Lietuva ir pasaulis 2026

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Prieš pusantrų metų prezidentas Gitanas Nausėda ir socialdemokratai buvo populiarumo viršūnėje. Vieni kitus palaikydami laimėjo rinkimus – G. Nausėda antrąkart tapo prezidentu, o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėjo Seimo rinkimus. Tačiau dabar ir prezidento, ir socialdemokratų premjerės reitingai šovė žemyn. Ką darys šalies vadovai, kad vėl padidintų populiarumą? Ekspertai svarsto, kad politinėje arenoje gali kilti kova.

Ilgos eilės pas gydytojus, ypač – tam tikrus specialistus, išlieka didžiulis skaudulys Lietuvoje. Viena to priežasčių – gydytojų trūkumas arba neretai – netolygus jų pasiskirstymas. Kol regionai viliodami vienus specialistus neriasi iš kailio, kiti pasirenka didesniu ar net pilnu krūviu dirbti privačiose įstaigose. Nemažai dirbančių gydytojų – pensinio amžiaus arba esantys per žingsnį nuo jo.

Politikoje, kaip ir sporte, visada yra laimėtojai ir pralaimėtojai, o pralaimėjimas dažnai sukelia nuoskaudas. Politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, dalis opozicijos narių neva laiko save vieninteliais teisiais, nepaisant konkurencingų politinių pusių. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ir valdančiosios koalicijos atstovai nėra patys geriausi lyderiaujančių pavyzdžiai.

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų – ir Lietuva, rizikuoja gauti milijonines baudas už tai, kad taip ir nesumažino išmetamo oro teršalų kiekio. Lietuviai ir toliau važinėja senais, iškastiniu kuru varomais automobiliais. Tuo metu elektromobilių prieinamumas gali dar labiau sumažėti.

Nauji metai kaip visada atneša pokyčių ir sveikatos apsaugos sistemoje. Žadama, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams turėtų pagerėti. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.

Europos analitinis centras GLOBSEC paskelbė naujausią saugumo scenarijų ataskaitą, kurioje analizuojama, kaip gali klostytis Rusijos karas prieš Ukrainą 2025–2026 m. Ataskaitoje daroma išvada, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – išsekimo karas, kurio intensyvumas sumažėja dėl senkančių išteklių abiejose pusėse. Ši išsami analizė paremta 61 aukščiausio lygio Ukrainos saugumo eksperto apklausa – tarp jų buvę gynybos ministrai, ambasadoriai ir aukšto rango kariniai pareigūnai.

Sabotažo ir hibridinio karo grėsmės Europoje, įskaitant Lietuvą, gali didėti, nes tokios valstybės kaip Rusija jas naudoja siekdamos politinių ir strateginių tikslų. Lietuva, Europos Sąjunga ir NATO stiprina savo atsparumą, užkardydamos pavojus socialinei tvarkai, energetikai ir piliečių saugumui, o visuomenė raginama būti budri ir bendradarbiauti su tarnybomis.

Artėjant 2026-iesiems, pasaulinis verslas atsiduria vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje. Neapibrėžtumas jau tapo nuolatine pasaulio rinkų būsena, tačiau yra kelios konkrečios rizikos, kurios ateinančiais metais gali turėti ypač didelį poveikį verslo sprendimams, „Forbes“ rašo Angelis Saz-Carranza, Esade Pasaulinės ekonomikos ir geopolitikos centro (EsadeGeo) direktorius.

2026 m. pacientų laukia svarbūs pokyčiai – nuo gegužės 1 dienos įsigalios įstatymo pataisos, kurios draudžia gydymo įstaigoms iš pacientų imti priemokas.

Per kelerius metus Lietuvoje beveik perpus sumažėjo bankų skyrių. Gyventojai skundžiasi, kad atokesnėse vietovėse neturi, kaip išsigryninti pinigų, o norintys apsilankyti banke gyvai turi vykti ir keliasdešimt kilometrų į kitus miestus. Tuo metu bankai ginasi, kad skyrių skaičių mažino dėl pasikeitusių klientų įpročių – esą žmonės vis dažniau naudojasi paslaugomis internetu.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. O nuo kitų metų būsto įsigijimą palengvins tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai. Tačiau specialistai neslepia, kad kitąmet NT reikšmingai brangs.

2025-aisiais valdančiuosius drebino ne vienas skandalas: krito vos 8 mėnesius išdirbusi Vyriausybė, tuomet suformavus naują pašalinti kai kurie ministrai, o į tam tikras ministerijas įsodinus nekompetentingus asmenis įsižiebė protestai.

Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės pozicija artimiausiais metais, pasak politinių vertinimų, atrodo tvirta. Politologas apžvelgė, kad tarptautinis pripažinimas, gera reputacija ir veikianti demokratija labai skiriasi nuo buvusios valdžios, kuri buvo išsekusi, turėjo vidinių problemų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Forbes“, kaip ir kasmet, pristatė šimtą įtakingiausių moterų pasaulyje.

Jau keletą mėnesių Lietuva ieško būdų, kaip pažaboti iš Baltarusijos pusės kylančias grėsmes. Problemų kelia ir vis į šalį įskrendantys kontrabandiniai balionai, tuo metu Baltarusijos pusėje iki dabar yra įstrigę vežėjai. Ekspertai sako, kad tokiu būdu Minskas siekia panaikinti jam galiojančias sankcijas.

2026 m. padidės ne tik minimalioji mėnesinė alga (MMA), bet ir įvairios socialinės išmokos bei pensijos. Taip pat keisis ir II pensijų pakopos sistema – kaupiantieji galės atsiimti dalį sukaupto turto. Tiesa, šie pokyčiai gali tiesiogiai paveikti prekių ir paslaugų kainas, o tai reiškia, kad už kai kuriuos produktus kitąmet gali tekti mokėti daugiau. MMA po mokesčių 2026 m. vidutiniškai padidės 69,58 euro. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų.

Kelią Seime skinasi dar vienos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis ketinama numatyti naują tvarką, kokiu prioritetu Lietuvos gydymo įstaigos užtikrins paslaugas gyventojams. Kritikai savo ruožtu įžvelgia ne tik bandymą privačias įstaigas tiesiog „ištinklinti“, bet ir prieštaravimus Konstitucijai.

52 proc. gyventojų Lietuvos demografinę padėtį vertina blogai arba labai blogai. Išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet taip pat gali būti pasiektas antirekordas, kai bus suskaičiuota, kad naujagimių gimė dar mažiau negu pernai. Apie tai, kokių priemonių valstybė turėtų imtis demografinei situacijai šalyje gerinti portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas dr.

Seimas apsisprendė – priemokų be kelių išimčių gydymo įstaigose neliks. Pagal jau nuo gegužės įsigaliojančią tvarką, tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje bus galima gauti tik arba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamą paslaugą, arba pacientas už ją visiškai mokės iš savo kišenės. Dalis ekspertų kraipo galvomis ir naują tvarką tiesiog vadina eksperimentu. Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie istorinį susitarimą, kaip sveikatos paslaugas teiks viešosios ir privačios įstaigos. Vis dėlto dalis medikų apgailestavo, kad jų nuomonės dėl to niekas neklausė. Gyvybės mokslų teisės ekspertas savo ruožtu konstatavo, kad apie realius pokyčius bus galima kalbėti tik sumanymus įtvirtinant teisiškai.

Pernai Lietuva pasiekė gimstamumo antirekordą, tačiau išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2025 m. gali gimti netgi dar mažaiu vaikų nei pernai. Aptarti prastą demografinę situaciją valdžios atstovai rinkosi Prezidentūroje. Susitikimo metu prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kelias idėjas, kaip paskatinti jaunus žmonės susilaukti vaikų – ir ne po vieną, o po du ar daugiau.

Gydytojai galės teikti nuotolines medicinines paslaugas ne tik iš gydymo įstaigos, bet ir dirbant iš nutolusios darbo vietos. Tokią galimybę jiems sudarė Seimas, priėmęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį jas vienbalsiai parėmė 97 Seimo nariai. Beje, konsultuoti nuotoliniu medikai galės tik tais atvejais, kai fizinis kontaktas tarp gydytojo ir paciento nereikalingas.

Vis dažniau fiksuojami ypač patogeniško paukščių gripo protrūkiai Europoje kelia nerimą ne tik ūkininkams. Sveikatos specialistai perspėja, kad šis virusas ne tik pražūtingas paukščiams, tačiau turi didelį potencialą pasaulinei pandemijai sukelti.

Migrantų situacija Lietuvoje susirūpino ir Prezidentūra. Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė pagrindinių už migraciją ir užsieniečių integraciją atsakingų institucijų vadovus į diskusiją. Aiškėja, kaip tarnybos reguliuos užsieniečių migraciją į Lietuvą. „Respublikos prezidentas inicijavo šią diskusiją, nes migracija yra kompleksinis ir sudėtingas klausimas.

Valdžia imasi užsieniečių – siūloma, kad šalyje 5 metus pragyvenę užsieniečiai, norintys prasitęsti leidimą gyventi, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Panaši pareiga numatoma ir tiems, kurie siektų atsivežti šeimos narius. Be to, bakalaurą studijuojantiems užsieniečiams siūloma mažinti darbo laiką iki 20 valandų per savaitę. Tokie siūlymai jau audrina užsieniečius – štai vienas turkas pyksta dėl Lietuvos politikų užmojų: „Tai pokštas.