Aktualijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad beveik kasdien dešimtimis skaičiuodama per sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, Lietuva įsitikino, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje.

Demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstantys migrantai – Aliaksandro Lukašenkos bandymas kerštauti.  „Lukašenkos šalies valdymo metodai – dažnai šlykštūs, pasakysiu taip. Tai, ką dabar matome su į Lietuvą siunčiamais migrantais, tai organizuoja mūsų vadinamoji valdžia – tai dar vienas įrodymas, kad jiems nebeveikia įprasti jų veikimo būdai. Lukašenka taip bando kerštauti. Labai atsiprašau.

Pasienio su Baltarusija ar netoli jo esančios savivaldybės, priėmusios į savo patalpas nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų, sako nebeturinčios daugiau vietų ir ragina kitas savivaldybes solidariai pasidalinti šia našta. Kaip BNS sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta, savivaldybė buvusios Vydenių pagrindinės mokyklos pastate yra apgyvendinusi apie 150 migrantų ir daugiau jų priimti nebegali. „Esame priėmę apie pusantro šimto ir čia jau yra lubos, daugiau galimybių nebeturime.

Gyventojai, persirgę COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, nuo šiol bus vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos doze. Moksliniai tyrimai parodė, kad organizmui jau susidūrus su koronavirusu vienos šių vakcinų dozės pakanka susiformuoti imunitetui. Registrų centras sėkmingai atliko techninius pakeitimus, todėl tokie asmenys galės gauti Galimybių pasą bei ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą ir bus laikomi vakcinuotais pagal pilną vakcinavimo schemą.

Gerumas sugrįžta gerumu. Lietuvai padovanojus Taivanui 20 tūkstančių vakcinų nuo korona viruso dozių, taivaniečiai norėdami atsidėkoti Lietuvai mūsų nevyriausybinėms organizacijoms suaukojo beveik 170 tūkstančių eurų ir iš lentynų šlavė lietuvišką produkciją.  Jautrų vaizdo įrašą Lietuvai siunčia lietuviškai prabilę taivaniečiai norėdami atsidėkoti už 20 tūkstančių iš Lietuvos gautų „AstraZenecos“ vakcinos dozių.

Ligoninės patyrė milžiniškas išlaidas dėl koronavirusu sirgusių ir tebesergančių pacientų gydymo. Vien Kėdainių ligoninės biudžete dėl to atsivėrė 300 tūkst. eurų skylė. Kaip ji bus užlopyta, kol kas niekas negali atsakyti. Po Kėdainių rajono savivaldybės vadovų, čia išrinktų Seimo narių ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuotolinio susitikimo paaiškėjo tik tai, kad dalis Lietuvos ligoninių gali net bankrutuoti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad beveik kasdien dešimtimis skaičiuodama per sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, Lietuva įsitikino, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje. „2015 metais Lietuva įsipareigojo priimti beveik 1100 pabėgėlių ir taip padėti Graikijai, Italijai bei kitoms šalims, kurioms tuo metu labai reikėjo solidarumo.

Karantinui pasibaigus į Lietuvą sugrįžo poliklinikų eilės. Mat, švelnėjant ribojimams, ligas anksčiau apleidę gyventojai vėl užplūdo savo gydytojus, tad nutįso eilės. Dalis gyventojų skundžiasi, kad vizito pas specialistus priversti laukti net kelis mėnesius, todėl bijo dėl sveikatos.  Vilnietė Beata atėjo į vieną iš sostinės poliklinikų, kur šeimos gydytoja jai išrašo vaistų.  „Pas šeimos gydytoją visada greičiau, aišku pas specialistus visada reikės laukti ilgiau.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 194 žmonės, antrą – 154, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 bent viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 253 tūkst. 492 asmenys, abiem – 1 mln. 28 tūkst. 319. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,7 proc. – 75-79 metų gyventojų, 71 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 69,6 proc. – 65-69 metų gyventojų. 55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 57,8 proc.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, atsižvelgęs į Malonės komisijos posėdyje apsvarstytus prašymus ir pateiktas rekomendacijas, Valstybės dienos išvakarėse suteikė malonę dviem nuteistiesiems. Vienam asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta trejais, kitam – dvejais metais.

Šešiolika savivaldybių pasinaudojo daugiau kaip 0,5 mln. eurų Aplinkos apsaugos rėmimo programos parama ir Sosnovskio barštį naikina didesnėje kaip 255 ha teritorijoje, pranešė Aplinkos ministerija. Pagrindinės taikomos priemonės – purškimas herbicidais, kasimas ir šienavimas. „Herbicidais jau išpurkšta beveik visose šį naikinimo būdą pasirinkusiose savivaldybėse“, – teigiama ministerijos pranešime.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 28 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 1 žmogus, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 17,6. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 278 tūkst. 906 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 523 asmenys. Pasveikusiųjų – 267 tūkst.

Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė. Ketvirtą parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai rinkosi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją. Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto VSAT pareigūnai sulaikė 134 migrantus.

Pasaulyje sparčiai plintant pavojingai koronaviruso (COVID-19) Delta atmainai į paveiktų šalių sąrašą vėl grąžinamos visos pasaulio valstybės. Nuo pirmadienio, liepos 5 d., atvykstantiems iš žaliosios zonos valstybių vėl reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19, atvykstantiems iš geltonosios zonos valstybių reikės ne tik atlikti tyrimą iki kelionės, tačiau atlikti ir antrą tyrimą jau atvykus į Lietuvą.

Nuo pirmadienio Vilniaus Lukiškių aikštėje gyventojai gali skiepytis nuo COVID-19. Vakcinavimo punktas čia įkurtas vietoje testavimo punkto, pranešė LRT radijas. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Viktorijos Turauskytės, gyventojai galės pasiskiepyti ir be išankstinės registracijos ir su ja – septynias dienas per savaitę.

Tėvo per Sausio 13-osios įvykius netekęs vilnietis Robertas Povilaitis ketina bylinėtis su buvusiu sovietų sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu dėl jam padarytos žalos. Civilinį Ieškinį planuojama pateikti Lietuvos teismui šių metų rudenį. „Baudžiamojoje byloje M. Gorbačiovas nefigūruoja, jo atžvilgiu institucijos nevykdė jokių persekiojimo veiksmų, jo vaidmuo ir atsakomybė nėra įvertinti“, – BNS sakė R. Povilaitis.

Lietuvoje pirmadienį lankosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis. Jis vizito metu susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, dalyvaus Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienai skirtuose renginiuose, lankysis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Koronaviruso akivaizdoje vaikai ir paaugliai atsidūrė ties psichologinio išsekimo riba. Tai tik dar labiau išryškino skurdžią Lietuvos psichikos sveikatos sistemos būklę – psichologinės sveikatos paslaugas nepilnamečiai ne visada gauna laiku. Kaip nurodė psichikos sveikatos specialistai, problemos šaknys glūdi giliai. Pirma, nemokame atpažinti vaiko ir paauglio psichologinių sunkumų. Antra, Lietuvoje stinga nepilnamečiams draugiškų vietų, kur vyrautų jiems palanki atmosfera.

Lietuvoje netrukus turėtų atsirasti automobilių taršos mokestis. Valdžia taip planuoja skatinti gyventojus persėti į mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, viešąjį transportą ar elektromobilius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, taip bus stengiamasi pažaboti didžiausią aplinkos teršėją Lietuvoje – transportą, kurio tarša per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai. Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Nelegalių migrantų Lietuvoje daugėja kasdien, pranešta, kad per savaitgalį, iki sekmadienio popietės sulaikyta daugiau nei 160 migrantų. Dėl to vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vyko į Varėnos rajoną, Vydenių kaimą, kur kalbėjo su vietos savivalda apie planuojamus veiksmus. „Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir mes turime būti vieningi, susitelkę, tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu sprendžiant šiuos iššūkius“, – sakė A. Bilotaitė.

Vasara Lietuvoje įsitvirtino, karšti orai kviečia į gamtą, tačiau ten laukia išbadėję uodai. Jų šiemet labai daug. Tai pastebi ir poilsiautojai, ir specialistai jiems pritaria. Zyziančių ir kandančių vabzdžių nebeatsiginantys žmonės svarsto net pramogų gamtoje atsisakyti. Kodėl jų tiek priviso? Vilkaviškietė Rugilė labai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir daug laiko praleidžia gamtoje. Šiemet, sako mergina, malonumą gadina uodų spiečiai. Rugilė pastebėjo, kad šių vabzdžių šiais metais labai daug.

Kasdien apie 10 000 lietuvių į darbą ateina daugiau ar mažiau girti. Tai rodo daugiau nei 12 milijonų prieš darbą atliktų blaivumo testų duomenys. Daugiausia neblaivių žmonių dirba miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose. Tiesa, ateiti į darbą išgėrę labiau linkę vyrai nei moterys, nors ir jos atsilieka tik trečdaliu. Labiausiai specialistus neramina tai, kad lietuviai palyginti su kitomis Europos šalimis, nors geria ir rečiau, bet vienu kartu gali išgerti bene daugiausia iš visų europiečių.

Įvykio liudininkė pasibaisėjo Greitosios pagalbos darbuotojų elgesiu su bejėgiu vyriškiu. Pasak jų, pirmadienio popietę pliaupiant lietui pačiame sostinės centre be sąmonės tysojusį vyrą paramedikai į automobilį tempte tempė. Susirūpinusi Lilija (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – tv3.lt) naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie matytą įvykį ir atsiuntė vaizdo įrašą. „Medikai tą žmogų sužeidė. Gaunasi, ne žmogus, o šiukšlė“, – piktinosi moteris.

Pasienyje su Baltarusija pastarosiomis dienomis sulaikant rekordinius kiekius nelegalių migrantų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sako, kad po ekstremalios situacijos paskelbimo šalyje migrantai yra išgabenami į savivaldybių patalpas. Anot tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, Druskininkų užkarda, kurioje pastarosiomis dienomis sulaikoma didžioji dalis nelegaliai sieną kertančių asmenų, šeštadienio vakarą buvo ištuštėjusi.

Per praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 160 neteisėtų migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Anot tarnybos pranešimo, trečią parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai renkasi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją. Iš viso Druskininkų savivaldybės ribose sulaikyti 137 migrantai. Dar 23 pasienį peržengusius migrantus VSAT pareigūnai sulaikė Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.

Keičiasi lietuvių mėsos valgymo įpročiai, jie vis dažniau renkasi jautieną. Tačiau ne visada lieka patenkinti jos kokybe. Specialistai sako, kad atsirinkti tikrai kokybišką mėsą eiliniam vartotojui sunku. Reikia ieškoti patikimų ūkininkų, kurie ir bandą formuoja tik iš geriausių galvijų, ir mėsą tiria mokslinėse laboratorijose, kad pasiūlytų vertingiausią produkciją. Steiką reikia vos po kelias minutes apkepti iš abiejų pusių. Virtuvės šefas sako, kad ir lietuvių įpročiai keičiasi.

Dar pavasarį prezidentūra iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Šiuo metu šią ribą yra pasiekusi vienintelė savivaldybė šalyje – Neringa. Ten bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyti daugiau nei 80 proc. gyventojų. Tačiau, pavyzdžiui, Šalčininkuose gyventojų suvakcinuota kone tris kartus mažiau. Savivaldybių atstovai vieno paaiškinimo tam neranda. Vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys Neringoje ir Šalčininkuose skiriasi kone tris kartus.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Nuo šeštadienio vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos – pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

Nelegalių migrantų srautas į Lietuvą ir toliau išlieka didelis. Šeštadienį sulaikyta dar daugiau nei 100 migrantų, kai kurie jų bandė užpulti pareigūnus ir net tarnybinį šunį. Agresyvūs buvo nelegalai iš Afrikos, juos pasieniečiai tramdė ašarinėmis dujomis ir net šūviais į orą. Migrantų srautui pasisukus link Druskininkų, kurorto meras sako, kad apgyvendinti atvykėlius nėra kur, o ir nėra didelio noro dėl saugumo. Dalis nelegalų jau įsikūrė vos pusę tūkstančio turinčio KĄpčiamiesčio mokykloje.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Siaubingas šeštadienis Alytaus rajone. Apsivertus automobiliui, žuvo dvi mergytės, taip pat nukentėjo du vaikai, mažiausiam treji metukai, ir trys suaugę žmonės. Visų būklė sunki. Paaiškėjo, kad „Renault“ automobiliu iš viso važiavo aštuoniese. Vairavo Alytaus rajono gyventojas, per avariją žuvo jo dukra ir dar viena mažametė. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Seimas baigė pirmąją pilną savo darbo sesiją. O joje tikrai netrūko aistrų – karštos diskusijos dėl partnerystės, žiežirbos tarp valdančiųjų ir opozicijos, atsiradusi trintis tiek daugumos, tiek mažumos gretose. Kol valdantieji džiaugiasi pristabdę įstatymų priėmimo mašiną ir įnešę kokybės į Seimo darbą, opozicija atkerta, kad pavasarį buvo sprendžiami neesminiai klausimai, o valdantieji savo elgesiu suskaldė visuomenę.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai darbdaviai apgaudinėja lietuvius ir jais naudojasi kaip pigia darbo jėga. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad žmonės yra išnaudojami sezoniniams darbams, kai staiga pasako, kad paskirtą kambarį teks užleisti poilsiautojams ir penkiese miegoti ant vienos sofos. Lietuvių įmonės įdarbina ir išveža tautiečius dirbti į užsienį, tačiau nesulaukę atlygio, pasibaisėję gyvenimo sąlygomis jiems nelieka nieko kito – tik sprukti.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Japonijos užsienio reikalų ministru Toshimitsu Motegi.  Susitikime aptartos šalių galimybės glaudžiau bendradarbiauti įvairiose srityse, pranešė Vyriausybė. „Lietuva vertina Japoniją kaip strateginę partnerę Azijoje, todėl norime stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, ypač ekonomikos, energetikos, mokslinių tyrimų ir kitose srityse“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinti reikės nuosekliai didinti finansavimą keliais šimtais milijonų eurų kasmet, 2030-aisiais tam reikėtų papildomų 1,5 mrld. eurų, lyginant su dabartine situacija, teigia derybininkai.

Lietuvoje įkurta krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga. Anot jos kūrėjų, profsąjungą nuspręsta kurti, krikščionims darbe vis dažniau patiriant mobingą ar psichologinį spaudimą. „Krikščionys yra verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Tokia visuomeninė situacija – krikščionofobija – paskatino burtis į profesinę sąjungą“, – skelbiama pranešime.

Kauno mieste ir toliau keliamas visuomenei aštrus LGBT+ klausimas – Vienybės aikštėje vyko diskusija „Su laiku“. Ar pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“. Savivaldybės leidimo negavusio „KAUNAS PRIDE“ renginio organizatorė Viktorija Kolbešnikova dalijosi, kad bendruomenė jaučiasi nuolat tildoma. Kauno Vienybės aikštėje susirinkusius žiūrovus moderatorius Denisas Kolomyckis jis pasveikino taip: „Kaunas keičiasi ir tampa iš laikinosios šiuolaikiška sostine.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šeštadienį pareiškė paramą Japonijos strateginei iniciatyvai plėsti ryšius, pavadindamas šalį svarbiausia partnere Azijoje. Tai yra alternatyva glaudesniems santykiams su Kinija, nuo kurios Lietuva pastaruoju metu didino atstumą, baimindamasi nepageidaujamos Pekino įtakos.

Panevėžio rajone kol kas dar vieninteliame šalies stumbryne trigubas gimimo džiaugsmas. Stumbrų banda pasipildė trimis stumbriukų jaunikliais. Prieš mėnesį gimusią porelę vos prieš savaitę papildė dar vienas stumbriuko mažylis. Įdomu tai, kad pusiau laukiniame aptvare laikomi stumbrai, nejausdami nepritekliaus ir bado, ima vesti daugiau patinėlių nei patelių. Vilniečių pora, vos tik stumbrynas atvėrė vartus, nekantraudama laukia susitikimo su stumbrais.

Praūžus ilgajam Joninių savaitgaliui į paviršių iškilo besaikio alkoholio vartojimo pasekmės. Ar iš tiesų Lietuvoje paplitusi išgertuvių kultūra ir kaip liūdnai tai gali baigtis, pasakojo sociologas Daumantas Stumbrys ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius dr. Renaldas Čiužas. Alkoholis gali tapti nelaimingų įvykių priežastimi. Štai Pakruojo rajone gyvenančio penkiamečio tėvas nuskendo po išgertuvių per šių metų Jonines.

Penktadienį mirė pirmasis LRT televizijos diktorius, buvęs Seimo narys Juozas Baranauskas, pranešė portalas lrt.lt. Tai portalui patvirtino J. Baranausko dukra Erika. Jos teigimu, J. Baranausko būklė smarkiai pablogėjo penktadienio pavakarę. Legendiniam LRT televizijos diktoriui buvo 86-eri. Užuojautas dėl J. Baranausko mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasienyje su Baltarusija VSAT pareigūnai sulaikė dar 116 neteisėtų migrantų, 111 iš kurių - Druskininkų savivaldybėje. Fiksuotas ir pasipriešinimo atvejis, kai VSAT pareigūnai panaudojo ašarines dujas bei ginklą įspėjamiesiems šūviams. Druskininkų pasieniečiams per dvi pastarąsias dienas įkliuvo 179 neteisėtai sieną iš Baltarusijos kirtę užsieniečiai. Tverečiaus užkardos pareigūnai Švenčionių rajone sulaikė 4 neteisėtus migrantus, pirminiais duomenis, 3 Pakistano ir vieną Indijos pilietį.

Istorija, – ko gero, ta sritis, kur dauguma tautiečių mano turintys daug žinių ir galintys gerai pasirodyti, atsakinėdami į valstybinio brandos egzamino užduotis. Manote, kad esate gudresnis už dvyliktoką? Portalas tv3.lt kviečia jus patikrinti savo žinias ir atsakyti bent į dalį istorijos valstybinio brandos egzamino klausimų. Tiesa, pateikiame jums ne visą egzaminą, o tik 10 jo klausimų. Su visais egzamino klausimais galite susipažinti čia.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad jo šalis, patirianti Vakarų valstybių sankcijas už susidorojimą su prodemokratine opozicija ir žmogaus teisių pažeidimų, neturi nei lėšų, nei pajėgumų, kad sustabdytų jos teritoriją kertančius neteisėtus migrantus, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA. Šis pareiškimas nuskambėjo Lietuvai dėl migrantų iš Baltarusijos antplūdžio paskelbus valstybės masto ekstremalią situaciją.

Praėjusią parą nustatyti 35 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė 2 žmonės, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 19, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 0,4 proc. Šalyje atlikti 4767 molekuliniai (PGR) ir 7084 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst.

Architektūros festivalis „Open House Vilnius“ savaitgalį kviečia aplankyti per 50 išskirtinių sostinės pastatų, kurie paprastomis dienomis dažniausiai uždari lankytojams. Ypatinga architektūra ir svarba miestui pasižyminčiuose pastatuose vyks nemokamos ekskursijos, jas ves gidai savanoriai, pastatų architektai arba jų atstovai.

Lietuvoje šeštadienį viešintis Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi pasiūlys alternatyvą bendradarbiavimui su Kinija. Kitose Baltijos šalyse šią savaitę jau apsilankęs ministras pastaruoju metu vyksta į regionus, kuriuose Kinija bando sustiprinti ekonominę ir politinę įtaką, teigia diplomatai. Prieš kelis mėnesius jis Varšuvoje susitiko su Višegrado šalių užsienio reikalų ministrais.

Sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį Lietuvoje oro temperatūra kils iki 28 laipsnių šilumos. Šeštadienį vietomis, didesnė tikimybė šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose, trumpai palis, kai kur su perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai kai kur sieks 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28 laipsniai. Liepos 4 d. vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, numatomas trumpas lietus, kai kur su perkūnija. Temperatūra naktį 13–18, dieną 23–28 laipsniai.