Piktnaudžiavimus viešųjų pirkimų srityje skatina jų vykdytojų nebaudžiamumas, konstatuota vakar Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje. Išskaidrinti viešuosius pirkimus trukdo ir politikai, įtvirtinantys spragas teisės aktuose ir nevengiantys spaudimo viešųjų pirkimų kontrolieriams.
Tarnyba negavo dokumentų
Vakar Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė, tirianti galimas korupcijos apraiškas skirstant ir panaudojant Europos Sąjungos paramą bei viešųjų pirkimų srityje, pradėjo narplioti “Respublikos" aprašytą istoriją, kai baudžiamojoje byloje dėl bandymo pasisavinti 22,5 mln. apklausus žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su žiniasklaida neskelbiamų derybų būdu sudarė sutarčių už milijonus litų ir staiga triukšmas nutilo.
Deja, parlamentarai negalėjo sužinoti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nuomonės apie ŽŪM 2010 m. balandį neskelbiamų derybų būdu vykdytus informacijos viešinimo paslaugų pirkimus, nes ministerija nespėjo pateikti VPT visų reikiamų dokumentų.
ŽŪM kanclerė Dalia Miniataitė sukosi kaip įmanydama - esą informacijos viešinimo paslaugos iš vienintelio tiekėjo buvo perkamos tam, kad informacija pasiektų tikslinę auditoriją - žemdirbius, o žiniasklaidos priemonės esą buvo pasirinktos atsižvelgiant į “Vilmorus" tyrimų duomenis.
Nuolatinė praktika
Pasak VPT vadovo Žydrūno Plytniko, priekaištų būta ir 2009 m. ŽŪM atliktiems žiniasklaidos paslaugų viešiesiems pirkimams, savaime aišku, taip pat vykdytiems neskelbiamų derybų būdu.
Pernai gegužę VPT nurodė minėtus pirkimus sustabdyti. Tačiau, kaip rodo ŽŪM pateikti dokumentai, 2010 m. liepą VPT savo rašte jau iš dalies sutiko su ministerijos pateiktais argumentais, tik pažymėjo, kad visais atvejais už sutartis atsako perkančioji organizacija.
ŽŪM akimirksniu tai suprato kaip leidimą toliau vykdyti sutartis, bet Ž.Plytnikas vakar tvirtino, esą gegužę VPT įpareigojimas ministerijai nutraukti viešųjų pirkimų sutartis tebegalioja.
Anot VPT vadovo, Viešųjų pirkimų įstatyme yra aiškiai nurodytos sąlygos, kada galima pirkti neskelbiamų derybų būdu, tačiau labai dažnai įstatymo reikalavimai apeinami.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis pažymėjo, kad tokia praktika taikoma ne tik ŽŪM, bet ir kitose ministerijose, išskyrus Finansų ministeriją.
Niekas nenubaustas
Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės, tiriančios galimas korupcijos apraiškas skirstant ir panaudojant Europos Sąjungos paramą bei viešųjų pirkimų srityje, narys Valdemaras Valkiūnas klausė, ar nuolatiniai įstatymo “apėjimai" ministerijose, vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, yra neraštingumo ar korumpuotumo požymis.
“Mažam vaikui užtenka kartą pasakyti, kad ugnis nudegins, ir jis prie ugnies nelenda. O čia tokie dalykai vis kartojasi", - stebėjosi parlamentaras.
K.Komskio įsitikinimu, šiai situacijai didžiausią įtaką daro nebaudžiamumas.
“Mes matome ne vieną teisės aktus pažeidžiantį pirkimą, kur VPT gali taikyti iki 1000 litų baudą komisijos nariams, bet tyrimai dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų vyksta metus, teismai - dar ilgiau. O po pusės metų sukanka senatis, ir tos baudos taikyti jau negalima", - sistemos infantilumą atskleidė K.Komskis.
Jis siūlė komisijai medžiagą iš visų ministerijų apie neskelbiamų derybų būdu vykdytus viešuosius pirkimus pateikti prokuratūrai, kad ši įvertintų, ar nėra piktnaudžiavimo.
Tvirtas užnugaris
Tačiau darbo grupės pirmininkas Jurgis Razma įtikinėjo, kad apkrauti prokurorus papildomu darbu nesolidu, kol nematyti aiškių baudžiamosios atsakomybės požymių.
J.Razma neįžiūri, kad jo partijos kolegos Kazio Starkevičiaus vadovaujamoje ministerijoje yra kažkas blogai.
“Dėl pirkimų neskelbiamų derybų būdu jie yra gavę bent jau tokį neprieštaravimą iš VPT. Ministerijos atstovai paminėjo, kad kietai vesdami derybas yra pasiekę, jog kaina numušama 3-5 kartus, palyginti su įprastiniais reklamos įkainiais. Dėl to neišeitų, matyt, kaltinti, kad jie pasirinkę tą būdą išleidžia daugiau pinigų. Tiesiog reikia konstatuoti, kad pageidautinas tikslesnis tokių pirkimų reglamentavimas", - sakė J.Razma.
Informacija
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms skirstant ir panaudojant Europos Sąjungos paramą bei viešųjų pirkimų srityje tirti posėdyje patvirtino, kad patyrė spaudimą.
Įvardyti konkrečias pavardes jis atsisakė, tačiau nurodė, kad spaudimą darė penki asmenys. Bandymai daryti įtaką esą prasidėjo iš karto jam pradėjus vadovauti Viešųjų pirkimų tarnybai.
“Kai teisėsauga baigs tyrimą, tada aš jums atskleisiu. Kiekvienas asmuo, kuris pradės daryti Viešųjų pirkimų tarnybai arba tarnybos darbuotojams kažkokią įtaką, kiekvienas atvejis bus perduotas teisėsaugos institucijoms", - sakė Ž.Plytnikas.
Alia ZINKUVIENĖ
