Lietuva

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Slovakijos ambasadorius, jie turės prisistatyti kitą dieną. „Trečiadienį į URM iškviesti Baltijos šalių ir Slovakijos pasiuntiniai“, – nurodė ministerija. Balandžio 17 dieną Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais.

Situacija kritinė: Vilnius jau skaičiuoja paskutines laisvas lovas koronaviruso pacientams, pasak medikų, verkiant trūksta ir personalo. Štai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje reanimacijos skyrius jau užpildytas. Bandydama taisyti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija Vilniui metė gelbėjimosi ratą – 19 tūkstančių papildomų skiepų, kuriuos paėmė iš kitų savivaldybių.

Su koronavirusu kobvojantys šalies medikai švenčia savo profesinę šventę – medicinos darbuotojų dieną. Ypač svarbiais tapusius ir gerbiamus medikus sveikina ne tik valdžia, bet ir muzikantai, kurie gydytojus stebino pasirodymais vakcinavimo centruose, ligoninėse, poliklinikose. Gydytojus, slaugytojus sveikina ir kiti kolegos medikai. O štai patys Joniškio ir Radviliškio ligoninės darbuotojai šventę mini masiniais šokiais ant stogų.

(papildyta balandžio 28 d.) BNS naujienų agentūros paskelbtas pranešimas apie Rusijos paskelbtą nedraugiškų valstybių sąrašą buvo skubotas ir paremtas kolegų iš Estijos darbu, kurio šaltiniai nėra nurodyti.

Nors jų medžioklės sezono pradžia netoli – jau gegužės 1-ąją, piktadariai jos nelaukia ir siaučia dabar, apsiginklavę net draudžiama įranga. Brakonieriams gresia tūkstantinės baudos, prietaisų ir net automobilio konfiskacija. Įspėjame, kai kurie vaizdai gali būti nemalonūs jautresniems žiūrovams. Pakaunėje vidurnaktį įtartiną automobilį sustabdę patrulių rinktinės pareigūnai viduje išvydo vyrus su užtaisytais ginklais, o bagažinėje negyvą raguotį.

Radviliškyje sprogęs dujų balionas į šipulius pavertė puse namo. Stipriai apdegusį senolį į ligoninės reanimaciją nugabeno policininkai. Jo anūkas sužalojimų išvengė. Kaimynai pasakoja, kad galingas sprogimas sudrebino visą rajoną.   „Labai garsus sprogimas, atrodo, Dieve, žemės drebėjimas, kažkas tokio arba mina kažkokia“, – sako namo gyventoja Rasa. Emocingai apie sprogimą griuvėsiais pavertusį kitą pusę gyvenamojo namo pasakoja medikė Rasa.

Pasvalio rajono krašte vėl atsivėrė smegduobės. Šįkart žemės prasmego net keliose vietose – Saločių miestelyje smegduobė prasivėrė vidury gatvės ir sukėlė rimtą pavojų gyventojams. Žemė balandį įgriuvo ir greta Puškonių kaimo ūkininko dirbamame lauke. Saločiuose Pasvalio rajone greta mokyklos Basanavičiaus gatvėje staiga prasivėrė plyšys tiesiog vidury gatvės. Smegduobė nuo smalsuolių iškart aptverta, ją kaip mat apsėmė vanduo.

Lietuvoje paukščių gripo protrūkis, užfiksuota  šios ligos 18 atvejų, sunaikinta beveik pusė tūkstančio paukščių. Užkratas į šalį pateko, kai iš Lenkijos kažkas atsivežė ir turguose pardavė 600 sergančių vištų. Ypač turėtų susirūpinti paukščių laikytojai, kurie pastarąjį savaitgalį paukščius pirko Rudaminos, Maišiagalos ir Lentvario turgavietėse. Paukščių laikytojams pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, tad jas perkantys žmonės turėtų būti ypač atidūs.

Klaipėdos rajone Vilkių kaime kilęs gaisras vos nepareikalavo trijų aukų. Gyvybes išgelbėti padėjo drąsūs kaimynai. Kol vieni tolyn nuo liepsnų vedė vos paeinančią šimtametę, kiti darė dirbtinį kvėpavimą nuo išgąsčio nualpusiai kito vos nesupleškėjusio namo gyventojai. Mažame Klaipėdos rajono Vilkių kaime degė medinis gyvenamasis namas. Darbuojasi net šešios ugniagesių komandos iš uostamiesčio ir Gargždų. Liepsnų apimtame name gyveno vyras su beveik šimtamete mama.

Į Kauno rajono mokyklą antradienį atvesta apie dešimt vaikų, kurių tėvai nesutiko, kad jie būtų testuojami. Kaip BNS sakė savivaldybės ir mokyklos atstovai, su tėveliais yra kalbamasi ir siekiama, kad trečiadienį, kai mokykloje prasidės profilaktinis testavimas, situacija būtų išspręsta. „Kadangi mes dar nepradėjome vaikų testuoti, jie kaip ir kiti atėjo į mokyklą. Tėvai dar neparašę nei kad sutinka, nei kad nesutinka, nebuvo parašę ir atsisakymo testuoti vaikus.

Jau kuris laikas girdime apie svarstymus įvesti „galimybių pasus“, kurie leistų grįžti prie normalaus gyvenimo. Šią idėją stabdo dalies opozicijos ir valdančiosios koalicijos partnerių pasipriešinimas. Ar sulauksime pavasarį „galimybių paso“? Pokalbis su premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živile Gudlevičiene. Jau nuo vasario mėnesio, paskelbus apie karantino ribojimų atlaisvinimus, atsitikdavo taip, kad Vyriausybė persigalvodavo ir tie atlaisvinimai būdavo atšaukiami.

Antradienį šalyje buvo debesuota, ryte pasnyguriavo, dieną lynojo. Naktį debesys sklaidysis, ypač vakaruose ir šiaurėje. Visgi kai kur palynos, bet labai negausiai. Trečiadienį vyraus šviesus dangus, kai kur kai kada trumpai ir negausiai palynos. Dėl pragiedrėjimų vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyje šiąnakt bus nuo 1 iki 3 laipsnių šalčio, kitur liks 1 ar 2 laipsniai šilumos. Šviesią dieną oras noriai šils iki 6–8 laipsnių šilumos, tačiau kur palynos, kurį laiką gali būti apie 5 laipsnius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai gavus pranešimą apie dar vieną galimą šunų daugyklą, specialistai popiet išvyko į patikrinimą. Šįkart – Natkiškių kaime, Pagėgių savivaldybėje. Viskas užsitęsė iki pusiaunakčio, keliskart į galimą daugyklą vyko ir policijos pareigūnai. Susibūrė ir savanoriai.

Vertinant COVID-19 ligos protrūkius, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Vilniaus ir Kauno regionuose, čia bendrai registruota trečdalis visų ligos židinių šalyje, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, naujausiais duomenimis, Kauno regione šiuo metu yra 115 aktyvūs ligos protrūkiai, o Vilniaus – 102 ligos protrūkiai.

Vyriausybei trečiadienį rengiantis tvirtinti planą, kaip grąžinti į mokyklas 5-11 klasių moksleivius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad sostinėje vyresnėliai tradicinių pamokų šiais mokslo metais greičiausiai nebeturės. Meras pabrėžia, kad 5-11 klasių moksleivių testavimas nėra numatomas, tačiau bus svarstoma galimybė per likusį pusantro mėnesio pusę pamokų organizuoti lauke.

Dėl ypač sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniuje Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė perskirstyti vakcinų siuntas ir net 44 proc. visų gautų vakcinų – 46 512 dozių, skirti sostinės vakcinacijos centrams.

COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse yra itin sudėtinga ir reikšmingai blogėjanti, BNS antradienį informavo Kauno klinikos. Pasak koordinuojančios ligoninės, vien per pastarąją parą į Kauno regiono ligonines paguldyti 49 nauji pacientai, dešimt iš jų – į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Akivaizdžiai daugėjant pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, nuspręsta šią savaitę didinti COVID-19 lovų skaičių regiono ligoninėse.

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 proc. asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis, rašoma naujausių Vyriausybės skelbiamų duomenų apžvalgoje. Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių. Lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 proc. visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.

Dėl sudėtingos pandeminės situacijos regione juodojoje zonoje esantis Vilnius šią savaitę gavo keliasdešimt tūkstančių „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer/Biontech“) vakcinų ir iškart siūlo jų laukiantiems miestiečiams.  Skiepytis kviečiami gyventojai, patenkantys į vakcinavimo prioritetus. Jau kviečiami visi vyresni nei 55 m. asmenys, taip pat švietimo srities darbuotojai, abiturientai, kontaktinį darbą mažmeninėje prekyboje dirbantys asmenys bei sergantieji lėtinėmis ligomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su savivaldybėmis bei Lietuvos savivaldybių asociacija jau diskutuoja ir ruošia planus dėl mažųjų mokyklų, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizavimo ir likvidavimo. Siūloma, kad tokios mokyklos būtų pertvarkomos nuo kitų metų rugsėjo. Balandžio viduryje Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) aptarė šiuos ministerijos pasiūlymus ir jiems pritarė.

SARS-CoV-2 pandemija sukėlė ne tik daug susirūpinimo ir įvairių iššūkių medicinos priežiūroje, bet ir įvairių pasikeitimų ligų išraiškose. Labai svarbūs pokyčiai, kuriuos stebi viso pasaulio medikai, stebimi ir Lietuvoje — tai ūminių kvėpavimo takų ligų, ypač gripo viruso bei tokių virusų kaip respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltų infekcijų drastiškas sumažėjimas. Žiemos mėnesiai yra šių infekcijų susirgimų pikas.

Antradienį Lietuvą pasiekė dvyliktoji „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 4800 vakcinos dozių. Per kelias dienas jos pasieks savivaldybes. Iki šios dienos Lietuva gavo 221,3 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 206,4 tūkst. „Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Antradienio rytą prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje, kuriame buvo aptarta epidemiologinė situacija Lietuvoje.  Po susitikimo duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad šiame susitikime buvo pateikta daug įdomios informacijos, tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį į mirčių statistiką Lietuvoje.  „Mano dėmesį patraukė skaidrė apie perteklines mirtis 2020 metais.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su savo administracija švenčia pergalę – teismas leido toliau vykdyti nacionalinio stadiono ir viso daugiafunkcio komplekso statybas. Sostinės vadovas apgailestavo dėl prarastų kelių metų, tačiau tikino, kad jei Vyriausybė neatsitrauks, jau po trejų metų ant nacionalinio stadiono vejos vyks pirmosios varžybos. „Teismo sprendimas labai šviežias ir jis, be abejo, labai džiugus“, – spaudos konferencijoje teigė R. Šimašius.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad Vilniuje nuo COVID-19 paskiepyta jau dauguma 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų. Šioje amžiaus grupėje, anot mero, galima bandyti kalbinti pasiskiepyti tik nedidelę dalį nepasiskiepijusių žmonių, mat jie paprasčiausiai atsisako skiepytis. R. Šimašius tikisi, kad Vilniaus mieste per šią savaitę pavyks suskiepyti turimas 42 tūkst. vakcinų dozes. „Kaip mes puikiai matome, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga.

Nebeliko teisinių kliūčių vykdyti Nacionalinio stadiono statybas. Apeliacinis teismas antradienį nusprendė, kad Vilniaus valdžia galės pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.   Apeliacinis teismas antradienį pripažino neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą.

Šiaulių apygardos teismas antradienį septynerių metų laisvės atėmimu nuteisė 30-metį mažeikiškį, įsigijusį daugiau kaip penkis kilogramus kanapių. Kaip pranešė teismas, vyras pripažintas kaltu dėl didelio kiekio narkotikų įgijimo ir jų platinimo, savo kaltę jis pripažino. Nustatyta, kad 2019 metų lapkričio 21 dieną vyras Klaipėdos rajone iš nenustatyto asmens už 6 tūkst.

Vilniau regione, antradienio duomenimis, užimta 85 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, pranešė Santaros klinikos. Kitų regionų įstaigos BNS informavo, jog jose situacija yra geresnė, tačiau prastėja. Santaros klinikų duomenimis, regione užimtos 687 lovos, 81 iš jų – reanimacijos skyriuose. Iš viso COVID-19 pacientams gydyti numatyta kiek daugiau nei 800 lovų.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo dalį visoms savivaldybėms numatytų naujai gautų COVID-19 vakcinų perskirstyti Vilniui, Klaipėda laikinai stabo registraciją skiepams. „Gyventojai skiepams nuo COVID-19 šiuo metu naujai neregistruojami nesulaukus pakankamo vakcinų kiekio (...). Pakeisti planus teko vakar, balandžio 26 dieną, sulaukus informacijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) apie vakcinų perskirstymą“, – pranešė savivaldybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams. Tiesa, kontaktinis ugdymas šiuo metu derinamas su nuotoliniu. Prieš kelias dienas Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai.

Jau ne vienerius metus diskusijas keliantis keturių darbo dienų klausimas – ir vėl politikų akiratyje. Socialdemokratai įsitikinę, kad mažinti darbo laiką kai kurioms darbuotojų grupėms yra tiesiog būtina.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vyks į Varšuvą dalyvauti  Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo renginiuose, tuo metu į Lietuvą atvykti ketina Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. „Prezidentas sakys kalbą Lenkijos Seime, dalyvaus prezidentų diskusijoje apie Europos Sąjungą“, – BNS sakė G. Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Plačiau vizito programą ketinama pristatyti šį ketvirtadienį. Vizitas planuojamas gegužės 2–3 dienomis.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sako, kad po vakcinų perskirstymo Vilniaus miestui jo vadovaujama savivaldybė neteko 356 skiepų, kuriais buvo planuota baigti senjorų ir mokytojų skiepijimą. „Aš tai vertinu kaip nesusipratimą, nes mes vakcinuojame visai neblogai, šiandien būtume virš 300 vakcinų suskiepiję ir pabaigę skiepyti senjorus bei mokytojus. Taip negerai, nesidžiaugiu“, – BNS antradienį sakė S. Obelevičius.

Kovo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytame rašte, kuris adresuotas savivaldybėms, rašoma, jog „nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti“. Reiškia maži miesteliai ir kaimai turės uždaryti mokyklas. Tokių šalyje yra apie 100.  Lietuvoje, kaip ir anksčiau, vėl grįžtama prie iškreiptos politikos, kada klerkai pamiršta pažiūrėti plačiau.

Antradienį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiami Rusijos provokuojantys veiksmai prie Ukrainos sienos, o pastaroji toliau raginama tęsti reformas. Rezoliucijai pritarė 102 Seimo nariai, darbietė Vaida Giraitytė balsavime susilaikė.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, kitiems miestams skirtų vakcinų atidavimas Vilniui buvo neišvengiamybė, kadangi sostinės regione per savaitgalį kritiškai užsipildė ligoninės. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija kinta nuolat, tad centrinė valdžia neturi tokios prabangos, kad apie vakcinų perskirstymą galėtų informuoti kelias savaites prieš. „Vertiname kaip neišvengiamybę“, – paklausta, kaip žiūri į vakcinų perskirstymą, Seime susirinkusiems žurnalistams atsakė premjerė.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas. Viena teorija – kad Vladimiras Putinas gavo, ko norėjo. Visgi jis neužsitikrino svarbiausio praktinio savo darbotvarkės punkto: skubiai reikalingo susitarimo dėl Krymo aprūpinimo vandeniu, kuris laikotarpiu iki okupacijos buvo gaunamas iš Ukrainos. Atrodys prastai, jeigu Rusijos didysis geopolitinis trofėjus taps dykuma ir praras gyventojus.

Vengiant reguliaraus testavimo dėl koronaviruso, grįžimas į mokyklas bus sudėtingas ir rudenį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu mes prie jo neprisipratinsime, jei mūsų kultūroje to neatsiras, mes negalėsime grįžti į mokyklas ir rudenį“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Baisi nelaimė Radviliškyje – įtariama, kad dėl dujų nuotėkio įvykęs sprogimas sugriovė puse namo. Stipriai nukentėjo 86 metų vyras, kuris atsidūrė reanimacijoje. Aiškėja, kad tame name gyvena dvi šeimos. Sprogimas įvyko pirmajame namo aukšte. Tuo metu antrajame buvo sužaloto senolio anūkas. Paauglys vėliau policijos pareigūnams pasakojo, kad net nesuprato, kaip staiga iš antro aukšto atsidūrė pirmajame. Stebuklo dėka nepilnametis išvengė sužalojimų.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame buvo apžvelgta naujausi vakcinų poveikio Covid-19 infekcijai moksliniai tyrimai. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pristatė naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su koronavirusu.  „Pfizer“ veiksmingumas vaikams – 100 proc.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad būdas, kaip sostinei skirta papildomų vakcinų nuo koronaviruso, yra nepriimtinas. „Papildomų vakcinų skyrimas padės valdyti prastėjančią situaciją, tačiau būdas kaip jos buvo skirtos – nepriimtinas. Kažkas iš vidurinės grandies sprendimų priėmėjų „pakišo“ sveikatos apsaugos ministrą ir Vyriausybę“, – antradienį BNS raštu perduotame komentare teigė Vilniaus meras.

Nors Lietuvai kol kas pavyko išvengti pesimistinio COVID-19 atvejų scenarijaus, kuomet naujų atvejų skaičius kasdien siektų ir po 3 tūkst., mokslininkai vis dar neatmeta tokios galimybės. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, jau liepos pradžioje pasieksime masinį imunitetą, o tuomet situacija turėtų sparčiai gerėti. „Pesimistinio scenarijaus, kur atvejų skaičius galėjo siekti 3 tūkst., mes nepasiekėme, galime tuo pasidžiaugti.

Lietuvos mokslininkai pastebi, kad pastaruoju metu šalyje COVID-19 užsikrečia vis jaunesni pacientai. Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, 50 metų amžiaus ir jaunesnių pacientų skaičius išaugo nuo pusės iki dviejų trečdalių visų koronaviruso atvejų. „Keičiasi amžiaus struktūra tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų. Jeigu sausio-vasario mėnesį 50 metų ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 proc.

Patvirtinta, kad mažiausiai pusė Seimo narių turi antikūnų, tačiau dėl epidemiologinės situacijos grįžti prie įprasto parlamento darbo kol kas neplanuojama, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Praėjusią savaitę Seime organizavus antikūnų testavimą paaiškėjo, kad iš dagiau kaip 70-ties testą pasidariusių parlamentarų imunitetą turi 70 – pusė visų parlamentarų.

Prezidentūra teigia, kad Lietuva COVID-19 pandemijoje pasiekė kryžkelę. Prezidentūros teigimu, esminis lūžis bus pasiektas tuomet, kai Lietuvoje bus vakcinuota bent pusė šalies gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime įvertinta pandemijos raida Lietuvoje ir galimi tolesni jos scenarijai, palygintas gydymo įstaigų darbas pandemijos metu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, apžvelgti naujausi vakcinų poveikio moksliniai tyrimai.