Aktualijos

Pirmadienį, maždaug 8 val. ryte, netoli Skaidiškių iš viaduku važiavusio sunkvežimio iškrito trys talpos. Ant kelio išsiliejo 2 kubiniai metrai dažų. Incidentas įvyko vilkikui važiuojant viaduku, posūkyje. Trys dažų talpos išslydo per sunkvežimio šoną. Dvi prakiuro ir dažai išsiliejo ant kelio. Į įvykio vietą atskubėjo tarnybos. Ugniagesiai užtvenkė dažų balą, kad ši ant kelio nebesiplėstų. Atvyko ir aplinkosaugininkai, kurie sprendžia, kaip dažus išvalyti nuo kelio.

Smurtas artimoje aplinkoje tebėra vienas dažniausiai pasitaikančių nusikaltimų Lietuvoje, teigia policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. „Smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės sudaro kas antrą nusikaltimą Lietuvoje“, – pirmadienį per Europos lyčių lygybės institute (EIGE) surengtą konferenciją sakė pareigūnas.

Įvyko konkursas Šilutės ligoninės vadovo pareigoms užimti. Lapkričio 15-ąją paaiškėjo, kuris iš dviejų medikų turėtų užimti minėtas pareigas. Antrajame konkurso etape varžėsi du gydytojai – Chirurgijos traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas Algis Starkus ir Konsultacinės poliklinikos vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Viktoras Šileikis, rašoma portale silokarcema.

Netikėtas ir smagus vaizdelis iš Latvijos. Romans Kondrajtevs savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo rytine, šiek tiek kitokia, kelione automobiliu. Latvijoje, Krimuldoje, 10 ryto keliaudamas Romans kelyje pamatė išbėgusį stirniuką, tačiau – visiškai sustingusį ir nejudantį. Vyras, žinoma, sustojo ir bėgo nuvyti ant kelio pavojingai stovinčio gyvūno. Deja, visi bandymai baigėsi nesėkmingai. Vyras gyvūną bandė vyti ir žodžiais, ir rankomis ir su automobilio signalu.

Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai už išleistas nevalytas nuotekas. Šį Kauno apygardos teismo prieš metus priimtą sprendimą buvo apskundę ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir „Kauno vandenys“. Departamentas siekė, kad iš bendrovės būtų priteista visa jo suskaičiuota žala – 250 tūkst. eurų.

Galimybė pranešti apie psichologinį smurtą, įrankių, skirtų mikroklimatui įstaigose vertinti, bei priemonių medikų emocinei savijautai gerinti diegimas, požiūrio į lyderystę keitimas – tai tik dalis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo psichologinio smurto keisti iš esmės. Jiems pritarė absoliuti dauguma viešosios konsultacijos dalyvių, pasisakę SAM ir Vyriausybės organizuotoje apklausoje.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa.  Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc.

Vilniaus gyvybės langelyje penktadienį paliktas dar vienas kūdikis – vos trijų dienų mažylis visiškai sveikas ir žvalus berniukas. Manoma, kad motina vos išleista iš ligoninės, aprengė kūdikį savo parūpintais rūbeliais ir išvežė tiesiai į gyvybės langelį. Šiuo metu berniuku rūpinasi medikai. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose penktadienį buvo nauja liūdna akimirka: suskambusi signalizacija duoda žinią, jog ką tik į gyvybės langelio lopšį kažkas paguldė pamestinuką.

Nuo 2018-ųjų Vilniaus miesto savivaldybė užsimojo pagražinti sostinę šiuolaikinio meno darbais ir paskelbė meno projektų rėmimo programą „Kuriu Vilnių“, kuriam skyrė pusę milijono eurų. Tąkart savivaldybė atrinko 19 kūrinių, kurie gavo finansavimą. 2019-aisiais dar beveik pusė milijono skirta 13-kai kūrinių. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su meno kūriniais-finalininkais ir jiems skirtomis sumomis.

Senjorai Vilniaus kavinėse nuo sekmadienio vėl gali mėgautis nemokama arbata ir kava. Tokių vietų mieste – beveik šimtas. Meras džiaugiasi, kad ši tradicija per gražiausias metų šventes tęsiasi jau du dešimtmečius. Na, o nemokamai pasivaišinti atėję senjorai nepraleidžia progos merui iškloti priekaištų dėl nepatogumų mieste.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su merais susikivirčijo dėl socialiam būstui skirtų milijonų. Ministras piktinasi, kad 10 tūkstančių vargstančių tautiečių niekaip nesulaukia socialinio būsto, o savivaldybės tam skirtus milijonus eurų laiko įšaldžiusios arba leidžia neaišku kur. Dėl įšaldytų milijonų savivaldybės randa įvairiausių biurokratinių pasiteisinimų ir kaltę verčia Vyriausybei. Netvarka socialinių būstų pirkimuose jau susidomėjo Valstybės kontrolė.

Sostinėje užvirė kova dėl išmaldos davimo benamiams ar vargingiau gyvenantiems žmonėms. Gailestingumo fondo valdytojai skundžiasi esą pareigūnai prašantiems išmaldos neleidžia duoti ir maisto, vaiko net ir tuos, kurie trumpam sustoja prie ranką ištiesusio žmogaus. Policija atkerta, esą Vilniuje galiojančios taisyklės neleidžia nei prašyti išmaldos, nei duoti prašantiems. Ir nesvarbu – ar maisto produktus žmogus ištiesia, ar vieną kitą centą.

Juokas visais laikais gelbėjo žmones nuo sunkių išgyvenimų ir absurdiškų valdžios sprendimų. Visgi, juokas Sovietų Sąjungoje reiškė dar daugiau: už gerą anekdotą, vietoje ir laiku pasakytą aštrią frazę ar politinį kupletą galima buvo atsidurti Sibire ar saugumo tarnybų belangėje, o pasakoti anekdotus nebuvo drąsu net artimiems draugams. Tais laikais viskas, net sienos, turėjo ausis, o sovietinių virtuvių sienų ausys girdėjo daugiau už visas kitas.

Dėl didesnių atlyginimų kovojantys švietimo darbuotojai lapkričio 28-ąją rengia įspėjamąjį streiką. Jie reikalauja valdančiųjų laikytis pažado ir algų didinimui skirti suderėtus 117-ka milijonų eurų, o ne perpus mažesnę sumą. Pešantis dėl šių milijonų, Seime dar vienas pasiūlymas – sulyginti darželių auklėtojų ir kitų pedagogų atlyginimų koeficientus.

Valdantieji garsiai žada nuo Naujųjų metų didinti pensijas, tačiau aiškėja, kad visų pažadėtų pinigų senjorams teks laukti iki metų vidurio. Esą padidintoms pensijoms iškart mokėti ne tik gali pritrūkti pinigų, bet ir „Sodra" nespės jų suskaičiuoti. Bet štai dyzelino lengvatą ūkininkams, iš ko ir numatytas pensijų didinimas, valstiečiai mažina tik simboliškai. Negana to, ir koalicijos sutartus vaiko pinigus valstiečiai 20 eurų žada padidinti ne sausį, o tik metų viduryje.

Įspūdingoms dovanoms, suvenyrams ir skanėstams valstybinės įstaigos toliau leidžia šimtus tūkstančių eurų. Štai Seimo nariai mėgsta ne iš savo kišenės pirkti ne tik saldainius, bet ir auksu bei sidabru puoštus dirbinius. O Vidaus reikalų ministerija perka po kelis šimtus eurų kainuojančius laikrodžius, tačiau kuriems valdininkams jie atitenka, slepiama prisidengiant įstatymais. Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve.

Artėjant žiemos šventėms, 90 Vilniaus kavinių prisijungė prie kasmetinės akcijos nemokamai vaišinti senjorus kava. Akcijos, kviečiančios susitikti prie kavos puodelio, pradžią sekmadienį viename Vilniaus restoranų paskelbė sostinės meras Remigijus Šimašius. Kavinių sąrašą ir laiką, kada senjorai bus vaišinami, galima susirasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje, informacija bus skelbiama ir miesto poliklinikose, bibliotekose.

Klaipėdiečiai jau renkasi eglutes Kalėdoms. Uostamiesčio botanikos sodas trečius metus siūlo unikalią galimybę – žaliaskarę vazone išsinuomoti, o po švenčių ją grąžinti. Tokio pasiūlymu susidomėjo daugybė klaipėdiečių. Apgultis ir pajūrio krašto girininkijose. Šeimos, įmonės ir net ištisi miestai jau rezervuojasi ar perka eglutes. Klaipėdietė Viktorija su mažuoju jau renkasi eglutę uostamiesčio botanikos sode.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Rodos, šeimai nieko netrūksta, bet staiga žinia lyg iš giedro dangaus – vaikas pabėgo iš namų. Kodėl vaikas, paauglys taip elgiasi, ką savo elgesiu nori pasakyti, ar vaikai bėga iš namų, kuriuose gera, kaip tėvai turėtų elgtis vaikui sugrįžus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, mobilios komandos psichologė Eglė Belanoškienė.

Asmenims iki 16 metų norima uždrausti atsiimti loterijų laimėjimus, tai už juos galėtų padaryti tik suaugusieji. Dabar tokio apribojimo nėra. Drausti išmokėti laimėjimus asmenims, jaunesniems kaip 16 metų, Seimui siūlo Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė. Tai numatančias Loterijų įstatymo pataisas parlamentarai svarstys kitą savaitę. Jeigu joms bus pritarta, šis draudimas įsigaliotų nuo 2020 metų gegužės.

Iki švenčių vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda skelbia laukiantis vaikų laiškų. Ir būtinai pieštų ir rašytų ranka – ne elektroninių. Žilabarzdis guodžiasi, kad piešinių ar popierinių laiškų kasmet gauna vis mažiau. Tą patį sako pastebintys ir Lietuvos pašto atstovai, esą palyginti su pernai, šiemet ranka rašytų laiškų sumažėjo beveik penktadaliu. „Kalėdų Senelio prašau elektrinio šautuvo ir keturis bibleidus“, – sako Darius.

Odeta (vardas pakeistas) šiandien baikščiai žvalgosi pro savo namų langus Kuršėnuose. Įbaugintai moteriai ramybės neduoda mintis, ar jos ir vėl neseka, kur nors netoliese pasislėpęs nestoviniuoja jos buvęs vyras ir vaikų tėvas Rimas (vardas pakeistas). Bet kodėl jauną moterį persekioja jos buvęs vyras? Kodėl buvusio vyro smurtą patyrusi moteris gali netekti ir visų trijų savo vaikų? Tai bandė išsiaiškinti laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

200 metų nuo viešumos slėptas pastatas – Senoji Vilniaus areštinė, kurias arešto paras kažkada leido ir politikas Viktoras Uspaskichas – atveria duris lankytojams. Čia žmonės buvo kalinami nuo 19-ojo amžiaus pabaigos. O štai prieš tampant įkalinimo įstaiga tai, pasirodo, buvo dvaras. Į unikalią ekskursiją po istorinę areštinę kviečia ten apsilankę mūsų žurnalistai. Pastatas – avarinės būklės.

Lietuvoje šiandien minima kariuomenės diena. Vilniaus padangę raižė amerikiečių naikintuvai, o sostinės širdyje žygiavo NATO kariai. Na, o tuo metu, kai prezidentas Gitanas Nausėda sveikino karius, pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su karių šeimų moterimis. Tęsdama prezidento Smetonos žmonos Sofijos tradiciją, pirmoji ponia įsitraukė į birutiečių veiklą ir jau segi paauksuotą rūtų šakelę su karūna.

Dėl mamos nuklydimo kenčia visa šeima. Į „TV Pagalbą“ kreipėsi jauna moteris, kuri negali gyventi savo gyvenimo, nes reikia rūpintis ne tik savo vaikais, bet ir broliais ir seserimis.  „Jau treti metai nei kai ji, nei jos sugyventinis nebedirba. Abudu yra susitvarkę grupes, nes vienam nugara, kitam kitkas su sveikata. Abu nedirba, gyvendavo anksčiau iš vaikų pašalpų, ką gaudavo. Vaikai išėjo, tas pragyvenimo lygis smuko. Norime, kad grąžintumėte mums mamą į šeimą.

Santaros vaikų ligoninėje užgeso nė pusantrų metų neturėjusios mažylės gyvybė. Nors socialiniuose tinkluose tuoj pat pasklido žinia, esą mergaitė greičiausiai mirė nuo žaibinės meningokoko infekcijos, medikai kol kas to nepatvirtina. Įtariama, kad vaiką galėjo pakirsti pneumokokinė infekcija. Santaros vaikų ligoninėje paryčiais užgeso vos metų ir keturių mėnesių mažylės gyvybė. Socialiniuose tinkluose greitai pasklido spėliojimai, esą vaiką pasiglemžė klastingasis meningokokas.

Ir prisiekę grybautojai neatsistebi – lapkritis jau įpusėjo, o miške jie vis dar randa grybų. Ir ne bet kokių, o baravykų. Krepšiuose iš miško grybautojai nešasi net voveraites. Tiesa, kepurėtų miško gėrybių nebe tiek gausu kaip prieš mėnesį, bet ir baravykai – dar tvirti ir net geresni nei sezono pradžioje – nesukirmiję. Sveikatos specialistai pataria, iki kokio šaltuko rinkti grybai – dar valgomi, o kiti ekspertai – kaip grybų išsiauginti pačiam.

Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas šią savaitę registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo savivaldoje įvesti opozicijos lyderio pareigas. Pataisomis siūloma, kad šios pareigos būtų skirtos opozicinės frakcijos, grupės ar koalicijos vadovui, kurios turi daugiau kaip pusę savivaldybės opozicijai priklausančių tarybos narių. Opozicijos lyderis taip pat gautų algą, lygią pusei savivaldybės mero atlyginimo dydžio.

Kariniu paradu Vilniaus centre šeštadienį buvo paminėtos 101-osios Lietuvos kariuomenės metinės. Sostinės katedros aikštėje išsirikiavo keli šimtai karių iš įvairių kariuomenės padalinių, taip pat šalyje dislokuoti sąjungininkai. Pasibaigus rikiuotei kariai iškilmingai nužygiavo Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės prie Seimo.

Nors iki švenčių dar daugiau nei mėnuo, iš prekybos centrų ar drabužių nuomos salonų jau šluojami karnavaliniai kostiumai. Be jau įprasto nykštuko, ar snieguolės apdaro, šiemet žmonės nusitaikė į pelių kaukes ir drabužius. Tiesa, dažnas skundžiasi ne visur randantis trokštamą rūbą. Nes, pavyzdžiui, kai kurios internetinės parduotuvės populiariausius karnavalinius drabužius jau išpardavusios, ir kai kurių personažų kostiumų jau tenka ieškoti kone su žiburiu. O nuomininkų norai patys įvairiausi.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatus kitų metų Seimo rinkimuose reitinguos visi partijos nariai, nusprendė šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba. Kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašo reitingavimas tris dienas 2020-ųjų balandį slaptu balsavimu bus vykdomas visuose partijos skyriuose. Kiekvienas partijos narys turės teisę balsalapyje pažymėti nuo dešimties iki 15 kandidatų. „Pagaliau kiekvienas partijos narys turės galimybę pasakyti savo nuomonę dėl kandidatų.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas šeštadienį pareiškė, kad valdantieji politikai neteko įtakingų visuomenės grupių pasitikėjimo. „Jiems pavyko suplėšyti į skutelius pasitikėjimo saitus su įtakingomis visuomenės grupėmis“, – partijos tarybos posėdyje Vilniuje sakė G. Paluckas. „Situacija yra tikrai dramatiška ir jau seniai taip nebuvo, kad visos įtakingiausios visuomenės grupės planuotų streikus ir protestus“, – pridūrė jis.

Dėl valdininkų klaidos jaunos kauniečių poros, Rūtos ir Pauliaus, svajonės sudužo į šipulius. Globoti, o vėliau ir įsivaikinti norėję tikrųjų tėvų apleistą mažametį berniuką Rūta ir Paulius patyrė akibrokštą – iki vaiko pasirodymo poros namuose buvo likusios tik trys dienos ir tetrūko vos vieno valdininko parašo. Tačiau jis dokumentuose taip ir neatsidūrė – vaikas buvo atiduotas kitai šeimai.

Prieš kelis dešimtmečius priešiškos šalys susitikdavo ant Havelo upės tilto Vokietijoje ir apsikeisdavo į nelaisvę pakliuvusiais žvalgais. Taip Šaltojo karo metais pavykdavo išlaikyti balansą tarp konfrontuojančių valstybių ir atgauti žvalgus, turėjusios itin vertingos informacijos. Šiomis dienomis šnipais keičiamasi retai, o Lietuvoje tai nutiko pirmą kartą.

Vilniuje penktadienį netikėtai mirė vos 1 metų ir 4 mėnesių mergaitė. Informacija apie tai pirmiausia pasklido socialiniuose tinkluose, kur žmonės teigė, kad Vaikų ligoninėje Vilniuje mažametė mirė nuo žaibiškai plintančios meningokokinės infekcijos.

Klaipėdos turgavietėje prekeiviai jau siūlo įsigyti pirmųjų stintų. Tiesa, agurku kvepiančios žuvies dar nedaug, tad prekybininkai už kilogramą prašo tiek, kad daliai pirkėjų apetitas kaip mat sumažėja. Kiti perka, kad užtektų nors paskanauti. Žvejai atviri – kvapniosios žuvies kaina kris tik po Kalėdų. Naujojo Klaipėdos turgaus prekeivė Liuda rodo pirmąsias šį sezoną sugautas stintas.

Nė viena politinė partija per mėnesį reikšmingai nepagerino savo pozicijų reitingų lentelėje, joje toliau pirmauja opoziciniai konservatoriai, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsuoti ketina 16,9 proc. apklaustųjų. Spalį jų reitingas siekė 15,6 procento. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palaikytų 11,1 proc. respondentų – tiek pat, kaip ir spalį.

Šeštadienį minimos 101-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės, ta proga rengiamos karių rikiuotės ir paradai, karinės technikos parodos. Vilniuje, Katedros aikštėje, planuojama iškilminga Lietuvos karinių pajėgų ir sąjungininkų rikiuotė, taip pat karių paradas Gedimino prospekte.

Didžiuosiuose miestuose viena iš aktualiausių problemų – vietų stoka vaikų darželiuose ir net ikimokyklinėse grupėse, o mažesniuose rajonuose, pavyzdžiui Kėdainiuose, situacija visiškai kita – čia visuomenė sparčiai sensta, o darželiuose ir mokyklose vaikų kasmet būna vis mažiau. Tačiau šie metai Kėdainių rajonas – išimtis. Kai kuriose Kėdainių krašto ugdymo įstaigose šiemet yra įsteigtos net papildomos grupės vaikams.

Savaitgalis – puikus laikas skirti savo pomėgiams, kas į žvejybą, kas į teatrą. Herojai susirinko gan egzotiškam laiko praleidimui – jie ieškojo vietos, kur vyko Saulės mūšis, prie jų prisijungė ir lobių ieškotojai, kurie tam naudoja metalo ieškiklius.

Prezidento Gitano Nausėdos reitingas lapkritį smuko beveik 10 procentinių punktų, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, G. Nausėdą lapkritį palankiai vertino 72,8 proc. gyventojų. Spalį prezidento palankių vertinimų reitingas siekė 82,5 procento. Nepalankiai G. Nausėdos veiklą vertinančiųjų skaičius per mėnesį išaugo nuo 3,3 proc. iki 8,7 procento.

Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. „Rinkos aikštės“ redakcijai viename daugiabutyje gyvenantis kėdainietis (pavardė redakcijai žinoma), atsiuntė laišką ir paprašė išsiaiškinti, kokios taisyklės apibrėžia šunų laikymo sąlygas daugiabučiuose ir koks yra rajono valdžios požiūris į šią problemą.

Jei orams atšalus dar norite pasimėgauti lietuviškais vaisiais – suskubkite. Lietuvoje užaugintų obuolių ant prekystalių nelikti gali jau netrukus. Laukų ir pievų šiemet negailėjusi gamta suniokojo didžiąją dalį lietuviškų obuolių. Tuo metu kitų daržovių derlius toks gausus, kad į mūsiškius ūkininkus jau pradėjo kreiptis kaimynai. Lietuvos ūkininkų ir jų pasėlių šiųmetiniai orai neglostė. Pavasarį vos užderėjusius augalus kando šalnos, o atėjus vasarai plieskė kaitri saulė.

Prasidėjus Kalėdinių dovanų karštinei internete masiškai padaugėja įvairaus plauko sukčių sukurtų netikrų el. parduotuvių. Imituodamos realią prekybą jos vilioja pirkėjus 80% ir didesnėmis nuolaidomis arba tik siuntimo išlaidomis ir iš nieko neįtariančių pirkėjų išvilioja kredito kortelių duomenis bei pinigus. „Dovanų pirkimo periodas – tai darbymetis ne tik sąžiningam verslui, o ir apgavikams. Sukurti įtikinamą prekybos internetu platformą yra paprasta ir nereikalauja ypatingų žinių.

Pirmoji iš didmiesčių Kalėdų eglę jau pasistatė Klaipėda. Laikantis tradicijos, ją dovanoja klaipėdiečiai, kurie žaliaskarę užaugina savo kieme. Vienuolikos metrų gražuolę į uostamiesčio centrą teko gabenti net 20 kilometrų. Klaipėdos rajono Dituvos sodų bendrijoje sujudimas. Ruošiamasi pjauti milžinišką žaliaskarę. Jau ne vienerius metus uostamiestyje gyvuoja tradicija Kalėdoms statyti gyvą eglę, kurią padovanoja klaipėdiečiai. Šiemet saviškes pasiūlė dvylika šeimų.

Ugniagesiai pateikė pirmąsias išvadas dėl gaisro Alytuje gesinimo peripetijų. Jose aiškinama, kad gaisras buvo gesinamas maksimaliai greitai, tačiau specialistai atkreipė dėmesį į dvi problemas. Esą Lietuvos ugniagesiai nėra tinkamai aprūpinti. Taip pat badoma pirštais į supleškėjusią padangų perdirbimo gamyklą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų tikrinamoje pavojingoje įmonėje nebuvo vykdoma priešgaisrinė priežiūra.

Vilnių penktadienį užtvindė vėliavos, tūkstantinė minia ir patriotinės ašaros. Amžinojo poilsio Senosiose Rasų kapinėse atgulė XIX amžiaus sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikai, o greta jų palaidoti ir dar 18 Gedimino kalne rastų sukilėlių. Į valstybines laidotuves atvyko gausybė baltarusių, lenkų, o Lietuvos ir Lenkijos prezidentai urnas su laisvės kovotojų palaikais lydėjo pėsčiomis.