Aktualijos

Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje Skuodo rajone tvarkant palėpes rasta mineralų ir uolienų pavyzdžių. Muziejaus darbuotojai šiuos radinius prilygina lobiui. Anot muziejaus pranešimo, tvarkant palėpes aptiktos dvi sandariai uždarytos medinės dėžutės. Kaip matyti iš užrašų ant jų, tai iš Rusijos, Murmansko srities Kirovsko miesto, 1985 metų lapkričio 27 dieną atkeliavęs siuntinys. Jis adresuotas Vaclovui Intui, muziejaus įkūrėjui ir buvusiam ilgamečiam direktoriui.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos egzempliorių. Kaip penktadienio rytą pranešė archyvas, rastas deklaracijos egzempliorius spausdintas mašinėle per kalkę o tekstas identiškas kito Lietuvos ypatingajame archyve saugomo deklaracijos originalo tekstui – skiriasi tik išdėstymas.

Lietuvos paštui pernai sustabdžius nebenaudojamo Klaipėdos centrinio pašto pastato pardavimą, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad kad pastatas galės būti naudojamas visuomenės poreikiams, tačiau kam jis priklausys, kol kas neaišku.  „Visi mieste gyvenantys ir dalyvaujantys subjektai, privatininkai ar visuomenininkai galėtų prisidėti ir prie idėjos kūrimo to pastato.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pateikė nusišalinimą nuo Europos Sąjungos (ES) lėšų skirstymo Vilniaus regionui, nes ten gyvena. „Kadangi ministrė gyvena Vilniaus regione, ji nutarė nusišalinti, kad nekiltų galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto galimybė“, – BNS sakė ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič. „Norime, kad viskas būtų aišku ir skaidru“, – pridūrė ji.

Pernai iš miškų išvežta 700 tonų didelių gabaritų ir buitinių atliekų, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. „Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo“, – pranešime teigia urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė iš JAV į Lietuvą pargabenta lapkričio 6 dieną dėl vykdomo dėl jai pareikštų įtarimų, pasipiktino, kad Vilniaus apygardos teismas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kyšio ėmimu įtariamam buvusiam liberalų vadovui Eligijui Masiuliui panaikino anksčiau skirtas kardomąsias priemones.

Tėvai pasipiktino gavę sąskaitas už darželius – esą kai kur kainos Vilniuje padidėjo keliasdešimčia eurų. Savivaldybė tikina, kad kainos išaugo dėl pabrangusio maisto ir ugdymo. Tiesa, nuo Naujųjų metų vilniečiai daugiau mokės ne tik už darželius, bet ir šiukšlių tvarkymą bei automobilio statymą miesto centre. Kol vaikai nerūpestingai leidžia laiką darželyje, jų tėvai suka galvas, kodėl nuo Naujųjų sostinėje gerokai pabrango valstybiniai darželiai.

Visuomenėje prasidėjus diskusijai dėl 0 promilių ribos nustatymo asmenims, vairuojantiems transporto priemones, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis renka informaciją, kiek neblaivūs (nuo 0 iki 0,4 promilių) asmenys padaro administracinių teisės pažeidimų vairuodami transporto priemones.

Pernai Lietuvoje beveik perpus sumažėjo įvaikinimo laukiančių vaikų iki trejų metų, penktadienį skelbia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. „Dedamos visos pastangos, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje: taikoma atvejo vadyba, vaiką laikinai prižiūri budintys globotojai, jei reikia, ieškoma globėjų (rūpintojų) ir intensyviai dirbama su biologiniais tėvais, plėtojamas paslaugų ratas šeimai.

Vilnius kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ir į renginius keliauti nemokamu viešuoju transportu. Vilniečių ir miesto svečių laukia įvairūs renginiai – jaunimo eisena, minėjimas prie Signataro namų, šventinis koncertas Prezidento rūmų kieme bei simboliniai 30 laužų Gedimino prospekte, vyks kiti šventiniai renginiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

39-erių Merkinės gyventojas Kęstas Bilinskas rodo saują ką tik iš po samanų nuskintų voveraičių. Dzūkas sako, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai poledinę žūklę vasario pradžioje iškeitė į grybavimą. „Voveraičių daug nepririnksi, yra vienas kitas grybas, bet apskritai keista, kad jų yra. Man pačiam keista ir tai, kad aš šiemet dar nebuvau ant ledo žvejoti. Gyvenime neatsimenu nė vienų metų, kad vasarį ant ledo nebūčiau užlipęs“, – BNS sakė K. Bilinskas.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį uostamiestyje prasideda šeštasis šviesų festivalis, jo tema – atgyjantys paveikslai. Festivalio metu bus galima pamatyti per 30 šviesos ir garso instaliacijų, teigia organizatoriai.

Iki Vasario 16-osios likus kelioms dienoms tautiečiai tiesiog šluoja tautišką atributiką. Perkamos ne tik didžiulės trispalvės,  bet ir įvairūs pakabukai, ženkliukai. Prekybos centrų atstovai tikina, jog pardavimai išaugę kelis ir net keliasdešimt kartų. O artėjant valstybės atkūrimo dienai iškelta ir didžiausia šalyje trispalvė. Prieš Vilniaus televizijos bokšto plevėsuoja sodo sklypo dydžio vėliava.

Elektros tiekėjai susirūpino, esą lietuviai labai nesaugiai gyvena šalia jų elektros stulpų. Elektrikai reikalauja įžeminti metalines tvoras ir kitus statinius arba juos nugriauti. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad iš jų reikalaujama susimokėti didžiules sumas, nors pavojų keliantys stulpai ir laidai jiems nepriklauso. Žmonės stebisi, kad ESO nesukrapšto pinigų įžeminti jų tvoras, tačiau pusantro šimto milijonų eurų negaili abejotinam išmanių skaitiklių projektui.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas bei prezidento patarėja Sonata Šulcė ketvirtadienio vakarą atvyko į aktorės Viktorijos Kuodytės spektaklį atsiprašyti dėl nesusipratimo, kai ji nebuvo įleista į Prezidentūrą atsiimti Nacionalinės kultūros ir meno premijos. „Atvykau į Jaunimo teatro spektaklį, kur ji vaidina, su Prezidentūros atstovais jos asmeniškai atsiprašyti ir suderinti oficialų iškilmingą premijos įteikimą, kaip turi būti“, – LRT televizijai sakė kultūros ministras.

Lietuvos nuolaidos naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdančiam Lenkijos koncernui „Orlen“ padėjo abiejų šalių santykiams, bet nebuvo esminis jų šiltėjimo elementas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžia, kad strateginės įmonės ir dideli investuotojai „vienaip ar kitaip iš valstybės sulaukia tam tikrų nuolaidų arba lengvatų“ nepriklausomai, ar jos kurtųsi Mažeikiuose, ar laisvosiose ekonominėse zonose.

Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas dabartinę politinių batalijų visumą, tikina, kad per politinius konfliktus galima pasiekti susitarimą. Tiesa, G. Nausėda užsimena ir apie esminius trūkumus švietimo sistemoje ir sveikatos ministerijos sektoriuje. Be to, dar sykį paaiškinama, kodėl nesutiko ekonomikos ir inovacijų ministru skirti Skvernelio patarėją Luką Savicką.  „Šita politinė kadencija baigėsi ir tenka konstatuoti švietimo reformos nesėkmę beveik visais klausimais.

Šeškinės kiemuose vyksta tikra kova. Kaimynai viešai susipliekė dėl ne vietoje statomų automobilių, baudų policijai ir tylaus, bet nuoseklaus „patruliavimo“ kiemuose, kur vienas žmogus fiksuoja pažeidėjus, o kiti jį gaudo ir mėgina nubausti, grasina.

Lietuvos žvalgybos kasmet teikiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime prezidentas Gitanas Nausėda norėtų matyti ir įspėjimus apie šalies vidaus grėsmes. „Esu įsitikinęs, kad vidinės grėsmės turi būti atspindimos net ir mūsų nacionalinio saugumo ataskaitose, kaip lygiavertės, o gal net kai kuriais atvejais – ir svarbesnės, palyginti su išorinėmis grėsmėmis“, – ketvirtadienį laidai  „DELFI Dėmesio centre“ sakė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atmetė premjero Sauliaus Skvernelio teiktą Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Pastaruoju metu prezidento ir premjero bendradarbiavimą temdė ginčai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Politologai mano, kad tai gali būti elementarus prezidento bandymas valdančiajai daugumai parodyti savo galią.

Sostinėje įsiplieskė naujas medžių pjovimo skandalas. Žmonės netveria pykčiu – per porą dienų darbininkai nupjovė dešimt jų manymu sveikų pušų, iškirto niekam netrukdžiusius krūmynus. Savivaldybė aiškina – medžius pjauti buvo būtina, nes jie augo šalia aukštos įtampos laidų, ir vieną dieną galėjo pridaryti bėdų.

Šaukštas deguto apkartino iškilmingą, laureatų ir visuomenės lauktą Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją. Savo apdovanojimo negalėjo atsiimti aktorė Viktorija Kuodytė. Ji paprasčiausiai nebuvo įleista į prezidentūros rūmus. Ji per klaidą neįtraukta į renginio dalyvių sąrašus. V. Kuodytės atsiprašė kultūros ministerija, atsiprašo ir pats prezidentas, žadantis premiją jai įteikti asmeniškai.

Aukčiausius šalies vadovus užvaldė ambicijų karas. Taip padėtį po to, kai prezidentas Nausėda ministru nepaskyrė premjero siūlyto Luko Savicko, vertina politikos ekspertai. Pasak jų, prezidento argumentai netvirtinti Savicko paprasčiausiai per skysti, kad būtų įtikinantys. Kita vertus, į tokią emocijomis, bet ne šaltu protu grįstą kovinę padėtį Nausėdą pastatė pats Skvernelis. Politologai prognozuoja, kad, artėjant Seimo rinkimams, atmosfera tik dar labiau kais, o tai – ne į naudą niekam.

Nerimaujama, kad dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) gali sutrikti vaistų, kurių komponentai gaminami Kinijoje, tiekimas, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis ketvirtadienį Briuselyje dalyvavo neeilinėje ES ministrų taryboje, kur tartasi dėl šio viruso protrūkio suvaldymo.

Kyšininkavimu kaltinamas buvęs liberalų vadovas Eligijus Masiulis teisėsaugai yra liudijęs, kad paskolos raštelio, pagrindžiančio pas jį rastų pinigų kilmę, pareigūnams per kratą neperdavė dėl tuo metu patirto streso. Tai paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme pradėjus skaityti E. Masiulio prokurorams duotus parodymus, kai jis aiškino 2016-ųjų gegužės mėnesio įvykius.

Teismas nutarė, kad pernai kovą iš pareigų atleistas buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus pažeidė tarnybinę etiką. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ketvirtadienį kaip nepagrįstą atmetė A. Vaitkaus skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kuriuo pripažinta, kad jis pažeidė etiką, panaikinimo, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.

Paniką visame pasaulyje pasėjęs koronavirusas, dabar jau oficialiai pavadintas „COVID-19“, bet kada gali pasiekti ir Lietuvą. Tai ką tik pareiškė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Nors ministerija trimituoja esanti pasiruošusi suvaldyti tokio viruso plitimą ir net teikti humanitarinę pagalbą pačiai Kinijai, panašu, kad didesnis ligos protrūkis šaliai galėtų tapti nemažu iššūkiu.

Prezidentūroje ketvirtadienį apdovanoti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, tačiau viena jų – aktorė Viktorija Kuodytė – ketvirtadienį į ceremoniją nebuvo įleista. Kaip aiškina Prezidentūra, aktorė neįleista dėl „administracinės klaidos“.  Prezidentas Gitanas Nausėda žada jai premiją įteikti asmeniškai.

Dėl naujojo koronaviruso „COVID-19“ pavojaus Lietuvoje gali būti įvedama patikra kertant sieną keliuose, sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. „Čia neitų kalba apie apribojimą, bet apie įvedimą tam tikros kontrolės, patikros, kaip dabar oro uostuose ir jūrų uoste. Tokią galimybę mes svarstome“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centrui vadovaujantis A. Šešelgis.

Valstybės atkūrimo dienai artėjant, Vilniaus televizijos bokšte ketvirtadienį suplevėsavo milžiniška trispalvė. Iškilmingoje ceremonijoje turėtų dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, taip pat ir visi ministrai. Trispalvė yra 18 metrų aukščio ir 30 metrų pločio – 540 kvadratinių metrų ploto. Vėliava per 15 minučių pakeliama į 150 metrų aukštį. Didžiausia šalyje Trispalvė į Vilniaus televizijos bokštą keliama trečius metus iš eilės.

Jei naujojo koronavirusas nepavyks sustabdyti, jis gali užkrėsti 60 procentų pasaulio populiacijos ir pražudyti 1 iš 100 užsikrėtusiųjų – apie 50 milijonų žmonių. Tai Hong Kongo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto vadovas Gabriel Leung sakė Guardian laikraščiui vasario 11-ą. Ar jis teisus? Trumpas atsakymas – niekas nežino, nes dar daug ko nežinome apie virusą.

Dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio Jono Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.  Po savaitės prasidėsiančio literatūrai, muzikai ir kultūrinėms diskusijoms skirto renginio organizatoriai šiemet žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Daugiau kaip šimtas Pagėgių tvarkiečių užpildė anketas tapti Liberalų sąjūdžio nariais. „Šiandien turime 127 anketas, bet čia tik po pirmų susitikimų. Manau, kad apie 250 turėtų būti“, – ketvirtadienį sakė Liberalų sąjūdžio Tauragės regiono koordinatorius, Seimo narys Ričardas Juška. Anot jo, tarp tvarkiečių, pereinančių į Liberalų sąjūdį, yra ir Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius. „Galvojome, ką daryti, kaip daryti.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

Dvyliktąja Jurgos Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja Jurga Tumasonytė už apsakymų knygą „Undinės“. J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už per dvejus metus išleistą geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. 45-erių riba pasirinkta norint susieti ją su rašytojos J. Ivanauskaitės gyvenimo ir kūrybos trukme, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijoje susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. „Su Vokietijos kanclere aptarėme prasidėjusias derybas dėl ES biudžeto. Pateikiau argumentus pagrindžiančius Lietuvos finansinius poreikius", – savo feisbuko paskyroje rašė D. Grybauskaitė. Šią savaitę D. Grybauskaitė Vokietijos Prezidento Franko Valterio Šteinmejerio kvietimu vyko į Berlyną, į buvusio valstybės vadovo Joachimo Gauko 80-mečio jubiliejų.

Sunkiai sergantys ligoniai pasipiktinę – privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve kaupiama šimtai milijonų eurų, tačiau moderniems vaistams pinigų nėra. Pacientų organizacijos beda pirštu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir tikina, kad rezerve užtektų dešimtadalio planuojamos sukaupti sumos. Tačiau ministras atšauna – esą rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esant reikalui jie gali būti panaudoti ir vaistams, ir medikų algoms didinti.

Koronavirusas jau peržengęs ES sienas, gali pasiekti ir Lietuvą, todėl neatmetama plėsti apsaugos priemones, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.   „Puikiai suprantame, kad judėjimo kelių ir būdų yra daug, Lietuva yra Šengeno erdvės šalis, atvykimo keliai ne tik oro uotai, ne tik laivai, kur nesudėtinga pastebėt, karantinuot, yra automobilių keliai, tai labai realu, kad tas virusas gali atkeliaut į Lietuvą, mes ruošiamės, stebim.

Dar 2018 metais valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad valdantieji neatsisako Vyriausybės programoje įrašytos iniciatyvos visiems vairuotojams taikyti nulio promilių alkoholio reikalavimą ir vylėsi, kad įstatymas bus priimtas dar šios kadencijos Seime. Tačiau kadencijai einant į pabaigą toks įstatymo projektas neregistruotas, rašo portalas lrt.lt.

Įsivaizduokite, ilgam susirgote, turėjote reabilitaciją, tačiau, pasirodo, jums priklausančią ligos išmoką galite gauti tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Iš kokių lėšų gyvensite ir gydysitės tuo metu – jūsų reikalas. Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos tvirtinimu, tvarkai pakoreguoti daug nereikia, tačiau daliai žmonių tai būtų didelis palengvinimas.

Vos 50 kilometrų nuo Vilniaus stūksančios Astravo atominės elektrinės (AE) kaminai dar nepradėjo rūkti, bet jie jau ne vienerius metus kelia galvos skausmą Lietuvai. Protestais, raštais ir mitingais lietuviai nesugebėjo palaužti baltarusių valios statyti elektrinę, o ji juk kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir visam Lietuvos gerbūviui. Ekspertai sako, kad ši elektrinė – geopolitinio spaudimo priemonė, o pradėjusi veikti gali tapti ir šantažo priemone.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, premjeras Saulius Skvernelis ieškos naujo kandidato, sako jo patarėjas. Nepaisant to, Skirmantas Malinauskas kėlė klausimą, ar atsiras kandidatų, kurie ryšis į ministro postą ateiti trumpam laikotarpiui. „Ministras pirmininkas tikrai ieškos kito kandidato. Tik klausimas, kas dabar ryšis ateiti šešiems mėnesiams.

Dar vienas dviprasmiškas įrašas viešumoje – šį kartą apie eutanaziją ir virusų kilmę paskaitoje samprotauja Kauno kolegijos dėstytoja. Vieni jos pasisakymus vadina radikaliais ir tikina, kad dėstytojams reiktų įvesti cenzūrą, kiti tame nemato nieko blogo ir sako, kad visi gali išsakyti savo mintis, net jei jos ir kai kam atrodo neteisingos. „Po truputį bus įvedinėjama eutanazija. Eutanazija bus privaloma mirtinai sergantiems ir senukams.

Nuo valdžios tunkama ar liesėjama? 20 kilogramų pasižadėjęs numesti Vyriausybės vadovo patarėjas Skirmantas Malinauskas viešai parodė savo pilvą ir sako, kad politikų svoris pradeda augti dėl streso, nereguliaraus maitinimosi, įtempto tvarkaraščio.

Premjerui Skverneliui dar vienas prezidento Nausėdos kirtis. Šalies vadovas nesutiko ekonomikos ir inovacijų ministru skirti Skvernelio patarėją Luką Savicką. Pasak Nausėdos, jaunas patarėjas perspektyvus, tačiau dar nėra įrodęs, kad gali įgyvendinti pokyčius. Premjeras į tai laido kandžias replikas – esą Nausėda iš karto žinojo savo sprendimą, tačiau nerodė ryžto jo pranešti net tris savaites.

Į konteinerius prie kapinių galite mesti maisto atliekas, o štai šiukšlių nuo artimųjų kapų – ne. Tokį akibrokštą Vilniaus valdžia surengė prie istorinių sostinės rasų kapinių. Ant konteinerių puikuojasi nuorodos, kad negalima į juos mesti ir karštų pelenų. Iš kur jie gali atsirasti kapinėse mįslė ir patiems valdininkams. Turistai  stebisi ir tuo, kad buitinių atliekų konteineriai įrengti ir visai netoli nuo Lenkijos vadovo Juzefo Pilsuckio širdies kapo.

Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek tokie nuogąstavimai realūs, klausiame ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės. Girdime, kad mūsų verslininkų siunčiamų prekių eksportas į Kiniją mažėja. Kalba ir mėsininkai, kad galbūt jau ne tiek siųs, žmonės vis mažiau parsisiunčia iš Kinijos.

Atsakomybę dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų turėtų prisiimti ne tik pagrindinis „Grigeo“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus, bet ir kolegialūs grupės valdymo organai, teigia ekspertai. Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad savo pareigų tinkamai neatliko nei „Grigeo“ stebėtojų taryba, nei valdyba.