valstybės tarnautojas

Savivaldybėse, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose Lietuvoje dirba kelios dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Stabilų atlyginimą, dideles socialines garantijas, pavyzdžiui, išeitines kompensacijas, turintys valdininkai kol kas jautėsi tarsi užutėkyje tarp sraunių darbo kodekso pasikeitimų ir naujo socialinio modelio kūrėjų užmojų. Tačiau ir jie turės sunerimti. Vidaus reikalų ministras Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip reformuoti valstybės tarnybą.

Žinių radijas Prezidentės siūlomas draudimas valdininkams dirbti pagal darbo sutartį valstybės, savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Seimo teisininkai. Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog Seimo teisininkų teiginiai nepagrįsti.

Prieš metus – 2013 m. birželio 1 d. – pasikeitus valstybės tarnautojų atrankos tvarkai, įsigaliojo reikalavimas visiems, pretenduojantiems užimti įstaigos ar jos padalinio vadovo pareigas, pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Taip siekiama stiprinti valstybinio sektoriaus vadovų korpusą, didinti įstaigų veiklos efektyvumą ir gyventojų pasitenkinimą jų teikiamomis paslaugomis. Per pirmuosius metus vadovavimo gebėjimus pasitikrino 340 žmonių. Iš jų 261 (76,8 proc.

Atstatyti algas valstybės tarnautojams yra prasmės, nes dėl šių žmonių valstybei reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau kelti algų Seimo nariams būtinybės nėra, tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius. Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad kompensuojama galėjo būti visiems, taip pat ir pensininkams, tačiau laipsniškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp visuomenės grupių.

Raimonda ALYSIENĖ Jei ekonominė krizė ir baigėsi, tai ne visiems. Aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojai jau gali džiaugtis gerokai didesniais atlyginimais, o mažiausiai uždirbantiems ar pensininkams belieka skaičiuoti centus ir misti kruopomis. Reikės maždaug 240 mln.

Šių metų birželį įsigaliojusi naujoji iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atranka susilaukė didelio visuomenės dėmesio. Ypač daug kalbama apie nuo šiol visiems pretendentams į valstybės tarnautojus privalomą bendrųjų gebėjimų testą. Nors, kaip rodo apklausos, didžioji dalis visuomenės šiam testui pritaria, yra ir abejojančių, ar jis reikalingas. Teisės aktų iškalimas nebe svarbiausias kriterijus Bendrųjų gebėjimų testai sudaryti iš loginių, skaitinių, žodinių užduočių.

Tokią išvadą galima padaryti iš Kelmės rajono savivaldybėje atlikto tyrimo apie korupcijos išplitimą rajone. Tačiau tyrimą inicijavusi antikorupcijos prevencijos komisija nusprendė, jog respondentų atsakymai paremti nuomone, o ne konkrečiais faktais. Be to, anoniminėje apklausoje panoro dalyvauti tik keliolika žmonių. Tai pernelyg mažas respondentų skaičius, kad būtų galima daryti rimtas išvadas. Iš atsakymų galima įžvelgti tik kai kurias tendencijas.

Sakoma, kad valstybės brandai pasiekti reikia bent vienos žmonių kartos, užaugusios su laisvės vėliava. Gyvename laikotarpiu, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje priespaudos nemačiusi karta bandys įpūsti šviežio permainų vėjo sustabarėjusiam valstybės aparatui. Kol privačios įstaigos it akis išdegusios medžioja jaunus talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, valstybės tarnyba negalėtų pasigirti jaunatviškumu bei šviežiomis idėjomis.

Estijos saugumo policija (KaPo) sulaikė buvusį valstybės saugumo tarnautoją, įtariamą valstybės išdavyste, pranešė penktadienį per spaudos konferenciją Taline generalinis prokuroras Normanas Aasas (Noprmanas Asas). "Buvęs KaPo bendradarbis Vladimiras Veitmanas keletą metų prieš išeidamas į pensiją 2011-aisiais rinko slaptą informaciją ir perdavė ją Rusijos Federacijos specialiosioms tarnyboms. Jam buvo prieinamos įvairios valstybinės paslaptys", - sakė N.Aasas.