Lietuva

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.

Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą ir toliau neatslūgsta, net ir šios šalies kariuomenei patyrus didžiulių bei akivaizdžių nuostolių. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu Rusijos derybininkai labiausiai prašo išsaugoti okupacijos rezultatus ir Ukrainai atsisakyti minties tapti NATO nare, o su tuo sutikti negali jokia Ukrainos derybų delagacija.

Šiaulių apygardos teismas už dviejų vyrų nužudymą Raseinių rajono gyventoją Aurimą Pupštą įkalino 20-čiai metų. Bylos duomenimis, 29 metų vyras nužudė taksistą ir sugėrovą. Abu nusikaltimai nėra susiję – vienas žmogus buvo nužudytas pernai sausį, įtariamojo nesulaikius, tų metų vasarį įvykdyta dar vienas nužudymas – rastas nužudyto taksisto kūnas.

Ukrainos karinės žvalgybos valdyba skelbia, kad Vakarų sankcijų stipriai paveikti rusų oligarchai nori sustabdyti karą prieš Ukrainą pradėjusį prezidentą Vladimirą Putiną. Kaip skelbia ukrainiečių pareigūnai, Maskvoje įvyko Piotro Aveno ir kazachų milijardieriaus Aleksandro Maškevičiaus susitikimas. Teigiama, kad susitikimo metu P. Avenas pažymėjo, kad rusų oligarchams įkyrėjo V. Putino politika, o Vakarų priimtos sankcijos skaudžiai kirto per turtuolių pinigines.

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaitai, ir neprarasti žalinimo išmokų. Tokį sprendimą priėmė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Putino invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija atitinkamai keičia deklaravimo taisyklių punktus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį lankosi Ukrainoje, kur perdavė Lietuvos karinę paramą. Tęsiantis Rusijos invazijai, jis Kyjive susitiko su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu. „Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kijeve tiesiai Ukrainos gynybos ministrui O. Reznikov. Viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – feisbuke rašė ministras, nedetalizavęs konkrečios perduotos paramos.

2021-aisiais tiriant rizikos grupes dėl tuberkuliozės, ši pavojinga užkrečiama liga nustatyta diagnozuota septyniems vaikams, trečiadienį informavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pasak centro, iš viso pernai buvo atlikta beveik 23 tūkst. tuberkulino mėginių vaikams, didžioji dalis jų, 17,9 tūkst. – septynmečiams, dar 5,1 tūkst. – rizikos grupės vaikams. Teigiama tuberkulino reakcija iš viso nustatyta 852 vaikams, arba 3,7 proc.

Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktiems siūlymams atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo tam tikrose situacijose. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, notaro vaidmuo užtikrinant sandorių teisėtumą visuomenėje yra labai svarbus, bet visuomenė, jos poreikiai ir lūkesčiai keičiasi, todėl labai svarbu atsisakyti notaro dalyvavimo ten, kur jo galima atsisakyti nesukuriant papildomų rizikų ir tokiu būdu sudaryti gyventojams bei institucijoms galimybes tam tikrus...

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai trečiadienį pranešė, kad netrukus keisis visuotinio kaukių dėvėjimo uždarose patalpose prievolė – kaukių prireiktų tik tam tikrose vietose. Planuojama, kad konkretūs pokyčiai laukia balandžio mėnesį. Gerėjant epidemiologinei situacijai svarstoma atsisakyti privalomų kaukių jas paliekant viešajame transporte ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Dėl Rusijos pradėto karo iš Ukrainos pasitraukusiems žmonėms Kauno miesto savivaldybė nuo kitos savaitės teiks finansinę paramą, rašoma pranešime spaudai. Vienkartines pinigines išmokas gaus Migracijos departamente užsiregistravę karo pabėgėliai, neturintys kitų pajamų. Socialinė parama vienam žmogui sieks 126 Eur, o esant didesnei šeimai – už kiekvieną artimąjį išmokama dar po 42 eurus.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, kviesdama solidarizuotis, priėmė sprendimą – visą šiais metais gautą 0,6 proc. GPM paramą skirti Ukrainos žmonėms, kenčiantiems nuo karo, rašoma pranešime spaudai. Praėjusių metų liepos mėnesį įkurta Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (LKDPS) pradeda savo pirmąją 0,6 proc.

Kol kas dar nėra aiškių rekomendacijų, ar šiemet dar reikės skiepytis nuo koronaviruso papildoma sustiprinamąja doze, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kartu informavo, kad bus tariamasi, ką daryti su vakcinų pertekliumi. Ministras teigė, kad kol kas nėra rekomendacijų dėl 4 skiepo dozės nuo koronaviruso. „Kol kas nėra sprendimų. Jei bus tokios rekomendacijos iš Europos vaistų agentūros, praktika parodys.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuvai svarbu turėti kuo didesnį atgrasymo pajėgumą šalyje. Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu sąjungininkų karių pajėgos šalyje jau „yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“. Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog Rusijos ir Baltarusijos krovinių,  gabenamų Europos Sąjungos (ES) automobilių keliais bei jūromis, embargas turi apimti ne tik Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir visą ES, todėl sprendimas dėl jo turi būti priimtas „europiniu lygiu“. „Jeigu tai padarytų viena ar kelios valstybės – tai sukurtų arbitražo galimybę, galimybę važiuoti per kitur – nebūtų poveikio“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Suvaldžius COVID-19 situaciją vis garsiau kalbama apie tai, ką reikės daryti su kritusiomis vakcinavimo kalendoriniais skiepais apimtimis. Vyriausioji šalies epidemiologė patvirtino, kad jau yra išaugusi rizika sulaukti tokių ligų kaip tymai protrūkių. Kaip nurodė vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė, tik vienoje pozicijoje iš 14 infekcijų skiepijimo apimtys yra šiek tiek padidėjusios.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sustiprinti valstybės duomenų saugumą ir diversifikuoti vietas, kur jie yra laikomi. Ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad šį klausimą aktualizuoja Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje. „Yra valstybiniai duomenų centrai, pasaulyje egzistuoja praktika, kai duomenys yra laikomi privačiuose duomenų centruose.

Vyriausybė siūlo plėsti institucijų galias ribojant informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, smurtas ar karo propaganda. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Rolanda Lingienė ragina neatsipalaiduoti – COVID-19 nuolat tyko už kampo. Ypač nerimą kelia aktyviai plintantis naujasis omikrono variantas, ne vienoje šalyje keliantis naują susirgimų bangą. Nepaisant to, Vyriausybė toliau ruošia atlaisvinimus ir visuotinės kaukių prievolės švelninimą. R. Lingienė atsakė, kuo pasižymi šis omikron potipis. Pasirodo, jis net 1,5 labiau užkrečiamas nei įprasta omikron atmaina.

Nuo Rusijos vykdomo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių švietimo reikmėms Vyriausybė skyrė 3,7 mln. eurų. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad didesnė dalis šių lėšų, 2,46 mln. eurų, būtų numatyta vaikų priešmokykliniam ugdymui ir ugdymui mokyklose, įskaitant mokytojų, mokytojų padėjėjų darbo užmokesčiui, vaikų pavėžėjimui į įstaigas, maitinimui. Lėšos apskaičiuotos maždaug 1 tūkst. darželinukų ir 2 tūkst. moksleivių.

Kultūros ministras Simonas Kairys trečiadienį pranešė užsikrėtęs koronavirusu. Jis feisbuke paskelbė tyrimo rezultatus apie gautą teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą. „Atėjo ir mano eilė. O taip gaila, tokia veiksmo pilna savaitė! Nenustebkite, šiokia tokia priverstinė pauzė“, – rašė ministras. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje COVID-19 bent kartą susirgo daugiau nei 1 mln. gyventojų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė už dokumentų klastojimą bei suklastotų dokumentų panaudojimą nuteisto matininko Eugenijaus Mockaus ir bendrovės direktoriaus Sauliaus Čepkausko kasacinius skundus. Teismas paliko galioti apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais E. Mockui skirta – 7,5 tūkst. eurų bauda, o S. Čepkauskui – 9,4 tūkst. eurų bauda.

Klaipėdos universitete į pirmąsias lietuvių kalbos paskaitas atkeliaujantys ukrainiečiai jau sveikinasi ir prisistato lietuviškai, tačiau karo pabėgėliai neslepia, jog kol kas didžiausias noras ne dirbti ar integruotis, o sugrįžti į gimtinę. Saulėtą antradienio vakarą į Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto auditoriją vienas po kito rinkosi ukrainiečiai. Kas pirmą kartą, kas jau trečiąjį atkeliavo į lietuvių kalbos paskaitas.

Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija. „Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Koronavirusas vis dar pasiglemžia nemažai žmonių gyvybių. Trečiadienį pranešta apie dar vieną vos 30–39 m. amžiaus asmens mirtį. Kaip rodo Statistikos departamento atvirieji duomenys, antradienį COVID-19 nusinešė moters iš Klaipėdos gyvybę. Nuo infekcijos pasiskiepijusi ji nebuvo. Portalas tv3.lt primena, kad savaitgalį pranešta apie kelis mirusius ypač jaunus asmenis. Šeštadienį pranešta apie 10–19 m. paauglės arba jaunos merginos mirtį nuo koronaviruso.

Ketvirtadienį sukanka mėnuo nuo agresyvaus Kremliaus režimo invazijos į Ukrainą pradžios. Iki šiol netyla kalbos ir pasvarstymai, ar dėl šaltakraujiškų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų kaltas tik jis, ar atsakomybę turi prisiimti ir šalies gyventojai.

Kai kurie Seimo nariai sako pasigendantys konkretesnių Lietuvos banko (LB) skelbiamų šalies ekonomikos raidos prognozių bei priemonių kylančiai infliacijai suvaldyti. Finansų ministerijos atstovai sako, kad ministerija, skirtingai nei centrinis bankas, pateiks ne tris, o vieną raidos scenarijų, tačiau jis greičiausiai atspindės LB paskelbtas tendencijas – mažėjantį BVP augimą ir augančią infliaciją.

Europos Sąjungos prekyba su Rusija ir Baltarusija turi būti ribojama, tačiau sprendimai neturi sukelti sudėtingų situacijų prie valstybių sienų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Taip jis komentavo Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų raginimą Europos Sąjungai (ES) uždrausti krovinių gabenimą automobilių keliais į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų.  „Šiandien visi sutinkame, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange. Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“. „Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.

Pastarąją parą Lietuvoje kilo 35 pernykštės žolės gaisrai, daugiausia jų – 14 – registruota Vilniaus apskrityje, Alytaus apskrityje užregistruoti 8 gaisrai, Klaipėdos – 4. Antradienį, po 14 val., buvo gautas pranešimas, kad Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, Ramučių kaime, dega miško paklotė. Per gaisrą išdegė 1,4 ha miško paklotės. Vanduo buvo vežamas iš telkinio už 1 kilometro nuo gaisravietės. Gaisrą padėjo gesinti miškininkai, apie įvykį informuoti aplinkosaugininkai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad į Lietuvą atvyko jau beveik 29 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, todėl ruošiamasi plėsti registracijos centrus, taip pat ir prevenciškai tikrinti iš Lenkijos atvykstančius autobusus ir mikroautobusus. Po trečiadienį vyksuio Valstybės gynybos tarybos posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad yra planuojamas didesnio pabėgėlių registracijos centro įsteigimas Vilniuje ir naujo centro steigimas Panevėžyje.

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama laikinoji apsauga vieneriems metams, prireikus ji galės būti pratęsta dar vieneriems metams. Laikinosios apsaugos suteikimas konkrečiam užsieniečiui yra procesas, kuris vyksta etapais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina, kokia socialinė parama ar užimtumo priemonės užsieniečiams, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, priklauso skirtingame šio proceso etape.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Šiems ir paramos Ukrainai klausimams aptarti trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.

Kelios dešimtys Europos Parlamento narių, tarp jų ir Lietuvos atstovai, ragina iš Europos Sąjungos pašalinti Rusijos diplomatus. 40 europarlamentarų kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį, ragindami ES pateikti vieningą atsaką po diplomatine priedanga Europoje veikiantiems valstybės agresorės – Rusijos – tarnautojams, įgalinantiems Putino kriminalinį režimą, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje gerėjant epidemiologinei situacijai svarstoma atsisakyti privalomų kaukių, jas paliekant viešajame transporte ir sveikatos priežiūros įstaigose, patvirtino šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Seimo nario „valstiečio“ Roberto Šarknicko norą vykti savanoriauti į Ukrainą stabdo Seimo valdyba. Ji trečiadienį nusprendė, kad pateisinama priežastimi negali būti pripažinta šio parlamentaro išvyka savanoriauti į Ukrainą neapibrėžtą laiką. „Seimo narys yra valstybės pareigūnas.

Ateityje turėtume vengti tokių priemonių kaip griežti karantinai ir žmonių uždarymas namuose, konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis taip pat pranešė apie planus atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso. Pristatydamas naujausią informaciją apie pandeminę situaciją Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ministras pažymėjo, kad ateityje turėtume išvengti tokių uždarymų, kokius teko patirti pastaraisiais metais.

Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 28,7 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 12,4 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.  Jo duomenimis, daugiausiai, 9 740 asmenų, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 3 026 – Alytaus, 2 393 – Kauno, 2 275 – Klaipėdos, 1 455 – Marijampolės, 1 433 – Šiaulių registracijos centre.

Seime – nauja iniciatyva. Politikai sunerimo dėl Rusijos invazijos ženklų ir siūlo juos drausti, kaip ir nacių bei komunistų simbolius. Jei Seimas įteisintų šias pataisas, už „Z“ ir Georgijaus juostelės rodymą gyventojai turėtų susimokėti šimtus eurų baudos. Seimo nariai Monika Ošmianskienė ir Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso bei Susirinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekia dvispalves juodai oranžines Georgijaus (Šv.

NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

Nors atrodytų, kad visuomenės dėmesys COVID-19 pandemijai nublanko, specialistai konstatuoja, jog situacija šalyje gerėja labai iš lėto. Ypač ji trapi atrodo žvelgiant į kitose šalyse stebimą naują omikrono bangos pakilimą. Nors Vyriausybė vis garsiau žada apie dar daugiau ribojimų atlaisvinimą, kiti gi ragina dar kurį laiką į situaciją žvelgti pro padidinamąjį stiklą. Dar visai ką tik skelbta apie Kinijoje dėl COVID-19 protrūkių karantinuojamus milijoninius miestus.

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ turės sumokėti daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo mokesčių už iš Rusijos importuotas trąšas ir 370 tūkst. eurų baudą, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė atmetęs „Agrokoncerno“ skundą dėl Muitinės departamento sprendimo mokėti antidempingo muitą.

Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs advokatas A. S. ir jo buvęs ginamasis V. V. kaltinami prokuroro papirkimu, o buvęs prokuroras A. G. – kyšininkavimu. Prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamieji pareiškė savo kaltės nepripažįstantys, rašoma Panevėžio apygardos teismo pranešime spaudai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Įnagininkas nevartotinas būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) būviui reikšti vietoj galininko.

Praėjusią parą nustatyti 5322 nauji COVID-19 atvejai, 13 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Nuo pandemijos pradžios bent kartą šia liga susirgo daugiau nei 1 mln. gyventojų, nuo jos mirė beveik 8,8 tūkst. žmonių. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 4465, antrą – 849, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1302 COVID-19 sergantys pacientai, keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 64 iš jų – reanimacijoje.

Pasieniečiai per parą į Lietuvą neįleido 31 į šalį iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusį patekti migrantą, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Ji taip pat skelbia, kad antradienį Lietuvos teritorijoje sulaikyti trys automobiliai su neteisėtais migrantais.  Pirmadienį pasieniečiai užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įeiti 34 asmenims, sekmadienį – 37, šeštadienį – dviem, penktadienį – 14, ketvirtadienį – 15, praėjusį trečiadienį – devyniems.

Kaune į šulinį buvo įkritęs vaikas. Nelaimė įvyko antradienį po 11 val., A. Gustaičio gatvėje, pranešė ugniagesiai. Vaikas buvo  rastas 4 metrų gylio nenaudojamame šulinyje, vandens jame nebuvo. Gelbėtojams nusileidus glaustinėmis kopėčiomis, vaikas iškeltas iš šulinio, jis buvo sąmoningas. Vaikas perduotas medikų apžiūrai.

Reaguojant į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to kylančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, spartinamas Rūdninkų karinio poligono atkūrimo įgyvendinimo procesas. Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) tarpinstituciniam derinimui pateikė įstatymo projektą. Pritarus projektui, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplauti į ES uostus.