Koronavirusas COVID-19

Estijoje omikron tapo dominuojančia koronaviruso atmaina, paaiškėjus, kad šis variantas praėjusią parą šalyje sukėlė daugiau nei pusę visų naujų COVID-19 atvejų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas. „Tarp antradienį nustatytų teigiamų koronaviruso testų 55 proc. buvo omikron padermės atvejai.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Prieš kelias dienas pranešta skaudi žinia – per Kūčias nuo koronaviruso mirė 16 metų paauglys. Medikai dėl jo gyvybės kovojo daugiau nei 1,5 mėnesio ir gelbėjo visais įmanomais būdais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestauja, kad kitą kartą tik tokios liūdnos istorijos paskatina priimti sprendimus dėl sveikatos.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Bene daugiausia aistrų 2021-aisiais sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir suskirsčius žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Paskiepyti žmonės nenorinčius vakcinuotis kritikavo ir toliau kritikuoja, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių kai kur įžvelgdami net ir nebūtas sąmokslo teorijas.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

Pasaulyje per pastarąsias septynias dienas užregistruota rekordiškai daug susirgimų COVID-19: gruodžio 22–28 dienomis per parą vidutiniškai buvo nustatoma daugiau kaip 935 tūkst. atvejų, rodo trečiadienį paskelbti naujienų agentūros AFP duomenys. Šie skaičiai – didžiausi nuo pirminės koronaviruso atmainos atsiradimo 2019 metų pabaigoje – grindžiami kiekvienos šalies sveikatos apsaugos institucijų kasdien pateikiamais duomenimis.

Vyriausybei pritarus dėl dalies specialybių privalomo skiepijimo sveikatos apsaugos viceministrė neatmetė galimybės ateityje įtraukti daugiau sričių profesijų. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl antikūnų testo, kai žmogus yra skiepytas COVID-19 vakcina, tinkamumo galimybių pasui gauti. Tiesa, siūlomas pereinamasis laikotarpis, kad jau gavę teigiamą testo rezultatą jis galiotų numatytas 60 dienų. Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai per Europą ritasi ir naujų suvaržymų banga. Tarp jų – ir griežtinami reikalavimai keliautojams. Ar Lietuvai taip pat metas reikalauti neigiamo PGR testo iš visų atvykstančiųjų, nepriklausomai nuo jų imunizacijos statuso? Dar prieš didžiųjų metų švenčių pradžią ne vienas stebėjosi, kodėl į tėvynę parvykstantiems emigrantams netaikomi griežtesni reikalavimai, jei jie atskrenda ir iš Europos ar kitų, ne Afrikos žemyno, šalių.

Į naujienų portalą JP kreipėsi Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos vieno iš mokinių tėtis, kuris skundėsi, jog vienai iš progimnazijos mokytojų įtariama omikron atmaina, tačiau apie tai tėvai sužinojo tik kone paskutinę akimirką. „Kūno kultūros pamoka, prieš moksleivių atostogas, buvo antradienį, gruodžio 21 d., o pranešimą trumpąja žinute apie reikalingą izoliaciją, gavome tik gruodžio 27 d., kai iki izoliacijos pabaigos buvo likusios 3 dienos.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.

Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst.

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

Pasikeitus galimybių paso galiojimo taisyklėms – parduotuvėse ir žmonių pyktis, ir nesusipratimai. Dalis žmonių širsta, mat nepasiskiepijus 3 doze baigėsi ir galimybių paso galiojimas – žmonės negali patekti į prekybos centrus ir pramogų vietas. Registrų centras skaičiuoja, kad apie 100 tūkstančių gyventojų nebeteko galimybės turėti galimybių paso. O kai kurie tėvai neslepia pykčio, kad asmens dokumentus ir galimybių pasus tenka rodyti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių.

Suomija antradienį paskelbė neleisianti atvykti nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 keliautojams iš užsienio, stiprindama kovą su omikron varianto plitimu. Į šalį bus leidžiama atvykti tik tiems keliautojams iš užsienio, kurių Covid-19 testas bus neigiamas ir kurie galės įrodyti, kad yra visiškai pasiskiepiję arba pasveikę nuo COVID-19, po vyriausybės posėdžio paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

Per Kūčias COVID-19 pasiglemžė vieną jauniausių šios ligos aukų šalyje – užgeso paauglio gyvybė. Aiškėja, kad jis Santaros klinikose gydytas net virš 6 savaičių taikant visas įmanomas priemones. Nors paauglys sirgo viena gretutine liga, gydytojai pažymi, kad jo sunki būklė buvo nulemta COVID-19. Dar savaitgalį pranešta, kad nuo koronaviruso mirė 10–19 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo. Kaip paaiškėjo pirmadienį, tai buvo VUL Santaros klinikose gydytas paauglys.

Priešpaskutinę šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje fiksuota 20 proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Protrūkių žemėlapyje palankios tendencijos stebimos visuose sektoriuose.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komanda pristatė išskirtinį produktą – permatomą apsauginė veido kaukę. Jos veikimo principas toks pat, kaip įprastų medicininių kaukių ar respiratorių, tačiau kaip vienas pagrindinių privalumų pabrėžiama tai, kad ji leidžia matyti žmogaus mimiką.  KTU studentų komanda „Assero Transparent Mask“ kartu su KTU mokslininkų startuoliu „Assero“ pristatė sukurtą permatomos veido kaukės prototipo idėją.

Nuo antradienio galimybių pasas tampa privalomas ir vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių. Tai reiškia, kad norėdami patekti į pramogų ir prekybos vietas, jei tai nėra susiję su ugdymo procesu, tokio amžiaus paaugliai turės pateikti galimybių pasą ir tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitaip tariant, nuo šiandien jei vaikas su tėvais lankosi kine, kavinėje, kitose prekybos ir pramogų vietose, jis taip pat turės turėti galimybių pasą ar jį atitinkančius dokumentus.

Gruodžio 28 d. įsigaliojus naujoms Galimybių paso taisyklėms ir siekiant užtikrinti didesnį bei patogesnį vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) prieinamumą Lietuvoje, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ne tik plečia vakcinacijos apimtis įrengdamas naujas skiepijimo vietas, bet ir jose dirbti nukreipdamas daugiau profesionalų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja doze galimybių pasas pratęsiamas iškart neribotam galiojimui, o esant poreikiui – ir per pusvalandį.

Praėjusią parą nustatyti 1596 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1840 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 20 tūkst. 889 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1133 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau, nei buvo praėjusią parą, 116 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,9 tūkst.

Prieš pat metų pabaigą, gruodžio 28-ąją, Lietuvoje įsigalioja svarbūs galimybių paso pakeitimai. Gyventojams, kurie nuo COVID-19 skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius jis nustos galioti, taip pat galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų amžiaus, o pasiskiepiję darbuotojai privalo gauti sustiprinančiąją dozę arba reguliariai testuotis.

Per Kūčias koronavirusas nusinešė vieną jauniausių aukų – mirė nė 18 metų nesulaukęs nesiskiepijęs jaunuolis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakoja, kad karantinas truktų tris-keturias savaites, jei šalyje epidemiologinė situacija sparčiai imtų blogėti. Tokiu atveju tektų grįžti ir prie nuotolinio ugdymo, ir prie judėjimo ribojimų tarp savivaldybių.

Naujoji koronaviruso atmaina omikron Lietuvoje dominuojančia taps sausio viduryje, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Sausio viduryje – tikrai. Tiksliai taip negaliu pasakyti, kad sausio 15 dieną bus dominuojanti, bet sausį bus visą Lietuvą padengusi tikrai“, – BNS pirmadienį sakė D. Razmuvienė, paklausta, kada naujoji koronaviruso atmaina taps dominuojančia Lietuvoje.

Nuo gruodžio 28 d., antradienio keičiasi periodinio darbuotojų testavimo tvarka. Pagal ją, praėjus 7 mėnesiams nuo paskutinio skiepo testuotis turės ir pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję asmenys. To daryti nereikės neribotą laiką, jei jie bus gavę papildomą COVID-19 vakcinos dozę. Testuotis neribą laiką galės ir tie, kurie yra persirgęs COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir pasiskiepiję pagal pilną schemą.

Į „Kėdainių mugę“ kreipėsi Kėdainių „Aušros“ progimnazijos gimnazistės mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). „Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytoja į darbą atėjo po 10 dienų saviizoliacijos, jausdama COVID-19 ligai būdingus simptomus. Vedė pamokas. Ji yra nepasiskiepijusi ir atsisakė pasidaryti greitąjį testą. Kadangi jai reikia testuotis kas dešimt dienų, toks laikas atėjo po trijų dienų. Testas parodė teigiamą COVID-19. Dėl to daug mokinių turėjo izoliuotis.

Pasaulyje plintant omikron atmainai, ši neaplenkė ir Lietuvos. Kiek anksčiau buvo skelbta apie pirmuosius patvirtintus atvejus. Iškart po didžiųjų metų švenčių pasirodė žinia, kad dar bent 100 atvejų įtariama Klaipėdoje. Šiuo metu koronaviruso tyrimų mėginiai perduoti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Apie tai LRT radijui pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.   „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Pirmąją skiepo nuo COVID-19 dozę gavo 242 Lietuvoje esantys migrantai, antrąją – 122, BNS pirmadienį informavo skiepijimą vykdęs Nacionalinis kraujo centras. Jo darbuotojai migrantus jų apgyvendinimo centruose Rukloje, Kybartuose ir Medininkuose pradėjo skiepyti spalio viduryje. Užsieniečiai skiepyti „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis. Skiepijant migrantus, didžiausias dėmesys skirtas šeimoms ir vaikams nuo 12 metų.

Lietuvoje jau yra nustatyta virš 50-ies naujosios omikron atmainos atvejų – užsikrėtimai fiksuojami visoje šalyje, didžioji dalis susirgusių jaučia simptomus. Tiesa, omikron diagnozės neišvengė ir paskiepyti asmenys. Kaip portalą tv3.lr informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta virš 50-ies COVID-19 omikron atmainos atvejų.  „Dar neturiu duomenų vienetų tikslumu, bet yra virš 50-ies atvejų.

Jei Lietuvoje blogėtų epidemiologinė situacija ir dėl to prireiktų įvesti karantiną, jis truktų apie tris savaites, būtų taikomas nuotolinis ugdymas, judėjimo ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Socialiniuose tinkluose gyventojai sujudo dėl galimybių paso – užplūdo klausimai, ar jis nuo rytojaus galios ir tiems žmonėms, kurie dar negavo sustiprinančios vakcinos dozės, bet jau praėjo 7 mėnesiai, o galimybių pasą jie buvo gavę ilgiau iki sausio ar vasario mėnesio. Registrų centro specialistas paaiškina, kad galimybių pasas galios jiems tiek, kiek yra nurodyta informacinėje sistemoje, panaikinti jų neketina.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 5 029 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 38 anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 6 252 naujus COVID-19 atvejus ir 16 pacientų mirtį. Naujausi sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 21 109 COVID-19 pacientai. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 2 069 iš jų. 38 mln.

Šeštadienį Kaune vykęs SEL koncertas supykdė dalį visuomenės – buvo pastebėta, kad dauguma koncerte esančių žmonių nedėvi kaukių, rašo „Kauno diena“. „Man išvis net neįdomu apie tai šnekėti“, – „Kauno dienai“ teigė dainininkas Egidijus Dragūnas, paklaustas, ką mano apie kaukių nedėvėjusius jo gerbėjus.

Minint pirmuosius skiepijimo nuo koronaviruso metus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gavo 6605 pirminius pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po skiepijimo. Kaip BNS pirmadienį nurodė tarnyba, iki Kūčių dėl „Comirnaty“ vakcinos gauti 3243, dėl „Spikevax“ – 604, dėl „Vaxzevria“ – 2267, dėl „Janssen“ – 463 pranešimai. 28 atvejais vakcinos pavadinimas nėra žinomas. Skiepyti nuo koronaviruso Lietuvoje pradėta 2020-ųjų gruodžio 27-ąją, pirmieji skiepą gavo medikai.

Pietų Korėjos valdžia pirmadienį leido ekstremalios padėties sąlygomis naudoti bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19, pranešė šalies žiniasklaida.  Maisto ir vaistų saugos ministerija surengė ekspertų grupės posėdį, kuriame prieita prie išvados, kad preparatą „Paxlovid“ reikėtų naudoti COVID-19 gydyti.

Šventinį savaitgalį pranešta apie liūdną įvykį – per Kūčias užgeso 10–19 m. amžiaus grupei priklausiusio asmens gyvybė. Kaip nurodoma, pagrindinė jo mirties priežastis buvo COVID-19. Gydymo įstaiga praneša, kad koronavirusas nusinešė paauglio gyvybę. Kaip portalui tv3.lt patvirtino VUL Santaros klinikos – per Kūčias nuo COVID-19 miręs nepilnametis buvo ligoninėje gydytas paauglys. Visgi dėl duomenų apsaugos gydymo įstaiga jokių detalių pateikti negalėjo.

Praėjusią parą nustatyti 639 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dešimt mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1161 COVID-19 sergantis pacientas – keliomis dešimtimis daugiau, nei buvo praėjusią parą, 110 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 3,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Koronaviruso paveiktų šalių sąraše nuo pirmadienio į raudoną zoną iš geltonos perkeliama Rumunija, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Visiems atvykusiems iš raudonos ir pilkos zonos valstybių, įskaitant persirgusius ir vakcinuotus, ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo rekomenduojama atlikti PGR tyrimą COVID-19 ligai nustatyti.

Vos pasirodžius naujienoms apie plintančią naują koronaviruso omikron atmainą, kilo nerimas ne tik dėl vakcinų apsaugos lygio, bet ir dabar naudojamų diagnostinių testų COVID-19 ligai „pagauti“ tikslumo. Genetikas ramina, kad didžioji dalis testų yra patikimi bei prasitaria, kada galėtų atpigti brangieji COVID-19 tyrimai.

Iki šiol 184 pasaulio valstybėse suleista kiek daugiau kaip 8,95 mlrd. vakcinų nuo COVID-19 ligos dozių, sekmadienį paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo skaičiavimais. „Didžiausia vakcinavimo kampanija žmonijos istorijoje tęsiasi – iš viso jau suleista kiek daugiau nei 8,95 mlrd. vakcinos dozių. Statistiškai tai – 116 dozių 100 žmonių. Vidutinė skiepijimo sparta – 43,4 mln. dozių per dieną. Jei ji tokia išliks, 75 proc.

Omikron atmainai keliant specialistų ir visuomenės nerimą raginama kuo skubiau pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Nors dėl to ministerija yra net patvirtinusi paankstintos revakcinacijos tvarką, ja patenkinti nėra visi. Pilnai pasiskiepiję ir persirgę asmenys taip pat norėtų papildomos skiepo dozės, tačiau ją gauti galimybių šiuo metu nėra.

Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad kol kas COVID-19 situacija šalyje išlieka stabili, jau rengiami planai, kaip galėtų atrodyti naujas šalies lokdaunas. Be kita ko, kai kurie nauji ribojimai jau gali laukti artimiausiu metu, dar nepriartėjus prie juodžiausio scenarijaus ribos. Jau nuo gruodžio 28 d. įsigaliosiantys galimybių paso pakeitimai – jo galiojimo termino pasiskiepijus įvedimus ir taikymas vaikams nuo 12 m. – dar ne viskas.

Praėjusią parą nustatyti 673 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1143 COVID-19 sergantis pacientas, 115 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai sumažėjo ir siekia 731,3 atvejo.