Koronavirusas COVID-19

Kinija šeštadienį nustatė daugiausiai per pastaruosius keturis mėnesius naujų COVID-19 atvejų, pareigūnams skubant suvaldyti protrūkius keliuose vietovėse, įskaitant Siano miestą, kur milijonai žmonių tebesilaiko karantino. Kinijoje, kur 2019 metų pabaigoje buvo pirmąkart aptiktas pandeminiu tapęs koronavirusas, uoliai ieškoma infekcijos židinių, šaliai ruošiantis vasarį prasidėsiančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 10 788 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 269 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 15 392 naujus COVID-19 atvejus ir 596 pacientų mirtį. Naujausi sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydoma 20 916 COVID-19 pacientų. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 2046 iš jų. 38 mln.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 3 859 testus nustatyti 465 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 711 naujų COVID-19 atvejus ir keturių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 619,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 249 nėra pasiskiepiję, likę – baigę vakcinavimo kursą.

Praėjusią parą nustatyta 1112 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tarp mirusių asmenų – 10–19 metų amžiaus grupei prilklausęs asmuo. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Tarp mirusiųjų – vienas 10-19 metų amžiaus grupei priklausęs gyventojas. Statistikos departamento duomenimis, tai pirmasis nuo COVID-19 miręs tokio amžiaus asmuo.

Praėjusią parą nustatyta 1112 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Tarp mirusiųjų – vienas 10-19 metų amžiaus grupei priklausęs gyventojas. Statistikos departamento duomenimis, tai pirmasis nuo COVID-19 miręs tokio amžiaus asmuo. Praėjusią parą 34 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 289 žmonės.

Lietuva kitą savaitę gaus pirmuosius vaistus nuo COVID-19, kurie bus skiriami ligoninių pacientams, kai jiems nereikia pagalbinio gydymo deguonimi.  Kaip BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Lietuva sulauks „Ronapreve“ preparato. „Ministerijoje dėliojamos pirkimo procedūros, sprendžiama dėl įsigijimo, pradėti tam tikri įsigijimo veiksmai.

Praėjusią parą nustatyti 1581 naujas COVID-19 atvejų, mirė 21 žmogus, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.  17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė devyni 70-79 metų žmonės, po keturis – 80-89 ir 90-99 amžiaus grupėms priklausiusius žmones, po du – 50-59 ir 60-69 metų asmenis. Pilnai paskiepyti buvo keturi iš mirusiųjų iš jų: po du priklausė 70-79 ir 80-89 metų amžiaus grupėms. Iš 7,2 tūkst.

Žymiai kritus dviejų pirminės skiepijimo schemos COVID-19 vakcinos dozių apsaugai nuo koronaviruso omikron atmainos, specialistai ragina pasiskiepyti sustiprinamąja doze.

Primename, kad šių metų lapkritį buvo pakeistas galimybių paso galiojimo algoritmas: gruodžio 28 d. galimybių pasas nustos galioti tiems gyventojams, kurie skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius (210 dienų), rašoma Vyriausybės pranešime.

Seimas priimtų etišką sprendimą, jei įvestų reikalavimą parlamentarams įeinant į Seimo rūmus turėti galimybių pasą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Aš manau, kad tai yra natūralus sprendimas, jeigu mes jau reikalaujam galimybių paso įeinant į įvairias vietas, kur žmonės susiburia, būtų labai etiška, jei pats parlamentas tokius sprendimus priima“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. Premjerė taip pat priminė, kad panaši tvarka nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad bandė prezidentui išaiškinti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka nėra noras privestinai paskiepyti vaikus, o praktiką vaikams taikyti galimybių pasus taiko ir kitos valstybės. Antradienį prie Prezidentūros – dar vienas „Basų mamų“ protestas.

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Praėjusią parą nustatyti 1722 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1740 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 843 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1222 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 115 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,7 tūkst.

Lietuvoje vis labiau plintant omikron atmainai, vyriausybė rengiasi svarstyti naujus griežtinimus. Tarp siūlymų – trumpinti galimybių paso galiojimą, jam gauti nebepriimti antikūnų testų. Jei reanimacijų ligoninėse užimtumo ribos būtų viršytos, 3 savaitėms tektų skelbti ir griežtą užsidarymą. Beje, jau po savaitės nustos galioti galimybių pasai tiems, kas nespės gauti sustiprinančios dozės. Skiepijimo centruose žmonių srautai jau didėja.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms – Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis siunčia gyventojams įspėjimą. Jis skaičiuoja, kad praėjusią savaitę COVID-19 nusinešė maždaug tiek europiečių gyvybių, kiek gyvena Mažeikiuose. Todėl kad šventės netaptų dar viena baisia tragedija, specialistas dalijasi svarbiausiais patarimais kalėdiniam laikotarpiui.

Galimas prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų įvedimo apsunkintų situaciją, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Ji atkreipė dėmesį, kad dėl galimybių paso konstitucingumo į KT gali kreiptis visos valdžios institucijos, tai jau padarė ir grupė parlamentarų, bet kviečia valdžios atstovus kalbėti vienu balsu. „Tai mums šiek tiek vėl apsunkintų situaciją.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė ketina svartyti ir dėl griežtesnių priemonių renginiams. Viena iš jų galėtų būti privalomas respiratorių dėvėjimas, nurodė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. Ji patvirtino, kad šiandien turėtų vykti Vyriausybės posėdis ir dėl naujų kontrolės priemonių. „Tikrai žinome, kad yra šventinis laikotarpis, vyksta daugybė renginių, sakykime, planuojami ir šventiniai susitikimai.

Nuo gruodžio 28 d. įsigaliojant naujai tvarkai dėl galimybių paso galiojimo žmonėms kilo labai daug klausimų. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys juos siūlo spręsti paprastai – pasiskiepyti sustiprinamąja vakcinos doze. Taip pat jis konstatavo, kad omikron atmainos neišvengsime, tačiau čia svarbus tik vienas rodiklis. Komentuodamas situaciją dėl omikron A. Dulkys priminė, kad atvejų didesnis skaičius nėra pagrindinis dalykas.

Vakcinacijos centro sostinės „Litexpo“ rūmuose darbas pratęsiamas iki sausio vidurio. „Litexpo“ darbo laikas pratęsiamas iki sausio 15 dienos, tiesiog įvertinus situaciją, kad tai nebūtų netikėtumas žmonėms, atsižvelgiant ir į sveikatos apsaugos ministerijos pageidavimą. Suprantame, kad tai yra patogu žmonėms, todėl dviem savaitėms laiką pratęsiame“, – BNS sakė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas. Anot jo, vakcinacijos centras, kaip ir iki šiol, dirbs nuo 8 iki 20 val.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė artimiausiu metu ketina svarstyti antikūnų tyrimo įtraukimo galimybių pasui gauti tikslingumą, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą yra įtraukta, kad atlikę antikūnų tyrimą, jam esant teigiamam, 60 d. galima turėti ir galimybių pasą.

Nors Lietuvoje COVID-19 situacija išlieka pakankamai stabili, omikron atmainos plitimas kitose valstybėse kelia nerimą, konstatavo vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. Ji įspėjo, kad šalys jau fiksuoja vietinį viruso plitimą, o naujajai atmainai tapti dominuojančia pakanka ir vos trijų savaičių. Tuo metu Lietuvoje jau fiksuota 14 omikron atvejų ir 100 įtarimų.

Siekdama užkirsti kelią gyventojus klaidinančios informacijos plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia pagrindinę informaciją apie gruodžio 28 d. įsigaliosiančius pokyčius dėl galimybių paso.

Sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, Sveikatos apsaugos ministerija neatmeta karantino galimybės – ne dabar, bet pablogėjus situacijai, kaip ir kitoms pasaulio šalims, gali tekti imtis griežtų priemonių. Aiškėja ir daugiau detalių apie privalomą skiepijimą – jį ministerija siūlo nuo vasario vidurio įvesti ne tik medikams, mokytojams, globos, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojams ir kariuomenei.

Praėjusią parą nustatyti 1655 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1925 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 88 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1271 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 120 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 15,7 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus, kad skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 skiepo doze gyventojai bus kviečiami anksčiau – jau po 3 mėnesių, dalis žmonių suskubo klausti, ar visiems trečią (ar, priklausomai nuo gamintojo, antrą) dozę po tiek laiko ir reikėtų gauti. Imunologė pažymi, kad ši rekomendacija pirmiausia galioja tam tikroms grupėms, tačiau labai nenukentės ir kiti, paskubėję revakcinuotis taip anksti.

Vyriausybė nustatė kriterijus, kada galimybių paso ribojimai būtų švelninami arba išvis naikinami. Ekspertai pabrėžia, kad geriausiu atveju to galime tikėtis tik vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, tačiau visas kortas gali sumaišyti ne tik omikron, bet ir naujos koronaviruso atmainos, kurios egzistuoja jau dabar, tik mes apie jas dar nieko nežinome.

Pagal naujausius laboratorijų pateiktus duomenis, Lietuvoje šiuo metu iš viso patvirtinta 14 omikron atvejų (apie penkis pranešta praėjusią savaitę, apie naujus devynis atvejus informacija gauta šią savaitę). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, didžioji dalis šių atvejų yra įvežtiniai, rašoma NVSC pranešime.

Vakcinacija nuo COVID-19 ligos Lietuvoje vyksta jau metus. Tuo tarpu įvairios suinteresuotų asmenų grupės nenuilsdamos gyventojams skleidžia įvairias melagienas ir moksliniais tyrimais nepagrįstus faktus apie COVID-19 vakcinas ir šių poveikį. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) primena, kad informacijos apie COVID-19 vakcinas reikėtų ieškoti tik oficialių institucijų skelbiamuose šaltiniuose, rašoma pranešime.

Nuo gruodžio 28 d. įvedant galimybių paso galiojimo trukmę pasiskiepijusiems asmenims, keičiasi ir periodinio darbuotojų testavimo tvarka. Pagal ją, testuotis turės pilna vakcinacijos schema praėjus 7 mėnesiams turės ir pasiskiepiję asmenys, išskyrus jei jie bus gavę papildomą COVID-19 vakcinos dozę.

Jungtinių Valstijų (JAV) bendrovės „Novavax“ vakcina nuo COVID-19 Lietuvą turėtų pasiekti sausį, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Ji tikisi, kad ši tradicinė baltyminė vakcina bus populiaresnė tarp skeptikų, nei naudojamos naujos platformos RNR vakcinos, kadangi tokio tipo preparatai jau daugelį metų kuriami saugantis nuo kitų ligų. „Kalbant apie naują vakciną, Lietuvą ji turėtų pasiekti sausio mėnesį.

Praėjusią parą nustatyti 1411 naujų COVID-19 atvejų, mirė 16 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2156 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 8 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1324 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 107 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst. 970 molekulinių (PGR) ir 6 tūkst.

Nuo gruodžio 28 d. šalies darbuotojai, kurie yra paskiepyti nuo COVID-19 prieš daugiau nei 210 d., privalės skiepytis sustiprinančiąja doze arba periodiškai profilaktiškai testuotis. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją COVID-19 vakcinos dozę gyventojai gali registruodamiesi internetu Koronastop.lt arba telefonu 1808. Pasiskiepyti taip pat galima kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytoją.

Vaikų skiepijimo nuo koronaviruso pradžia nėra sparti, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pradžia yra tokia nesparti. Pasižiūrėkime naujausius duomenis, tai 5-11 metų vaikų grupėje per pirmąsias dienas pasiskiepijo truputėlį daugiau nei 2 tūkst. vaikų, tuo tarpu nepersirgusių, tai reiškia tų, kurie neturi imunizacijos, bent jau pagal preliminarius mūsų duomenis, yra 162 tūkstančiai“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Pasaulis turi susitelkti ir priimti sudėtingus sprendimus, kad per ateinančius metus baigtųsi COVID-19 pandemija, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. „2022-ieji turi tapti tais metais, kuriais užbaigėme pandemiją“, – Ženevoje žurnalistams sakė PSO generalinis direktorius.

Sektoriuose, kuriuose planuojama įvesti privalomą skiepijimą, reikės būti gavus ir sustiprinančiąją, trečiąją, dozę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Čia eina kalba jau ir apie trečią, pastiprinančią dozę, nes būtent jinai yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Sparčiai plintantis omikron tapo dominuojančiu pandeminio koronaviruso variantu Jungtinėse Valstijose; 73,2 proc. per praėjusią savaitę užregistruotų naujų COVID-19 atvejų buvo sukelti šios atmainos, remdamiesi prieinamais duomenimis pirmadienį pranešė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC). Ankstesnę savaitę ši dalis siekė 12,6 procento. Užsikrėtimai Omikron atmaina jau sudaro daugiau kaip 90 proc.

Staigus koronaviruso omikron atmainos plitimas kelia nerimą ir verčia sukti galvą, ar prieš naujų susirgimų bangą pavyks atsilaikyti neįvedus griežto karantino. Ekspertai sutinka, kad toks scenarijus tikrai nėra neįmanomas, o kai kurių ribojimų siūloma imtis jau dabar. Tai, kad anksčiau ar vėliau omikron atmaina išplis ir Lietuvoje, specialistams nekelia daug abejonių. Vis tik daug didesnį rūpestį skatina atmainos mutacijos, kurios virusą daro dar staigiau plintančiu.

Europos Komisija pirmadienį leido naudoti JAV bendrovės „Novavax“ sukurtą vakciną nuo COVID-19, tapusią jau penktu Europos Sąjungoje oficialiai patvirtintu tokio pobūdžio preparatu. „Tokiu metu, kai sparčiai plinta omikron variantas ir kai mums reikia spartinti vakcinavimą bei stiprinamųjų dozių skirstymą, man ypač malonus, kad šiandien patvirtinta „Novavax“ vakcina“, – sakoma EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime.

Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras užsidarys nuo sausio pirmosios, skiepijimas bus perkeliamas į poliklinikas, pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, visų „Litexpo“ paskiepytų asmenų revakcinacijos, kurios numatytos nuo 2022 metų sausio 3-iosios, automatiškai bus perkeltos į Karoliniškių polikliniką, informaciją apie perkeltą revakcinacijos laiką ir vietą gyventojai gaus trumposiomis žinutėmis.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Sveikatos apsaugos ministerija skatina šeimos gydytojus ir jų komandos narius skirti išskirtinį dėmesį vyriausių gyventojų švietimui apie COVID-19 ligos keliamus pavojus, būdus nuo jos apsisaugoti ir vakcinacijos svarbą. Tai ypatingai svarbu plintant dar labiau užkrečiamai omikron atmainai. Išankstiniai tyrimai rodo, kad jai atsparūs gali būti tik neseniai pasiskiepiję arba persirgę, taip pat sustiprinančiąją vakcinos dozę gavę asmenys.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje. Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Per savaitgalį pranešta dar viena liūdna žinia – COVID-19 nepasigailėjo dar vienos jaunos moters. Nors jos gyvybė užgeso dar gruodžio 15 d., apie mirtį paaiškėjo kiek vėliau ir Statistikos departamento paskelbta tik savaitgalį. Kaip rodo departamento atvirieji duomenys, 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris buvo Šiaulių miesto savivaldybės gyventoja. Iš duomenų matoma, kad moteris buvo pilnai pasiskiepijusi nuo COVID-19. Tiesa, kur ji mirė, nėra aišku.

Dėl koronaviruso omikron atmainos plitimo vis daugiau pasaulio šalių imasi griežtesnių priemonių ir ribojimų. Tokios galimybės neatmeta ir Lietuva, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Kaip teigė ji, kol kas didesnių griežtinimų plano nėra, tačiau nieko atmesti neišeina. „Kaip tik šiandien aptarsime, pristatysiu situaciją, koka ji yra kitose šalyse ir Lietuvoje.

Nuo gruodžio 17 dienos vienas nemokamas kiekybinis ar pusiau kiekybinis serologinis tyrimas atliekamas ir asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir buvo vakcinuoti viena „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos doze ne anksčiau kaip po 120 dienų nuo vakcinos suleidimo.

Praėjusią parą nustatyti 609 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 375 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 2514 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1319 COVID-19 sergančių pacientų – panašiai kaip ir prieš parą, 104 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 3,9 tūkst.

Koronaviruso paveiktų šalių sąraše nuo pirmadienio į raudoną zoną iš geltonos perkeliamos Fuerteventūros, Tenerifės ir Gran Kanarijos salos bei Prancūzijos Gviana. Iš raudonos į geltoną zoną pasislinks Rumunija. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atvykusiems iš raudonos ir pilkos zonos valstybių ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo bus rekomenduojama atlikti PGR tyrimą.

Nuo gruodžio 15 d. uždegus žalią šviesą 5–11 m. vaikų skiepijimui Lietuvoje nuo COVID-19 šia galimybe iki penktadienio jau pasinaudojo 685 vaikai. Visgi dalis tėvelių dar neskuba priimti šio sprendimo, argumentuodami, kad daugelis mažesnių vaikų šia infekcija perserga itin lengvai. Gydytojai savo ruožtu įvardija, kodėl toks manymas gali būti klaidingas. Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. dr.

Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.