Aktualijos

Premjeras Andrius Kubilius žada, kad Vyriausybė svarstys koalicijos partnerių liberalų siūlymą mažinti valstybės išlaidas 3,5 proc. Penktadienį Visagine Vyriausybės vadovas tikino, kad liberalų siūlymas nebus ignoruojamas, tačiau dėl tokio žingsnio galimumo jis nebuvo užtikrintas. „Šiandien koalicijos partneriai pasiūlė ir su Finansų ministerija sutarėm, kad jie pabandys suskaičiuoti (...). Buvo pasiūlyta mažinti išlaidas 3,5-4 proc.

Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje penktadienį Seimas buvo dar kartą paragintas greičiau priimti Vyriausybės šių metų birželio pabaigoje patvirtintą saugaus eismo įstatymą. Kitu atveju visi dvejų metų stažo sulaukę pradedantieji vairuotojai turės privalomai lankyti papildomus vairavimo kursus. Tokį reikalavimą patvirtino praėjusios kadencijos Seimas. Vyriausybė siūlo jį keisti kaip ydingą.

Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo iniciatyvas dažnai užgožia didesni regioniniai projektai, tačiau abi valstybės toliau sieks platesnės integracijos bei glaudesnių santykių, pabrėžė penktadienį Visagine susitikusios Lietuvos ir Latvijos Premjerų vadovaujamos delegacijos. Susitikimo metu abiejų šalių Vyriausybių vadovai pasirašė susitarimą aktyviau plėtoti tarpvalstybinius santykius.

Siūlymas pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienomis įžiebė diskusiją. Pateikiami istoriniai ir politiniai argumentai bei reiškiamas nerimas dėl procesų, vykstančių užsienio politikoje. Įkvėpė Islandija? Sumanymo entuziastai rodo pirštu į ką tik tai padariusią Islandiją, pažymi tai, kaip tam tikrą ženklą ir primena, kad būtent Islandija pirmoji pripažino Lietuvą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Vaistinio preparato metadono apyvartos kontrolė Lietuvoje yra nepakankama, pakaitinį gydymą teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, o pagalba sergantiems narkomanija yra neefektyvi, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi metadono vartojimo Lietuvoje 2009–2010 metais tyrimą. Pasak Valstybės kontrolės, Valstybinis psichikos sveikatos centras pakaitinio gydymo stebėseną atlieka formaliai – tik surenka ir apibendrina gydymo įstaigų pateiktus duomenis, neįsitikina jų pagrįstumu.

Balsas.lt kalbinti valstybės tarnautojai vardijo įvairius motyvus, skatinančius rinktis tokį darbą, tačiau nė vienas neužsiminė, kad nori tarnauti žmonėms, ar kad šis darbas prestižinis. Nepaisant to, Valstybės tarnybos departamento (VTD) prie VRM duomenimis, pernai konkurse į valstybės tarnautojo vietą vidutiniškai dalyvavo 5 pretendentai.

Išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 484 tūkst. gyventojų, taigi per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 procentų (430,2 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Labiausia gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, padėtį euro zonoje ir galimas šios krizės pasekmes Baltijos šalių ekonomikai. Lietuvos ir Latvijos vadovai taip pat aptarė priemones, kaip gerinti finansinių institucijų priežiūrą. D. Grybauskaitė ir A. Berzinis dalyvauja Baltijos šalių prezidentų susitikime Estijoje.

Siūloma panaikinti ministro pirmininko galimybę turėti asmeninę rezidenciją. Tokį Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Evaldas Lementauskas, Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris. Šiuo metu Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad ministras pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš ministro pirmininko tarnybai valstybės biudžete numatytų lėšų.

Seimui siūloma pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę 1967 metų sienose. Tokį nutarimo projektą „Dėl nepriklausomos Palestinos valstybės pripažinimo“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Egidijus Klumbys. Šį projektą taip pat teikia Seimo nariai Vidmantas Žiemelis, Kazimieras Uoka, Saulius Pečeliūnas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Česlovas Juršėnas, Juozas Olekas, Jonas Šimėnas.

Šeštadienį dvidešimties metų veiklos sukaktį švenčiantis Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) labiausiai laisvei nusipelniusiu žmogumi pripažino Prezidentą Valdą Adamkų. Pasak LLJ pirmininkės Aušrinės Armonaitės. prezidentavimo metais kone kasdien pildydamas dienoraštį ir šiemet išleidęs knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“, V. Adamkus atgaivino viešąjį Lietuvos diskursą, įnešdamas daug viešumo, o kartu ir sumaišties.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis penktadienį Lietuvos centriniam valstybės archyvui perduos buvusio Lietuvos generalinio konsulo Kanadai Jono Žmuidzino archyvą ir Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone bei generalinio konsulato Niujorke finansinės veiklos dokumentus.

Šiaulių universitete viešėjusi garsioji latvių dramaturgė, poetė Mara Zalytė (Mara Zalite) sako, kad Latvija gyvuos, kol latviai dainuos ir mylės teatrą. Kalbėdama apie pašlijusius Lietuvos ir Latvijos valstybių santykius, kūrėja neabejoja: jei ministrai nesusikalba, tai nereiškia, kad nesusikalba baltų tautos. Laimė pasakyti tai, ką galvoji Lietuviams M. Zalytė geriausiai žinoma iš spektaklių „Margarita“ ir “Žemės mokestis“, pastatytų Panevėžio J. Miltinio dramos teatre.

Ketvirtadienį Seime toliau svarstant biudžetą, netruko pasipiktinimų dėl Vyriausybės planų 2 proc. didinti PVM. Dauguma seimūnų aiškino, kaip sutaupyti kelis milijonus. Nors, kaip paaiškėjo, kitų metų biudžete pritrūks milijardo. Tiesa, netrūko ir manančių, jog reikia atimti pensijas ar pulti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį. „Vyriausybė vadovaujasi ne ekonominiais dėsniais, o aritmetiniais skaičiavimais.

Pirmąją kalendorinės žiemos dieną buvo karšta. Bent jau taip atrodė Alytaus rotušėje, kur posėdžiavo miesto tarybos nariai. Iš keliasdešimties posėdžio klausimų ypatingą susidomėjimą sukėlė mūsų miestą valdančius, jų ateitį liečiantys. Posėdyje stebino svarstymui teikiami neparengti, iki galo neišdiskutuoti klausimai. Nors šį mėnesį sukaks metai, kai Alytui vadovauja Feliksas Džiautas, nelengvomis pastangomis jam sakėsi valdyti alytiškių išrinktuosius.

Baltijos šalių energetinio saugumo garantas - jungtys su Europos tinklais, o energetinės izoliacijos panaikinimo Baltijos šalys turi siekti taip pat vieningai, kaip ir nepriklausomybės bei narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, teigia Lietuvos vadovė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį dalyvavo Baltijos šalių prezidentų susitikime Estijoje.

Seimas ketvirtadienį priėmė naują socialinę paramą reglamentuojančio įstatymo redakciją, pagal kurią nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims gali būti skiriama dvejopa socialinė parama. Pirmoji – socialinė pašalpa, antroji – būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo žmona Danutė Matuzienė ketvirtadienio vakarą paleista už 40 tūkst. litų užstatą, pranešė lrytas.lt. Panevėžietė D. Matuzienė antradienį buvo sulaikyta 48 valandoms. Ketvirtadienį 17.30 val. baigėsi 54 metų D. Matuzienės sulaikymo terminas. Bylos tyrimui vadovaujantys Panevėžio apygardos prokurorai dėl jos suėmimo į teismą nesikreipė. Ji iš areštinės išleista už 40 tūkst. litų užstatą.

Suabejojusi valdžios veiksmų skaidrumu dėl SNORO banko, Seimo Krikščionių partijos frakcija pateikė Lietuvos bankui klausimus, atsakymai į kuriuos, frakcijos nuomone, atskleistų tikrą šio banko padėtį ir leistų įvertinti vyriausybės veiksmus.

Kas kontroliavo bankrutuojantį banką, kas atsakingas, kad laiku nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų ir kodėl buvo priimti būtent tokie sprendimai? Tai klausimai, jau kelias savaites neduodantys ramybės daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių vadovų, kurie savo ir verslo pinigus buvo patikėję „Snoro“ bankui. „Kas kaltas dėl banko bankroto?“ Atsakymo į šį klausimą ieškojo ir ketvirtadienį vykusios taip pat pavadintos apskritojo stalo diskusijos dalyviai.

Siūloma įteisinti, kad gydymas naudojant lytinį potraukį mažinančius vaistinius preparatus kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriamas tik su tuo sutinkantiems asmenims. Tai numatantį Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs Seimo narys Petras Gražulis teigia, kad ypač didelį efektą duoda tokių vaistinių preparatų vartojimas pedofilams.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas priėmė sprendimą neatkurti europarlamentaro V. Uspaskich neliečiamybės, kuri jam buvo panaikinta 2010 m. rugsėjį. Tokiam sprendimui pritarė 442 EP nariai, nepritarė 127, o susilaikė 41. 2011 m. balandžio 11 d. V. Uspaskich paprašė Parlamento persvarstyti jo neliečiamybės panaikinimą remiantis „WikiLeaks“ paviešinta 2006 m. spalio mėn.

Buvusio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė ketvirtadienį atskleidė naujai besikuriančios partijos pavadinimą. Naujos partijos pavadinimas – Demokratinė darbo ir vienybės partija. Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys tokį sumanymą vertino ironiškai. „Matyt mūsų partijos pavadinimas yra labai geras, nes artėjant rinkimams atsiranda tokių sumanymų.

Skaitytoja Eglė naujienų portalui Balsas.lt persiuntė socialiniame tinklalapyje „Facebook“ gautą privačią žinutę nuo skandalingai per „žaliaakės istoriją“ išgarsėjusio Seimo nario Sauliaus Stomos. Žinutės turinys toks: Gerbiama Emilija, Mes esame draugai jau keturis mėnesius. Norėčiau šią draugystę dar labiau sustiprinti. Būtų įdomu sužinoti, ko Jūs tikitės iš bendravimo su manimi.

Lietuvos bankui atsisakius informuoti Seimą apie indėlius iš „Snoro“ atsiėmusius parlamentarus, politikai svarsto galimybę paprašyti tokios informacijos Seimo nutarimu. Tai numatantį nutarimo projektą „Dėl informacijos, susijusios su viešuoju interesu, pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis.

Seimo narys konservatorius Vitas Matuzas pareiškė tikįs, kad jo žmona nepadarė jokių nusižengimų, ir kol kas susilaiko nuo viešų komentarų. „Dar kartą reiškiu besąlygišką paramą žmonai Danutei. Tvirtai tikiu, kad ji nepadarė jokių nusižengimų, kuriais yra įtariama.

Trečiadienį valdančiosios koalicijos lyderiai konservatoriai netikėtai sukėlė visuotinį triukšmą, pradėję kalbėti apie jų planus siūlyti dviem procentais - iki 23 proc. - padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tam žada priešintis ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Seimui dar sykį grąžinus 2012-ųjų biudžeto planą tvirtinti Vyriausybei, buvo svarstoma, kaip jau suplanuotas kitų metų biudžeto išlaidas sumažinti 0,5-1 mlrd.

„Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2011 m. tyrime Lietuvai skyrė 4,8 balus ir 50 vietą 183 šalių sąraše. 2010 metais Lietuvos KSI buvo 5,0 balo, Lietuva užėmė 46 vietą iš 178 valstybių. TI KSI yra vienas iš garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją.

Besibaigiantys 2011-ieji nuo Lietuvos paviršiaus nusineša dar vieną nedidelį miestą. Tikėtina, kad metams pasibaigus iš šalies oficialiai bus emigravę daugiau nei pusė šimto tūkstančių žmonių, rašo „Kauno diena“. Šiemet išaiškėjo realūs emigracijos duomenys – oficialiai savo išvykimą nuo sausio iki spalio mėnesio pabaigos deklaravo beveik 49 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kas mėnesį išvykimą deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Prezidentė D. Grybauskaitė gruodžio 1-2 dienomis dalyvaus Baltijos šalių Prezidentų susitikime Estijoje. Tradiciniame trišaliame susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai aptars svarbiausius valstybių tikslus ir projektus, padėtį Europoje, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. „Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybė, prasidėjusi Baltijos kelio fenomenu, padeda greičiau pasiekti mūsų žmonėms svarbius tikslus.

Neeiliniame Seimo antikorupcijos komisijos posėdyje pirmininku išrinktas Krikščionių partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Ligitas Kernagis. Už jį balsavo 8 komisijos nariai, 1 susilaikė, niekas nebalsavo prieš. L. Kernagio kandidatūrai balsavimu dar turės pritarti Seimas. L. Kernagis pakeis komisijai vadovavusį Kęstą Komskį. K. Komskis pareiškė nepasitenkinimą tokiais rinkimais. „Labai daug pažeidimų padarėte“, - palikdamas posėdžių salę sakė K. Komskis.

Ukmergės rajono savivaldybės meras kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų. Kreipimęsi prašoma ištirti paskutinių publikacijų apie merą turinį, kadangi jose pateikiama daug tikrovės neatitinkančių faktų, neabejotinai darančių neigiamą įtaką jo reputacijai. „Gerbiu žurnalistus dėl jų darbo – jie atkreipia dėmesį į problemas, neretai atskleidžia neteisybę ir priverčia ją panaikinti.

Trečiadienio popietę Briuselyje posėdžiaujantis Europos Parlamentas apsvarstė EP nario V. Uspaskich prašymą grąžinti jam parlamentinę neliečiamybę. Savo sprendimą Parlamentas priims rytoj. Lapkričio 21 d. EP Teisės reikalų komitetas pasiūlė Parlamentui neatkurti V. Uspaskich neliečiamybės. Dėl šio siūlymo Parlamentas balsuos rytoj po vidurdienio. Frakcijų sutarimu pakeitę plenarinės sesijos darbotvarkę, europarlamentarai šį klausimą trečiadienio posėdyje aptarė pirmą.

Šiaulių savivaldybė pradeda įgyvendinti taupymo programą. Pirmiausia planuojama atleisti apie pusę tūkstančio sargų. Savivaldybės duomenimis, vien iš 40 švietimo įstaigų bus atleista daugiau nei 300 sargų. Jų darbą atliks elektroninės apsaugos sistemos. Tikimasi, kad taip viena mokykla ar vaikų lopšelis-darželis apsaugai per mėnesį išleis apie porą tūkstančių litų – pusę dabar išleidžiamos sumos.

Protestuojant „prieš nesiliaujančią piliečių skurdinimo ir valstybės žlugdymo politiką“, 8 šalies profesinės sąjungos ir visuomeninės asociacijos kartu su ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija paskelbė rezoliuciją, kurioje reikalaujama iš Vyriausybės realių neatidėliotinų veiksmų šalies ekonominei ir socialinei padėčiai keisti.

Trečiadienį Signatarų namuose bus pristatyta Kovo 11-osios Akto signatarės, pirmosios atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės Premjerės prof. Kazimieros Prunskienės knyga „Išsivadavimo kaina. Politikos užkulisiai“. Tai yra atnaujintas ir papildytas 1993-iaisiais išleistos knygos „Išsivadavimo kaina“ leidimas. „Jis pavadintas kiek kitaip nei pirmasis: “Išsivadavimo kaina.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma užkirsti galimybę ne tik bankams, bet ir jų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms bei bankų vadovams tapti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais.

Darbo partijos vadovas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich mano,  kad  „Snoro“ bankrotas turės įtakos Lietuvos ekonomikai. „Nesuprantu, kodėl ir kaip premjeras Andrius Kubilius gali teigti, kad tai neturės esminės įtakos? Viskas labai paprasta  – tuos trūkstamus milijardus teks paimti iš tos pačios ekonomikos ir visai nesvarbu, ar tai būtų privačios, ar valstybinės lėšos. Teks daugiau skolintis, išaugs ir valstybės skolos aptarnavimo kaštai.

Seime vėl kalbama apie naujus mokesčius eiliniams gyventojams. Tai, kad diskutuojama apie PVM didinimą, patvirtino ir J. Razma. Pasak parlamentaro, diskutuojama apie įvairius variantus, taip pat ir apie PVM didinimą. „Nors kai kurie politikai išsako viešą kritiką, siūlymų dėl to, kaip papildyti biudžetą, negirdžiu“– teigia J. Razma.

Vyriausybei paprašius skirti daugiau laiko biudžeto projekto tobulinimui, jo svarstymas ir priėmimas atidedamas atitinkamai gruodžio 8 ir 13 dienoms, interviu „Žinių radijui“ metu pranešė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Šiaulių miestą valdanti koalicija, kurios dauguma frakcijų prisidėjo pūsdamos skolų ir biudžeto burbulą, ieško būdų apkarpyti išlaidas 50 milijonų litų.

Spalio mėnesį atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja. Beveik tiek pat respondentų geresnių lūkesčių nepuoselėjo ir ateičiai. Spalį 49 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų šalies ekonominę situaciją per pastaruosius kelis mėnesius vertinio kaip blogėjančią. Dešimtadalis – 9 proc.– viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad ji pagerėjo. Keturi iš dešimties – 39 proc. – teigė, kad ji nepasikeitė.

Teisėsauga neskuba priimti sprendimo, ar turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ išdėstytų faktų, nes Valstybės saugumo departamentas (VSD) neatsako, ar knygoje galėjo būti atskleista valstybės paslaptis. Prokurorai tvirtina tebelaukiantys saugumo tarnybos atsakymo, rašo „Kauno diena“. Kada toks atsakymas galėtų būti gautas, kol kas neskelbiama.

Vilniuje, Neries krantinėje stūkso provokuojantis plakatas. Jame teigiama, kad dujos brango, brangsta ir brangs. Tokia  žinia yra sveikinami  Vilniaus gyventojai.

Spalio mėnesį beveik pusė Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja. Beveik tiek pat viešosios nuomonės apklausos dalyvių geresnių lūkesčių nepuoselėjo ir ateičiai. Spalį 49 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų šalies ekonominę situaciją per pastaruosius kelis mėnesius vertinio kaip blogėjančią. Dešimtadalis (9 proc.) viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad ji pagerėjo. Keturi iš dešimties (39 proc.) teigė, kad ji nepasikeitė. 3 proc.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Lietuvos banko „Snoras“ ir jo „dukters“ „Latvijas Krājbanka“ likvidavimas dar kartą parodė — piniginiuose reikaluose jokia Baltijos vienybė neegzistuoja, rašo telelgraf.lv. Premjeras persigalvojo. Dar ketvirtadienį premjeras Valdis Dombrovskis pakavosi daiktus — penktadienį jis turėjo skristi į Lietuvą deryboms su premjeru Andriumi Kubiliumi. Derybų tema — „Snoro“ ir „Latvijas Krājbanka“ gelbėjimas. Tačiau jau vakare Lietuva nutarė likviduoti banką.

Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.