Balsas.lt kalbinti valstybės tarnautojai vardijo įvairius motyvus, skatinančius rinktis tokį darbą, tačiau nė vienas neužsiminė, kad nori tarnauti žmonėms, ar kad šis darbas prestižinis. Nepaisant to, Valstybės tarnybos departamento (VTD) prie VRM duomenimis, pernai konkurse į valstybės tarnautojo vietą vidutiniškai dalyvavo 5 pretendentai.
Tačiau būta ir tokių konkursų, kurie neįvyko, nes potencialių pretendentų jie paprasčiausiai nesudomino, o per kai kuriuos konkursus nė vienas pretendentas nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Jų dalyviai Balsas.lt teigė, jog viena iš priežasčių – konkursų tvarka tokia, kad rezultatus dažnai lemia ne profesinės žinios ir kompetencija.
„Dabar tvarka vėl šiek tiek keičiasi. Gal ji ir padės atrinkti tinkamiausius, bet kol pati neišbandžiau, negaliu pasakyti, ar tie pokyčiai į gera“, – sakė M. J., besirengianti naujam konkursui.
Tad šį kartą ir kalbame apie būsimus pokyčius – gal pagaliau tarnauti žmonėms tikrai bus atrenkami geriausiai tai sugebantys, o „klerkų“ įvaizdis visuomenėje ilgainiui gerės?
Valdininkas (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Kaip sugrąžinti valdininkams prestižą arba kada mažiau reiškia daugiau ir geriau?
Nuo šių metų spalio itin reikliai turėtų būti tikrinamos pretendentų užsienio kalbų žinios. Šiek tiek pasikeitė ir pati konkursų į valstybės tarnybą organizavimo tvarka. Dar didesni pokyčiai laukia nuo kitų metų liepos.
Tačiau tai, anot vienos Ministro pirmininko (MP) tarnybos patarėjų Godos Aleksaitės-Stabingienės, tik nedidelė planuojamų permainų dalis.
„Mūsų priėmimo konkursuose bus mažiau „atminties testų“ – klausimų, susijusių su teisės aktais. Kiti klausimai bus susiję su kompetencija, bendraisiais gebėjimais bei orientuoti į konkrečią sritį. Tikuosi, kad jau kitų metų antroje pusėje daug kas bus kitaip“, – sakė G. Aleksaitė-Stabingienė.
Jos teigimu, atranka turėtų vykti dviem etapais. Pirmame pretendentai būtų atrinkti pagal bendruosius gebėjimus – loginį mąstymą, asmenybės tipą, kompetenciją ir pan., ir gautų tam tikrą sertifikatą – savotišką patvirtinimą, kad yra tinkami dirbti valstybės tarnyboje.
„Su tokiu pažymėjimu, kuris galiotų nuo 1 iki 2 metų, žmogus eitų į konkursus konkrečiose įstaigose, o jos vertintų, ar tas žmogus tinkamas tam tikroms pareigoms“, – aiškina viena MP tarnybos patarėjų.
G. Aleksaitės-Stabingienės teigimu, naujoji tvarka padėtų geriau planuoti ir tarnautojo karjerą. O tai būtų motyvas stengtis dirbti kuo geriau.
„Jeigu koks nors žmogus akivaizdžiai gali nuveikti daugiau, negu jam patikėta, jį galima bus perkelti į aukštesnes pareigas kitoje institucijoje. Žinoma, padidėtų VTD vaidmuo – jis turėtų stebėti, kokios yra laisvos vietos ir pasiūlyti, kur galima perkelti tokį žmogų. Tai ne tik didesnis atlyginimas, tai karjeros planavimas“, – sakė ji.
Ar išaugus reikalavimams, atitinkamai išaugs ir atlyginimai – tiek, kad galintys įveikti konkurso barjerą, rinktųsi ne verslą, o valstybės tarnybą?
Anot G. Aleksaitės-Stabingienės, vadovams valstybės tarnyboje Lietuvoje mokama mažiau negu privačiame sektoriuje, bet jų motyvai kiti.
„Atlyginimas turėtų būti padorus, kad žmogus galėtų patenkinti pagrindinius poreikius ir norus, tačiau jiems svarbiau iššūkis, vertybės, galimybė priimti sprendimus. Juk ne tas pats, ar tu sprendi, kiek parduoti Lietuvai „colgeito“, ar rūpiniesi visos šalies viešojo saugumo sistema“, – sakė ji.
Skaitytojas: geriau vienas protingas nei dešimt už minimumą
AT: „Valdininkų reikia tiek, kiek pinigų liks, iš surenkamų į biudžetą lėšų atėmus medicinos, švietimo, policijos, priešgaisrinės (apsaugos – red. past.), kariuomenės ir panašias išlaidas ir dar paliekant 3-5 proc. rezervui“, – po vienos iš ankstesnių publikacijų savo nuomonę dėstė portalo Balsas.lt lankytojas.
Pastarasis komentatorius pateikė ir savo „receptą“.
AT: (...) „Čia tiktų principas „geriau vienas protingas nei dešimt už minimumą“.
Valdžia taip pat ketina keisti atlyginimo valstybės tarnyboje sistemą – atsisakyti priedų už stažą, kvalifikacinių klasių, priemokų, o atlygį susiejant su darbo rezultatu.
„Būtų tik alga – vienas dydis, kurį gauni kas mėnesį. Bet darbo užmokestis turėtų priklausyti nuo veiklos rezultatų“, – aiškina MP tarnybos patarėja G. Aleksaitė-Stabingienė.
Anot jos, kiekvienas valstybės tarnautojas kasmet turėtų būti atestuojamas, o dirbti kuo geriau jį skatintų didesni pinigai.
„Darbuotojai atsiskaitytų, ką jie per metus padarė, įrodytų, kad tobulėja. Vidutiniškai gerai dirbantis žmogus „užsišaldo“, netobulėja, o tas, kuris dirba labai gerai, gautų kasmet didesnį atlyginimą. Žmogus turi visą laiką jausti „lengvą įtampą“ – vis iš naujo įrodyti, koks jis yra geras“, – aiškino ji.
Anot patarėjos, kai prieš kelerius metus buvo įvestos kvalifikacinės klasės, ir buvo tikimasi, kad tai suteiks galimybę finansiškai paskatinti geriausius darbuotojus, bet ilgainiui šis tikslas buvo pamirštas, o priedas už stažą nepasiteisina.
„Su šita sistema jau susigyveno žmonės, ji tapo formali, ir klasės jau buvo skiriamos pagal tradiciją, pareigas. O didžioji dauguma valstybės tarnautojų – vyriausieji specialistai, dar neturi daug stažo. Vadinasi, tie, kurie dirba daugiausiai, priedų už stažą beveik negauna. Juos yra užsidirbę vadovai, bet vadovus reikia motyvuoti ne už tai, kad jie sėdi savo kėdėje, o už tai, ką pasiekia komanda“, – teigė viena MP tarnybos patarėjų G.Aleksaitė-Stabingienė.
Anot jos, svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti reformuojant valstybės tarnybą ir didinant jos prestižą – ar mums reikia iniciatyvių žmonių, ar atliekančių rutinines funkcijas.
„Aš manau, kad mums reikia mažiau, bet daugiau. Tai reiškia, kad mums reikia mažiau valstybės tarnautojų, bet labai aukštos kvalifikacijos, profesionalių, motyvuotų. Atitinkamai jie turėtų ir kainuoti brangiau“, – teigia G. Aleksaitė-Stabingienė.
Valdininkų piniginės storės lėčiau
Vis dėlto bent artimiausiu metu kai kurie specialistai veikiausiai rinksis verslą. Dar prieš kelias savaites portalas Balsas.lt rašė, kad nuo 2012 m. valstybės tarnautojų atlyginimas gali ūgtelėti, nes atlyginimų koeficientus buvo planuojama kilsterėti iki prieškrizinio lygio.
Bet Seimas lapkričio 22 d. nusprendė dar vieneriems metams pratęsti per krizę sumažintų pareiginių algų koeficientų, priedų už kvalifikacines klases ir kategorijas galiojimą, o dar po kelių dienų parlamentarai pritarė siūlymui kol kas nekeisti ir pareiginės algos bazinio dydžio 450 Lt (prieš sunkmetį jis siekė jau 490 Lt – red. past.)
Tad kitąmet valdininkų piniginės šiek tiek pasunkės tik dėl padidėjusio darbo stažo.
Galima spėti, kad tai buvo neišvengiamas žingsnis – kaip kitaip pasiaiškintų žmonėms, kuriems neranda po kelias dešimtis litų, kad minimali alga bent skurdo ribą viršytų? Bet todėl tuos, kurie gali sėkmingai dirbti verslo sektoriuje, pastarasis ir toliau sėkmingai vilios, o Saulėlydžio komisijos rekomendacijos „nustatyti vieningą apmokėjimo politiką, skaidriai susieti darbo užmokestį su darbo sudėtingumu ir atsakomybe, reglamentuoti įvairių išmokų skyrimo tvarką“ ( 46-47psl. – red. past.), bei ketinimai padidinti valstybės tarnybos prestižą tikriausiai bus atidėti sotesniems laikams.
Taip pat skaitykite:
Kiek valdininkų reikia „išsivaikštančiai Lietuvai“? I d., II d., III d.
