Lietuva

Sveikatos priežiūros specialistai iš visos Lietuvos jau netrukus galės nemokamai naudotis specialiai jiems sukurta internetine įtampos mažinimo programa. Programos kūrėjai atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai yra viena iš daugiausiai streso darbe patiriančių grupių, o profesionali psichologinė pagalba ne visada lengvai prieinama dėl ilgų darbo valandų. Programa vadinsis FOREST+ ir pradės veikti nuo šių metų balandžio.

Lietuvos jūrų muziejuje – pulkas naujokų. Kai pašaliniai nemato, prie vandens pratinasi ir tyrele mėgaujasi keturi išsekę ruonių mažyliai. Vos savaitės amžiaus ruoniukus Baltija išmetė prie Lietuvos krantų, tad dabar muziejaus biologai jais rūpinasi, kad sustiprėjusius mažylius galėtų išleisti į savarankišką gyvenimą. Filmavimo kameros dėmesiu nepatenkinti piktinasi ruonių jaunikliai. Dvejose voniose jų ketvertas. Visi Lietuvos jūrų muziejaus naujokai.

Naktį Klaipėdoje žuvo jaunuolis. Staiga į gatvę išbėgusį devyniolikmetį partrenkė net du automobiliai. Nors abu vairuotojai blaivūs, policininkai neatmeta, kad saugus greitis ištuštėjusioje uostamiesčio gatvėje buvo viršytas. Liūdna naktis Klaipėdoje. Ugniagesiai nuo pagrindinės, Herkaus Manto gatvės, valo kraują. Apie dvidešimt antrą valandą išbėgo devyniolikmetis. Jį kliudęs 45-erių vyro vairuojamas „BMW“, jaunuolį bloškė dar ir po šalia važiavusios 23-ejų vaikino „Audi“ ratais.

Lietuvos šauliai ir kariai savanoriai namuose galės turėti automatinius ginklus. Tam žalią šviesą uždegė Seimas. Tiesa, automatus, jei norės, jie turės pirktis už savo pinigus, o kol kas įstatymai Lietuvoje išvis draudžia juos netgi parduoti. Be to, karo akivaizdoje norėję šauliams palengvinti sąlygas, seimūnai neapsižiūrėjo ir pridarė bėdos tiems, kurie dabar turi pusiau automatinius ginklus, tačiau didesnes šovinių dėtuves.

Prabėgo daugiau kaip 3 metai po siaubingos tragedijos Marijampolėje, kai per girto kario sukeltą avariją žuvo trys žmonės, o dar du patyrė įvairių sužalojimų. Nepaisant to, kad praėjo daug laiko, teismuose iki šiol narpliojamos tam tikros šio įvykio aplinkybės. Siaubinga avarija įvyko Naujųjų naktį į 2019-sius, apie 3 val., Marijampolėje, Šermukšnių gatvėje. Tąkart pranešta, kad automobilyje yra prispausti penki žmonės.

Vilkaviškio rajone vidury dienos kilęs gaisras akimirksiu prarijo mūrinį namą. Be pastogės liko senyvas žmogus. Kaimynai sako, kad tokios nelaimės reikėjo tikėtis: gaisras jau trečias ir šį kartą iki pamatų. O ir pats šeimininkas neslepia, kad nors matė, jog namuose daug dūmų, išvažiavo į parduotuvę. Gaisras Vilkaviškio rajone Serdokų kaime pastebėtas šiandien per pietus. Pagalbą iškvietė kaimynai, kai  liepsnos jau per stogą veržėsi: „Vyras sako, vajezus, Sabataitis dega.

Į parduotuvę užėjo tylesnis už pelę, o išeinantį – policija išlydėjo. Tokią situaciją nufilmavo laidos „Farai“ operatorius, kai policijos pareigūnai buvo iškviesti į vieną prekybos centre esančią maisto prekių parduotuvę. Atvykus pareigūnams noro pasiaiškinti pilietis nerodė, o štai kasininkė viską papasakojo nuosekliai. „Pamačiau, kad vaikščioja įtartinai, sukiojasi, slepiasi kitoje eilėje ir įtarimą sukėlė. Pamačiau, kad, kai atėjo, buvo lengvesnė kuprinė, o pro mane praėjo su sunkesne.

Vilniuje, Pašilaičiuose, didžiulį gaisrą sukėlė, spėjama, benamiai. Užsidegė apleistas namas, liudininkai matė išbėgančius susikivirčijusius apleisto namo gyventojus. Justiniškių gatvės gale, prie troleibusų ir autobusų žiedo liepsnoja namas. Mūrinio namo stogas skendi liepsnose. Visai šalia naujų namų tebestovintis senas namas apleistas, žmonės sako, kad čia irgi ketinama statyti naujus namus, tik kol kas statybos dar nepradėtos, apleistas senas namas dar net nėra nugriautas.

Atsiliepę į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą paremti Ukrainos, į solidarumo akciją prie Seimo ketvirtadienio vakarą susirinko keli tūkstančiai žmonių. Panaši akcija vyko ir Kaune. Į mitingą žmonės atėjo pasipuošę Ukrainos spalvų simbolika, apsigaubę arba nešini šios šalies vėliavomis, taip pat saulėgrąžomis, tapusiomis Kyjivo pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Sumažinta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių yra geriausias būdas nubausti šią šalį už baisią agresiją prieš Ukrainą, – teigė Lietuvos vadovas. – Tai yra mūsų pareiga.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo sustabdytas Lietuvos advokatūros sprendimas laikinai išbraukti advokatą Romualdą Mikliušą iš praktikuojančių advokatų sąrašo vykdymas. Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, praktikuojantis advokatas kreipėsi į apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą, kuriuo nuspręsta laikinai išbraukti jį iš sąrašo.

Vis dažniau kalbama, kad pasaulį ištiks maisto krizė. Tai, kad mūsų parduotuvėse neliko druskos, kitų ilgai negendančių maisto prekių, tikrai nėra joks to įrodymas. Prekybininkai neneigia, kad kai kurių prekių tiekimas stringa, bet bent jau kol kas nemato pagrindo nerimauti – maisto prekių tikrai užtenka. „Prasidėjus karui Ukrainoje padaugėjo ilgo galiojimo prekių pardavimų. Išaugo bakalėjos prekių - konservų, cukraus, kruopų, druskos pardavimas.

Sinoptikai praneša, kad penktadienį Lietuvoje vyraus gražus oras, tačiau šeštadienį laukia permainos. Šeštadienį kai kur palynos, o sekmadienis bus apsiniaukęs. Kaip sako Naglis Šulija, „šiltų ir saulėtų orų epocha eina į pabaigą“. Ties šiaurine Europos dalimi pradėjo didėti ir gilėti žemo slėgio sritis. Kitur žemyne slėgis dar bus aukštas. Giedri, saulėti orai Europoje vis dar vyraus. Tačiau žemyno pakraščiuose ima rastis vis daugiau debesų.

Naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, ketvirtadienį įspėja Automobilių kelių direkcija. 16 val. duomenimis, pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai vietomis išlieka provėžoti, kai kur padengti prispausto sniego sluoksniu, aplediję. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra siekia nuo 8 iki 14 laipsnių šilumos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį bus giedra, be kritulių.

Seime ketvirtadienį pateikti siūlymai drausti Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią raidę Z, raidę V ir Georgijaus juostą. Seimas pateikimo stadijoje yra linkęs drausti šiuos simbolius. Projektams po pateikimo pritarė 86, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai. „Turime suprasti, kad gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija jau yra nutiesta apie 300 km koncertinos. Tvoros tiesimo darbai turėtų būti baigti iki rugsėjo. Apie tai ministrė parašė savo Facebook paskyroje. „Ir per vienerius metus galima padaryti tai, ko nebuvo padaryta per 30 metų. Fizinio barjero statyba Baltarusijos pasienyje sparčiai juda į priekį. Darbai turėtų būti baigti, kaip ir planuota – iki rugsėjo.

Policija prašo visuomenės pagalbos. Dar pernai gruodį Vilniuje buvo sumušti du jauni vyrai. Policija turi kadrus, kuriuose užfiksuoti galimai juos sumušę asmenys. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 23 val. 30 min. Vilniuje, Šeškinės g., šalia kavinės „Agotos gryčia“, nepažįstami asmenys sumušė du jaunus vyrus. Ikiteisminio tyrimo metu gautas vaizdo kamerų įrašas, kuriame užfiksuoti galimai vyrus sumušę asmenys.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos susitikimo su ministru Arūnu Dulkiu eksministras Aurelijus Veryga neieškojo žodžio kišenėje ir vizitą apibūdino vienu žodžiu – „siaubas“. Anot jo, po daugeliu ministro išvedžiojimų paslėptas atsakymas į daugelį klausimų buvo „nežinau“.  Tokiu vertinimu parlamentaras pasidalino savo socialinio tinklo paskyroje „SIAUBAS.

Seime ketvirtadienį pateikti siūlymai drausti Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią raidę Z, Georgijaus juostą. „Turime suprasti, kad gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes. Informacinis karas vyksta jau seniai visu pajėgumu, negalime sau leisti lengvabūdiškai pro pirštus žiūrėti į minkštąsias karo priemones, propagandą ir įvairią su tuo susijusią simboliką“, – sakė vieną iš projektų pristačiusi Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė.

Vilniuje bus steigiamos klasės karo pabėgėlių moksleiviams, kuriose bus mokoma ukrainiečių kalba. Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje. „Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Briuselyje ragino Aljansą stiprinti rytinį flangą ir pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau karių, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. „Atėjo laikas NATO kuo skubiau pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos. Tai ypač aktualu NATO rytiniame flange, kur būtina didinti sąjungininkų pajėgas ir stiprinti oro gynybą“, – sakė šalies vadovas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prižiūrinti Europos Sąjungos finansinių sankcijų, įvestų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, įgyvendinimą Lietuvoje, įspėja, kad vykdyti ES sankcijas Lietuvoje yra privaloma kiekvienam ekonominę veiklą vykdančiam subjektui, finansų įstaigai ar organizacijai. Už tarptautinių sankcijų pažeidimą (nevykdymą) gali būti skiriamos baudos, rašoma pranešime spaudai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ketvirtadienį pranešė neplanuojantis daugiau kandidatuoti į šias pareigas. „Liko metai. Metai liko mums visiems. (...) Pasakiau garsiai – neplanuoju dar kartą pretenduoti į šitą poziciją, bet kaip ir tuos tris kartus, niekada nenušalinau kažko ir nenustūmiau“, – tarybos posėdyje ketvirtadienį kalbėjo uostamiesčio meras. „Pirmoji kadencija buvo miesto tarybos valia, kitos dvi kadencijos tai buvo miestiečių valia, buvau išrinktas“, – pridūrė jis.

Vilniuje viešintis Jungtinės Karalystės parlamentaras Geraint Davies artimiausiu metu sako žadantis prašyti didesnės savo valstybės karinės paramos Lietuvai ir Baltijos šalims. „Kai grįšime į Jungtinę Karalystę, mes sieksime, kad būtų imtasi veiksmų dėl paramos Lietuvai. Pirmiausia, padvigubinant JK gynybos įsipareigojimus Baltijos šalims“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime teigė leiboristams priklausantis Bendruomenių rūmų narys.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį lankosi Kyjive. Kiek vėliau politikė pasidalijo fotografija, kurioje ji įsiamžino su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Parlamento vadovė apie iš anksto neskelbtą vizitą į Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą pranešė socialiniame tinkle „facebook“. „Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė.

Po garsiam šalies gydytojui profesoriui Kęstučiui Strupui panaikintos chirurgo licencijos ministras Arūnas Dulkys pasiuntė aiškią žinutę – toks likimas laukia kiekvieno, kuris išdrįs paimti kyšį.  Klausimą dėl K. Strupui panaikintos licencijos ketvirtadienį ministrui adresavo partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Lietuvos medicina visuomet buvo garsi savo unikaliais gydytojais, profesoriais, pasaulinio masto, kurie darė unikalias operacijas, gelbėjo žmonės.

Sukrečianti šeimos drama sostinėje – pagalbos kreipėsi sutuoktinio namuose padegta moteris. Netrukus paaiškėjo, kad moters sužalojimai yra itin rimti ir jos gyvybei iki šiol gresia pavojus. Pats įvykis užregistruotas šių metų kovo 12-ąją, tačiau nukentėjusioji iki šiol gydoma reanimacijos skyriuje. Naujienų portalas lrt.lt skelbia, kad įtariamas padegimu vyras dirba gydytoju Vilniaus Respublikinėje Universitetinėje ligoninėje.

Vilniaus savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino vienkartines 252 eurų išmokas nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams, taip pat įvedė įvairių lengvatų ukrainiečiams ir jų vaikams atleidžiant juos nuo mokesčių ir rinkliavų. Vienkartinės išmokos bus skiriamos būtiniausiems poreikiams patenkinti, kol ukrainiečiai sulauks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

Parlamentarams ketvirtadienį įteisinus galimybę laisvas gyvenamąsias patalpas Seimo viešbutyje panaudoti apgyvendinant nuo karo nukentėjusius asmenis, jau ruošiami butai ukrainiečiams, BNS informavo Seimo kanceliarija. „Šiuo metu Seimo kanceliarija rūpinasi kambarių paruošimu, kad viskas būtų tinkamai parengta pabėgėlių apgyvendinimui, kai jau bus baigtos būtinos teisinės procedūros“, – ketvirtadienį BNS informavo Seimo Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako kol kas nesulaukiantis plataus palaikymo iniciatyvai bausti šalis, kurios padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. „Nėra susiformavęs konsensusas šiuo klausimu. Buvau pasakęs, kad žiūrėkite – neturėtų būti suteikiama galimybė apeidinėti sankcijų. Kol kas esu vienas iš nedaugelio balsų“, – BNS Seime ketvirtadienį sakė ministras. Anot jo, svarbu, jog įvairios sankcijos, susijusios su prekyba ir kitokios, nebūtų apeinamos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Lietuva pasirengusi mokėti mėnesines stipendijas 700 studentų iš Ukrainos, tokiai pat daliai numatytos ir studijų kainos kompensacijos. Pasak jos, kartu su Lietuvos mokslo taryba planuojama suteikti iki 100 stipendijų mokslininkų iš Ukrainos darbams Lietuvoje finansuoti, kad jie turėtų galimybę tęsti mokslinę veiklą ir dėstymą studentams.

Seimo opozicijai vėl blokavus įstatymo, kuriuo būtų ribojamos ligoninių vadovų ir jų padalinių kadencijos, priėmimą, pasipylė aštrios valdančiųjų replikos. Šie įspėjo įstatymo nepalaikančius parlamentarus, kad ateityje nutikus kokiai tragedijai jie turėtų jaustis tam neužkirtę kelio. Po ketvirtadienį vėl nepavykusio balsavimo TS-LKD narys Justas Džiugelis apgailestavo, kad opozicija užsispyrusiai vilkina įstatymo priėmimą.

Menas neretai tampa diktatorių įrankiu, štai kodėl ne visi atlikėjai laukiami Lietuvoje. Užklupus karui, Rusijos ir Baltarusijos menininkai, norintys pasirodyti Lietuvoje, atsidurs po didinamuoju stiklu. Į šalį negalės patekti tie, kas palaiko Kremliaus arba Minsko režimus. Po naujienų portalo tv3.lt pradėto tyrimo, Kultūros ministerija skelbia, kad Vladimirą Putiną šlovinantis bei Kryme dirbantis baleto šokėjas Sergejus Poluninas į Lietuvą nepateks.

Plungės rajone nuo kelio nuvažiavus ir apvirtus automobiliui nukentėjo du žmonės. Eismo nelaimė įvyko trečiadienį apie 7.35 val., Truikių kaime, kelyje Šiauliai–Palanga, pranešė policija. Automobilio „Ford Galaxy“ 18 metų vairuotojas lenkė dvi ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones. Baigdamas manevrą, pastebėjo kliūtį priekyje – jo važiavimo juostoje dirbančius kelininkus bei jų techniką – traktorių „Belarus“ mikroautobusą ir „Renault Master.

Vaistininkai yra trečia didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių profesijų sąraše – rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jais pasitiki 45 proc. šalies gyventojų. Pirmoje vietoje įprasti tokių apklausų favoritai – ugniagesiai su 75 proc., o antroje – gydytojai, kuriais pasitikėjimą išreiškė 46 proc. respondentų. „Gyventojai visada būdavo linkę pasikliauti vaistininkais, tačiau COVID-19 pandemija šį jausmą dar labiau sustiprino.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta dėkojo Lietuvai už paramą kare su Rusija. Diplomatas pažymėjo, kad Vakarai turi uždaryti oro erdvę virš Ukrainos ir įvesti embargą Rusijos energetiniams ištekliams. P. Beštos nuomone, jeigu Europa nesugebės priimti sunkių ir reikalingų sprendimų, žus tūkstančiai ukrainiečių, o Europa ir toliau gyvens bijodama, kad Rusija gali atakuoti ir pačią Europą. „Jau beveik vieną mėnesį trunka Ukrainos pasipriešinimas prieš vieną didžiausių pasaulio kariuomenių.

Lietuva nori, kad vadinamasis Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų pasiruošta galimam jo atkirtimui, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį tai sakė atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. „Mes norime, kad Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų ginamas iš abiejų pusių, kad būtų tinkamai pasiruošta galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui iš abiejų pusių“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje į Lietuvą dirbti persikeliantys Rusijos ir Baltarusijos darbuotojai yra laukiami Lietuvoje, tačiau jie bus vertinami su atsargumu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Anot jo, supaprastinus reikalavimus Rusijos ir Baltarusijos įmonių persikėlimui ir atvykus į Lietuvą daugiau darbuotojų, bendrovės mokės mokesčius Lietuvoje, o pinigai bus vėliau panaudoti ir karinei bei kitai pagalbai Ukrainai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nematanti pagrindo atskirai skelbti ekstremalią situaciją dėl į Lietuvą plūstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, nes šiuo metu jau galioja nepaprastoji padėtis.

Valstybinės įstaigos, perkančios elektrą iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai kontroliuojamos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sutartis turėtų nutraukti, sako premjerė.  Pasak Ingridos Šimonytės, jau daug institucijų tokias sutartis nutraukė ir pasirinko garantinį tiekimą.  „Manau, kad turėtų (nutraukti sutartis – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė. „Nežinau, ar tiekėjas („Inter RAO Lietuva“ – BNS) galės užtikrinti elektros tiekimą.

Betarpiška kaltė už Ukrainą apėmusią katastrofą tenka nusikalstamam Kremliaus režimui ir jo svaičiojančiam bei kerštingam lyderiui – Vladimirui Putinui. Tačiau gilesnė atsakomybė tenka šalims, kurios yra daug kartų didesnės, turtingesnės ir galingesnės negu Rusija. Jos galėjo šią katastrofą užgniaužti arba ją atgrasyti, bet to nepadarė.

Kovo 23-ąją fiksuotas šilumos rekordas. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, vakar Druskininkuose buvo fiksuota net 17,7 laipsnių šiluma. Panaši temperatūra buvo tik prieš 84 metus – 1938 m. kovo 23-ąją Lazdijuose susišilo iki 17,5 laipsnio.  Apie tai meteo.lt pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Pagerintas 84 metų senumo rekordas. Pasaulinė meteorologijos diena Pietų Lietuvoje buvo ypač šilta.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad Vakarai turėtų taikyti griežtesnes sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, Europa turėtų nustoti rusiškas dujas ir naftą. „Putinas karą pralaimi. Tas jau yra visų ekspertų įtvirtinta, kad Rusija yra įstrigusi kare. Aišku, tai neguodžia žmonių, kurie gyvena Mariupolyje ar kituose apsuptuose miestuose, kurie yra nuolat bombarduojami.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė dėl galimybės kariams savanoriams ir šauliams leisti namie laikyti automatinius ginklus. Taip pat priimtas sprendimas ir dėl pataisų, kurios šaulių sąjungos nariams suteiktų teisę tarnybos metu dirbant su policijos, pasienio pareigūnais naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jei situacija kardinaliai nepasikeis, bus parengtas planas, kaip išeiti iš pandeminio į endeminį režimą. Tai reiškia, kad iki šiol likę koronaviruso apribojimai bus panaikinti. „Lietuvoje tų ypatingų apribojimų jau ir nebėra, yra reikalavimas dėvėti kaukes, yra bendri operacijų vadovo sprendimai.

Nors omikronas ir mažiau pavojingas jau imunizuotiems žmonėms, deja, ne visi ligos atvejai atvejai baigiasi laimingai. Štai vakar užgeso 30–39 m. vyro gyvybė. Statistikos departamento duomenimis, jis buvo pasiskiepijęs nuo koronaviruso. Kaip rodo atvirieji duomenys, COVID-19 pražudė jauną vyrą iš Klaipėdos.

Premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama karo Ukrainoje mėnesį, teigia, kad Rusija nesilaiko jokių karo taisyklių, o kiekvienas padarytas jos nusikaltimas guls į Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo sąjungininkų bylą. „Bukas“, – paklausta, kaip įvardintų jau mėnesį vykstantį karą Ukrainoje, atsakė premjerė I. Šimonytė. „Bet turbūt karas kitoks ir negali būti.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo pataisos, dėl kurių vienišo asmens išmokos pradėtos skirti ir mokėti tūkstančiams gyventojų, kurie net nepateikė atskiro prašymo. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, pirmosios išmokos jau pradėtos mokėti ketvirtadienį. Kovą vienišo asmens išmokos turėtų sulaukti iš viso apie 200 tūkstančių gyventojų. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos.

Mūsų šalyje prisiglaudusiems nuo karo pabėgusiems Ukrainos žmonėms pradėtos dalinti 115 eurų vertės „Maisto banko“ kortelės, su kuriomis galima nusipirkti maisto produktų parduotuvėse, priklausančiose vienam iš Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų. Toliau teikiama visa reikiama pagalba nuo karo siaubo pabėgusiems ukrainiečiams. Nevyriausybinės organizacijos įvairios pagalbos jau suteikė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, išdalinta beveik 12 tūkst. humanitarinių paketų, daugiau kaip 25 tūkst.