Aktualijos

Vilniaus gatvėje Kaune jau gali lankytis žmonės – rangovai skelbia baigę tiesti požemines komunikacijas. O akmeninio grindinio kloti negali ir ne tik dėl įšalusios žemės, bet ir dėl darbus įšaldžiusių teisminių ginčų su paveldosaugininkais. Ar pavyks laiku baigti šios senamiesčio gatvės rekonstrukciją, kol kas nežino niekas.

Soti metų palyda laukia ir miško gyventojų. Anykščių rajono Budrių kaimo bendruomenė jau devintus metus nukloja vaišių stalus žvėrims. Gamtos sergėtojai sako, kad kol kas šiųmetė žiema nekelia grėsmės miško gyventojams. Maisto jie randa. Labiau susirūpinti žvėrimis reikėtų, jei spustels didesnis šaltukas ir pusnys miške sieks kelius. Jau devintus metus Anykščių rajono Budrių kaimo bendruomenė kuria šventę ne tik žmonėms, bet ir miško gyventojams.

Įtampa su Kinija tarptautinėje erdvėje nėra vertinama tik kaip Lietuvos problema, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Jūs turbūt stebite tarptautinę erdvę ir matote, kad tai nėra vertinama kaip Lietuvos klausimas. Apie šią problemą kalba ir ponas Borellis (Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis – BNS), ir Europos Komisijos vadovai, ir kitų valstybių prezidentai, ir Vyriausybių vadovai“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Minis yra išskirtinis miniatiūrinis kaimas, jis – šimtus kartų mažesnis, nei mums įprastas kaimas ir telpa kambaryje. Jį savo rankomis sukūrė kaunietė – tarp sniego pusnių mažos trobos, bažnyčia, malūnas, krautuvė. O pastatuose ir aplink juos – viskas, ko reikia miniatiūriniam gyvenimui – daiktai, gyvuliai ir augalai. Kaunietė Agnė kviečia pasisvečiuoti miniatiūriniame lietuviškame kaime – jam jos namuose net skirtas atskiras kambarys.

Infliacija toliau šiepia nasrus. Gruodį ji tapo dviženklė, pasiekė kone 11 procentų, – praktiškai tiek, kiek kitąmet didės pensijos. Valdantieji toliau aiškina, kad pensijos ir algų augimas kompensuos kainų didėjimą. O kaimynai lenkai suka kitu, gan drastišku keliu. Jų vyriausybė užsimojo nuo vasario pusmečiui naikinti ir šiaip nedidelį pridėtinės vertės mokestį maisto produktams.

Šunų, kačių ir šeškų privalomo ženklinimo išlaidos socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms bus kompensuojamos. Visi gyvūnai turi būti paženklinti iki kitų metų gegužės, tačiau kai kuriems tokia finansinė našta yra per didelė. Vadinamasis gyvūnų sučipavimas padėtų spręsti prieglaudų problemą, kur bešeimininkiams gyvūnams paprasčiausiai trūksta vietos. Prieglaudose ženklinti gyvūnai negyventų ištisus mėnesius, o tik pabūtų, kol jų atvyktų pasiimti šeimininkai.

Nėra matomo pagrindo siūlyti Lietuvoje įvesti masinį privalomąjį skiepijimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiuo metu to siūlyti tikrai nematome pagrindo“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Lietuvoje pirotechnikos pirkimas pasiekė patį piką. Fejerverkai pabrango bent penktadaliu, bet dalis gyventojų jiems vis dar negaili ir kelių tūkstančių eurų. Medikai ir policija perspėja: netinkamas pirotechnikos naudojimas gali net tik bauda, bet ir skaudžiomis traumomis, nudegimais, amputacijomis. Fejerverkų parduotuvės savininkui Haroldui šiuo metu pats darbymetis, prieš pat naujuosius gyventojai nuperka didžiausius kiekius pirotechnikos. Gyventojai dalinasi: „Kažką pašaudyti bandysiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui dekretą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Armano Abramavičiaus atleidimo iš pareigų. Ketvirtadienį prezidento pasirašytu dekretu siūloma atleisti teisėją dėl sveikatos būklės. LAT teisėją iš pareigų atleidžia Seimas prezidento teikimu. Atleisti A. Abramavičių prezidentui patarė gruodžio 20 dieną šį klausimą nagrinėjusi Teisėjų taryba.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks pirmųjų „Sodros“ pensijų ir išmokų 2022 m. Vienos jų mokamos už einamąjį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Gruodį kai kurie gavo dvigubas išmokas, tačiau sausį turės verstis be papildomų pinigų. Be kita ko, nuo sausio 1 d. prasidės naujas ketvirtis, tad kai kuriuos išmokų dydžius „Sodra“ ir perskaičiuos. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki 2 metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį.

Prieš pat metų pabaigą Seimo kanceliarijos darbuotojams išmokėta vienkartinė išmoka, vadinamasis 13 atlyginimas. Šventine premija darbuotojai apdalinti pirmą kartą per daugiau nei 10 metų. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas priedai Seimo kanceliarijos darbuotojai išmokėtos pirmą kartą nuo 2008 metų.

Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nuo kitos savaitės iš sveikatos apsaugos viceministrės pareigų traukiasi Živilė Simonaitytė. Ji BNS ketvirtadienį patvirtino šias pareigas paliekanti savo noru. Ji savo sprendimo motyvus ir išsamesnį komentarą žadėjo pateikti penktadienį – paskutinę darbo Sveikatos apsaugos ministerijoje dieną. „Taip, (traukiuosi – BNS). Rytoj bus viešas pranešimas ir detalesnis komentaras“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Baudžiamoji byla dėl įtariamos stambaus masto korupcijos Santaros klinikose perduota teismui, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Pasak pranešimo, kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikaltimais iš viso pareikšti 17 fizinių ir juridinių asmenų. Kyšininkavimu kaltinami buvęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis ir buvusi klinikų darbuotoja.

Sausio mėnesį Seimui bus teikiamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Nuo tų pačių metų penkis kartus didės jau priimtas sąvartynų mokestis, augti turėtų ir kuro akcizai, o nuo 2024 metų dyzelino ir benzino akcizas turėtų suvienodėti. Visos šios priemonės skirtos kovoti su klimato krize, tačiau kiek tai atsilieps gyventojų piniginėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pakeitimus, kurie praėjusią savaitę buvo priimti Seime. „Kelių finansavimo sistemos pertvarka leis savivaldybėms geriau prognozuoti lėšų naudojimą tęstiniams projektams ir tvariau planuoti kelių rekonstrukciją, pertvarka numato vietinės reikšmės keliams didėjantį finansavimą ir lėšų skirstymo savivaldybėms supaprastinimą“, – pranešime teigė prezidentas.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo sausio 10 d. paskiepytiems žmonėms galimybių paso su teigiamu antikūnų testu išsiimti nepavyks. Nors visuomenė ne visai liko supratusi tokį sprendimą, profesorė Ligita Jančorienė tvirtina, kad manymas, jog serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas.

Rugsėjo 13 dieną nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso užsivėrė didžiųjų prekybos centrų durys. Kaip teigia prekybos centrų atstovai, tai turėjo didelės įtakos klientų srautams. Viliamasi, kad šį ketvirtadienį pradėjus vykdyti naują skiepų turą po Lietuvą, atiras vis daugiau norinčių pasiskiepyti ir taip gauti arba atsinaujinti galimybių pasą.

Vyriausybei priėmus naują sprendimą nebeišduoti galimybių paso su teigiamu antikūnų testu paskiepytiems asmenims, kilo pasipiktinimas, ar tokia tvarka pagrįsta. Imunologai gi aiškina, kad kito kelio nebuvo, mat kol kas neįmanoma nustatyti, kiek antikūnų būtų pakankama ir koks jų apsaugos vaidmuo būtent prieš omikron atmainą.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi dalis Kelių eismo taisyklių (KET) – keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka, detalizuojama pirmumo teisė išvažiuojant iš greitėjimo juostos ar įvažiuojant į ją, nustatomas draudimas statyti automobilius kelio ir išvažiavimo iš kiemo sankirtose, patikslinama tvarka apsisukant šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, įtvirtinamas įpareigojimas nedelsiant patraukti įkrautą elektromobilį iš įkrovimo vietos.

Seimo valdyba ketvirtadienį nustatė, kad įsigaliojus reikalavimui parlamentarams atitikti reikalavimus galimybių pasui gauti einant į Seimo rūmus, politikai įeis pagal bendrą tvarką, kaip visi čia dirbantys tarnautojai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Nors dar tik savaitės vidurys, tautiečiai jau traukia į Palangą sutikti 2022-ųjų. Basanavičiaus alėja kunkuliuoja, viešbučiuose liko vos keli laisvi kambariai, o maistą šventinei vakarienei svečiai užsisakė dar gruodžio pradžioje. Verslininkai pastebi, kad šiemet tautiečiai Naujuosius sutikti nori prabangiai ir su kultūrine programa. Tai siūlantys viešbučiai užsipildė pirmieji. Oro temperatūra Palangoje šeši laipsniai šalčio, pučia žvarbus vėjas, tačiau Basanavičiaus alėjoje gausybė žmonių.

2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu ir nemažins mokesčių degalams bei energijos šaltiniams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Mažindami mokesčius kažkurioje vietoje, automatiškai turime galvoti, kur nukirpsime – kurioje vietoje mažinsime (valstybės išlaidas – BNS). Šiandien priešingai – yra kalbama, kad mokesčius reikia padidinti, kad pagerintume mūsų (valstybės paslaugų – BNS) kokybę“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė D. Kreivys.

Praėjusią parą nustatyti 1697 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1910 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 21 tūkst. 49 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1050 COVID-19 sergantys pacientų – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 104 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,7 tūkst.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkose fiksuojamos dujų ateities sandorių kainos leidžia prognozuoti, kad kitąmet dujos tikrai bus pigesnės. „Ateities sandoriai rodo, kad nuo balandžio mėnesio dujų kainos pradeda kristi“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.  Jis taip pat tikisi, kad skirtinai negu šiais metais, kitąmet dujų saugyklos bus pripildytos.

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 18 migrantų. Antradienį VSAT pareigūnai apgręžė 14 užsieniečių, pirmadienį – 4, sekmadienį – 8, šeštadienį – 14, penktadienį – 7, ketvirtadienį – 5.  Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių trečiadienį nebuvo.

Prezidentas Gitanas Nausėda kaip pagrįstą vertina siūlymą nustatyti privalomą skiepijimą tam tikrų sektorių darbuotojams, tačiau kartu turi būti nustatytas žalos kompensavimo mechanizmas, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. „Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas.

Startuoja dar viena Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva - šiandien, gruodžio 30 d., Vilniaus „Akropolyje“ prasideda vakcinacijos turas, kuris tęsis kituose sostinės ir didmiesčių prekybos centruose. Čia įrengtoje mobilioje vakcinacijos vietoje saugiomis vakcinomis nuo koronaviruso (COVID-19) bus galima pasiskiepyti greičiau ir patogiau, be išankstinės registracijos visiems gyventojams ir vaikams nuo 12 metų, o galimybių paso galiojimą pratęsti vietoje arba tą pačią dieną.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2021-ųjų netektis Lietuvoje. Jonas Gricius Kino operatorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gricius mirė vasario 1 dieną, eidamas 93-iuosius. „Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – sakė režisierius Audrius Stonys. „Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais.

Nuo Naujųjų daugiabučių namų kiemai turėtų tapti laisvesni. Nuo sausio 1 d. įsigalioja tvarka, kuria automobilių savininkai įpareigojami bendro naudojimo vietose nelaikyti nenaudojamų automobilių. Nepaklususių laukia įspėjimai ir baudos iki 300 eurų. Iš kiemų savininkai turės pašalinti transporto priemones, jeigu dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių jos negali būti naudojamos.

Ar gali būti, jog gabendami Lukašenkos trąšas „Lietuvos geležinkeliai“ patiria milijoninius nuostolius? Tokią informaciją viešina dar neseniai Gabrieliaus Landsbergio patarėju bandęs tapti, kadaise pilkuoju valstybės kardinolu pramintas signataras Albinas Januška. Anot jo, geležinkeliai baltarusiams nežinia už ką suteikė didžiules nuolaidas ir taip prisidėjo prie režimo finansavimo.

Lietuva prarado Kinijos pasitikėjimą, todėl dvišalis ekonominis bendradarbiavimas ateityje bus vis sudėtingesnis. Taip Vilniuje pareiškė Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis, beje, surengęs spaudos konferenciją, kurios žurnalistams neleido įrašinėti. Kinija kartoja, kad dėl santykių blogėjimo kalta Lietuva ir būtent ji turi taisyti klaidą – pervadinti Taivano atstovybę.

Daugiau nei 3000 žmonių pernai Lietuvoje mirė dėl alkoholio sukeltų ligų ar nelaimingų atsitikimų. Tokią naujausią statistiką pristato Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Specialistai paskaičiavo, kad Lietuva dėl šių mirčių prarado 230 milijonų eurų, ir baiminasi, kad ši suma gali dar išaugti, jei Seimas kitąmet sušvelnins alkoholio kontrolę.

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.

Šešių visuomenininkų grupelė – tarp jų ir aktorius Gediminas Storpirštis, sportininkas Žydrūnas Savickas įteikė Prezidentui Gitanui Nausėdai internete surinktus ir teisinės galios neturinčius parašus prieš galimybių pasus. Skambiai juos pavadino – Tautos balsu ir paragino Prezidentą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tiesa, po pokalbio su Prezidentu visuomenininkai liko nusivylę – Nausėda į Konstitucinį Teismą kreipėsi – tik savaip.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad pirmasis Konstitucijos pataisos priėmimas dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo gali vykti sausio mėnesį. Pasak parlamento vadovės, tai lems situacija pasienyje su Baltarusija. „Manau, kad jei nepaprastosios padėties situacija leis, jei tuo momentu nebus nepaprastosios padėties, tikrai galėsime dėl Konstitucijos pakeitimo apsispręsti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento pirmininkė.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Prieš kelias dienas pranešta skaudi žinia – per Kūčias nuo koronaviruso mirė 16 metų paauglys. Medikai dėl jo gyvybės kovojo daugiau nei 1,5 mėnesio ir gelbėjo visais įmanomais būdais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestauja, kad kitą kartą tik tokios liūdnos istorijos paskatina priimti sprendimus dėl sveikatos.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl privalomojo skiepijimo medicinos ir globos įstaigų darbuotojams. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad privalomi skiepai galėtų būti taikomi ir kitų profesijų atstovams.

Bene daugiausia aistrų 2021-aisiais sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir suskirsčius žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Paskiepyti žmonės nenorinčius vakcinuotis kritikavo ir toliau kritikuoja, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių kai kur įžvelgdami net ir nebūtas sąmokslo teorijas.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) steigiamas Nacionalinis koordinavimo centras, jis skatins kibernetinio saugumo pramonės vystymą Lietuvoje.  „Nacionalinis koordinavimo centras – tai nauja Krašto apsaugos ministerijos veikla, didinsianti Lietuvos ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo pramonės, mokslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, skatinsianti inovacinių produktų ir paslaugų atsiradimą bei teiksianti finansavimą prioritetinėje srityje“, – trečiadienį paskelbtame KAM pranešime...

Oro temperatūra Klaipėdoje devyni laipsniai šalčio, o vieno uostamiesčio daugiabučio kambariuose radiatoriai nešyla jau kelis mėnesius. Butuose vos aštuoni laipsniai šilumos, žmonės šildosi įjungdami dujines virykles ir elektrinius radiatorius, tačiau net ir tada termometro stulpeliai tepasiekia penkiolika laipsnių. Tad kosintys vaikai bei pelėsis – taip šie žmonės sutiko Kalėdas.  Taip klaipėdietė Zita apibūdina savo Kalėdas.