Aktualijos

Išlaidos valdžios aparatui, arba kitaip tariant biurokratijai, išlaikyti (savivaldybių funkcija - bendrosios valstybės paslaugos be paskolų grąžinimo, palūkanų sąnaudų bei pervedimų į valstybės biudžetą), tenkančios vienam savivaldybės gyventojui svyravo labai stipriai – nuo 69 lt Klaipėdos mieste iki 1919 Lt Neringoje. Vidutinė savivaldybė šiam tikslui išleido 161 Lt, rodo portalo viešai.lt atlikti skaičiavimai.

Seimo LSDP frakcija, vertindama Europos Sąjungos 2014-2020 metų finansinę perspektyvą, stebi nerimą keliančią informaciją dėl lėšų skyrimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui. „Projekte numatyta Ignalinos AE uždarymo reikmėms skirti šiek tiek daugiau nei 200 mln. eurų, nors Lietuvai reikia770 mln. Sustabdytos IAE išlaikymas per metus  Lietuvai kainuoja ne mažiau kaip 60 mln. eurų.

Olandijoje gyvenantis lenkas, tinklalapyje „Youtube.com“ pasivadinęs Polvenger, sukūrė 15 minučių vaizdo įrašą apie Lietuvą. Filmas akivaizdžiai buvo įkvėptas vis labiau aštrėjančio lenkų mažumų konflikto su Lietuvos valdžia. Jame neva bandoma atskleisti tikrąjį Lietuvos, besivadinančios modernia, tolerantiška ir demokratiška šalimi, veidą. Anot kūrėjo, Lietuva nėra monoetninė šalis, nes tautinės mažumos sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų.

Lietuva ir Ukraina tęsia bendradarbiavimą, siekdamos didinti projekto „Vikingas“ konkurencingumą ir krovinių iš Juodosios jūros bei Vidurinės Azijos regionų valstybių gabenimą traukiniu „Vikingas“. Tuo tikslu Lietuva kartu su Ukraina vykdo bandomąjį projektą - elektroninėmis priemonėmis internetu stebi bandomąjį prekių gabenimą iš Turkijos per Odesos uostą Ukrainoje ir konteineriniu traukiniu „Vikingas“ į Lietuvą.

2011 m. lapkričio 14-17 dienomis vyko Frankofonijos parlamentinės asamblėjos (FPA) XXIV Europos regiono metinė sesija. Be Europos regiono, analogiškos FPA struktūros yra ir Afrikoje, Amerikoje bei Azijoje. Jas vienija pasaulinė organizacija – Frankofonijos parlamentinė asamblėja, kurių pagrindiniai tikslai yra kultūros raiškos įvairovė, demokratijos, žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, parlamentinis bendradarbiavimas ir jo plėtra.

Krikščioniškų Bažnyčių atstovai dar kartą teigia, kad KT nutarimas apie šeimos koncepciją yra grėsmė valstybei. Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai Seimo narius ir visuomenę ragina dar kartą apgalvoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad šeimos siejimas išimtinai su santuoka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Dėl „Snore“ įstrigusių lėšų panikuojantys indėlininkai nebepasitiki net vieni kitais, o politikai jau aiškina, kam pirmiausia turi būti grąžinti pinigai. Todėl pasiūlytas bankroto administratorius įsitikinęs, jog jo laukia rimti išbandymai. Banke „Snoras“ laikyti indėliai iki 100 tūkstančių eurų (345 tūkst. litų) turėtų būti grąžinti maždaug iki Naujųjų metų. Taip žada valdžia. Tačiau dar ginčijamasi, kas pirmieji turėtų atgauti savo pinigus – verslininkai ar gyventojai.

Valdžios perversmo Panevėžyje organizatorius krikščionis demokratas Vitalijus Satkevičius – melagis, praradęs net partijos bendražygių pasitikėjimą? Po tokio konservatoriaus Viktoro Trofimovo pareiškimo krikdemo inicijuotos interpeliacijos P.Vadopolui pabaiga gali būti ne tokia, kokią planavo krikdemas.

Vyriausybė siūlo dvigubinti baudas už pasipriešinimą pareigūnams, jų įžeidimą, teisėtų nurodymų nevykdymą.Tokiam Ministrų Kabineto siūlymui dar turi pritarti Seimas. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, didinti baudas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamajame kodeksuose, reikia, nes mažėjant policininkų skaičiui daugėja nepaklusnumo pareigūnams atvejų.

JAV kels žinomo Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio įkalinimo klausimą kitą savaitę vyksiančiame Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Vilniuje, tai Lietuvos radijui pareiškė JAV atstovas prie ESBO ambasadorius Ianas C. Kelly'is. Praeitą ketvirtadienį Alesius Beliackis Minske nuteistas ketveriems su puse metų su viso turto konfiskavimu.

Ketvirtadienį Estijoje susitiks Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai, o penktadienį prie jų prisidės ir Lenkijos prezidentas, praneša „Postimees Online“. Susitikimas vyks restauruotame 16 amžiaus Vihulos dvare, kuris laikomas viena gražiausių vietų Estijoje.

Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis yra įsitikinęs, kad istorinė sąžinė yra ne atskiras dalykas, o labai priklausomas nuo dabartinio sąžiningumo ir nesąžiningumo. Parlamentaras apgailestauja, kad politikoje pasigendama sąžiningumo. „Norint sąžiningumo istorijoje nedaug perspektyvų, jei prarandame sąžiningumą apskritai ir pirmiausia dabartyje.

Lietuva sveikina Afganistano valdžios sprendimą perimti atsakomybę už saugumą dar aštuoniolikoje šios šalies vietovių, tarp kurių yra ir Goro provincijos sostinė Čagčaranas, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Iki pirmadienio vakaro turėtų paaiškėti, per kurį banką bus vykdomas nacionalizuoto banko „Snoras“ apdraustų indėlių grąžinimas. „Kiek žinau, šiandien tas pasirinkimas turėtų būti baigtas, taip, kaip ir numato įstatymas – per nustatytą laiką. Maždaug iki Kalėdų, Naujųjų metų drausti indėliai visiems bus išmokėti“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Tikrai bus paskelbtas šiandien.

Matydami žmonių nerimą, neviltį ir pasipiktinimą, Seimo socialdemokratai ragina Vyriausybę kuo skubiau pasirūpinti „Snoro“ banko indėlininkais. „2008 m. Seime buvo priimtas socialdemokratų Vyriausybės inicijuotas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, kurio dėka per 20 dienų nuo bankroto paskelbimo banko indėlininkai privalo atgauti savo indėlius“, - primena Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Šią savaitę Seimas rinksis į nenumatytus Seimo plenarinius posėdžiui. Surengti juos nutarė Seimo valdyba, vadovaudamasi Seimo statutu. Lapkričio 29 d., antradienį, ir gruodžio 1 d., ketvirtadienį, numatyta surengti po du posėdžius: rytinių posėdžių pradžia - 10 val., vakarinių - 15 val.

Pirmadienį Seimo rūmuose prasidės dvi dienas truksianti tarptautinė istorinė konferencija „Istorija ir atmintis. Sovietinė praeitis 1953-1990 m.“. Joje dalyvaus Europos Parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis, buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė, Europos Parlamento Europos istorijų sutaikymo grupės (Reconciliation of European Histories group) pirmininkė Sandra Kalnietė, europarlamentarė iš Latvijos Inesė Vaiderė.

Jei būtų priimta A. Anušausko siūloma pataisa, absoliučios garantijos, kad bankininkai neįsigys žiniasklaidos priemonių, vis tiek nebūtų. Tarp vieno iš buvusių „Snoro“ savininkų – Vladimiro Antonovo – interesų – žiniasklaida.

Balsas.lt kviečia skaitytojus pasitikrinti žinias. Pamėginkite prisiminti, ką naujo per praėjusią savaitę sužinojote apie Lietuvą ir pasaulį.  ...

Miesto politikos užkulisiuose kunkuliuoja nemenkos aistros, tad jose verdantys politikai viliasi, jog jos nurims po savaitės, kai pagaliau paaiškės, kokia dauguma perims valdžią į savo rankas. Rimčiausiu žibalo šliūkštelėjimu į tą politinių aistrų ugnį tapo paviešintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narių ir frakcijų susitarimas naujai valdančiajai koalicijai sudaryti.

Kitais metais varguolius gali pasiekti keleriopai mažesnė maisto parama iš Europos Sąjungos (ES) intervencinių atsargų. Vietoj šiemet gautų produktų už bemaž 27 mln. Lt 2012 m. gali likti tik apie 6 mln. Lt. Labdaros organizacijų vadovai nuogąstauja, kad nedarbo ir mažų pajamų nustekentiems mūsų šalies žmonėms tai būtų ir materialinis, ir psichologinis kirtis. Europos Sąjunga, iki 2020 m. užsibrėžusi gerokai sumažinti skurstančiųjų, šalims narėms siekė mažinti paramą maisto produktais 80 mln.

Kam svetur gyvenantiems lietuviams, turintiems kitos šalies pilietybę, reikalinga ir gimtoji? Tam, kad tai būtų tiltas į Tėvynę ir norintiems galimybė sugrįžti. Pagaliau tam, kad žmogus nesijaustų atskirtas nuo Lietuvos.Pastaruoju metu dvigubos pilietybės tema nuolatos mirga Lietuvos žiniasklaidoje, o šis klausimas sukelia diskusijų audrą.

Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Edvardas Nalbandianas šeštadienį Vilniuje, Žvėryne, atidarė Armėnijos ambasadą Lietuvoje. Renginyje Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė draugiškus šalių santykius, išsakė paramą Armėnijos eurointegraciniams siekiams ir šalyje vykdomoms reformoms bei būtinybę aktyviau plėtoti šalių verslo santykius.

Estijos sostinėje Taline vykusioje Baltijos Asamblėjos (BA) 30-ojoje sesijoje pirmininkavimą BA baigusi Estija perdavė šias pareigas Lietuvai. Naujuoju Baltijos Asamblėjos Prezidentu išrinktas Lietuvos delegacijos BA vadovas Paulius Saudargas. Prieš 20 metų įsteigtos parlamentų bendradarbiavimo organizacijos vadovu tapęs P. Saudargas yra įsitikinęs, kad prasideda visiškai naujas Baltijos Asamblėjos etapas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino režisierę, scenaristę, aktorę Galiną Dauguvietytę garbingo jubiliejaus proga. „Jūsų daugiabriaunis talentas ryškiai atsiskleidė teatre ir televizijoje, kine ir literatūroje. Regint Jus ir žavintis Jūsų kūryba, nublanksta gyvenimo negandos. Jūs spinduliuojate gyvenimo džiaugsmą ir negailėdama dovanojate jį mums visiems. Nuoširdžiai ačiū Jums už tai. Tegul Jūsų energija ir vidinis siautulys dar ilgai veda įdomaus gyvenimo keliu.

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, daugiausia rinkėjų balsuotų už opozicinius socialdemokratus, antroje vietoje liktų „darbiečiai“. Jei rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, už socialdemokratus savo balsą atiduotų 14,2 proc. rinkėjų, kai prieš mėnesį tokių buvo 15,9 proc. Darbo partiją paremtų 12 proc. žmonių (prieš mėnesį – 13,3 proc.). Trečioje vietoje liktų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 9,3 proc. rinkėjų balsų (prieš mėnesį – 9,9   proc.

Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Edvardas Nalbandianas šeštadienį Vilniuje atidarys Armėnijos ambasadą Lietuvoje. Naujasis Armėnijos ambasadorius Ara Aivazianas skiriamuosius raštus Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė lapkričio 8 dieną. A. Aivazianas – trečiasis Armėnijos ambasadorius Lietuvai.

Komentuodami „Snoro“ nacionalizavimo istoriją premjeras A.Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas kasdien vis keitė argumentus. Paskutinis valdžios argumentas – kad tai apskritai buvo ne bankas, o machinacijų irštva. Bet ką tada tiek metų veikė centrinis bankas ir kaip toks bankas visą tą laiką galėjo užtikrinti atsiskaitymus, lieka neaišku.

Seimo valdyba, vadovaudamasi Seimo statutu, nusprendė kitą savaitę surengti nenumatytus Seimo posėdžius. Lapkričio 29 d., antradienį, ir gruodžio 1 d., ketvirtadienį, numatyta surengti po du posėdžius: rytinių posėdžių pradžia – 10 val., vakarinių – 15 val.

Prie Baltarusijos ambasados Vilniuje surengtas protesto mitingas prieš nusikalstamus Lukašenkos režimo veiksmus. Jame išreikštas solidarumas žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui ir visiems Baltarusijos politiniams kaliniams. Vakar žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininkas ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidentas nuteistas kalėti 4,5 metų sustiprinto režimo kolonijoje su turto konfiskavimu. Jis apkaltintas vengimu mokėti mokesčius itin stambiu mastu.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų sprendimu sudaryta tarpvalstybinė darbo grupė baigė darbą. Pasiektas rezultatas – sprendimas sudaryti kitas darbo grupes. Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų darbo grupė Trakuose posėdžiavo penktą – paskutinį kartą.

Bankrutuojantis bankas „Snoras“ buvo finansinių machinacijų įstaiga, viliojusi indėlininkų pinigus pusiau „piramidiniais“ būdais ir juos naudojusi savo akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimundo Baranausko finansinių operacijų finansavimui, penktadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. Ministras Pirmininkas Lietuvos banko valdybos sprendimą inicijuoti bankrotą pavadino ryžtingu.

Nusprendus „Snoro“ bankui skelbti bankrotą, pasirinktas optimalus valstybei ir indėlininkams variantas, tvirtina Lietuvos banko atstovas. „Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams“, – sakė Vaidievutis Geralavičius.

Seimo frakcija Tvarka ir teisingumas ketina inicijuoti parlamentinės tyrimo komisijos dėl „Snoro“ bankroto sudarymą. Tai jai pavedė į neeilinį posėdį penktadienį susirinkęs partijos Tvarka ir teisingumas prezidiumas. „Įvertinant situacijos rimtumą ir vertinant naujausius duomenis apie padėtį Vyriausybės nacionalizuotame banke, kyla pakankamai daug klausimų, į kuriuos atsakymus kuo operatyviau ir turėtų rasti Seimo komisija.

Buvęs didžiausias banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas prieš suėmimą interviu „Respublikai“ sakė, kad sprendimas įsigyti „Lietuvos ryto“ akcijų buvo klaidingas. „Manau, kad visa situacija pradėjo rutuliotis tada, kai mes padarėme esminę klaidą – įsigijome „Lietuvos ryto“ akcijų paketą neįtardami, kad dėl to visas mūsų verslas bus sunaikintas“, – teigė V. Antonovas.

Penktadienio rytą Premjerai Andrius Kubilius ir Valdis Dombrovskis telefonu sutarė atidėti susitikimą Visagine. V. Dombrovskis paaiškino, kad jis privalo būti Rygoje, nes reikia nedelsiant priimti sprendimus dėl krizės ištikto „Latvijas Krajbanka“. Šis bankas priklauso SNORUI, apie kurio bankrotą ketvirtadienio vakarą paskelbė Lietuvos bankas. Seniai planuotame susitikime Visagine Lietuvos ir Latvijos Premjerai ruošėsi aptarti energetikos klausimus ir Visagino atominės elektrinės projektą.

Tie, kurie stebi pinigų ir valdžios kovą Rytų Europoje, jau senokai pradėjo jaudintis dėl Lietuvos banko „Snoras“ – verslo imperijos, valdančios ir vieną pagrindinių šalies dienraščių – ateities, skelbia įtakingas verslo savaitraštis „The Economist“. Lietuvos vyriausybės lapkričio 16 d. sprendimas nacionalizuoti banką ir išduoti arešto orderius jo pagrindiniams akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui tik padidino šiuos nuogąstavimus. Akcininkai neigia padarę kokią nors žalą.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis penktadienį Taline vyksiančioje 17-ojoje Baltijos Taryboje kartu su Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais Urmu Paetu ir Edgaru Rinkevičiumi apžvelgs šių metų Baltijos šalių bendradarbiavimo rezultatus, paskelbs Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai 2012 metais prioritetus. Ministrai taip pat atsakys į Baltijos Asamblėjos parlamentarų klausimus.

„Lietuvos bankas“ (LB) valdyba pripažino banką „Snoras“ nemokiu ir ketina kreitis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankas visam laikui neteks LB išduotos veiklos licencijos. I. Šimonytė: prie „Snoro“ gelbėjimo valstybė prisidės 2,5 mlrd.

Ryga spaudžia Vilnių gelbėti skęstantį „Latvijas Krajbanka“, nes pagrindinė jo akcininkė – „Snorą“ nacionalizavusi Lietuvos Vyriausybė. Bet premjeras Andrius Kubilius, atrodo, to dar nesupranta. Tai, kad tolesni Vilniaus žingsniai dėl „Latvijas Krajbanka“ bus svarbūs kaimyninių šalių santykių raidai ateityje, pabrėžė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, vakar susitikęs su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu.

Spalio mėnesį viešosios nuomonės apklausos dalyviai, rikiuodami visuomenės veikėjus pagal palankumą jiems, susiklosčiusių tendencijų nepažeidė – geriausiai buvo vertinama Prezidentė Dalia Grybauskaitė, blogiausiai – Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Valstybės vadovė pelnė 80 proc. respondentų palankumą. Premjeras dar daugiau – 83 proc. – tačiau nepalankių vertinimų.

Ketvirtadienį Seime vyko pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Jo projektui iš esmės pritarė dauguma Seimo komitetų išskyrus Audito ir Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus. Frakcijų pareiškimuose opozicija laidė kritikos strėles dėl Lietuvos nuskurdinamo, o premjeras Andrius Kubilius gynėsi kaltindamas opoziciją noru pasekti Graikijos pavyzdžiu.

Siekiant efektyvaus policijos darbo ir reformų tęstinumo, būtina užtikrinti, kad politikai nesikištų į policijos darbą, o prokuratūros, teismų, valdžios institucijų atstovai bei pati visuomenė keistų požiūrį į policijos veiklą. Tokiomis mintimis dalijosi ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos diskusijos „Kokios policijos reikia Lietuvos valstybei?“ dalyviai.

Lietuvos nacionalinio biudžeto svarstymas neprimena senų ir didelių demokratijų debatų, nors formalūs mechanizmai panašūs. Valdantieji skundžiasi, kad jiems trūksta informacijos ir apskaitos. Amerikietiškas pokalbis JAV Kongreso „galingasis komitetas“, sudarytas iš abiejų partijų – respublikonų ir demokratų – atstovų, ieško būdų, kaip per artimiausius 10 metų sumažinti valstybės fiskalinį deficitą. Numatyta sutaupyti suma gana „kukli“ Lietuvos mastais – 1,2 trln. JAV dolerių.

Šią savaitę Latvijos parlamente įkurta parlamentinė grupė ryšiams su Lietuvos Seimu. Grupės pirmininku išrinktas ją inicijavęs Latvijos Saeimos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Romualdas Ražukas. Lietuvoje viešintis Latvijos politikas ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė norįs, kad Baltijos vienybė būtų realizuota ir ekonominiuose projektuose. Kaip vieną aktualiausių projektų R. Ražukas įvardino „Rail Baltica“ projektą. „Situacija labai nevienoda.

Vyriausybė ramina sportininkus, kad jų pasirengimas olimpiadai ir dalyvavimas joje dėl banke SNORAS įšalusių lėšų sutrikdytas nebus. Ministro Pirmininko tarnyba pažymi, kad valstybė sporto srities finansavimą vykdo tiesiogiai iš valstybės biudžeto, Kūno kultūros ir sporto departamentas sąskaitų banke SNORAS neturi, todėl sportininkų pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms skirtos lėšos yra saugios ir jokių sutrikimų olimpiečių pasirengimui nebus.

Kauno tarybos opozicija nusiteikusi ryžtingai kovoti su blogybėmis, viešindama informaciją, kreipdamasi į prokuratūrą ir galbūt – piketuodama prie savivaldybės ar mero namų.

Opozicijoje esantiems Kauno miesto tarybos nariams sukėlė įtarimų konkurse dėl Panemunės tilto statybos rangos dalyvavusios latvių bendrovės, pasiūliusios 20 mln. mažesnę projekto įvykdymo kainą, nušalinimas. Ar tai nebuvo sąmoningas susitarimas, kai už tam tikrą „premiją“ potencialus laimėtojas užleidžia vietą kitam kolegai, anot Darbo partijos atstovo Kauno miesto taryboje Ryčio Šatkausko, aiškinsis prokurorai.

Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 6 dieną. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, Seimo komitetai ir komisijos pasiūlė didinti asignavimą 568,9 mln. Lt. Buvo gauti 177  Seimo narių pasiūlymai perskirstyti ir padidinti valstybės biudžeto asignavimą 4,360 mlrd. Lt.