Aktualijos

Abiturientai renkasi studijų kryptis ne tik Lietuvoje – nemaža dalis žvalgosi į užsienio valstybes. „Kalba.lt“ Studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis pasidalino, kokios šalys labiausiai vilioja lietuvaičius. Studijų užsienyje ekspertas minėjo, kad mokyklas baigę jaunuoliai vis dažniau renkasi netradicines kryptis ir ieško individualių sprendimų. Net Covid-19 neatbaidė abiturientų nuo mokslo svetur. Studentai įgauna vis daugiau drąsos Kaip pasakojo įmonės „Kalba.

Laisvės diena, ar šuolis į nežinomybę? Jungtinė Karalystė nuo pirmadienio atšaukia kone visus likusius koronaviruso suvaržymus. Mokslininkai baiminasi, kad augant naujų susirgimų skaičiui tai šalį gali privesti prie naujos krizės, premjeras ginasi, kad vėliau panaikinti ribojimus bus tik sunkiau. Žiniasklaidos pavadintą „Laisvės dieną“ Jungtinė Karalystė pasitiko griausmingais vakarėliais. Po metų pertraukos žmonės muzika gali mėgauti be jokių taisyklių ir suvaržymų.

Nelegalių migrantų apgyvendinimo savo kaimynystėje išsigandę Dieveniškių bendruomenės atstovai surengė akibrokštą vidaus reikalų ministrei. Kol į protesto akciją susirinkę dieveniškiečiai Agnei Bilotaitei vardino savo problemas, fantazuoja, kad pasprukę nelegalai puldinės ar net prievartaus vietos gyventojus, ministrė žada Dieveniškes apsaugoti nuo visų negandų.

Į Baltijos jūrą Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai paleido būrį ruoniukų. Visi mažyliai mūsų pakrantėje atsidūrė pavasarį, išmesti bangų, nusilpę ir sulysę. Mokslininkai kelis mėnesius jais rūpinosi, tad dabar sustiprėję mažyliai tiesiai iš laivo iškeliavo į laisvę.  Jauniausieji Lietuvos jūrų muziejaus ruoniukai nesupranta kas vyksta. Kodėl baseine, kuriame gyveno nuo pavasario nebeliko vandens ir kam juos gaudo tinklais.

Netoli sostinės vilnietis šalia savo namų rado tikrą lobį: daugiau nei pusšimtį XIV amžiaus sidabrinių monetų bei lydinių. Dabar jau Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas ir eksponuojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos laikų lobis, anot istorikų, retas ir vertingas. Esą XIV amžiuje už tiek sidabro būtų galima įsigyti jautį, avių bandą, žirgą ir dar kalavijui liktų.

Pasaulio lietuvių vienybės proga užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis garbės ženklu „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ apdovanojo JAV lietuvių bendruomenę ir būrį užsienio lietuvių.

Vengiantiems skiepytis gyvenimas apkars – nemokamų testų norintys keliauti, dalyvauti renginiuose ar koncertuose gali greit nebegauti. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad toks testavimas mokesčių mokėtojams kainuoja brangiau nei skiepas. Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo apmokestinti ir gydymą nuo koronaviruso – nepasiskiepiję, užsikrėtę ir į ligoninę papuolę asmenys, už gydymą mokėtų iš savo kišenės.

Lietuva pagaliau jaučia naudą iš europinės vėžės „Rail baltica“. Į Kauno intermodalinį terminalą atgabentas pirmasis komercinis krovinys. Planuojama, kad ateityje, tokių traukinių atidundės bent 8 per parą. Toks krovinių gabenimas bėgiais bus ne tik pigesnis, saugesnis, bet ir ekologiškas. Vaizdas nekasdienis – į Kauną premjerė atvyksta keleiviniu traukiniu. O netrukus pasitinka kitą – jau krovininį traukinį. Į Kauno intermodalinį terminalą atvyksta pirmasis komercinis traukinys.

Karas dėl kačių Kėdainių rajone. Vienoje sodų bendrijoje jų priviso tiek, kad gyventojai pagrasino jas išnuodyti. Gyvūnų globėjai sako jas kasmet sterilizuojantys dešimtimis, bet vis atsiranda naujų. O besisvaidantiems grasinimais primena, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia ne tik baudos, bet ir kalėjimas. Su gaudykle į „Vasariškių“ sodus atskuba gyvūnų globėjai, jie viliasi privilioti bent vieną murklę. Viena rainė susigundo konservais ir įkliūva. Keliaus į kliniką sterilizacijai.

Jei šį vakarą sumanysite eiti į kiną – filmo nepamatysite, nes visi šalies kino teatrai streikuoja ir protestuoja prieš reikalavimą kino salėje dėvėti kaukes, bei draudimą lankytojams gerti gėrimus ir valgyti užkandžius. Žmonės sako, kad kinas be spragėsių – ne kinas ir dėl to į kino sales neužsuka.

Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimas dėl pagalbos Lietuvai tvarkantis su migrantais išties tėra šantažas, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. „Tai nėra pagalba, tai šantažas. Iš teroristinio režimo kitko ir nesitikime. Atsakymas paprastas – jeigu Minskas nesustos ir toliau gabens migrantus, tai Lietuva siūlys naujas sankcijas“, – G. Landsbergio komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad jo šalys yra pasiruošusi padėti Lietuvai, patiriančiai krizę dėl neteisėtų migrantų, plūstančių iš kaimyninės šalies, tačiau perspėjo, kad Minskas taip pasielgtų „ne be atlygio“. „Jeigu jiems bus reikalinga pagalba, mes jiems tą pagalbą suteiksime – tačiau jau ne neatlygintinai“, – duodamas interviu televizijai „Sky News Arabia“ sakė A. Lukašenka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vadovas Gintaras Kryževičius dienai atsišaukė iš atostogų ir parašė teikimą atnaujinti procesą dėl Referendumo įstatymo. „Bus svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo, bus sudaroma teisėjų kolegija“, – BNS sakė Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Evalina Bulkaitė.  Paprastai dėl proceso atnaujinimo sprendžia trijų teisėjų kolegija, atnaujinus procesą klausimą gali svarstyti išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) įtampą kelia Ramūno Karbauskio ir Tomo Tomilino nesutarimai, kurie, manoma, gali suskaldyti partiją. Kalbama ir apie galimą frakcijos skilimą, tačiau opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad kol kas apie atskiros frakcijos steigimą negalvojantis. Pokalbis su buvusiu premjeru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūsų atstovaujamoje valstiečių sąjungoje savaitgalį tęsėsi grumtynės dėl vertybių.

Lietuvoje – keista situacija: valdžia suka galvą, kaip įtikinti gyventojus skiepytis, bet kai kurie norintieji gauti vakciną susiduria su kliūtimis. Farmacijos įmonėje Vilniuje dirbanti Milda, paprašiusi neatskleisti savo tapatybės, negali nuslėpti pasipiktinimo: balandžio mėnesį koronavirusu persirgusi moteris nori pasiskiepyti nuo COVID-19, bet negali, nes nuo diagnozės patvirtinimo nėra praėję 150 dienų. Taip nustatyta operacijų vadovo sprendime.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako neketinantis dalyvauti LGBT eitynėse, jei šios vis dėlto bus rengiamos Kaune. Vis dėlto miesto vadovas teigia, kad Kaune telpa įvairių seksualinių orientacijų žmonės ir visi jam atrodo lygūs. „Miestas yra daugialypis, įvairios spalvos, įvairių seksualinių mažumų, ir vyrų, ir moterų, ir senelių gyvena. Visi turi rasti vietą, kur gyventi.

Norinčių pasiskiepyti skaičiai mažėja – nepadeda nei loterijos, nei specialistų raginimai. Europarlamentarė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Rasa Juknevičienė savo „Facebook“ paskyroje kreipėsi į žmones, skatindama nebendrauti skiepytis nuo COVID-19 atsisakančiais asmenimis. Jos teigimu, „nesiskiepijantys yra grėsmė visų mūsų sveikatai, krašto ekonomikai, verslui, žmonių gyvybėms.

Dauguma Lietuvos piliečių sutiktų padėti skurstančių šalių gyventojams, rodo tyrimas.  Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos ir Vartotojų aljanso atstovai teigia, kad ypač trūksta gyventojų švietimo aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarumo, darnaus vystymosi, tvarių finansų, energijos taupymo ir kitais klausimais. Pasak tyrimo, 71 proc. šalies gyventojų mano, jog verta padėti žmonėms ekonomiškai silpnesnėse šalyse, o 45 proc.

Žinia apie nuo liepos šeimos gydytojo komandai skiriamą po 5 eurų skatinamąjį priedą už kiekvieną paragintą skiepytis pacientą spėjo sukelti gyventojų nepasitenkinimą. Patys medikai sako, kad tai – seniai lauktas finansavimas už viršvalandžius, mat jų kabinetai pilni ir kitų, ne vien atėjusių konsultuotis dėl skiepų, pacientų.

Klaipėdos jūrų uoste pilant kurą į laivą naftos produktai išsiliejo į krantinę, dalis teršalų pateko į uosto akvatoriją. Pranešimą apie incidentą dispečeriai gavo pirmadienį 11.20 val., skelbia Klaipėdos jūrų uostas. Bunkeravimo laivo „Omega“ kapitonas informavo, kad kuro tiekimo operacijos į laivą metu pastebėtas naftos produktų išsiliejimas į laivą „Mariejete Hester“ ir į krantinę. Dalis teršalų pateko ir į uosto akvatoriją ties 127-ta krantine.

Pajūryje beveik nebeliko šviežios žuvies. Žvejai pasakoja, kad Baltija ir Kuršių marios niekada nebuvo tiek įšilusios, tad jiems vis sunkiau į krantą atgabenti šviežią laimikį – žuvis genda vos ištraukta iš vandens. Sako, net valtyje ant žuvies užpilti ledai tirpsta akimirksniu, tad dažnai į krantą žvejai grįžta su jau pašvinkusiu laimikiu, kurį tenka išmesti. Todėl neabejoja – jei ateityje vasaros išliks tokios pats karštos, šviežios žuvies kaina kils.

Vakcinacijos tempams Lietuvoje sulėtėjus, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neabejoja – reikia keisti taktiką. Visi, kurie norėjo pasiskiepyti, jau pasiskiepijo, todėl jis siūlo valdantiesiems atkreipti dėmesį ne tik į skiepų kampaniją, bet ir apmokestinti gydymo išlaidas bei testavimus nepasiskiepijusiems. Jo nuomone, tai neteisinga pandemijos atžvilgiu. Tokius R. Šimašiaus siūlymus antradienį savo „Facebook“ paskyroje“ sukritikavo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Šeštadienį Naisiuose vyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suvažiavimas, kuriame patvirtinti nauji partijos įstatai. Kritikai teigia, kad pokyčiai gali dar labiau sustiprinti Ramūno Karbauskio vienvaldystę partijoje. Savaitgalį Naisiuose taip pat ne kartą paminėtos ir priešpriešos partijoje, kurių centre – Tomo Tomilino ir Ramūno Karbauskio nesutarimai.

Toliau į Lietuvą plūstanti nelegalių migrantų banga iš Baltarusijos – iššūkis ne tik tarnyboms, bet ir pabėgėlius priglaudusioms pasienio savivaldybėms. Savivaldybių atstovų teigimu, nors migrantus glaudžia jau ne pirmą savaitę, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų. Labiausiai ramybės neduoda maitinimo kompensavimo tvarka.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog bus siekiama, kad testavimasis dėl COVID- 19 norintiems keliauti nebūtų „per pigi alternatyva“ vakcinavimui. „Manau, jog ateis artimiausiu metu tas laikas, kai bent jau savanoriškas testavimas, t.y. tas testavimas, kuris reikalingas, tarkime, keliaujant, einant į kažkokius renginius ar kažkaip kitaip gyvenant, ne tai, kas privaloma pagal darbą, bet tai kas yra savanoriška – kad jis nebūtų per pigi alternatyva vakcinai.

Lietuva sieks daugiau vakcinos paaukoti trečiosioms šalims, bet kol kas tai įmanoma tik su „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas.

Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras (ECDC) 2021 m. liepos 14 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išvardina svarbiausius COVID-19 pandemijos suvaldymo elementus.  Pasidalinęs šia žinia socialiame tinkle LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas išskyrė svarbiausius punktus: 1. Vakcinacija yra viena iš geriausią apsaugą nuo COVID-19 suteikiančių priemonių.

Projektai, sujungiantys Lietuvą su Europos Sąjungos rinkomis, yra išskirtinės svarbos, sako premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį atidariusi Kauno intermodalinį terminalą, kuris yra europinės geležinkelio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Simoną Krėpštą. Naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadove skiriama dabartinė Prezidento patarėja socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Į Lietuvą kasdien atvykstant neteisėtiems migrantams, Vidaus reikalų ministerija ruošia planus, kur dar galėtų būti apgyvendinti prieglobsčio prašytojai. Ministerijos planuose – vietos Dieveniškėse, Medininkuose ir Švenčionių rajone. Kai pasieniečiai sulaiko neteisėtai sieną kirtusius asmenis, jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardose.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja Artimųjų rytų valstybių piliečius, jog plūsdami į Lietuvą ir norėdami iš jos patekti į Europos gilumą, jie tampa nusikaltimo bendrininkais. Potencialiems migrantams skirtomis žinutėmis arabų, kurdų, anglų kalbomis ministras pirmadienį pasidalino feisbuke, įspėdamas, kad beveik niekas iš atvykstančiųjų negaus politinio pabėgėlio statuso. „Jus nori apgauti, nori pasisavinti jūsų pinigus pasinaudodami jūsų patiklumu arba neišmanymu.

Su finansiniais sunkumais susiduriančios šeimos, auginančios priešmokyklinukus ir moksleivius, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Pateikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams kviečiama jau dabar. Taip pat, nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio be atskiro prašymo pateikimo nemokamus pietus gaus visi priešmokyklinukai ir pirmokai bei antrokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų.

Vienoje Klaipėdos rajono gyvenvietėje siautėjo iškrypėlis. Vyras slapčia žiūrėdavo ar net filmuodavo, kaip jo kaimynės ir nepilnametes ar net mažametės jų dukros maudosi dušuose. Iškrypėlį už rankos sučiupo patys bendruomenės gyventojai pasakoja, kaip viskas nutiko ir yra įsibaiminę, kad vyras lieka gyventi šalia. Gyventojams pagavus iškrypėlį juos ištiko šokas – paaiškėjo, kad taip savo aistrą tenkino visų gerbiamas šios gyvenvietės pirmininkas.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 1527 gyventojai: 911 pirmąją skiepo doze ir 616 antrąja skiepo doze, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 972 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 953. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Vidaus reikalų ministerija su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ susitarė dėl didesnių pajėgumų Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad, padedant „Frontex“, Lietuva yra pasiruošusi atremti nelegalių migrantų antplūdį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose palaikytų 14,8 proc. respondentų, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 13,5 proc., rodo birželio pabaigoje portalo Delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Trečioji – Socialdemokratų partija (9,9 proc.), ketvirtas – Liberalų sąjūdis (7,1 proc.), penkta – Laisvės partija (5,5 proc.). Darbo partiją palaikytų 4,1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 1,8 proc. 17,3 proc.

Mirė enciklopedininkas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) vyr. redaktorius Antanas Račis, pirmadienį pranešė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. A. Račis mirė liepos 17 dieną, eidamas 86-uosius metus. „Visų jį pažinojusių atmintyje Antanas Račis išliks kaip kuklus žmogus, darbštus ir reiklus enciklopedininkas, o lietuviškųjų enciklopedijų istorijoje su jo vardu bus siejamas svarbus nepriklausomos Lietuvos enciklopedijų rengimo ir leidybos etapas“, – rašo jo kolegos.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 60 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 32,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 279 tūkst. 813 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 871 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Vakcinų trūkumo nuo COVID-19 šalyje kurį laiką šalyje nėra. Skiepų tempams sulėtėjus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir savivaldybės sprendžia, kaip pritraukti norinčiuosius pasiskiepyti. Jie raginami loterijomis, skrajutėmis, skambiais pasisakymais, važiavimais tiesiai į namus. Daugelyje šalies vietų pasiskiepyti galima be išankstinės registracijos.

Siekiant paspartinti vakcinavimo nuo COVID-19 procesą, skiepyti svarstoma ir studentų miesteliuose, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Su universitetais taip pat bendradarbiaujame ir tikimės ten sudaryti galimybes, – pirmadienį LRT radijui sakė ministras. Jo teigimu, dėl tokios galimybės šiuo metu yra tariamasi. „Studentų miesteliai, kur dabar atvyks naujieji studentai, tvarkysis savo dokumentus, apgyvendinimo klausimus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugus neteisėtų migrantų srautams, BNS pateikia atsakymus į dešimt klausimų apie šią krizę, sienos apsaugą, migrantų teisinį statusą ir procesus, kurie vyksta jiems patekus į Lietuvą. Kodėl į Lietuvą pradėjo plūsti neteisėti migrantai? Atvejų, kai į Lietuvą atvykdavo neteisėtų migrantų, pasitaikydavo kiekvienais metais. Pavyzdžiui, pernai per sieną su Baltarusija neteisėtai atvyko 81, o 2019 metais – 46 žmonės.

Per parą, t. y. visą sekmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 32 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį sulaikyti 2 096 neteisėti migrantai. Tarp visų 32 sekmadienį sulaikytų užsieniečių 23 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti.

Penktadienį atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, kuris įsigalioja pirmadienį, liepos 19 d., dar daugiau šalių priskirta raudonai ir pilkai zonai. Išlieka galioti tokios pačios COVID-19 pandemijos valdymo priemonės keliautojams kaip ir praėjusią savaitę. Primename, kad atvykus iš raudonai ir pilkai zonai priskirtų šalių būtina atsivežti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą ir izoliuotis 10 dienų.

Pirmadienį į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai – Cukerka, Gastinčius, Guzikas, Iškadnikas, Unarava, Unčiakas ir Zabova. Kaip skelbia muziejus, iš viso šiemet jis priglaudė ir rūpinosi 17 ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.

Sekmadieni Lietuvoje orai buvo panašesni į tikrą, Lietuvai būdingą vasarą. Karščiai šiek tiek atsitraukė, o kai kur iš dangų aptemdžiusių debesų pasipylė lietus. Sinoptikai tikina, kad mūsų šalyje kaitra ims trauktis, galėsime lengviau atsikvėpti. Naktį kai kur palijo, tačiau didelės liūtys nekilo. Dieną taip pat protarpiais numatomas lietus. Pasitraukus karščiui ir audroms orai bus malonesni. Pirmadienį daug kur trumpas lietus, vietomis perkūnija.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Lietuvoje per dvi dienas sulaikyti dar 162 neteisėti migrantai, bendras jų skaičius šiemet pasiekė 2 064. * Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad jeigu bus fiksuojami augantys į Lenkiją išvykstančių neteisėtų migrantų srautai, Lietuva gali stiprinti sienos kontrolę. Koronaviruso situacija: * Nustatyti iš viso 164 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota.

Nelegalių migrantų krizę bene labiausiai išgyvena pasienio savivaldybės, ištiesusios pagalbos ranką ir sutikusios pasirūpinti pabėgėlių apgyvendinimu. Pasak Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės, dalis migrantų yra itin išrankūs maistui, nemandagūs, o gamtinius reikalus atlieka į termo indus. Apie pabėgėlių gyvenimo sąlygas merė papasakojo naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis". Mere, ar jiems (nelegaliems migrantams – red. past.

Po praūžusios audros dalis žmonių iki šiol neturi elektros, gyventojai guodžiasi ir nuostoliais. Virtę medžiai talžė pastatus, automobilius, vėjas plėšė stogus, svaidė kiemuose paliktus daiktus. O štai Jurbarką užtvindžiusią liūtį sinoptikai vadina net katastrofine. Ten per dvi valandas prilijo kone mėnesio normą. „Pats galingiausias debesis pakibo virš Jurbarko, per 2 val. prilijo beveik mėnesio normą, 90 mm, įsivaizduokite, 9 kibirai į 1 kvadratinį metrą.