Aktualijos

Minskui pareiškus, kad už kiekvieną Baltarusijoje esantį Lietuvos vežėjų sunkvežimį bus imamas mokestis, o jo nesumokėjus mašinos bus konfiskuojamos, Lietuvos vidaus reikalų ministras teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip apsaugoti Lietuvos vilkikus ir puspriekabes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) praėjusią savaitę pasiūlius mažinti brandos egzaminų išlaikymo kartelę, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė sako, kad dėl šio pasiūlymo turi būti konstruktyviai diskutuojama.  „Tas pasiūlymas, kuris buvo pateiktas dabar, po darbo grupės pasitarimo yra tik vienas iš pasiūlymų ir tikrai neabejoju, kad turi būti konstruktyviai diskutuojama“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė ji.

Kultūros asamblėja skelbia, kad nepaisant žinios, jog prezidentas paskirs socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę į kultūros ministres, lapkričio pabaigoje numatytas protestas įvyks. Kultūrininkai teigia, kad jie nepritaria, kaip buvo paskirti viceministrai, kurie, išskyrus savaitės pabaigoje atsistatydinusį Aleksandrą Broką, turėtų tęsti darbą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) žadant protestuoti dėl nepakankamo pedagogų atlyginimų didinimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė viliasi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sugebės rasti kompromisus Andriaus Navicko vadovaujama organizacija.  „Situacija yra dviprasmiška, nes dalis profsąjungų yra sutarusios ir tą viešai deklaravusios po susitikimų su ministre ir ministrės komanda.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – didelė problema, su kuria susiduria daugelis gyventojų. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė savo ruožtu dalinasi gera žinia – pas gydytojus nefrologus šiuo metu užsiregistruoti galima labai greitai. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Kviečiame registruotis gydytojo nefrologo konsultacijai! Pas specialistą šiuo metu galite patekti itin greitai – vos per 1–3 dienas.

Antradienį Seime ruošiantis svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis ketinama uždrausti neteisėtas imamas priemokas gydymo įstaigose bei teikiant projektą dėl sutarčių su ligonių kasomis sudarymo prioritetizavimo viešosioms įstaigoms, dalis medikų organizacijų aktyviai ragina parlamentarus šių pokyčių nepalaikyti.

Šiuo metu santykius su Baltarusija dar galima pavadinti „karšta bulve“, kai, vykstant eskalacijai, tūkstančiai vilkikų yra įstrigę ir negali grįžti atgal į tėvynę. Lietuva kaltina Baltarusiją hibridinėmis atakomis, o Baltarusija kaltina mus. Kyla klausimas, kuo visa tai pasibaigs ir kokių tolimesnių veiksmų iš Baltarusijos galime tikėtis. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė žada artimiausiu metu inicijuoti nacionalinį šio sektoriaus atstovų dialogą, kuriuo siekiama įtraukti bendruomenę į sprendimų priėmimą.  „Artimiausiu metu inicijuosiu nacionalinį kultūros dialogą, kuriame dalyvaus kultūros organizacijų, kūrėjų, regioninių centrų bei valstybės institucijų atstovai ir kartu sieksime, kad sprendimai būtų priimami ne už bendruomenę, o kartu su ja“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė V. Aleknavičienė.

Nors pastarosiomis dienomis Vilniaus oro uosto veiklos nebuvo sutrikdę iš Baltarusijos atskrendantys meteorologiniai oro balionai, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, kad atsipalaiduoti negalima. Pasak jo, tarnybos ir toliau išlaiko padidintą budrumą.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su kandidate į kultūros ministres Vaida Aleknavičiene, patvirtino jos kandidatūrą. Susitikime šalies vadovas iškėlė sąlygą dėl ministerijos politinės komandos – viceministrais negalės būti „Nemuno aušros“ atstovai, sako prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.

 „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog Ingos Ruginienės Vyriausybėje dirbantis užsienio reikalų ministras pastaruoju metu sau leidžia per daug, kalbėdamas apie kitus Ministrų kabineto narius. Todėl, leidžia suprasti „aušrietis“, su K. Budriu ministrei pirmininkei derėtų atsisveikinti.  „Manau, ponui K. Budriui (reikėtų įteikti „Vilko bilietą“ – ELTA), nes ponas K. Budrys pastaruoju metu per daug sau leidžia“, – naujienų portalui „Delfi“ sakė R. Žemaitaitis.

 „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako negalintis garantuoti, kad jo vadovaujama frakcija Seime palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. Jo teigimu, šiuo metu tarp valdančiosios koalicijos partnerių trūksta aiškaus sutarimo, kam ir kiek lėšų turėtų būti skirta.  „Ne, negaliu sakyti (kad frakcija balsuos už projektą – ELTA), nes mes bandome atitaisyti tai, kas buvo sutarta penktadienį su ministru ir premjere ir valdančiąja dauguma.

Dabartinės Vyriausybės veiklą nepalankiai vertina 67 proc. gyventojų, rodo naujausia apklausa. Nuo pat darbo pradžios skandalais lydima Vyriausybė, anot eksperto, susiduria su pasitikėjimo krize ir chaotišku valdymu.

Socialdemokratams nusprendus į kultūros ministrus dar kartą teikti partietę Vaidą Aleknavičienę, protestus tęsiantys kultūrininkai sako, kad dėl tokio valdančiųjų žingsnio kyla nemažai klausimų. Pasak Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) vadovo Arūno Gelūno, sunku suvokti, kodėl taip ilgai delsta rasti pretendentą vadovauti Kultūros ministerijai ir galiausiai pateikta anksčiau į šias pareigas siūlyta V. Aleknavičienė.  „Jausmas, kad prarasti ištisi du mėnesiai.

„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie Lietuvos užsienio politiką bei šalies diplomatijos vadovą Kęstutį Budrį yra netoleruotini, sako socialdemokratai Remigijus Motuzas bei Rasa Budbergytė. Parlamentarai tvirtina, kad dėl „aušriečio“ retorikos žadama aiškintis koalicinėje taryboje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai siūlo įvesti teisinę atsakomybę už valstybės saugumui ir viešajai tvarkai kenkiančios dezinformacijos sklaidą.

Persekiojimo ir priekabiavimo problemos Lietuvoje dažnai lieka nepakankamai vertinamos. Ar tikrai reikia sukrečiančių istorijų, kad visuomenė ir institucijos pradėtų rimtai reaguoti? Kaip žurnalistai, viešindami problemas, gali atkreipti dėmesį į jų sprendimo būdus? Ar žurnalistai kartais bijo? Taip pat praktiniai patarimai: kokius pavojaus signalus pastebėti laiku ir kaip išvengti galimai pavojingų asmenų? Apie tai daugiau pasakoja visuomenininkas, žurnalistas ir buvęs premjero Sauliaus S...

Į kultūros ministres deleguojama socialdemokratė Vaida Aleknavičienė tikina – jeigu būtų paskirta vadovauti ministerijai, jos komandoje liks dvi dabartinės viceministrės Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Tuo metu, kas pakeistų praėjusią savaitę iš pareigų atstatydinusį viceministrą Aleksandrą Broką, socialdemokratė neatskleidžia. „Viena pozicija pagal susitarimą priklauso lenkų frakcijai, tai jie kokį žmogų pasiūlė, toks ir liks. Mes (su R. Kurmin – ELTA) dar nebuvome susitikę.

Pirmadienio rytą gydymo įstaigos viena po kitos dalinasi, kad dėl E. sveikatos sutrikimų gerokai sulėtėjo pacientų registracija arba iš viso nėra galimybės išrašyti vaistų. E. sveikatos tinklalapyje informuojama, kad problema yra sprendžiama. Viena iš apie sutrikimus pranešusių įstaigų – Vilniaus rajono poliklinika.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su kandidate į kultūros ministres Vaida Aleknavičiene.  Tai numatyta oficialioje šalies vadovo darbotvarkėje.  Pirmadienį premjerė Inga Ruginienė oficialiai pateikė prezidentui socialdemokratų Roberto Kauno bei V. Aleknavičienės kandidatūras į krašto apsaugos ir kultūros ministrus.

 Informacinės gynybos įstatymų paketą pirmadienį registravusi konservatorė Daiva Ulbinaitė siūlo kriminalizuoti dezinformaciją. Pakeitimai numato dezinformacijos apibrėžimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už jos skleidimą, galimybę institucijoms reaguoti greičiau.

Remigijaus Žemaitaičio vedamai „Nemuno aušrai“ pareiškus, kad Lietuvos žiniasklaida neva tapo kelių politinių partijų veikiamomis „informacijos slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas nesutinka su tokia valdančiosios koalicijos partnerės pozicija. Pasak jo, šalyje veikiančios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės atsakingai vykdo savo misiją, o jokių kiršinimo tendencijų – nėra.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė praneša, kad praktiškai visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą, tvyro niūriame ir ūkanotame ore. Taip yra dėl silpno anticiklono „Wencke“, dėl kurio saulė nesiskverbs pro debesų ir rūko sluoksnį, o savaitės pabaigoje orus dar labiau drums stiprėjantys audringi ciklonai.

Pirmadienį premjerė Inga Ruginienė oficialiai pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai socialdemokratų Roberto Kauno bei Vaidos Aleknavičienės kandidatūras į krašto apsaugos ir kultūros ministrus. Apie tai Eltai patvirtino ministrės pirmininkės patarėjas Tadas Vinokuras. Kandidatas vadovauti Krašto apsaugos ministerijai (KAM) R. Kaunas jau buvo du kartus susitikęs su prezidentu G. Nausėda.

Baltarusijai pranešus, jog pasienyje užstrigę ir į Lietuvą patekti negalintys vilkikai bus perkelti į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas tikina – Minsko režimas toliau renkasi sprendimus, neturinčius nieko bendra su situacijos deeskalacija.  „Baltarusijos režimas toliau renkasi sprendimus, neturinčius nieko bendra su situacijos deeskalacija.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad kovai su kontrabandiniais oro balionais spalio pabaigoje sutelktos Lietuvos policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) jungtinės tyrimų grupės darbo rezultatai jau matomi. Anot jo, yra renkami įrodymai, iškeltos naujos bylos ir sulaikyti asmenys, atsakingi už meteorologiniais balionais gabenamą kontrabandą iš Baltarusijos. „Praeitą ketvirtadienį jau buvo savaitė, kai ta grupė buvo įsteigta.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad prieš Baltarusiją nukreiptos priemonės duoda rezultatų, šį mėnesį į Lietuvos oro erdvę pateko mažiau iš kaimyninės šalies siunčiamų kontrabandinių balionų. „Praeitą mėnesį mes per mėnesį turėjom rastų, sustabdytų apie 70 balionų, (...) šiandien mes turim lapkričio dešimtą, mes turim berods septynis ar aštuonis.

Nors Lenkija ir buvo atidėjusi planus atidaryti pasienio punktus su Baltarusija, Lietuvos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako – tikėtina, jog Varšuva tokį sprendimą priims dar šį mėnesį. „Aš praeitą savaitę kalbėjau su Lenkijos vidaus reikalų ministru. Jie planavo atidaryti tuos punktus lapkričio 1 d., bet dėl solidarumo su Lietuva jie to nepadarė. Bet greičiausiai padarys po lapkričio 15-osios, po 20-osios.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Vašingtoną, kur iki trečiadienio vyksiančio vizito metu susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šalies iždo sekretoriumi Scottu Bessentu bei kitais JAV administracijos pareigūnais, įmonių,  pagrindinių analitinių centrų atstovais ir lietuvių bendruomenės nariais.

Premjerei Ingai Ruginienei ketinant teikti Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministres, šiuo metu dirbantys viceministrai veikiausiai ir toliau eis savo pareigas, sako socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė. „Likę du viceministrai, tikėtina, kad ir liks dirbti, kadangi viena viceministrė Anna Kuznecovienė dirbo ir ankstesnėje, 19-os Vyriausybės Kultūros ministerijos politinėje komandoje“, – pirmadienį LRT radijui sakė O. Leiputė.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pirmadienį su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi aptars biudžeto, pareigūnų atlyginimų klausimus. „Su vidaus reikalų ministru V. Kondratovičiumi sutarėme pirmadienį susitikti aptarti vidaus reikalų sistemai skirto biudžeto, pasienio saugumo ir statutinių pareigūnų keliamų klausimų dėl atlyginimų“, – feisbuke rašė J. Olekas.

Sprendimas į krašto apsaugos ministrus teikti socialdemokratų vicepirmininko Roberto Kauno kandidatūrą yra loterija, kurioje žaidžiama Lietuvos saugumu, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas. „Tai yra loterija, kurioje žaidžiama su Lietuvos saugumu ir tai turbūt labiausiai kelia nerimą“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė G. Jeglinskas.

Žmonėms keiksnojant ilgas eiles pas gydytojus, opozicija gąsdina, kad jei valdžia priims suplanuotas įstatymo pataisas, patekti pas specialistus esą bus dar sunkiau. Valdantieji siekia, kad ligonių kasos su privatininkais sutartis pasirašinėtų tik ten, kur su pacientų srautais nesusitvarko valdiškos įstaigos. Esą taip iš privačių įstaigų gydytojai pereis dirbti į valdiškas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Santaros klinikų link nuo ryto plaukia būriai pacientų.

Šiuolaikinėje visuomenėje mirtis vis dažniau slepiama už ekranų – nuo realaus atsisveikinimo bėgama, nors virtualiuose pasauliuose smurtas ir žūtys tapo kasdienybe. Ekspertai sako, kad ši baimė pažvelgti tikrovei į akis rodo mūsų visų dvasinį atbukimą ir gebėjimo priimti gyvenimo pabaigą praradimą. Tai, kas yra natūrali gyvenimo pabaiga dabar dažnai socialiniuose tinkluose ir populiariojoje kultūroje tampa pramoga, todėl svarbu, kad visuomenė tinkamai ir atsakingai būtų informuojama.

Stipri rusakalbių bendruomenės įtaka Lietuvoje, provokuojantis elgesys ir nesilaikymas viešosios tvarkos gali kelti sisteminę, kultūrinę ir viešojo saugumo grėsmę. Anot specialistų, visuomenė turi atidžiau reaguoti ir užtikrinti, kad asmenys iš svečių laikytųsi Lietuvos įstatymų bei elgesio normų. Pastaruoju metu Vilniaus senamiestyje daugėja triukšmingo elgesio ir viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuose dažnai dalyvauja rusakalbiai asmenys.

Tokių dalykų Lietuvos teatro istorijoje, bent jau viešai, nėra buvę. Į Klaipėdos dramos teatrą iš Kauno atvykęs režisierius per repeticiją nuo kėdės nuspyrė ir po sceną vaikėsi vieną iš aktorių. Dabar atšaukiamos iš dalies Lietuvos kultūros tarybos finansuojamos ir jau išparduotais bilietais spektaklio premjeros, o režisierius Artūras Areima teisinasi, kad jo pyktį išprovokavo aktoriaus elgesys repeticijos metu.

Kretingoje atvėrė koplyčią – ten galima pamatyti grafų Tiškevičių sarkofagus su pačių grafų, jų anūkės bei giminaičių palaikais. Archeologai juos atrado prieš 11 metų, deja, sovietmečiu apiplėštus ir išniekintus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Istorikas Julius atveria grafų Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų Kretingoje.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pritarus pasiūlymui tęsti geltonųjų mokyklinių autobusų programą ir kasmet tam skirti ne mažiau kaip 7 mln. eurų, lėšų tam bus ieškoma kartu su Aplinkos ministerija. Siūlymą komitetui pateikė Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), jam pritarta bendru sutarimu. „Čia viena buvo irgi iš prioritetinių mūsų veiklos krypčių, stiprinant ir regioninės politikos klausimus.

Lietuviai vartoja per daug vaistų ir maisto papildų – vien pernai tam išleido 1,5 milijardo eurų, iš kurių virš 500 milijonų eurų kompensavo valstybė. Vaistininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau prisiperka ar nemokamai pasiima vaistus, kurių paskui nevartoja – juos laiko stalčiuose ar utilizuoja. Tuo metu kiti žmonės, kuriems vaistai išties reikalingi, jų nesulaukia. Ministerija šiems vaistams siūlo įvesti simbolinį mokestį – esą tai sudrausmintų žmones.

Elita Žakevičiūtė kiek kitokia nei aplinkiniai jautėsi nuo mažumės. Tačiau apie visą gyvenimą lydėjusią būseną paaiškinantį aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ji sužinojo tik pernai, jau sulaukusi 42-ejų. Pasak gydytojų, turinčiųjų šį sutrikimą skaičiai auga, tačiau stigma dar didelė, o ir vaistų prieinamumas Lietuvoje skurdokas.  Pastaruoju metu apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS, angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) kalbama vis daugiau.

Lietuvoje vis dar trūksta veiksmingų sprendimų, kai psichikos sutrikimų turintys asmenys tampa grėsme aplinkiniams – tokie žmonės dažnai lieka be priežiūros, o jų kaimynai gyvena nuolatinėje baimėje. Ši skaudi realybė atskleidžia gilias sistemos spragas ir klausimą, ar valstybė pajėgi apsaugoti silpnesnius nuo pavojingų situacijų jų pačių kiemuose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) teigia, kad kai sutuoktiniai negyvena kartu ir vyksta skyrybų procesas, jie nelaikytini netekusiais šeimos narių statuso baudžiamosios teisės prasme. Kaip šią savaitę pranešė LAT, tokį sprendimą išplėstinė teisėjų kolegija priėmė išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje vyras buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei, su kuria faktiškai negyveno.

2024 m. lietuviai priemokoms už kompensuojamuosius vaistus išleido 26 mln. eurų. Žmonės skundžiasi, kad už vaistus sumoka per daug, tačiau dažnas net nenumano, kaip juos būtų galima įsigyti pigiau. Atlikti tyrimai rodo, kad tik vienas iš dešimties žino: viršijus 59 eurų priemokos krepšelį, primokėti už kompensuojamus vaistus nebereikia. Būtina sąlyga – kad į priemokų krepšelį būtų įskaičiuoti pirkimai, pacientas turi pirkti pigiausius kompensuojamuosius vaistus.

Aplinkos ministerija šią savaitę skyrė 1,5 mln. eurų ES lėšų potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimui Kretingos rajono savivaldybėje. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius BNS teigė, kad minėtos lėšos bus skirtos rekonstruoti pylimą, kuris apsaugotų Kretingos rajono Jokūbavo gyvenvietės Rasų sodo bendriją, kur šalia tekanti Minijos upė dėl lietaus gali patvinti ir sukelti potvynius.

Lapkritį žmonės skuba lankyti ne tik artimųjų, bet ir augintinių kapus. Dalis šunų ar kačių kapaviečių įrengtos prabangiau nei kai kurių žmonių – su paminklais, granito plokštėmis. Šeimininkai augintinio kapavietei negaili ir 250 tūkst. eurų. Laidojimo įmonės pastebi – keturkojų žmonės kartais gedi labiau nei žmonių. O netekties skausmą malšina užsakydami daugiau nei 50 eurų kainuojančias augintinių kopijas – žaislus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Apeliacinis teismas išnagrinėjo už šnipinėjimą Rusijai kalėti nuteisto buvusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario Eduardo Manovo skundą dėl jam paskelbto nuosprendžio. Savo verdiktą trijų teisėjų kolegija skelbs gruodžio 18 dieną. Tuomet ir paaiškės, ar teismas palieka galioti žemesnės instancijos teismo paskelbtą nuosprendį byloje.

Kilus šaršalui dėl to, kada pacientas gali būti nukreipiamas nemokamiems tyrimams ir kitoms paslaugoms, ministerija išaiškino, kad mokamos konsultacijos metu gydytojo išrašytas siuntimas jau dabar neatveria kelio valstybės lėšomis kompensuojamam gydymui. Pasak medikų, toks reguliavimas baudžia tik pacientą.

Seimui svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai įregistravo daugiau nei šešias dešimtis pataisų, kuriomis siūlo išlaidas įvairioms reikmėms didinti dar daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Seimo nariai siūlo papildomai rasti pinigų žemės ūkiui, pareigūnų, mokytojų, trenerių algoms, socialinėms paslaugoms, didinti Medijų rėmimo fondo asignavimus, skirti lėšų kelių, kultūros centrų remontui. Visi papildomų lėšų prašymai bus svarstomi Seime priimant biudžetą.

Nors šiandien sveikatos sistema byra, daliai medikų iš esmės tai visai nerūpi, o kai kam net tampa proga daugiau pasipinigauti. Dalindamasis tokiomis „nepatogiomis“ įžvalgomis gydytojas Martynas Gedminas iškėlė būtinybę Lietuvoje pagaliau aiškiai apibrėžti krūvius gydytojams ir kokia alga už atitinkamą darbą jam būtų ori, mat jei dabar vieni uždirba 2 tūkst., kitiems ir 10 tūkst. nėra riba.