Aktualijos

Situacija Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje toliau kelia nerimą epidemiologams. Iš viso apie 33 proc. susirgusių koronavirusu šioje įstaigoje pacientų mirė, pirmadienį spaudos konferencijos metu pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė pateikdama naujausią epidemiologinę informaciją informavo, kad apie 33 proc. susirgusių pacientų Vilniaus klinikinėje ligoninėje mirė. Taip pat pirmieji COVID-19 infekcijos atvejai nustatyti Kauno klinikinės ligoninės darbuotojams.

Pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė COVID19 valdymo komiteto posėdyje priimtus naujausius sprendimus. Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per spaudos konferenciją patikslino, kad dėl šių sprendimų nereikės laukti Vyriausybės posėdžio, jie įsigalios antradienį, jo, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo įsakymu.

Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga pirmadienį pateikdamas naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje pranešė apie pokyčius dėl tyrimų mobiliuosiuose punktuose prioriteto atlikimo tvarkos. Nuo šiol savivaldybėms pagal gyventojų skaičių bus išdalinamos kvotos, kiek profilaktinių tyrimų bus galima atlikti.

Dujų sprogimas Kupiškio daugiabučiame name buvo bene labiausiai aptarinėjamas įvykis praėjusią savaitę. Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad tokia tragedija gali pasikartoti bet kur Lietuvuoje. Mat šiandien naudojamai kai kuriai suskystintų dujų įrangai daugiau nei 50-imt metų. Kodėl galimai yra taupoma Lietuvos žmonių saugumo sąskaita? Kai laidos „Prieš srovę" filmavimo grupė atvažiavo į Kupiškį, prie apdegusio namo susitikimo su televizijos žurnalistais jau laukė dešimtys žmonių.

Europos valstybėms kovojant su koronavirusu atrodė, kad tokia svarbi ir daug gyvenimo sričių reguliavusi Europos Sąjunga nustojo egzistuoti – pirmąsias savaites jos institucijos nerodė jokių gyvybės ženklų ir tik praėjus pirmam šokui Briuselio biurokratija pradėjo lėtai suktis. Eurokritikai sako, kad ši krizė gali būti pabaigos pradžia, tuo metu eurooptimistai kartoja, kad Europos Sąjunga iš pandemijos gniaužtų išlips stipresnė nei anksčiau.

Įvertinus koronaviruso riziką, Seimo rinkimuose numatoma ilginti laiką, kada bus galima balsuoti iš anksto ir namuose, taip pat svarstoma numatyti daugiau balsavimo vietų, pirmadienį pranešė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Tokiam pasiūlymui pirmadienį pritarta neformaliame Vyriausybės narių pasitarime. „Rengsime įstatymo projektą pailginti išankstinio balsavimo laikotarpį, siekiant, kad žmonės nesusitelktų per dvi dienas, taip pat ilginti balsavimo namuose laiką.

Naujasis valstybės valdomos bendrovės Lietuvos oro uostai valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas, vadovaudamas Kauno oro uostui prieš 12 metų yra pasirašęs valstybei galimai žalingą sutartį dėl valstybinės žemės nuomos. Sandorį per teismą Lietuvos oro uostai dabar bando atšaukti, o sklype iškilusius pastatus nugriauti. Apie tai praneša portalas 15min.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.

Nuo rugsėjo 1-osios dalis Lietuvos tėvų turės galimybę perimti mokytojo vaidmenį ir mokyti savo vaikus namuose. Tiesa, tapti savo vaikų mokytojais galėtų tik tam tikras sąlygas išpildę tėvai. Be to, jei moksleivio rezultatai bus nepatenkinami, mokykla bet kada galėtų nutraukti mokymosi namuose sutartį.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė projektą dėl moksleivių ugdymo šeimoje. Dėl jo ministrų kabinetas turėtų apsispręsti trečiadienį.

Po dviejų karantino mėnesių duris atveriantys vaikų darželiai kai kuriems tėvams tapo išsigelbėjimu siekiant grįžti į darbus, o daugelis darželinukų, pasiilgę draugų, noriai lieka įstaigose. Pirmadienio rytą, sostinės darželio „Lazdynėlis“ prieigose lynojant per minutę sustoja keli automobiliai – į darbus skubantys tėvai atlydi atžalas iki koridoriaus ir perduoda darželio darbuotojams, pasitinkantiems atvykusiuosius su kaukėmis – viduje šios priemonės nebeprivalomos.

Siaučiantis koronovirusas koreguoja ir paplūdimių gelbėtojų darbą. Štai Palangos pliažai šią vasarą poilsiautojus pasitiks naujove. Bus matuojamos gulinčių žmonių temperatūros ir tą darys bepilotės skraidyklės. Jei ji bus kur kas aukštesnė nei įprasta, per drone įmontuotą garsiakalbį gelbėtojas paprašys poilsiautojo iš pliažo išeiti. Vis dėlto, skęstančius gelbėti reikės savomis rankomis. Tad po kiekvieno gelbėjimo tam tikros patikros prireiks ir pačiam gelbėtojui.

Jungiamos Kauno klinikinė ir Respublikinė Kauno ligoninės pirmadienį patvirtino bendrą valdymo struktūrą. Taip pat pranešta, jog po susijungimo nauja įstaiga vadinsis LSMU Kauno ligoninė.

Kyšio ėmimu kaltinamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis pirmadienį Vilniaus apygardos teismui pradėjo liudyti apie savo ryšius su kyšio davimu kaltinamu buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Buvęs politikas sakė, kad su R. Kurlianskiu bendravo dėl jo užimamų pareigų žiniasklaidoje, o jų diskusijos nedarė neteisėto poveikio politiniams sprendimams.

Sveikatos apsaugos ministerija praneša apie dar 3 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu viso COVID-19 infekcija pasiglemžė 59 gyvybes.  Portalas tv3.lt primena, kad gegužės 17 d. pranešta apie dar vieną – 56-tą mirtį nuo koronavirusinės infekcijos Vilniaus klinikinės ligoninės pacientui.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti per kelias darbovietes dirbančius ir esą taip koronavirusą gydymo įstaigose neatsakingai platinančius medikus. Ministras Aurelijus Veryga siūlo gydytojams dirbti pagal darbo ciklus ir tą pačią dieną nelakstyti pas pacientus iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Pasipiktinę medikai atšauna, kad tokia tvarka sukels tikrą chaosą gydymo įstaigose – esą regioninės ligoninės liks be specialistų, o pacientai pas gydytojus eilės lauks mėnesius.

Vyriausybės nariai pirmadienį svarstys, ar per Seimo rinkimus spalio mėnesį leisti daugiau žmonių balsuoti namuose. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad šis klausimas įtrauktas į neformalaus ministrų pasitarimo darbotvarkę. Pasak ministro, leisti namuose balsuoti rizikos grupėje dėl koronaviruso esantiems žmonėms siūlo Vyriausioji rinkimų komisija, tačiau Teisingumo ministerija šį pasiūlymą vertina atsargiai, nes tai gali sukelti papildomų rizikų.

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė jungiasi prie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir dalyvaus Seimo rinkimuose, pirmadienį pranešė partija. TS-LKD ketina D. Asanavičiūtės kandidatūrą kelti naujoje Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje. Seimo rinkimai vyks spalio mėnesį.

Nuo pirmadienio duris gali atverti vaikų ir neįgaliųjų dienos bei užimtumo centrai ir kitos nestacionarias socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Kadangi šalyje vis dar paskelbtas karantinas ir koronaviruso pavojus yra realus, tiek personalas, tiek lankytojai, norėdami likti saugūs, turi imtis visų atsargumo priemonių, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Karantino metu sukčiai nesėdi užsidarę namuose – apsišaukėliai apsimeta policijos ar kitų institucijų pareigūnais ir iš patiklių senolių išvilioja viso gyvenimo santaupas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sukčiai taikėsi prie karantino sąlygų ir stengėsi iš žmonių išvilioti pinigus prisidengdami noru pagelbėti kovoje su koronavirusu.

Iki Seimo rinkimų likus penkiems mėnesiams didžiųjų partijų lyderiai atskleidė, kaip jiems ruošiasi. Į Lietuvą atėjusi pandemija aukštyn kojomis apvertė rinkiminę kampaniją, tačiau partijų lyderiai nusiteikę optimistiškai ir kai kurie jau dėlioja galimą koaliciją po rinkimų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Ramūnas Karbauskis teigia, jei sulauktų rinkėjų pasitikėjimo, koaliciją galėtų burti su visais – neatmestų ir konservatorių, ir liberalų.

Nors dar tik pradėjus įsibėgėti pandemijai imta svarstyti, kokia gi galėtų būti jos tolesnė eiga, vienos prognozės mokslininkai negali pateikti iki dabar. Galbūt turėsime antrą bangą, o gal – tik mažesnius „pabangavimus“ – tokią frazę jau ne kartą kartojo tiek valdžios atstovai, tiek medikai. Vis dėlto vienas realių scenarijų, kad koronavirusaas taps „antru gripu“, nuo kuriuo turėsime saugotis kiekvienais metais.

Pasaulį apėmus COVID-19 pandemijai, panašu, tuo pat metu plinta ir kvailysčių pandemija. Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje toliau plinta absurdiškos su koronavirusu ir ne tik juo susijusios sąmokslo teorijos, kurias išnaudoja ir politechnologai. Dešimtys tūkstančių lietuvių net pasirašo peticijas prieš 5G ryšio plėtrą, kurį lengvatikiai sieja net su viruso plitimu.

Nuo liepos pradės veikti kurtiesiems pritaikyta skubios pagalbos telefono 112 programėlė, leisianti bendrauti su Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriais tiek tyliuoju režimu, tiek su gestų kalbos vertėjų pagalba. Kaip BNS sakė BPC atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė, programėlė jau sukurta, o klausos negalią turintiems asmenims prieiga prie jos bus suteikta birželį. „Taigi, liepos 1 dieną ji jau turėtų veikti.

Du mėnesius karantino kasdienybe gyvenančių lietuvių nuotaikos, pasak psichologų, po truputį keičiasi ir, deja, ne į gerą pusę – liūdesį ir baimę dėl užkrato po truputį vis labiau papildo pyktis. Specialistai tai sieja su gyventojų jaučiamu finansiniu nesaugumu. Tad psichoterapeutai sako, kad norint išvengti sunkių smurtinių nusikaltimų karantino švelninimas ar net nutraukimas būtinas. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Liūdna būti vienam izoliacijoj. Taip.“ „Slogios tokios. Taip.

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma leisti šalies slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse šiemet pacientus laikyti ilgiau.  Į dabar nustatytą keturių mėnesių terminą Seimas nusiteikęs leisti neįskaičiuoti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio. Tam reikėtų beveik 1,7 mln. eurų per mėnesį  Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Dalis įmonių po patirto koronaviruso šoko jau tiek atsigauna, kad net priiminėja naujus darbuotojus. Apie tai, kad giliausia koronaviruso krizės duobė – jau praeityje, kalba ir dalis ekonomistų. Esą žmonės vis drąsiau išlaidauja, neketina atsisakyti brangių pirkinių ir į ateitį žiūri optimistiškai. Tačiau, žinoma, visai kitokia ta ateitis rodosi netekusiems darbo arba tiems, kurių verslas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Vienas iš bankų jau pablogino ir šių metų Lietuvos ūkio prognozę.

Karantinas – puikus metas sukčiams, siūlantiems internete įsigyti apsaugos priemonių ir taip išvilioti iš pirkėjų pinigus. O policija skelbia, kad nuo metų pradžios šalyje fiksuotas ir kitokių sukčiavimo būdų gausėjimas. Ir pareigūnai, ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: pastaruoju metu sukčiai įsisuko ir į socialinius tinklus: siūlo stebuklingas paskolas suaugusiems ar net taikosi į vaikus, prašydami jų atsiųsti tėvų banko kortelių nuotraukas.

Nuo pirmadienio, gegužės 18 dienos, pradės veikti prie sienos su Latvija esantis Kalvių–Meitenės pasienio kontrolės punktas. Per jį į abi puses bus praleidžiamos visų rūšių transporto priemonės, o taip pat ir pėstieji, pranešė  Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos pasienyje veikia trys punktai, per kuriuos galima atvykti į Lietuvą ir išvykti iš jos: Būtingė-Rucava, Saločiai–Grenctale ir Smėlynė–Medumi.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kitą savaitę Vyriausybei žada teikti pasiūlymą atkurti oro susisiekimą su Norvegijos sostine Oslu. Pasak ministro, tai turėtų palengvinti Norvegijoje esančių Lietuvos piliečių padėtį, kurie čia įstrigo kelionių organizatorei „Kidy Tour“ negavus leidimo skrydžiams. „Po truputėli oro susisiekimas yra atstatomas, tik labai iš lėto, labai atsakingai. Trečiadienį pateiksiu Vyriausybei siūlymą atkurti oro susisiekimą reguliarų su Oslu.

Užsitęsęs karantinas išbalansavo kai kurių tautiečių gyvenimo ritmą ir valgymo įpročius: daugiau maisto, mažiau fizinės veiklos ir, žiūrėk, vienas kitas papildomas kilogramas. Tačiau blogiausia ne priaugtas svoris, bet iš to kylančios pasekmės: Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai atskleidė, kad net aštuoniems iš dešimties kraują išsityrusių tautiečių nustatytas padidėjęs cholesterolio lygis.

Planines sveikatos paslaugas atnaujina ir privačios gydymo įstaigos. Jos pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiandien – pacientų saugumas, tačiau kartu neslepia, kad įgyvendinant naujus reikalavimus kyla ir nemažai iššūkių, o dalis paslaugų atrodys kitaip ilgą laiką. Jau nuo praėjusio pirmadienio po truputį atnaujinanti dėl karantino laikinai apribotų planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą paskelbė ne viena privati gydymo įstaiga.

Lietuvoje šeštadienį nuo koronaviruso mirė dar vienas ligos židiniu tapusios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnyje pacientas, šioje ligoninė taip pat nustatyti trys nauji ligos atvejai, BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. „Mirtis buvo nustatyta iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.

Šiuo metu Lietuvoje darželiuose sujudimas – ruošiamasi ne tik vaikų grįžimui po karantino, bet ir sudaromos naujos grupės, o tėvams neramu, ar gaus vietą darželyje šalia namų. Tuo metu Seimas liepia Vyriausybei sukurti nacionalinę elektroninę priėmimo į darželius sistemą. Seimūnai deklaruoja panaikinsią korupciją darželiuose, tačiau savivaldybių atstovai naują tvarką vertina skeptiškai. Mamos lydimi mažyliai gyvena Rastinėnuose, esančiuose už 10 kilometrų nuo Vilniaus vakarinio pakraščio.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad leidimas rengti renginius iki 30 asmenų neturi jokio mokslinio pagrindimo, tai veikiau – politinis sprendimas. Teatrai neįsivaizduoja, ar galės vykdyti veiklą švelninant karantino sąlygas, o labiausiai baiminasi, kad rudenį žadama antroji koronaviruso banga sužlugdys ir naująjį teatro sezoną. Vyriausybei švelninant karantino sąlygas, nuo gegužės 18 d. bus leidžiami renginiai lauke.

Lietuvoje per parą patvirtinti 7 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 1541, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu koronavirusu vis dar serga 482 žmonės, o 997 laikomi pasveikusiais. Izoliacijoje šiuo metu yra 294 asmenys. Nuo koronaviruso mirė 56 žmonės, šeši koronavirusu užsikrėtę žmonės mirė dėl kitų priežasčių. Šalies laboratorijose per parą ištirti 4686 ėminiai, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 228 tūkst.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė laiškus šventojo Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių proga. 1920 metų gegužės 18-ąją Lenkijoje, Vadovicėse, gimė Karolis Voityla, vėliau tapęs šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II. „Mes, lietuviai ir lenkai, skiriame šventojo Jono Pauliaus II asmenybei didžiulę reikšmę. Jis mums yra simbolis, istorijos liudytojas, tačiau jame pažįstame ir mūsų regiono laisvės bendrakūrėją.

Verslams karantino sąlygos švelnėja, bet ne visiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sporto klubus pavadino ypač pavojinga aplinka ir artimiausiu metu nežada jiems laisvesnių sąlygų. Klubai piktinasi, esą politikai taiko dvigubus standartus verslams, o be darbo ar prastovose atsidūrę treneriai priversti pasitelkti kūrybiškumą. Vidurdienis sostinėje. Užvėrus duris visiems sporto klubams, norintys pasportuoti traukia į atviras sporto aikšteles.

Iš ypatingos Lietuvos vietos – kurtinių veislyno. Jis vienintelis toks šalyje ir ten galima pamatyti įspūdingų miško paukščių gyvenimą iš arti. Bei išgirsti tuoktuvių giesmę, kuri iš tiesų toli gražu neprimena giesmės, o tik raugėjimą. Kurtinių mūsų miškuose labai mažai. Tačiau sutikti įmanoma. Ir susitikimas gali baigtis nelinksmai, mat šie paukščiai dar ir agresyvūs. Didžiausias Lietuvos miškų paukštis kurtinys.

Lietuvos pievose – daugybė žydinčių augalų. Tad žolininkai ragina nelaukti, griebti krepšius ir keliauti į pamiškes, pievas, užtenka ir sodybos kiemo. Mat ten, pasak žolininkų, galybė ne tik vitaminų, bet ir maisto. Iš kiekvienoje patvorėje augančių augalų galima pasigaminti skanaus, sveiko ir nieko nekainuojančio maisto. Pievos ir laukai šiuo metu net šviečia nuo žydinčių pienių. Jų pilna ir kiemuose. Tai – puikus maistas, sako žolininkė biologė Monika Smilgytė.

 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Norvegiją nacionalinės šventės – Konstitucijos dienos proga. G. Nausėda pasidžiaugė Lietuvą ir Norvegiją siejančiais glaudžiais dvišaliais ryšiais ir abipusiu supratimu bendradarbiaujant daugiašaliais formatais. Pasak prezidento, Lietuva yra dėkinga už Norvegijos įsipareigojimus stiprinant mūsų šalies saugumą ir apginamumą.

Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) emocinė ir psichologinė būklė Lietuvoje yra prasčiausia Europoje, rodo šią savaitę paskelbtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas. 14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Nors pastarosiomis dienomis palijo, tačiau išdžiuvusioje Dzūkijoje padėtis vis dar tragiška. Lietus tik sušlapino žemę. Dzūkai su siaubu stebi akyse senkančius šulinius. Esą jei jau pavasarį vietomis vandens visai nebėra, dzūkai bijo ir įsivaizduoti, kas bus, kai ateis vasaros karščiai. Vandentiekininkai siūlo nelaukti ir darytis gręžinius. Žmonės sako neturintys tiek pinigų. „Krenta, krenta.

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas.  Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Neįgali mergina užregistruota prastovoje, nes įmonės, kurioje ji dirba, veikla yra uždrausta karantino metu. Mergina negavo valstybės mokamos prastovos dalies ir baiminasi, kad ją galėjo prarasti vien dėl to, kad gauna neįgaliojo pašalpą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Mergina turi antro lygio neįgalumą, bet, kaip pati sako, tai jai niekada netrukdė susirasti darbą.

Šių dienų išgyvenamą krizę galima prilyginti tik karo būsenai, tvirtina Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo teigimu, pasąmoningai baimė susirgti ir numirti yra didžiausia žmogaus patiriama baimė. Kita vertus, jis įžvelgia ir galimą teigiamą krizės poveikį.

Pakaunėje gyvuojančio Panevėžiuko bendruomenė kiekvieną vakarą dabar pasitinka varpo dūžiais. Jie priverčia žmones stabtelėti ir susimąstyti. Tai šiame kaime vyksta nuo pat karantino pradžios. Taip skambinant kviesti žmones susitelkimui paragintos visos Lietuvos bažnyčios, tačiau ne visos tai daro. O štai Panevėžiuke šios iniciatyvos ėmėsi jaunas vaikinas.