Lietuva

Nuo šiandien, kovo 4 d., Karštosios linijos 1808 sistema buvo papildyta nauja funkcija, leidžiančia žmonėms, atliekantiems PGR tyrimus mobiliuosiuose punktuose, stebėti tyrimo atlikimo eigą.

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Islandijos parlamentų pirmininkai, kurie išsakė savo pozicijas dėl dabartinės situacijos Ukrainoje ir regione, pagalbos Ukrainai ir Rusijos atgrasymo nuo tolesnės karinės agresijos priemonių.  „Deja, dabartinėmis aplinkybėmis negalėjome diskutuoti apie mūsų regiono ekonominės gerovės kūrimą ar klimato kaitos iššūkius.

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ jau prisijungė 100 rusų kalbą valdančių savanorių, kurie kasdien platina šimtus žinučių Rusijos socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, įvairiose forumuose. Remiantis kasdien kovojančios agentūros „Idea prima“ komandos patirtimi, itin svarbu dalintis informacija, kuri nebūtų panaudota prieš Ukrainą. Pateikiu 5 įžvalgas, kaip efektyviai dalyvauti informaciniame kare.

Kaunas nuolat palaiko ryšį su miestais-partneriais Ukrainoje – Lucku, Lvovo sritimi ir Charkovu, rašoma pranešime spaudai. Atsiliepdami į pagalbos siūlymus, ukrainiečiai prašo vis labiau trūkstamų produktų. Jau šį savaitgalį kauniečiai kviečiami paaukoti būtiniausių prekių – kūdikių maisto, sauskelnių bei higienos reikmenų. Šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. savivaldybės savanoriai rinks labdarą aikštelėje prie „Akropolio“, šalia Karmelitų bažnyčios.

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Vis daugiau užsienio įmonių sustabdo savo verslo veikimą Rusijoje, o rusai apgulė ne tik beužsidarančias parduotuves, bet ir bankus bei bankomatus. O ką šis ekonominis Rusijos krachas reikš Lietuvai? Kaip tai atsilieps mums? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ su Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Ukrainos žmonės desperatiškai prašo Vakarų apginti jų oro erdvę ir įvesti neskraidymo zoną, bet kas tai yra? Kodėl Vakarai nenori to daryti, klausia BBC. Kas yra neskraidymo zona ir kodėl tai svarbu? Jei kokiame nors regione paskelbiama neskraidymo zona, ten lėktuvai, civiliai ir kariniai, skraidyti negali. Neskraidymo zona gali būti naudojama apsaugoti jautrias teritorijas, tarkime, tokias, kaip karališkieji rūmai, dideli susibūrimai, sporto renginiai.

Trečiadienio vakarą Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė krovininį vilkiką, mėginusį į Baltarusiją išvežti dvejopos strateginės paskirties prekes – 33 padėklus su transporto priemonių dalimis. Kovo 2–ąją, apie 18 val. į Medininkų kelio postą vilkiku „Mercedes Benz“ atvažiavęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Baltarusiją gabenantis vienos Lietuvos įmonės krovinį – mašinų dalis.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį, sako fondų valdytojai. Pasak jų, greitai Rusija bus „nurašyta“.  „Nė vienas šalyje veikiantis antros ir trečios pakopos pensijų fondas nėra tiesiogiai investavę į Rusijos vertybinius popierius.

Policija pranešė sulaikiusi gimnazijos moksleivį, kuris Šalčininkuose šiurpino gyventojus chuliganišku motociklo vairavimu, penktadienį pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Rusijos pajėgoms smūgiavus į Zaporožės atominę elektrinės mokymo centrą Ukrainoje, daugelis sunerimo dėl galimos katastrofos, jeigu atominė jėgainė netikėtai sprogtų. Tačiau Lietuvos institucijos ramina gyventojus, kad šiuo metu pavojaus nėra, nes elektrinė nesprogo ir nebuvo pažeista. Be to, ši jėgainė įsikūrusi daugiau nei 1000 kilometrų nuo Lietuvos, taigi net ir baisios nelaimės atveju Lietuva pasekmes pajustų po 10 valandų.

Lietuvoje pradedama teikti psichologinė pagalba ukrainiečiams. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), trumpuoju numeriu 1809 kasdien veiks emocinės paramos linija rusų kalba, joje dirbs savanoriai. Platformoje manodaktaras.lt nemokamai bus prieinamos psichologų bei psichoterapeutų vaizdo konsultacijos suaugusiesiems ir vaikams.

Dėl kaltinimų nužudymu į teisiamųjų suolą sės biržietis, penktadienį pranešė prokuratūra. 37 metų biržietis kaltinamas Pasvalio rajono gyventojo nužudymu. Nusikaltimas buvo įvykdytas praėjusių metų vasarą, jo aplinkybes nagrinės   Panevėžio apygardos teismas. Pasvalio rajone gyvenusio 45 metų vyro kūnas su smurto žymėmis vienoje Biržų miesto gatvėje buvo rastas pernai, liepos 17 dienos vakare.

Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Šiuo metu dirba institucijos, yra tam tikros metodikos, kurios globalias kainas, sakykim, šildymo žaliavos, perkelia į galutinių paslaugų vartotojams kainas tam tikru periodiškumu.

Europos Sąjunga (ES) žada įsteigti paramos priemonę nuo Kinijos ekonominių sankcijų nukentėjusioms Lietuvos įmonėms, sako Vilniuje viešintis ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. „Mes esame įsitikinę tuo, kad tai, ką daro Kinija, neatitinka PPO taisyklių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didinti šalies ekonominį bei kibernetinį saugumą Lietuva nori sukurti vietinį puslaidininkių centrą, kad įmonės galėtų dalyvauti regioninėse tiekimo grandinėse. „Taip tikimės patenkinti vietos pramonės poreikius ir prisidėti prie ES pozicijų stiprinimo šioje labai strateginėje rinkoje“, – pranešime sakė A. Armonaitė po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo skirti paramą visiems bėgantiems nuo karo ukrainiečiams, net jei jie nesikreipia dėl prieglobsčio Lietuvoje. Ministerija penktadienį informavo siūlanti teisės aktų pakeitimus, jog parama būtų skiriama visiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių gavusiems užsieniečiams. Šis statusas iki šiol leido užsieniečiams gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet jie neturėjo galimybių gauti socialinės paramos.

Ukrainai susiduriant su beprecedente Rusijos agresija, kyla vis didesnis vaistų poreikis. Siekdami padėti karo purtomai šaliai, Lietuvos piliečiai yra ypač aktyvūs, sulaukiama vis daugiau privačių iniciatyvų ir užklausų dėl galimybės paremti vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau institucija įspėja, kad nereikėtų kiekvienam savarankiškai nuspręsti rinkti ir siųsti vaistus.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį branduoliniu terorizmu pavadino Rusijos pajėgų veiksmus puolant Ukrainos atomines elektrines. „Rusijos atakos prieš civilius atominius objektus Ukrainoje yra branduolinio terorizmo aktas ir nusikaltimas žmogiškumui. Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, taip pat gali būti paversta Rusijos ginklu“, – tviteryje penktadienį rašo prezidentas.

Praėjusią parą nustatyti 5986 nauji COVID-19 atvejai, 14 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5103, antrą – 879, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1509 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu mažiau nei praėjusią parą, 81 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 923,8 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu ir aptarė karą Ukrainą, sankcijų kainą Rusijai bei galimas sankcijų pasekmės Europos Sąjungos ekonomikai.  I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę problemą, o Putinui, pasak premjeres, nėra jokių apribojimų. Tai ji sakė reaguodama į Zaparožės atominės elektrinės apšaudymą ir gaisrą šianakt.

Ketvirtadienį pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neleido patekti 31 neteisėtam migrantui. Tai didžiausias tokių neįleistųjų skaičius šiemet. Latvijos pasieniečiai praėjusią parą apgręžė 21 migrantą. Į Lenkiją trečiadienį iš Baltarusijos neleistinose vietose norėjo įeiti 15 tokių užsieniečių.

Migracijos departamentas stebi smarkiai išaugusį besikreipiančių dėl dokumentų gyventojų srautą, tai rodo gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Interviu LRT penktadienį ji taip pat neatmetė, kad augant ukrainiečių pabėgėlių srautui, departamentas gali stabdyti Lietuvos gyventojų priėmimą padaliniuose be išankstinės registracijos.   „Matome, kad daugiau nei 70 proc.

Rusijos atakos prieš Ukrainos atomines elektrines gali lemti „nepamatuojamas pasekmes“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Apšaudymas atominės elektrinės yra išskirtinis veiksmas, nes pasekmės gali būti nepamatuojamos, Šiuo (Zaporožės elektrinės – BNS) atveju pasibaigė viskas, kiek žinau, nors pataikė į energobloką, be katastrofinių padarinių.

Jurbarko rajone ant memorialinio paminklo sovietų kariams rasti svastikos ženklai. Kaip pranešė policija, ketvirtadienio rytą, apie 8 val. 50 min., pastebėta, kad  Openiškės kaime ant memorialinio paminklo dažais užrašytas užrašas bei išpiešti svastikos ženklai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Jurbarko ir Kaišiadorių rajonuose trečiadienį išniekinti paminklai sovietiniams kariams.

Vakarai privalo padėti Ukrainai sukurti oro gynybos sistemą, priešingu atveju Rusijos dominavimas šalies oro erdvėje lems „didžiulius praradimus Žemėje“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turime padėti ukrainiečiams susikurti oro gynybos sistemą, nes priešingu atveju (Rusijos) pranašumas oro erdvėje, dominavimas ore lems didžiulius praradimus Žemėje“, – ketvirtadienį publikuotame interviu JAV dienraščiui „The Washington post“ teigė G. Nausėda.

Ketvirtadienio vakarą, apie 19 val. 30 min., Vilniuje, Rinktinės gatvėje tarp nepažįstamų vyro ir moters kilo konfliktas. Iš pradžių vyras necenzūriniais žodžiais išplūdo šunį vedžiojusią moterį (gimusią 1975 m.). O tada trenkė jai į veidą. Moteris nuo smūgio nugriuvo ant žemės.  Nukentėjusiajai medicininė pagalba suteikta vietoje.

Alytuje iš ligoninės pasišalino peiliu sužalotas ir stipriai nuo alkoholio apsvaigęs vyras. Kaip pranešė policija, ketvirtadienio vakarą, apie 21 val. 21 min. Alytaus rajone, bute Daugų kaime, moteris peiliu sužalojo neblaivų (3,10 prom.) 32-ejų vyrą. Jis po medikų apžiūros iš ligoninės pasišalino. Neblaivi (1,79 prom.) 36 metų įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Rusijai atakavus Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, Lietuvoje radiacinis fonas nepakitęs, reaktoriai nepažeisti, teigia Radiacinės saugos centras. „Dėl karinių veiksmų Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje, radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos“, – penktadienio rytą pranešė Radiacinės saugos centras.

Švenčionių rajone rastas apdegęs mirusio vyro kūnas. Kaip pranešė policija, mirusio 47 metų vyro palaikai rasti ketvirtadienį, apie 14 val. 23 min., name Trakų kaime. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Penktadienį vaikai nuo 12 metų pradedami skiepyti sustiprinančiąja „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos doze. Be to, pirminiam skiepijimui vaikams nuo šešerių metų gali būti naudojama ir „Moderna“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus 28 dienų skirtumu. Tokį sprendimą Sveikatos apsaugos ministerija priėmė atsižvelgusi į naujas Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijas. Iki šiol sustiprinančiąja vakcinos doze Lietuvoje buvo skiepijami gyventojai nuo 18 metų.

Mus globojanti aukšto slėgio sritis neleidžia užsukti gausesniems krituliams, tačiau artimiausiu dar sugrįš švelniai žiemiški orai. Penktadienį vietomis truputį pasnigs. Vėjas šiaurinių krypčių, 4–10 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną 0–4 laipsniai šilumos. Šeštadienio naktį kai kur truputį pasnigs. Vėjas naktį šiaurės, šiaurės rytų, dieną nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 2–7, vietomis iki 9 laipsnių šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

NATO atmetė virš Ukrainos, kuri šiuo metu kariauja su į šalies teritoriją įsiveržusiomis Rusijos karinėmis pajėgomis, paskelbti neskradymo zoną. Pasak NATO vadovo, Aljanso kariai neturėtų būti virš Ukrainos. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:23 | V. Zelenskis kritikuoja NATO Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies. Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

Lietuva prašo Vokietijos atsiųsti daugiau karių ir tikisi pagalbos pertvarkyti mūsų oro gynybos sistemą. Taip pareiškė Gitanas Nausėda, priėmęs čia atvykusį Vokietijos prezidentą Štainmajerį. Šis savo ruožtu paaiškino, kodėl Vokietija po dešimtmečių nesikišimo politikos nusprendė tiekti ginklus Ukrainai.

Lietuvos Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos armijos daromų nusikaltimų šluojant nuožemės paviršiaus Ukrainą. Kiek teisminiai procesai Lietuvoje turės realios naudos Ukrainai ir ar gali Lietuva prisidėti, kad nežmoniško karo kaltininkai ankščiau ar vėliau būtų nuteisti? Žūvantys civiliai, griaunami gyvenamieji namai, ligoninės Ukrainoje. Visa tai ir dar daugiau draudžiant tarptautinei humanitarinei teisei daro Putino armija.

Nuo Rusijos bombų kenčianti Ukraina prašo jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Tačiau vakarų šalys, o kartu ir Lietuva, tam pritarimo nerodo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neskraidymo zonos paskelbimas reikštų, kad į karą tiesiogiai įsitrauktų NATO. O pasak politologų, toks įsitraukimas grėstų branduoliniu susidūrimu. Putinas jau yra grasinęs branduoliniu ginklu, tačiau ekspertai sako, kad tokios grėsmės nėra, jis tik gąsdina, mat laimėtojų tokiame kare nebūtų.

Panevėžyje naktį sudegintas automobilis. Beveik nauja „Škoda“ padegta automobilių stovėjimo aikštelėje daugiabučių apsuptyje. Nukentėjo ir dar vienas, šalia stovėjęs automobilis. Padegimą tiriantys pareigūnai dar aiškinasi, kas ir kodėl padegė automobilį. Sprogimo garsas lydimas sirenų gausmo ketvirtadienio naktį antrą valandą nakties pažadino Pilėnų gatvėje gyvenančius panevėžiečius. Gaisro nuniokotas vos trejų metų lizingu pirktas „Škoda“ automobilis.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

Ukrainiečiai puikiai kaunasi ir informacijos sklaidos fronte. Viešina okupantų nusikaltimus, sunaikintą rusų techniką, žuvusius bei paimtus į nelaisvę karius. Ir tai duoda vaisių – šių tėvai jungiasi prie protestų pačioje Rusijoje. O savo žmonių moralei palaikyti ukrainiečiai akcentuoja didvyrius. Vienas tokių, per dvidešimt rusų lėktuvų numušęs, jau legenda tapęs paslaptingasis pilotas pramintas Kijevo (Kijivo) vaiduokliu. „Šaunuolis, šaunuolis. Nagi, brangusis.

Putino režimui agresyvėjant, neramios nuotaikos ir Lietuvoje: kai kurie tautiečiai prisipažįsta – jeigu agresorius imtų veržtis į mūsų šalį, dažnas nežinotų, nei kur bėgti, nei kaip elgtis. Valdiškos institucijos užverstos laiškais ir skambučiais, su klausimais, kur ieškoti slėptuvių, jeigu kiltų karas. Tačiau valdžia be raginimo nepanikuoti, daugiau informacijos neteikia. O verslininkai pasinaudodami situacija atrado naują verslo nišą – stato bunkerius.

Lietuva mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos – valstybė atsisako „Gazprom“ dujų, o elektros srautą paliko minimalų. Matant, kaip Kremlius bombarduoja Ukrainos miestus, noro mokėti milijardus eurų Rusijos karo mašinai nebėra nei pas valdančiuosius, nei tarp opozicijos. Net jei tai kainuos ir brangiau, nei perkant iš rusų. Tą patį padaryti Landsbergis ragina ir visą Europą. Tiesa, premjerė sako, kad Lietuva nedarys skubotų veiksmų, kurie galėtų mums patiems pakenkti.

Petras Gražulis per vieną dieną sulaukė net dviejų teismų verdiktų: Vilniaus apygardos teismas Seimo narį pripažino kaltu baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo. Gražuliui neatimta teisė būti renkamam, tačiau jam skirta 15-os tūkstančių eurų bauda. Šiandien sprendimą dėl Gražulio paskelbė ir kitas, Plungės teismas. Seimo nariui už chuliganišką vairavimą metams atimta teisė vairuoti. Tą patį rytą Petrui Gražuliui du skirtingi teismai skelbia verdiktus.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss aptarė pagalbą Ukrainai, tolesnį sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimą bei NATO rytinio flango gynybos stiprinimą, pranešė Vyriausybė. „Didvyriškai besipriešinančiai Ukrainai būtina didinti visokeriopą paramą. Vakarų pasaulis tapo kaip niekada vieningas – turime bendrą tikslą sustabdyti agresorių“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad nuo kovo 4 dienos darbą pradeda naujasis užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis. Jis pakeis Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.

Rusas ir baltarusis pripažinti kaltais dėl vėliavos išniekinimo, jiems skirtos 100 eurų dydžių baudos, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.  Bylos duomenimis, vasario 27 dieną prie Baltarusijos ambasados vykstant mitingui, du vyrai peršoko ambasadą juosiančią tvorą. Neteisėtai patekę į teritoriją, jie nuplėšė prie ambasados fasado oficialiai iškabintą Baltarusijos vėliavą.

Karas Ukrainoje kasdien darosi vis įtemptesnis ir reikalauja vis daugiau aukų, tačiau Vakarai neskuba įsitraukti į kovą tiesiogiai. Ekspertai tiki, kad bet koks realus NATO įsikišimas į konfliktą galėtų įžiebti pasaulinį karą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas. Šiandien girdime aktyviai siūlant, kad Vakarai įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, kad būtų paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą? Iš tikrųjų, emocijų yra daug.

Marijampolės pataisos namai informavo, kad 2022 m. kovo 1 d. iš darbo negrįžęs atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis Tadas Bakaitis šiandien, kovo 3 d., sugrįžo pats. Ketvirtadienį į Marijampolės pataisos namų atvirąją koloniją iš parduotuvės nustatytu laiku negrįžo čia bausmę atliekantis Romualdas Alekna, gimęs 1996 metais. Paskelbta R. Aleknos paieška. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.