palikimo. Po beveik keturių dešimtmečių ties įvažiavimais į miestą griaunami aplinką veikiau darkę, nei puošę riboženkliai. Į pasenusius betoninius monstrus miesto valdžios dėmesį privertė atkreipti šėlioję vandalai. Beveik keturis dešimtmečius pakelėje dūlantys ir Panevėžio ribą žymintys betono monstrai – riboženkliai – skaičiuoja paskutines valandas. Miestas apsisprendė, laikas atsikratyti sovietmečio palikimo ir visus keturis riboženklius nugriauti.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Po pusantrų metų kai prokurorai paskelbė informaciją, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus sąmoningai teršė Kuršių marias, teršalai į marias iš šios bendrovės ir vėl plūstelėjo. Aplinkosaugininkai bei klaipėdiečiai neslepia pasipiktinimo, o „Grigeo Klaipėda“ atstovai teisinasi, kad įvyko nedidelis gedimas. Teršalų dėmę užfiksavo klaipėdiečiai Kuršių mariose, kur į jas vamzdžiu nuteka lietaus vanduo.

Aplinkos ministerija skelbia kovą maisto švaistytojams. Jau kitąmet reikalaus didmiesčių gyventojus maisto atliekas mesti tik į specialius konteinerius. Į pagalbą siūlosi ir prekybininkai – vienas tinklas siūlo išmaniai tvarkyti maisto atsargas šaldytuve. Dirbtinis intelektas žada pasiūlyti receptus iš tų produktų, kuriuos turite namuose. Lietuviai per daug išmeta maisto.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesiryžo veltis į konfliktą su valdančiaisiais ir pasirašė Seimo skubiai priimtą įstatymą dėl migrantų. Nors dar vakar per patarėją pareiškė, kad Seimas „žmogaus teises išmetė į šiukšlių dėžę“. G. Nausėda ragina konservatorių ir liberalų valdžią skubiai taisyti priimtą įstatymą ir leisti prieglobsčio prašytojams bent jau normaliai ginti savo teises teismuose. Tiesa, Seimas prie įstatymo žada grįžti tik rudenį.

Lietuva per mėnesį nelegalų išlaikymui išleidžia 2 milijonus eurų ir ši suma nuolat auga. Vienas sienos pažeidėjas valstybei per mėnesį kainuoja daugiau nei 900 eurų.  Finansų ministerija visos dienos vieno nelegalo maistui nori skirti vos 6 eurus, tačiau dalis savivaldybių aiškina, kad už tokią sumą pamaitinti žmogų tris kartus per dieną neįmanoma.

Epidemiologinė situacija šalyje sparčiai blogėja – pastarąją parą užfiksuotas per vasarą rekordinis užsikrėtusių koronavirusu skaičius – 176 nauji atvejai. Mokslininkai įspėja, jei padėtis nesikeis – rudenį jau turėsime kelis tūkstančius naujų sergančių per dieną ir karantiną. Žmonėms nesivakcinuojant, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen visiems pasiskiepijusiems siūlo organizuoti piniginę loteriją.

Šilutės rajone policija gavo iškvietimą dėl ant kelio besiblaškančios sužeistos stirnos. Deja, gyvūno išgelbėti nepavyko: spėliojama, kas jį taip smarkiai sudraskė. Miško keliuke žmonės aptiko stirną, ant kelio gulintis žvėris buvo leisgyvis. Pirma buvo spėliojama, kad stirną partrenkė automobilis ir nuvažiavo. „Lapynų miške, Šilutės rajono savivaldybėje, yra suluošinta ant kelio, miško keliuko, stirna.

Po metus trukusių teismų maratono vadinamą Skvernelio keliuką įžeidžiančiais žodžiais išpaišiusį buvusį Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulio patarėją Gediminą Vaitkevičių teismas pripažino nekaltu. Jis visiškai išteisintas dėl šmeižimo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Saulius Skvernelis tokį nuosprendį žada skųsti ir sako, kad jam dabar belieka prie teisėjos namų ant gatvės parašyti, ką jis galvoja apie tokį teismo sprendimą.

Generalinė prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Aloyzo Kruopio atžvilgiu. Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, įtariamojo statusas teisėjui buvo suteiktas 2020 metų spalį. Įtarimas dėl kyšininkavimo buvo grindžiamas pirminiais tyrimo duomenimis apie tai, kad jis galimai susitarė ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį už pageidaujamo teisėjo paskyrimą teisėjų kolegijos pranešėju vienoje baudžiamojoje byloje.

Lietuva yra priėmusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris iš esmės užkerta kelią visuomenės sąmoningumo didinimui apie LGBT, bet mūsų valstybė, skirtingai nei Vengrija, išvengė Europos atstumtosios likimo. Ar prieš LGBT nukreipti teisės aktai Lietuvoje ir Vengrijoje turi panašumų? Jeigu taip, kodėl Vengrija skamba visoje Europoje, o Lietuva – ne? „Viktoras Orbanas drąsesnis, o Lietuva buvo gudresnė. (...) Lietuvoje buvo padaryta taip, kad niekas nieko nesuprastų.

Kauno apygardos teismas trečiadienį kalėti iki gyvos galvos nuteisė Gintarą Gaulią, kuris, atlikdamas bausmę pataisos namuose, nužudė kitą nuteistąjį. Kaip pranešė teismas, 40-metis G. Gaulia suplanavo apgaule nužudyti kitą nuteistąjį, imituodamas jo pasikorimą. Anksčiau G. Gaulia buvo teistas 29 kartus, taip pat ir už nužudymą, o atlikdamas bausmę už jį, įvykdė dar vieną žmogžudystę. Dabar jis pripažintas pavojingu recidyvistu.

Aukšto slėgio sritis žemyno vakaruose plečiasi ir didėja, rytoj žemo slėgio sričiai rytuose beveik nebeliks vietos. Gausaus lietaus debesys rytoj bus nustumti toli į rytus link Kazanės, žemyno viduryje bus saikingai debesuota, o giedra – vakaruose. Karšta rytoj bus žemyno vakaruose ir vietomis pietuose, kitur Europoje vyraus saikingai šilti orai. Šiandien Lietuvoje buvo gražūs orai, pietuose vietomis palijo.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Tačiau šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir įpareigojo Seimą ištaisyti šio įstatymo trūkumus. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Dėl sparčiai daugėjančių užsikrėtimų koronavirusu raudonuojančių Lietuvos savivaldybių vadovai mato vienintelį kelią vaduotis iš viruso gniaužtų – vakcinaciją. Rietavo, Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto merų teigimu, nesiskiepijusiems asmenims derėtų apsunkinti gyvenimą – apmokestinti Covid-19 testus ir netgi įvesti privalomą skiepijimą. Rietavo mero Antano Černeckio teigimu, sulėtėję skiepijimo tempai duoda laisvę ligai plisti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį išdavė parašų rinkimo lapus iniciatyvinei referendumo grupei, kuri siekia sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių nuo 300 iki 100 tūkstančių. VRK informacinėje sistemoje taip pat sukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryta galimybė jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, pranešė komisija.

Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.

Šiandien pasirašytas susitarimas su Norvegijos karalyste dėl abipusio vakcinų skolinimosi. Būtent Norvegija atsiliepė į ankstesnį Lietuvos kreipimąsi į Europos šalis, kuriuo buvo prašoma paskolinti šiuo metu mūsų šalyje vis labiau populiarėjančios „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcinos. Norvegija savo ruožtu paprašė paskolinti „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos. Pasiskolintos vakcinos privalės būti grąžintos, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išmintingu vadina prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pasirašyti pataisas, kurios riboja neteisėtų migrantų teises. „Po vakarykščio pokalbio aš tikėjausi, kad prezidentas pasirašys, ir aš manau, kad tai yra išmintingas sprendimas dabartinėj situacijoj, kada reikia suteikti įrankius tvarkytis su nelegalių migrantų krize“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl migrantų teisių. Prezidentūros teigimu, nors įstatymas ir skylėtas, daug geriau toks įstatymas nei jokio. „Prezidento nuomone, šis įstatymas yra skylėtas žmogaus teisių požiūriu, bet kur kas būtų pavojingiau, jeigu turėtume skylėtą politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Toks įstatymas yra geriau, negu neturėti jokio reglamentavimo šios migracijos krizės akivaizdoje.

Lietuva pasirašė susitarimą su Norvegija, pagal kurį sutarta, jog Lietuva mainys turimas „Pfizer“ gamintojo vakcinas nuo COVID-19 į „Janssen“, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pasirašėme susitarimą iki metų pabaigos vis daryti tarpusavio mainus – vieni kitiems skolinsime vakcinas, kurios yra populiariausios, ir jau kitą savaitę vykstame pasiimti 100 tūkst.

Stebint COVID-19 atvejų augimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėja, kad dabar daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kitiems pandemijos rodikliams. Ministras pabrėžė, kad atvejų augimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje.  „Nėra čia jokio pasidžiaugimo, bet pagal vidutinius skaičius vis dar esame trečiame dešimtuke, yra šalių, kur tas augimas jau yra didesnis. Norėtųsi visiems akcentuoti, kad viruso kelionė yra neišvengiama.

Lietuvoje skiepijimo procesas dabar vyksta gerokai lėčiau nei tikėtasi, o dalis vakcinų išpilamos lauk, nes jų galiojimo terminas baigiasi. Politikai turi įvairių minčių, kaip paskatinti vakcinavimo procesą: vieni siūlo žadėti prizų ar net pinigų, kiti – nepasiskiepijusiems teikti mažiau viešųjų paslaugų. Ką toliau turėtų daryti Lietuva, norėdama paskatinti vakcinavimo procesą, pokalbis su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais Aurelijumi Veryga ir Jurgita Sejoniene.

Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina susėsti svarstyti, kokiomis priemonėmis stabdyti augantį sergamumą COVID-19 Lietuvoje ir kaip skatinti šalies gyventojus skiepytis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslepia, kad ketinama keisti su galimybių pasu teikiamas privilegijas. Kaip žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys, pirmadienį ministrų kabinetas ketina pasitarti dėl augančio sergamumo COVID-19 Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo ypatingos skubos tvarka priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu. „Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme.

Pagal koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičių Klaipėda vėl tapo raudonąja savivaldybe. Vis tik, nepaisant sveikatos specialistų niūriausių prognozių ir perspėjimų, tūkstančius iš visos Lietuvos pritraukianti Jūros šventė šį savaitgalį uostamiestyje įvyks. O klaipėdiečiai jau pradėjo krautis lagaminus ir miestą tomis dienomis žada palikti. Masės žmonių pernai tris dienas linksminosi Jūros šventėje Klaipėdoje. Nors Lietuva pirmąją karantino bangą jau buvo patyrusi.

Lietuvos statistikos departamentas pradeda skelbti, kokią dalį konkrečiose įmonėse sudaro galimai imunizuoti nuo SARS-CoV-2 darbuotojai. Duomenys pateikiami atvirų duomenų faile Asmenų imunizacija pagal darbovietes. „Stengiamės labai operatyviai reaguoti į vartotojų poreikį ir tikimės, kad ši informacija padės kuo efektyviau kovoti šaliai su pandemija“, – įsitikinusi Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė. Duomenys bus atnaujinami kasdien.

Tomas Tomilinas yra ilgametis Ramūno Karbauskio bendražygis, tačiau dabar tapo pagrindiniu valstiečių lyderio taikiniu. T. Tomilinas tikina, kad R. Karbauskis valstiečius stumia į kraštutinę dešinę, pirmininką apspitusi pataikūnų minia, o pats R. Karbauskis kalba viena kalba – galios. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) liepsnoja nesantaikos laužai.