Lietuva

Prieš kiek daugiau nei 500 metų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenė prie Oršos sutriuškino žymiai gausesnę maskvėnų armiją. O dabar su Maskvos imperializmu tenka kovoti ir Ukrainai. Tad šiandien Lietuva švenčia ne tik istorinės pergalės 508-ąsias metines. Į Lietuvą atvykę svečiai, tarp kurių ir garsusis Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius, sako, kad 500 metų senumo istorija kartojasi ir dabar – Putinas nori užkariauti ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos šalis, Lenkiją.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl triukšmo daugiabutyje vėlyvuoju paros metu. Nemokamos muzikos garsai liejosi visoje laiptinėje, o buto durų nekviestiems svečiams niekas neskubėjo atidaryti. Visą situaciją nufilmavo laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Paaiškėjo, kad bute linksmai vakarojo du vyriškiai. Vienas iš jų jau buvo kietai įmigęs, tačiau buto savininkas tęsė savo solo pasirodymą elektrine gitara, nors jo niekas jau seniai nebesiklausė.

Kokį tolesnį karo scenarijų mato Ukraina? Kaip Rusijos pradėtas energetikos karas gali pakeisti Vakarų požiūrį į Ukrainą? Apie visa tai – laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pokalbis su Ukrainos prezidento administracijos patarėju Oleksijumi Arestovyčiumi, signataru, diplomatu Albinu Januška ir „Blue/Yellow“ vadovu Jonu Ohmanu.

Paaiškėjo, kokią bausmę prokurorai nori skirti Egidijui Dragūnui už peštynes su policininkais. Prokuroras paprašė Selui skirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tiesa, jos vykdymas žvaigždei turėtų būtų atidėtas – į pataisos namus Dragūnas būtų uždarytas tik jei vėl nusižengtų. Po vasaros atostogų pertraukos į tęsiamą procesą Egidijus Dragūnas ateina su tamsiais akiniais. Žvaigždė, matyt, bando slėpti emocijas: tuoj turėtų paaiškėti, kokios bausmės jam prašys prokuroras.

Baltijos šalys ir Lenkija apsisprendė – Europoje pasišovusiems paturistauti rusams smarkiai apriboja patekimą į Europą net jei jie bandys atvykti su anksčiau išduotom Šengeno vizom. Suomiai, kurių premjerė visam pasauliui garsiai pareiškė, kad leisti rusam pramogauti Europoje neteisinga, jungia atbulinę pavarą – prie susitarimo nesijungia. Tad rusai į jų kol kas šalį pateks laisvai, o iš ten galės laisvai keliauti į Europą.

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Sinoptikai praneša, kad danguje pasirodę debesys vakare sparčiai pradės nykti. Visgi nuo penktadienio orai pradės pamažu keistis. Šiandien Lietuvoje buvo gražūs saulėti orai. Tie nestori debesys, kurie šiandien buvo nubarstę Lietuvos dangų, temstant sparčiai tirps ir pranyks. Atsivers giedras dangus, lietaus, žinoma, nebus, rūko irgi nebus. Dieną debesuotumas pamažu didės, pavakare Suvalkijoje pradės lynoti.

Klausimas dėl Ukrainos narystės NATO yra dar ankstyvas, bet laimėjus karą viskas keisis, sako Vilniuje viešintis prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Jei mes laimėsime karą, tai bus visai kita situacija, dabar klausimas dėl NATO truputėlį.

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Lietuvos karinė ir politinė parama Ukrainai yra neįkainojama, ir kartais atrodo, kad šalis atiduoda „du trečdalius savo karinio biudžeto“. „Jei lietuviai neremtų, aš jau būčiau negyvas. Lietuvos prezidentas, Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio lyderiai, atvykę į Kyjivą, kovo viduryje, kai jį buvo apsupusios Rusų pajėgos.

Muitinė informuoja, kad šiuo metu vyksta Medininkų kelio posto rekonstrukcijos darbai. Rugsėjo 9 d. nuo 8.00 iki 12.00 val. nebus tiekiama elektra Medininkų kelio poste, nes bus atliekami elektros įvadų perjungimo darbai. Tie darbai reikalingi, kad būtų galima laikinus elektros įvadus perjungti į reikiamos (projektinės) galios. Muitinė atsiprašo už nepatogumus. Prašome, esant galimybei, atitinkamai planuoti savo keliones per Medininkų kelio postą.

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad bet kurioje šalyje vykdoma vaistų politika yra tas lakmuso popierėlis, kuris parodo, kaip sveikatos apsaugos sistema sugeba reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius bei kaip greitai gali išanalizuoti ir realizuoti įvairių ligonių organizacijų bei gydytojų profesinių draugijų pasiūlymus, sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Keliavimas Europos Sąjungoje (ES) yra privilegija, o ne žmogaus teisė, Baltijos šalims sutarus neįleisti Rusijos piliečių ketvirtadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai. „Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakoma keturių šalių premjerų deklaracijoje.

Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė neįsileisti Rusijos piliečių, net jei jie turi Šengeno vizą. Buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai sveikina šį žingsnį, tačiau sako, kad jo sėkmingas įgyvendinimas priklausys nuo mūsų institucijų darbo, o didesnę naudą atneštų susitarimas neįsileisti Rusijos piliečių į visą Šengeno zoną.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nutarė nebeįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių netgi, jeigu jie turi galiojančias kitose Europos Sąjungos valstybėse išduotas Šengeno vizas. Apie tokią regioninio tipo nuobaudą jau anksčiau buvo užsiminęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, bet sprendimo efektyvumą tikriausiai sumažins tai, kad prie keturių valstybių bent kol kas neprisidėjo Suomija, turinti ilgiausią sausumos sieną su Rusija.

Policijos pareigūnai ir pasieniečiai fiksuoja atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiai, siekdami nuslėpti, kad yra iš Rusijos, prieš išvykdami iš Lietuvos teritorijos ar atvykę į ją, patys pasikeičia savo transporto priemonių valstybinius numerius.

Vilniaus apylinkės prokuratūra prašo žinomą atlikėją Egidijų Dragūną pripažinti kaltu dėl pasipriešinimo policininkams ir jų sužalojimo bei skirti jam lygtinę pusės metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat 3 tūkst. eurų baudą. Prokuroras Dainius Kunigėlis taip pat prašo, kad per bausmės atidėjimo laikotarpį 46 metų E. Dragūnas negalėtų išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei septynioms paroms.

Rusijos veiksmų sukelta energetinė krizė skatina Lietuvą greičiau vykdyti energetikos sektoriaus transformaciją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Anksčiau nepadarę namų darbų, dabar siekdami sumažinti kainas vartotojams [esame] priversti remtis dotacijomis ir subsidijomis. Tai yra neišvengiamas, bet ne itin tvarus kelias. Kita vertus, Seimo neseniai priimtas vadinamasis proveržio paketas žada spartesnę vietinės generacijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą.

Kiek išaugusios elektros kainos pakenks verslui ir darbuotojams? Ar valstybė yra pasirengusi mesti verslui gelbėjimo ratą? Jei taip, kokių priemonių ketina imtis valdžia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Per pastaruosius metus Lietuvai teko susidurti su aibe iššūkių: koronaviruso pandemija, migrantų krize, augančia infliacija, didėjančia įtampa regione dėl Rusijos karo Ukrainoje, o dabar ir dėl energijos kainų šuolio. Valdant krizes nepavyko išvengti ir konfliktinių situacijų. Dalis jų, anot prezidento Gitano Nausėdos kilo dėl savivaldybėms „iš viršaus“ primestų sprendimų. „Pastarieji metai mums visiems nešykštėjo sudėtingų išbandymų.

2022 metų vasara buvo karščiausia per visą Europos stebėjimų istoriją – žemyną buvo apėmusios rekordinės karščio bangos ir didžiausia per šimtmečius sausra, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S). Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos karščio bangos ir sausros tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį ėmėsi baudžiamosios bylos dėl pasikėsinimo teikti paramą teroristinei grupuotei – joje kaltinimai pareikšti Airijos piliečiui Liamui Campbellui. Manoma, kad 2007-2008 metais Lietuvoje buvo pasikėsinta įgyti ginklus siekiant įvykdyti teroro aktą užsienyje.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija vieningai nusprendė nebeišduoti vizų Rusijos Federacijos piliečiams nuo rugsėjo 19 d., išskyrus humanitariniais atvejais ir lankant šeimos narius. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pranešė, kad keturios rytinės ES šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija – uždarys įvažiavimą Rusijos piliečiams, nepaisant jų turimų vizų išdavimo šalies.

COVID-19 vakcinos nosies purškalo forma gali padėti suvaldyti koronaviruso pandemiją, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Indijai ir Kinijai registravus tokius šiose šalyse sukurtus preparatus. PSO sveikino naują kovos su koronavirusu priemonę, tačiau taip pat nurodė norinti susipažinti su vakcinų duomenimis, kad galėtų nuspręsti, ar jas patvirtinti.

Už Ukrainą besikaunantys baltarusiai žino, kad ši kova lems Europos likimą, tai yra jų šiuolaikinis Oršos mūšis, sako viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja. „Žinau, kad baltarusių savanoriai, kovotojai Ukrainoje taip pat pažymi šią dieną. Nuo vasario šimtai jų prisijungė prie Baltarusių batalionų ir pulkų. Jiems Ukrainos išlaisvinimas yra jų Oršos mūšis.

Vilniaus r. policijos komisariato pareigūnai ieško dingusios be žinios Aminos Naus (gimusio 2005 m.). Š. m. kovo 10 d. apie 18 val. šešiolikmetė išėjo iš savo namų Vilniaus r., Zujūnų sen., Antežerių k., ir iki šiol negrįžo. Šešiolikmetės Aminos Naus požymiai: apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodų ilgų plaukų. Išeidama vilkėjo pilką striukę, mūvėjo juodas kelnes, avėjo baltus sportinius batus.

Energetikos krizė gyventojus verčia veržtis diržus. Kas tikėdamiesi sutaupyti nakčiai ištraukia kištukus iš rozečių, kas eina miegoti anksčiau, kad elektros lemputės šviestų trumpiau. Vis didesnį nerimą kelia šaltasis metų periodas – ekspertai ragina nusiteikti, kad žiema bus sunki, nes tikėtina, kils dar ir šildymo kainos. Čia opozicija atsigręžia į Vyriausybę – ją kritikuoja nesiimant veiksmų ir ragina kuo greičiau imtis pagalbos gyventojams ir verslui plano.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad rusams nepasisekė Ukrainos paimti per 72 valandas, nes jie padarė be galo daug klaidų: visų pirma, buvo praradę adekvatų padėties Ukrainoje vertinimą ir manė, jog šalis nesipriešins, antra, pradėjo puolimą devyniomis kryptimis, o taip laimėti neįmanoma.  „Pirmiausia norėčiau pasakyti, kuo Oršos mūšis turi tokią didelę reikšmę mums.

Susisiekimo ministerija inicijuoja lankstesnį laivų įgulų sudėties reguliavimą – tai svarbu šalies jūrų laivų registre siekiant įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Ministerija siūlo Lietuvos laivuose sumažinti arba atsisakyti privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies.

Šiąnakt Kėdainių rajone įvyko kraupus eismo įvykis – lengvasis automobilis, kuriuo vyko vienas žmogus, susidūrė su briedžiu. Nuo smūgio gyvūnas įgriuvo į automobilio saloną ir sužalojo vairuotoją. Šis skubiai pristatytas į gydymo įstaigą. Pranešė vidurnaktį Eismo įvykis įvyko vidurnaktį Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijoje, Mantigailių kaime, kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 179-ajame kilometre.

Lietuva yra per maža, kad joje egzistuotų regioniniai skirtumai, sako Regionų forumą atidaręs šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš visada laikiausi, laikausi ir turbūt jau nebepakeisiu savo nuomonės, kad Lietuva yra per maža, jog joje dar tarptų dideli regioniniai skirtumai. Mūsų tik 2,8 mln. žmonių ir Lietuva yra viena, joje visiems turi būti gyventi gera, patogu ir svarbiausia perspektyvu“, – ketvirtadienį Prezidentūroje vykstančio renginio atidarymo kalboje teigė jis.

Euroatlantinė bendruomenė turi išlaikyti savo paramą Ukrainai, nes vienintelis sprendimas užtikrinti regiono saugumą yra Ukrainos pergalė prieš Rusiją, sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Prienų rajone pjaunant medį sužalotas vyras. Pasak Alytaus policijos, trečiadienį, apie 13 val. Prienų rajone, Klebiškio kaimo sodyboje, 1960 metais gimusiam vyrui pjaunant medį, įtariama, buvo sužalotas kitas, 1964 metais gimęs vyras.

Vilniaus prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) teismui perdavė bylą dėl mėsa ir jos gaminiais prekiaujančių įmonių galimai nuslėptų 0,5 mln. eurų mokesčių. Kaip ketvirtadienį informavo FNTT, kaltinamasis – keturių mėsa ir jos gaminiais prekiaujančių įmonių faktinis savininkas ir vadovas, Vilniuje prekiavęs mėsa ir jos gaminiais be apskaitos dokumentų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį turėjo dalyvauti darbo vizite Berlyne, tačiau į susitikimą su Vokietijos politikais neišvyko – jis buvo atidėtas. Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė tv3.lt patvirtino, kad vizito atidėjimo priežastis – G. Landsbergio liga. „Patvirtinu, kad vizitas buvo atidėtas, nes ministras peršalo“, – nurodė P. Levickytė. Pranešama, kad G. Landsbergis rugsėjo 8–9 dienomis turėjo lankytis Berlyne, tačiau vizitas buvo atidėtas.

Per praėjusią parą nustatyti 999 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 704, antrą – 285, trečią – dešimt žmonių. Ligoninėse gydomi 97 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 387,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 42 procentus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško patalpų apgyvendinti ukrainiečiams, jei šąlant orams išaugtų karo pabėgėlių srautai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak ministrės, jei pabėgėlių srautai išaugtų, būtų sunku juos aprūpinti gyvenamuoju būstu, ir šiuo metu ieškoma ligoninių, mokyklų pastatų, kuriuos būtų galima pritaikyti tokiam atvejui.

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžė 59 neteisėtus migrantus, ketvirtadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje antradienį fiksuoti šeši bandymai neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai antradienį apgręžė 27 migrantus. VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES – atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.

Artėja šaltasis metų sezonas, o tai reiškia, kad be kitų iššūkių Lietuva turi ruoštis ir galimam gausiam karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui – prognozuojama, kad rudenį į Lietuvą gali atvykti 60 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių. Ruoštis, tai reiškia aiškiai žinoti, kokios mūsų galimybės juos apgyvendinti, suteikti būtinas buitines, socialines, švietimo ir kitas paslaugas.

Vyriausybei būtų naudingas kai kurių ministrų pakeitimas, perkrova, tačiau ar ji įvyks, nuspręs tik premjerė, sako Prezidentūra. „Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei: jai reikia nuspręsti, su kuo dirbti, galiausiai norint ką nors pakeisti, reikia turėti kuo“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Trečiadienį sulaikomi įtariamieji pasipriešino policininkams ir juos sužalojo, be to, Radviliškyje vyro šuo įkando policininkei. Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 9 val. 29 min. Radviliškio rajone, Aukštelkų kaime, policijos pareigūnams atvyko atlikti papildomą patikrinimą dėl smurto artimoje aplinkoje. 28 metų vyro šuo puolė ir įkando Radviliškio rajono policijos komisariato 24 metų pareigūnei į ranką. Nukentėjusioji gydoma ambulatoriškai, aplinkybės tikslinamos. Apie 16 val.

Telšiuose apleistą pastatą remontavęs vyras rado sprogmenų, į įvykio vietą buvo iškviesti Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai. Pavojingi radiniai buvo aptikti trečiadienio vakarą, apie 18 val. 20 min., Draugystės aikštėje, pranešė policija. 45 metų vyras, remontuodamas apleistą pastatą, rado galimai sprogstamąsias medžiagas.

Trečiadienio vakarą Vilniaus hostelyje siautėjo pistoletu ginkluoti vyrai – jie demonstravo pistoletą, ranka sudavė kitam vyrui ir išgąsdino priimamajame dirbusią moterį. Incidentas įvyko apie 23 val. 50 min. Liepkalnio gatvėje, pranešė Policijos departamentas. Hostelyje du neblaivūs asmenys sukėlė konfliktą, per jį vienas iš jų demonstravo pistoletą, o vėliau ranka sudavė priimamajame buvusiam 33 metų vyrui, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Orus Europoje lems kryžmai išsidėstę dvi aukšto ir dvi žemo slėgio sritys. Debesuoti orai taip pat telksis žemyno rytuose ir vakaruose, o tarp jų bus neplati saulėtų orų juosta. Didžiojoje Europos dalyje vyraus vidutiniškai šilti orai. Vėsu bus tolokai rytuose, vis dar karšta – pietuose ir Balkanų šalyse. Lietuvos danguje bus daug nestorų kamuolinių debesų, daug saulės, o lietaus nebus. Šils iki 16 – 18, rytuose 14 – 16 laipsnių šilumos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį vyks į Vokietiją, kur dalyvaus karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrų ir kariuomenių atstovų susitikime. Tradiciniu tapusiame vadinamųjų valstybių donorių susitikime bus aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga bei įvardyti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Susitikime išvakarėse ministras paskelbė, kad Lietuva Ukrainai perdavė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks tradicinis Regionų forumas, pranešimą jame skaitys šalies vadovas Gitanas Nausėda. Forumo metu bus aptarti glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiai, investicijų svarba esamo ekonominio ciklo fazėje, tvarus savivaldybių skolos bei investicijų valdymas, vizijos dėl vietos ekonomikos proveržio.

Renginiais Vilniuje ir Klaipėdoje ketvirtadienį prasidės Europos paveldo dienos. Jų atidarymą žymės tradicinis simbolinis varpo dūžis Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Tuo pačiu bus pagerbtas Ukrainos žmonių pasiryžimą ginti savo kraštą ir europietiškąją tapatybę, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Čia istorikas Alfredas Bumblauskas taip pat apžvelgs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldą, sąsajas su Ukraina.

Ketvirtadienį Vilniuje minimos 508-osios Oršos mūšio metinės. Ta proga nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės rengiamos Lietuvos kariuomenės orkestro eitynės ir koncertas, virš Valdovų rūmų bus iškelta istorinė vėliava, Vilniaus Rotušėje bus surengta tarptautinė konferencija skirta aptarti Maskvos agresijos keliamus iššūkius regione.

Trakai ketvirtadienį mini 700 metų gimtadienį. Jubiliejaus proga miesto erdvėse vyks teatro, muzikos pasirodymai, sporto varžybos, amatininkų mugė, susitikimai su žymiomis Lietuvos asmenybėmis, bus įrengta vaikams skirtų pramogų zona. Anot savivaldybės, renginiai jungs skirtingas Trakų miesto vietas ir bus skirtas įvairaus amžiaus bei poreikių žmonėms.