Aktualijos

Viešai deklaruodama kovą su korupcija, oligarchija  ir neskaidrumais prezidentė Dalia Grybauskaitė neskuba smerkti susipainiojusio ir savo pinigų, neva, nesusiskaičiuojančio ūkio ministro Dainiaus Kreivio. Valdžia remia Ūkio ministras D. Kreivys gali džiaugtis – jį, nepaisant akis badančių neatitikimų pasiaiškinimuose, remia pirmieji šalies asmenys.

Pasitvirtino taisyklė, kad į valdžią einama susitvarkyti savų reikalų. Ūkio ministro Dainiaus Kreivio parašas leido 6 mln. litų paremti ir jo šeimos verslą. Nors tyrimus jau pradėjo kelios institucijos, pats D.Kreivys viską neigia ir posto nė už ką nežada palikti. Jam oponuojantys politikai prašo prezidentės įsikišimo. Sakė, kad nevogė Vyriausybę vienas po kito drebina įtarimai korupcija bei milijonų žarstymu saviems. Šįkart pasiteisinimus tenka kurti ūkio ministrui D.Kreiviui.

Ūkio ministrą Dainių Kreivį persekioja „sutapimai": jo parašas atsirado ant įsakymo, po kurio jo motinos įmonei nubyrėjo ES paramos milijonai, o jo patarėjas Darius Indriūnas, ėjęs tuomečio mero Viliaus Navicko patarėjo pareigas, vadovavo savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, kuri nusprendė, kad tų milijonų nusipelno ta pati mamos įmonė. Jau po kelių mėnesių D. Indriūnas oficialiai tapo D. Kreivio komandos nariu.

Piktnaudžiavimus viešųjų pirkimų srityje skatina jų vykdytojų nebaudžiamumas, konstatuota vakar Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje. Išskaidrinti viešuosius pirkimus trukdo ir politikai, įtvirtinantys spragas teisės aktuose ir nevengiantys spaudimo viešųjų pirkimų kontrolieriams.

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) privalės aiškintis, kodėl galbūt neracionaliai ir neteisėtai naudojamos lėšos, skiriamos informacinėms sistemoms kurti. Yra projektų, kuriems išleisti dešimtys milijonų litų, o kur–neaišku, nes rezultatų nematyti. Trūksta kontrolės Į Generalinę prokuratūrą bei STT kreipėsi Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis.

Vakar Lietuvos muitinė kartu su pasaulio muitinių bendruomene šventė Tarptautinę muitinių dieną. Tačiau mūsų šalies ekonominės galios sargams šie metai numatomi nelinksmi – darbo greičiausiai neteks per 300 muitininkų. „Respublika" kalbino Muitinės departamento direktoriaus pavaduotoją Ramutę LIUPKEVIČIENĘ. –Jau praėjusių metų lapkritį muitininkai mušė pavojaus varpais –nebėra pinigų atlyginimams išmokėti.

Seimo opozicinių partijų frakcijų vadovai tvirtina, kad Ūkio ministras Dainius Kreivys turi atsistatydinti. Be to,  kritikuojamas ir ministrą dangstantis Premjeras.

Šiandien pasaulyje minimą Holokausto aukų atminimo dieną Lietuvoje labai mažai kas prisimena ir taip yra kasmet - teigia Lietuvos žydų bendruomenės vadovas Simonas Alperovičius. Daugiausia, pasak jo, daroma pačios bendruomenės pastangomis, o šalies valdžia, kad ir kuriai partijai ji priklausytų, didelio dėmesio šiai dienai niekada nerodė. „Šie metai paskelbti Holokausto metais, sudaryta komisija, į ją Vyriausybė paprašė skirti atstovą, o šiaip – dėmesio tiek pat, kaip ir visada.

Stringantis VEKS lėšų panaudojimo tyrimas erzina visuomenę ir kelia nerimą dėl kultūros padėties Lietuvoje. Beveik prieš mėnesį prokurorai sulaukė griežtos kritikos Seime bei raginimų greičiau ištirti Vilniaus Europos kultūros sostinės (VEKS) projektų finansavimo skaidrumą. Pakeista ligšiol bylą tirianti prokurorė, o Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tyrimą pavadino prioritetiniu.

Po pastarųjų publikacijų spaudoje apie Ūkio ministrui D. Kreiviui pavaldžios institucijos galimai paskirtus 6 milijonus litų europinių lėšų jo mamai priklausančiai bendrovei - kaltinimai šmeižtu spaudai ir paneigimai. Atnaujinta 13.20 Premjeras priėmė ūkio ministro pasiaiškinimą: „Ūkio ministras paaiškino, kad skyrė devynis šimtus milijonų litų trijų šimtų Lietuvos mokyklų renovacijai. Verslas paramos negavo – paramą gavo mokyklos“, – sakė Andrius Kubilius.

Penktadienio popietę Kauno centrinėje gatvėje - Laisvės alėjoje - vyks pilietinė demonstracija „Teisingumo maršas". Anot renginio organizatorių, tai - protesto akcija prieš vis blogėjančią ekonominę ir socialinę padėtį bei neveiklią Lietuvos teisėsaugą ne tik Drąsiaus Kedžio nužudymo, bet ir daugelio kitų rezonansinių bylų atžvilgiu.

Natūralu, kad artėjant rinkimams kyla ažiotažas: visur gausu priešrinkiminių reklamų, girdime daugybę pažadų ir mąstome, kuriuos kandidatus paremsime per savivaldybių tarybų rinkimus vasario 27 dieną. Spaudoje pasirodo vis daugiau straipsnių su potencialių kandidatų mintimis, politologai vertina situaciją ir išreiškia savo nuogąstavimus, o būrėjai ir astrologai spėja, kuriems kandidatams turėtų nusišypsoti sėkmė.

Po publikacijos spaudoje Premjeras Andrius Kubilius paprašė ūkio ministro Dainiaus Kreivio nedelsiant paaiškinti, kaip buvo skirtos europinės lėšos jo motinos įmonei. Kartu Vyriausybės vadovas sakė tikįs ministru, o tokio turinio publikacijas siejo ir su artėjančiais rinkimais.

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio motinos įmonė Vilniuje pernai susižėrė ES paramos už maždaug 6 mln. litų. Šių lėšų skyrimą savo parašu patvirtino pats ministras. Pasirašė pats D.Kreivys Pernai ministro motinos Florentinos Kreivienės valdoma bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV), kurios valdybos nariu anksčiau buvo pats D.Kreivys, su partneriais laimėjo du konkursus Vilniaus mokyklų pastatams renovuoti.

Po „Respublikos„ publikacijos „Nuo 65–erių be psichiatro nė žingsnio?“ Seimo narys Evaldas Jurkevičius skubiai atsiėmė siūlymą iš 65 metų ir vyresnių piliečių reikalauti psichiatro pažymų, kad jie – sveiko proto. Norėta papildyti Notariato įstatymą nuostata, kad senjorai, sudarantys turtinius sandorius, notarui privalo pateikti tokį dokumentą.

Viešbučių savininkų pažadai, kad jiems įvedus mokesčių lengvatą mažės ir viešbučių kainos, pasirodė visiškas melas. O patys siaurų verslo grupių atstovai ne tik nesiruošia tesėti žodžio, bet ir neslepia sieksiantys dar didesnės „lygiavos" eidami prie valdžios lovio. Tik politikos senbuviai jau įžvelgia tokių veiksmų grėsmę ir taip klibančiai demokratijai.

Europos Sąjungai grasinant griežtomis sankcijomis Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai ir jo artimiausiems bendražygiams, aukšti Minsko pasiuntiniai bando ieškoti užtarimo Vilniuje. Neoficialiomis Lietuvos diplomatų žiniomis, prieš kelias dienas į Lietuvą buvo atvykęs Baltarusijos prezidento administracijos vadovas Vladimiras Makejus.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis siūlo Vyriausybei sutaupyti milijoną reorganizuojant Migracijos departamentą. Kodėl tik dabar ir kodėl tik milijoną? R.Palaičio siūlymu nuo gegužės po reorganizacijos departamente liktų 80 pareigybių. Šiuo metu ten dirba 111 darbuotojų. 31 pareigybės panaikinimas per metus leistų sutaupyti 1 milijoną ir dar 50 tūkst. litų.

Gydymo įstaigų vadovams kliūva už nepagrįstai didelius atlyginimus, eiliniai gydytojai vos suduria galą su galu, o gydytojai rezidentai patyliukais peikia vyresniuosius kolegas. Esama ir kitos grupės – pačios grėsmingiausios. Tos, kuri susikraus lagaminus ir piliečių sveikata rūpinsis kitose šalyse. Bijo kalbėti Mokymosi kokybe nepatenkinti jaunieji gydytojai skundžiasi prastomis darbo ir mokymosi sąlygomis.

Tūkstančiai savo tėvišką pareigą pamiršusių ir vaikus vengiančių išlaikyti tėvų netrukus gali atsidurti viešame skolininkų sąraše. Dėl alimentų savo atžaloms nenorinčiųjų mokėti Vaikų išlaikymo fondas (VIF) ketina ne tik kreiptis į teismus. Skelbs internete Laikinai VIF administracijos direktoriaus pareigas einanti Ina Skubilovienė patvirtino, kad ateityje numatoma visų skolininkų sąrašą skelbti įstaigos interneto svetainėje.

Sausio 19 d. skubotai suplanuotas Lietuvos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimas su lietuviškos spaudos atstovais Londone įstūmė jį į nepavydėtiną situaciją. Į valandos susitikimą su šiuo metu nepopuliarumo krizę išgyvenančiu politiku, vykusį „Hyatt Regency London“ viešbutyje, žurnalistai iš kitų leidinių neatvyko.

Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga. Kas atsitiko? Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu.

Vyriausybė vietoj atskiros laisvos dienos sveikatai tikrintis siūlo tiesiog darbdavius įpareigoti skirti tam laiko. Laisvos dienos sveikatai tikrintis nuostata buvo diskutuojama kalbant apie Sveikatos sistemos plėtros 2010-2015 metų metmenis. Metmenyse tėra apibrėžiami tikslai, konkretūs įstatymo projektai rasis vėliau, svarstant, kaip juos įgyvendinti. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasiūlė, kad vietoj laisvos dienos darbdavys būtų įpareigojamas skirti laiko sveikatai pasitikrinti.

Bus kreipiamasi į Europos Komisiją (EK) dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje iki 2014 m. Švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus teigimu, už tokį sprendimą balsavo tik konservatorių ministrai, bet ir to užteko.

Valdovų rūmų atstatymo viešųjų pirkimų statybų darbų sutartis su statybų rangovais turi būti nutraukta, konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba. Statybų rangovai Kultūros ministerijos atstovams neoficialiai patvirtino sutarties nutraukimo atveju ketinantys kreiptis į teismą. „Tęsiant senąją sutartį būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai. Rangovai nori pakeisti senąją sutartį, atsiskaitymus, darbus ir tęsti sutartį toliau.

Briuselis Lietuvai ir kitoms ES narėms primetė naują direktyvą, kuriai įgyvendinti reikės daug papildomų pinigų ir taip jau skurdžiame Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF). Todėl Sveikatos apsaugos ministerija neatmeta galimybės, kad dirbantiems žmonėms teks didinti įmokas į minėtą fondą. Didės išlaidos Europos Parlamentas pritarė Pacientų teisių direktyvai, kurią valstybės privalės įgyvendinti per 30 mėnesių nuo jos įsigaliojimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas ir toliau tvirtina, kad jam buvo daromas spaudimas. „Spaudimai buvo, aš galiu patvirtinti“, – sakė jis Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms skirstant bei panaudojant Europos Sąjungos paramą bei viešųjų pirkimų srityje tirti posėdyje. Ž. Plytnikas atsisakė nurodyti pavardes dariusių jam spaudimą, tačiau nurodė, kad tai darė penki asmenys. Pasak jo, medžiaga perduota prokuratūrai.

Kad artėja savivaldybių rinkimai, žino ir visiškai politika nesidomintis pilietis: nuo autobusų stotelių šonų, pastatų sienų ir mėgstamose interneto svetainėse į jį geraširdiškai žvelgia kostiumuoti vyrai ir moterys, o pašto dėžutėse pagausėjo politinių bukletų. Rožinius baliklius ir pigesnes viščiukų krūtinėles jau pradėjome automatiškai ignoruoti, o kaip su politine reklama? Agitaciniai šūkiai dažniausiai nepasako nieko konkretaus.

Konkurencijos taryba itin retai savo iniciatyva teikia pasiūlymus dėl jau galiojančių teisės aktų, kuriais ribojama konkurencija, teigia valstybės auditoriai. Konkurencijos taryba gali nagrinėti tik žemesnio lygmens teisės aktus, ar jie neriboja konkurencijos, tuo tarpu teikti pastabas dėl jau galiojančių įstatymų taryba nėra įgaliota. Todėl institucija nepajėgi visapusiškai užtikrinti konkurencijos laisvę.

Valdžios susirūpinimas vilniečių piniginėmis dėl šilumos vyksta pagal tą patį scenarijų kaip ir vajus dėl išaugusių maisto produktų kainų: triukšmo buvo daug, rezultatų – jokių. Vakar į pasitarimą dėl sąskaitų už šildymą sukviesti atsakingų valstybės institucijų atstovai vardijo priekaištus šilumos tiekėjams, teisės aktų trūkumus, bet išsiskirstė nieko nenusprendę.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius atsisako savo siūlymo tvirtinant turtinius sandorius, sudaromus 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų, įpareigoti notarą pareikalauti, kad asmuo pateiktų galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią gerą asmens psichinės sveikatos būklę.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pakliuvo į dviprasmišką padėtį. Pirmadienį ji viešai pareiškė, kad Viešųjų pirkimų tarnybą spaudžia ne tik valstybinės institucijos, bet ir visos politinės partijos. Ne išimtis ir konservatoriai. Tačiau tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas antradienį apsigalvojo – esą jau kuris laikas nei jis, nei jo pavaldiniai nepatiria jokio spaudimo.

Jau dveji metai – nuo 2009-ųjų sausio 1-osios – piliečiams ir įmonėms per prievartą įsiūlomi pastatų energetinio naudingumo sertifikatai. Jų privaloma tvarka reikalaujama, jei būstas statomas, renovuojamas, parduodamas ar išnuomojamas.

Kaip už filosofinį ir keistą klausimą sunkmečiu uždirbti krūvą pinigų? Tereikia poros bendrininkų, skambiai pavadinto instituto ir valdžios pritarimo skirti pinigų jų stokojančiai visuomenei apklausti. Po vadinamojo Pilietinės visuomenės instituto iškaba prisiglaudę keli ekspertai 2007 metais nusprendė padaryti tai, ko likęs pasaulis nedaro. Apskaičiuoti pilietinės galios indeksą. Už tūkstančius – balai Sėdo, sukūrė klausimyną ir atidavė jį sociologinius tyrimus atliekančiai bendrovei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl žymaus režisieriaus, aktoriaus, pedagogo, Vilniaus universiteto Kiemo teatro steigėjo ir ilgamečio vadovo, Vilniaus senamiesčio teatro įkūrėjo Vlado Limanto mirties. „V. Limanto kūrybinis kelias visada buvo susijęs su teatru. Talentingas menininkas sukūrė nemažai vaidmenų, pastatė daug įsimintinų spektaklių, drąsiai ir moderniai pažvelgė į mokyklinio teatro tradicijas ir prikėlė jas naujam gyvenimui.

Vyriausybė sugalvojo dar mažiausiai tris būdus, kaip gyventojus suvilioti prasiskolinti bankams ir renovuoti savo daugiabučius. Šįkart naujų aukų bus ieškoma gudrumu: pažadais suteikti įvairių smulkių nemokamų ar pusiau nemokamų paslaugų. Kad procesas įsisuktų Vyriausybė rytoj tikriausiai pritars naujai daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo tvarkai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) patenkino Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičiaus prašymą ir pradėjo tyrimą dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio veiksmų. Komisija aiškinsis, ar ministras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

Pareiškęs susirūpinimą „Vilniaus energijos“ taikomų šilumos kainų vilniečiams pagrįstumu, premjeras Andrius Kubilius sušaukė žinybų pasitarimą, į kurį šilumininkų atstovų nepakvietė. Pasitarime dalyvavo Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės bei Prezidentūros, Teisingumo ir Energetikos ministerijų atstovai.

Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo yra inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom„ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. „Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai, kuriuo prašoma įvertinti „Gazprom“ veiksmų teisėtumą ir manome, kad yra pagrindas įtarti bendrovę naudojantis savo dominuojančia, praktiškai monopoline, dujų tiekėjo padėtimi“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis prašo paviešinti politinių partijų atstovus, galimai dariusius neteisėtą spaudimą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Plytnikui.

Lietuvos politikai dirba bankams, įsitikinęs Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika. Žr. vaizdo konferenciją. – Kokia nekilnojamojo turto (NT) rinkos padėtis? Ar tiesa, kad krizė, kaip sako Vyriausybė, jau baigėsi? – NT rinką krizė paveikė tikrai galingai. Kainos krito apie 30 proc., žemės vertė – net 50 proc. Nepaisant kalbų, kad krizė baigėsi, NT rinkoje to tikrai nejaučiame. Aktyviai prie to prisideda bankų politika.

Antradienį Seimo rūmuose burtais nustatyti politinių partijų, dalyvaujančių savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimų numeriai. Tokį numerių nustatymo būdą reglamentuoja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Traukti burtus gausiai susirinko partijų lyderiai, sekretoriatų darbuotojai, rinkimų štabų atstovai. Ištraukę numerius kai kurie neslėpė džiaugsmo, kiti manė, kad burtų traukimo ceremonijoje jiems galėjo labiau pasisekti, tačiau dauguma skaičių magijos nesureikšmino.

Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią „Sodrą“, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius. Prireiks papildomų lėšų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pasirengęs suteikti finansinę paramą projektams, kurie turėtų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą – suskystintų dujų terminalo projektui Klaipėdoje, elektros energijos jungtims su Lenkija bei Švedija.

Nepartinių, politika, esą, besibodinčių visuomenininkų gretos, kurios į savivaldybių rinkimus dabar žygiuoja iškėlusios lozungą, kad „ne politikuos, o dirbs“, knibždėte knibžda partijose ir politikoje jau pasidarbavusiais veikėjais. Tipiškas „nepartinės partijos“ pavyzdys yra buvusio Liberalų ir Centro Sąjungos lyderio, buvusio Vilniaus mero, buvusio Seimo nario Artūro Zuoko vadovaujamos koalicijos sąrašas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius ragina Vyriausybę kuo skubiau imtis reikiamų priemonių, kad šildymo kaina Lietuvos žmonėms sumažėtų. Tačiau per tą laiką, jo nuomone, negalima sėdėti sudėjus rankas ir laukti, kol skolos peržengs sveiko proto ribas. A. Butkevičius ragina įmones, aprūpinančias gyventojus šiluma, leisti mokesčius už šildymą sumokėti juos išdėstant dalimis per visus metus.

Turtingas ūkio ministras Dainius Kreivys ar ne? Šis klausimas jau ne pirmą savaitę kankina Lietuvą. O gal turtinga tik artimiausia aplinka, kurioje ministras tik balta varna ir turi pasitenkinti pusės milijono litų turtu. Vienos bendrovės, kurių akcininku dar neseniai buvo dabartinis ministras, o praeityje verslininkas D. Kreivys – bankrutavo, kitos klesti.

Pasitelkus teisingus matavimus – gyvenimo trukmę, atlyginimų ir pridėtinės vertės augimą, galima vertinti, ar valdžia dirba efektingai. Tinklaraštininkas Mindaugas Voldemaras pasaulio ekonomikos forumui Davose pasiūlęs šią sistemą, sulaukė dėmesio ir vos nelaimėjo kvietimo atvykti.

Energetikos ministerija Europos Komisijai (EK) antradienį pateikė skundą, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi. Energetikos ministerija reikalauja įpareigoti „Gazprom“ taikyti skaidrią, sąžiningą bei nediskriminacinę gamtinių dujų tiekimo politiką. Energetikos ministerija siekia, kad Lietuvai taikomas gamtinių dujų tiekimo sąlygas lemtų tik ekonominio pobūdžio argumentai.